Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Eigirdo Činkos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Laimanto Misiūno, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir atsakovų J. R. V. ir J. V. (J. V. teisių perėmėjai) apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-905/2017 pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. V. (teisių perėmėjai – J. R. V. ir J. V.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys E. P., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Aimis“, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

1. Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos ieškiniu prašė: 1) įpareigoti atsakovą J. V. savo lėšomis per tris mėnesius po sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato (duomenys neskelbtini) dalis ir sutvarkyti statybvietę; 2) jei atsakovas per nustatytą terminą neįvykdys nurodyto reikalavimo, įpareigoti atsakovą mokėti 30 Eur baudą į ieškovo sąskaitą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną.

2. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas, neturėdamas privalomų techninių dokumentų, savavališkai vykdė gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, t. y. nugriovė prieš tai buvusį priestatą ir pastatė naują 4,49 m ilgio ir 1,63 m pločio priestatą. Ieškovės 2014 m. kovo 4 d. surašytame privalomajame nurodyme pašalinti savavališkos statybos padarinius nurodyta atsakovui ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 5 d. savo lėšomis pašalinti nagrinėjamus savavališkos statybos padarinius, t. y. išardyti savavališkai pastatytas ar perstatytas statinio dalis ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę. Ieškovės 2014 m. rugsėjo 8 d. sprendimu privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminas pratęstas iki 2014 m. gruodžio 4 d. 2015 m. balandžio 9 d. surašytas patikrinimo aktas, kuriuo konstatuota, kad reikalavimas neįvykdytas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III.Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus motyvai

11. Nurodo, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015, atsakovui leista teisės aktų nustatyta tvarka per nustatytą terminą parengti projektinę dokumentaciją gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažinti jam teisę įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestato (įėjimo), kurio bendras plotas 7,3 kv. m., rekonstrukcijai be trečiųjų asmenų E. P. ir V. P. sutikimų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d. nutartimi nesutiko su trečiųjų asmenų apeliacinio skundo teiginiais, kad jiems priklausiusio tambūro ir laiptų, kuriuos nugriovė apeliantas atstatymo darbai bus galimi tik tada, kai apeliantas nugriaus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestatą (įėjimą) į rūsį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad yra galimybė atstatyti tretiesiems asmenims priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant apelianto priestato (įėjimo į rūsį). Tačiau šioje byloje teismas padarė priešingas nei konstatuota įsiteisėjusiais sprendimais išvadas, nepagrįstai sprendė, kad atsakovas savo teisės įteisinti savavališką statybą neįgyvendino, neatliko veiksmų, kuriem terminai pasibaigė vėliausiai 2017 m. balandžio 21 d., ir ši statyba pažeidžia trečiųjų asmenų teises. Nurodo, kad iki šio termino atsakovas buvo pateikęs du prašymus dėl statybos leidimo išdavimo, trečią – 2017 m. gegužės 9 d., dėl kurio buvo priimtas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas, kuriuo projektui nepritarta ir kurį apeliantas ginčijo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI-3837-821/2017, panaikintas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2017 m. gegužės 23 d. sprendimas ir ji įpareigota pakartotinai išnagrinėti apelianto įgalioto asmens 2017 m. gegužės 9 d. prašymą. Todėl pripažintina, kad atsakovas tinkamai įgyvendino savo teises, suteiktas įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015. Teismas neatsižvelgė į tai, kad teismo nuožiūra nustatytas terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, procedūrų trukmei atsakovas negali daryti įtakos, tretieji asmenys nuolat rašė skundus, nepagrįstai teigė, kad negalės naudotis laiptais, kas yra paneigta.

12. Nurodo, kad nepagrįstai teismas taikė kraštutinę priemonę – statinių nugriovimą. Teismas neteisingai taikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio nuostatas dėl privalomojo nurodymo dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo terminų, nes juos taiko privalomąjį nurodymą surašiusi institucija, o ne teismas. Dėl šio termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą, kitaip tariant įstatymas neapriboja teisės pratęsti maksimalų 9 mėnesių terminą. Teismas, nustatydamas 2017 m. sausio 4 d. nutartimi terminus statybos įteisinimui, netinkamai taikė įstatymo analogiją, nesivadovavo teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, nors žinojo apie trečiųjų asmenų piktnaudžiavimą savo teisėmis. Teismas nepagrįstai netaikė Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 9 dalies 1 punkto nuostatų. Teismas iš esmės pats pakeitė ieškinio pagrindą, nes rėmėsi aplinkybėmis dėl trečiųjų asmenų teisių pažeidimų, buvo šališkas, nenuoseklus, priiminėjo nelogiškas nutartis, siūlė tretiesiems asmenims reikšti ieškinį, gilinti konfliktą, siūlė jiems teikti įrodymus, dėl ko jie pateikė specialisto vertinimo aktą, buvo užvilkintas administracinės bylos nagrinėjimas, nors nurodė, kad priims nutartį dėl bylos sustabdymo, vėliau atsisakė bylą stabdyti, spręsdamas, jog teisinę reikšmę turi tik tos aplinkybės, kurios patenka į 2017 m. sausio 4 d. nutartyje nurodytą terminą, t. y. iki 2017 m. balandžio 21 d. Kadangi apelianto prašymas sustabdyti bylą grindžiamas įvykiais po 2017 m. balandžio 21 d., tai teismas darė išvadą, jog tokia aplinkybė neturi teisinės reikšmės pareikštų ieškinio reikalavimų išnagrinėjimui ir ja negali būti pateisinamas bylos sustabdymas. Nepaaiškinamas 2017 m. balandžio 26 d. teismo posėdyje priimtas sprendimas atidėti bylos nagrinėjimą 2017 m. birželio 1 d., suteikiant apeliantui galimybę gauti statybą leidžiantį dokumentą, nors anot teismo nutarties tai neturėjo prasmės. Po 2017 m. birželio 5 d. nutarties priėmimo teisėjui nušalinimas nebuvo pareikštas nušalinimas tik todėl, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas, o paskutiniame teismo posėdyje advokatas negalėjo dalyvauti dėl ligos.

15. Panevėžio apygardos teismas 2018 m. lapkričio 21 d. nutartimi civilinę bylą buvo sustabdęs iki įsiteisės Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-3837-821/2017. Nustačius, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI-3837-821/2017 paliko nepakeistu, civilinės bylos nagrinėjimas Panevėžio apygardos teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi apeliacine tvarka buvo atnaujintas, į procesą kaip J. V. procesinių teisių perėmėjai įtraukti J. R. V. ir J. V., UAB”Industrius” pašalinta iš vykstančio proceso.

16. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. sausio 9 d. m. lapkričio 21 d. nutartimi, atsakovo teisių perėmėjams pateikus prašymą, civilinę bylą sustabdė iki Vilniaus miesto savivaldybėje bus priimtas ir įsiteisės sprendimas dėl J. V. įgalioto asmens 2017 m. gegužės 9 d. registruoto prašymo (registracijos Nr. (duomenys neskelbtini)) ar jį patikslinusio prašymo išduoti statybą leidžiantį dokumentą. Teismas pažymėjo, kad tikslinga sulaukti J. V. įgalioto asmens 2017 m. gegužės 9 d. registruoto prašymo ar jo pagrindu tikslinto prašymo išnagrinėjimo savivaldybės institucijoje baigties, nes nuo to priklausys ar savavališkos statybos padarinių šalinimas įmanomas gaunant statybą leidžiantį dokumentą, ar tik ieškovės prašomu būdu.

17. 2020 m. kovo 26 d. teisme buvo atsakovų atstovo prašymas atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą, kadangi Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2020 m. kovo 24 d. išdavė procesinių teisių perėmėjui R. J. V. statybą leidžiantį dokumentą pagal statinio projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) buto rekonstravimo projektas“. Su prašymu pateikė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2020 m. kovo 24 d. elektroninio laiško, statybą leidžiandžio dokumento kopijas, elektroninio dokumento metaduomenis. Atnaujinus bylos nagrinėjimą 2020 m. balandžio 1 d. nutartimi šalims buvo pasiūlyta pateikti savo poziciją dėl tolimesnio civilinės bylos pagal šalių apeliacinius skundus nagrinėjimo.

18. 2020 m. balandžio 8 d. atsakovų atstovas pateikė prašymą, kuriame nurodyta, kad atsakovai palaiko mirusiojo tėvo J. V. apeliacinį skundą. Ieškovė reikalavo įpareigoti atsakovą pašalinti savavališkos statybos padarinius natūra, tačiau atsakovui J. V. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-12-23 sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-1466-833/2015, buvo leista teisės aktų nustatyta tvarka parengti projektinę dokumentaciją, gauti priestato (įėjimo į rūsį) statybą leidžiantį dokumentą ir pripažinta jam teisė įgyvendinti teisę statyti, teikti dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) priestato (įėjimo), rekonstrukcijai be trečiųjų asmenų mirusiojo J. V. dukros E. P. ir jos sutuoktinio V. P. sutikimų. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 21 d., minėtas teismo sprendimas paliktas nepakeistu, nurodant, kad yra galimybė atstatyti ieškovams priklausiusį tambūrą ir laiptus, negriaunant atsakovo savavališkai pastatyto priestato (įėjimo į rūsį) prie gyvenamojo pastato. Įsiteisėjusiame teismo sprendime aiškiai nurodyta, kad E. ir V. P. reikalavimas nugriauti savavališkai pastatytą priestatą prie gyvenamojo pastato (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atskirą įėjimą / išėjimą iš šio priestato į rūsio patalpas bei sutvarkyti statybvietę netenkintinas. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. spalio 23 d. nutartyje detaliai išdėstė argumentus, dėl kurių J. V. be SLD pastatytas priestatas (įėjimas į rūsį) neturi būti nugriautas. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai 2020-03-24 išdavus procesinių teisių perėmėjui R. J. V. SLD, yra teisinis pagrindas pašalinti savavališkos statybos padarinius pagal suderintą statinio projektą „Daugiabučio gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) buto rekonstravimo projektas“, o ne tuo būdu, kuriuo prašo Ieškovė t.y. pastato dalį išardant natūroje.

19. 2020 m. gegužės 8 d. teisme gautas ieškovės pareiškimas dėl ieškinio ir apeliacinio skundo atsisakymo. Nurodo, kad patikrino statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumą, statinio atitiktį projektui ir konstatavo, jog statybos leidimas Nr. LRS-01-200320-00043 yra išduotas teisėtai. Taip pat atlikus statinio atitikties statinio projektui patikrinimą vietoje, nustatyta, kad ,,Statinys atitinka esminius statinio projekto sprendinius“. Inspekcijos 2020 m. balandžio 20 d. privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-00-200420-00044 konstatuota, jog atsakovas 2014 m. kovo 4 d. privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-00-140304-00029 įvykdė, t. y. „Gavo statybą leidžiantį dokumentą ir statinys atitinka projekto sprendinius“. Kadangi atsakovai privalomąjį nurodymą įvykdė ir pašalino savavališkos statybos padarinius – gavo statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini), iki civilinės bylos išnagrinėjimo ir teismo sprendimo priėmimo (pažeidimai buvo pašalinti jau po civilinės bylos iškėlimo), išnyko ieškinio pagrindas dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo. Byloje nebeliko ginčo dalyko, nes išnyko aplinkybės, dėl kurių ieškovė privalėjo kreiptis į teismą. Pareiškime patvirtino, jog jai yra žinomas CPK 140 straipsnio, 293 straipsnio ir 294 straipsnio turinys, jog teismui priėmus nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, taip pat CPK 308 straipsnio turinys.

20. 2020 m. gegužės 8 d. teisme gautas ir procesinių teisių perėmėjų J.R. V. bei J. V. atstovo pareiškimas ,jog jie taip pat atsisako savo apeliacinio skundo, jeigu bus priimtas Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsisakymas nuo jos ieškinio ir apeliacinio skundo.Prašo nepriteisti iš jo atstovaujamųjų bylinėjimosi išlaidų, nes nuo pat bylos inicijavimo dėl nesąžiningų E. ir V. P. skundo buvo akivaizdu, jog ieškinys nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV.Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Byla ir apeliacinis procesas nutraukiami.

21. Tuo atveju, kai bylos nagrinėjimo metu paaiškėja, jog atsirado aplinkybių, dėl kurių tolesnis bylos nagrinėjimas nebegalimas, byla turi būti nutraukiama, t. y. užbaigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės.

22. Apeliacinio skundo atsisakymas yra viena iš apeliacinį procesą inicijuojančių asmenų procesinių teisių (CPK 42 straipsnio 1 dalis, 308 straipsnis). Šios proceso teisės įgyvendinimas yra dispozityvumo principo išraiška, nes apeliacinis procesas ne tik prasideda, bet ir gali baigtis byloje dalyvaujančio asmens (apelianto) iniciatyva. Apeliacinio skundo atsisakymas teismui nėra besąlyginis pagrindas nutraukti apeliacinį bylos procesą. Pagal CPK 42 straipsnio 2 dalį teismas nepriima skundo atsisakymo, jeigu tai prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, pažeidžia asmens teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 302 straipsnis). Spręsdamas dėl apeliacinio skundo atsisakymo, teismas turi įsitikinti, kad byloje dalyvaujantis asmuo jo atsisako laisva valia, neveikiamas trečiųjų asmenų, ar jam žinomi ir suprantami to padariniai. CPK 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta apeliacinį skundą padavusio asmens teisė atsisakyti jo iki baigiamųjų kalbų, o jeigu skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka – iki skundo nagrinėjimo iš esmės pradžios.

23. Teisėjų kolegija išnagrinėjus ieškovės ir atsakovo pareiškimo dėl apeliacinio skundo atsisakymo pagrįstumą, nenustatė, kad apeliacinio skundo atsisakymas prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis, 308 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad apeliacinio skundo atsisakymo pasekmės jai yra žinomos (CPK 111 straipsnio 3 dalis, 308 straipsnio 2 ir 3 dalys). Atsisakymas teismui pateiktas iki skundo nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme iš esmės pradžios (CPK 308 straipsnio 1 dalis).

24. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, būtinos ieškovės apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-905/2017 dalies, kuria suteikta teisė ieškovei nugriauti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, ir netenkintas prašymas skirti atsakovui baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, atsisakymui priimti. Priėmus ieškovės apeliacinio skundo atsisakymą, apeliacinis procesas dalyje dėl ieškovės apeliacinio skundo nutraukiamas (CPK 308 straipsnio 2 dalis).

25. Vadovaujantis CPK 140 straipsnio 1 dalimi, bet kurioje proceso stadijoje ieškovas, kreipęsis į teismą, turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti teismui, kad jis atsisako ieškinio (priešieškinio). Teismas priima nutartį priimti ieškinio atsisakymą ir nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 4 punktas). Rašytiniame pareiškime dėl ieškinio atsisakymo turi būti nurodyta, kad asmeniui žinomi ieškinio atsisakymo padariniai, t. y., kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 140 straipsnio 1 dalis, CPK 294 straipsnio 2 dalis).

26. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės ir procesinių teisių perėmėjų J.R. V. bei J. V. pareiškimų turinį, ieškovės patvirtinimą dėl ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo teisinių padarinių žinojimo (CPK 294 straipsnio 2 dalis), vadovaudamasi CPK 140 straipsniu ir nustačiusi, kad ieškinio atsisakymas neprieštarauja viešajam interesui bei imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 42 straipsnio 2 dalis), priima ieškinio atsisakymą, panaikina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-458-905/2017, kuriuo ieškinys patenkintas iš dalies, ir nutraukia civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. V. (teisių perėmėjai – J. R. V. ir J. V.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo.

27. Nors atsakovas J. V. buvo taip pat buvo pateikęs apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo, tačiau, kaip minėta 26 punkte, jo taip pat atsisako, atsakymas priimamas. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir civilinė byla nutrauktina, vadovaujantis CPK 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatomis, kadangi nustatytos CPK 293 straipsnio 4 punkte numatytos aplinkybės (ieškovas ieškinio atsisakė ir atsisakymą teismas priėmė, šalys atsisakė apeliacinių skundų ).

28. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė transporto išlaidas, kurios sudarė 137,55 Eur, taip pat susidarė 21,42 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Apeliacinės instancijos teisme tretieji asmenys E. P. ir V. P. patyrė 594,74 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsakovas J. V. apeliacinį skundą apmokėjo iš dalies, sumokėdamas 25 Eur žyminio mokesčio (likusios žyminio mokesčio dalies sumokėjimas atidėtas iki apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo priėmimo).

29. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimo atsisakymą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių, ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

30. Nagrinėjamu atveju įvertintina, kad ieškiniu reikalauta pašalinti savavališkos statybos padarinius išardant savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis ir sutvarkyti statybvietę. Pirmosios instancijos teismas iš esmės tenkino ieškinį. Ieškovė ieškinio atsisakė dėl to, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija išdavė R. J. V. statybos leidimą. Atsakovai privalomąjį nurodymą įvykdė ir pašalino savavališkos statybos padarinius – gavo statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti daugiabutį gyvenamąjį namą. Kadangi tik J. V. neteisėti veiksmai sąlygojo ieškinio pateikimą pirmosios instancijos teismui, tik apeliacinės instancijos teisme proceso metu statyba buvo įteisinta, pripažintina, kad byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos turi būti atlygintos atsakovų. Todėl iš J. R. V. ir J. V. priteistinos ieškovės patirtos transporto išlaidos (po 68,77 Eur), išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (po 10,71 Eur) bei trečiųjų asmenų E. P. ir V. P. patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti (po 297,37 Eur). Kadangi mokėjimą už suteiktas paslaugas atliko E. P., šios išlaidos priteistinos jos naudai. Atsakovams lygiomis dalimis grąžinamas žyminis mokestis, sumokėtas už apeliacinį skundą, t.y. 25 Eur suma, J. V. sumokėta 2017 m. lapkričio 10 d. (po 12,50 Eur) (CPK 87 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 2 dalis). Išaiškintina, jog žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija (CPK 87 straipsnio 3 dalis, 302 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalimi, 293 straipsnio 4 punktu, 308 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Priimti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos apeliacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-458-905/2017 dalies, kuria suteikta teisė ieškovei nugriauti savavališkai perstatytas ir pertvarkytas pastato dalis ir sutvarkyti statybvietę atsakovo lėšomis, ir netenkintas prašymas skirti atsakovui baudą už kiekvieną uždelstą reikalavimo neįvykdymo dieną, atsisakymą ir atsakovo J. V. procesinių teisių perėmėjų J.R. V. bei J. V. atsisakymą nuo jo apeliacinio skundo , apeliacinį procesą nutraukti.

Priimti ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinio atsisakymą.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 17 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-458-905/2017 ir civilinę bylą pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui J. V. (teisių perėmėjai – J. R. V. ir J. V.) dėl savavališkos statybos padarinių pašalinimo, tretieji asmenys E. P., V. P., uždaroji akcinė bendrovė „Aimis“, biudžetinė įstaiga Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, nutraukti.

Priteisti iš J. R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 68,77 Eur transporto išlaidų ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, kodas 288600210, po 297,37 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti trečiajam asmeniui E. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bei po 10,71 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.

Grąžinti iš valstybės biudžeto J. R. V. ir J. V. po 12,50 Eur kiekvienam už apeliacinį skundą 2017 m. lapkričio 10 d. Perlo paslaugos terminale sumokėto žyminio mokesčio.