- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-09
- Bylos Nr.
- 2A-92-254/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04275-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginija Lozoraitytė, Dalė Burdulienė, Aušra Baubienė
- Atsakovas
- A. T.
- Ieškovas
- V. T.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Aušros Baubienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Lozoraitytės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. T. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7842-947/2014 pagal ieškovės V. T. ieškinį atsakovui A. T. dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama pakeisti 2004 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7205/2004 iš atsakovo A. T. priteistą išlaikymą nepilnametėms dukroms G. T. ir D. T., padidinant jį nuo 200 Lt iki 500,00 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis kiekvienai iš dukterų nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant ieškovę. Ieškovė nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo praėjo dešimt metų, todėl iš esmės pasikeitė nepilnamečių dukterų poreikiai, jos pradėjo lankyti mokyklą, reikalingos mokymosi priemonės, papildomi užsiėmimai, mergaitėms paaugus daugiau išlaidų reikia skirti jų laisvalaikio poreikių tenkinimui, drabužiams, avalynei, maistui. Ieškovė nurodė, kad atsakovas nesidomi ir nesirūpina savo nepilnamečių dukterų gyvenimu, ugdymu, geranoriškai atsisako teikti didesnį išlaikymą. O kiekvienos dukters būtinų poreikių patenkinimui reikia ne mažiau kaip po 1000 Lt kas mėnesį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė 2004 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7205/2004 priteisto išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo A. T. nepilnametei dukrai G. T. ir nepilnametei dukrai D. T. materialinį išlaikymą po 400,00 Lt kiekvienai kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2014 m. kovo 5 d. iki jų pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė vaikų motiną V. T.. Teismas konstatavo, kad mergaitėms pradėjus lankyti mokyklą, padidėjo išlaidos susijusios su privalomuoju ugdymu ir kitais poreikiais, neišvengiamai padidėjo transporto išlaidos, kišenpinigiai, mergaičių draugų šventės, mokykliniai renginiai, išvykos su klasės draugais ir pan. Teismas pažymėjo, kad šių išlaidų padengimas tenka abiems tėvams lygiomis dalimis tam, kad būtų užtikrintos nepilnamečių dukrų teisė į mokslą, taip pat teisė į turiningą laisvalaikį, kas didžiąja dalimi padeda mergaitėms formuotis kaip visavertėmis ir savimi pasitikinčiomis asmenybėmis. Teismas atmetė kaip visiškai nepagrįstą atsakovo atstovės argumentą, kad atsakovas privalo prisidėti tik prie būtinųjų poreikių patenkinimo, t. y. maisto išlaidų, aprangos įsigijimo išlaidų, šias išlaidas dar mažinant tuo aspektu, kad, atstovės teigimu, D. T. gali dėvėti vyresniosios sesers išaugtus rūbus, avėti sesers avėtą ir nebetinkančią pagal dydį avalynę. Teismas, atmesdamas šį argumentą, akcentavo kiekvieno vaiko savarankišką teisę būti materialiai išlaikomam. Teismas atmetė atsakovo ir jo atstovės argumentus, kad šalių nepilnametės dukterys gali atsisakyti tam tikrų savo poreikių, kurie yra pertekliniai, tačiau teismas sprendė, kad vaikų poreikių lentelėje nurodyti poreikiai ir išlaidos jiems patenkinti atitinka protingumo kriterijų, išvardinti poreikiai nėra susiję su prabangos prekių įsigijimu, priešingai, visos išlaidos yra susietos su sąlygomis, kurias būtina užtikrinti vaikų vystymosi, augimo ir tobulėjimo procese (maistas, apranga, higiena, sveikata, laisvalaikio poreikiai, būstas, kitos išlaidos). Teismas pažymėjo, kad byloje yra pateikti rašytiniai įrodymai, patvirtinantys nepilnamečių vaikų specialiuosius poreikius, susijusius su jų sveikata: nepilnametei D. T. reikalingi akiniai pastoviam nešiojimui (b. l. 72, 73), o G. T. diagnozuotas lėtinis alerginis rinitas, todėl šiam vaikui taip pat reikalingi papildomi vaistai, mergaitei gydytojai rekomenduoja lankyti baseiną, atlikti vitaminoterapiją, vartoti vaistus, be to, ji turi netaisyklingą laikyseną, jai krypsta stuburas (b. l. 74, 75, 76,78). Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, padarė išvadą, jog ieškovė įrodė, kad kiekvieną mėnesį vaikų poreikiams patenkinti yra reikalinga apytiksliai 1000,00 Lt – 1300,00 Lt suma kiekvienam vaikui. Teismas, įvertindamas kiekvieno iš tėvų finansines galimybes teikti išlaikymą, padarė išvadą kad yra teisinis pagrindas šiek tiek sumažinti atsakovui tenkančio išlaikymo nepilnametėms dukterims dydį, nes teismo sprendimo priėmimo momentu ieškovės turtinė padėtis, lyginant kas mėnesį gaunamo darbo užmokesčio dydžius (atsakovo vidutinės mėnesio pajamos sudaro apytiksliai yra 877,00 Lt, o ieškovės - 2549,00 Lt) yra šiek tiek geresnė už atsakovo turtinę padėtį, be to, atsakovas kartu su sutuoktine G. T. augina mažametę dukterį U. T. (b. l. 44), kuri turi specialiųjų poreikių dėl sveikatos problemų (b. l. 45, 46). Teismas atmetė atsakovo atstovės argumentą, kad atsakovo gaunamos pajamos yra mažos, nes, teismo vertinimu, tai nėra priežastis, dėl kurios turėtų būti pateisinama atsakovo pozicija nemokėti vaikams reikalingo išlaikymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas A. T. (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti bei prijungti naujus įrodymus, šiais argumentais:
1. Apelianto gaunamas darbo užmokestis per mėnesį vidutiniškai siekia 833 Lt, o ieškovės vidutinis darbo užmokestis per mėnesį yra 2549,11 Lt, t.y., net tris kartus didesnis nei atsakovo, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, kad apelianto turtinė padėtis yra tik šiek tiek blogesnė už ieškovės. Teismas įvertino atsakovo turimą nekilnojamąjį turtą, tačiau nesiaiškino, kiek nekilnojamojo turto turi ieškovė. Apelianto vertinimu, teismas turėjo spręsti dėl papildomų įrodymų apie ieškovės turtinę padėtį pateikimo į bylą ar bent posėdžio metu pasiteirauti ieškovės apie jos turimą turtą, o toks teismo elgesys, kai apeliantui teigiant apie iš esmės skirtingą šalių padėtį, teismas nekėlęs jokio klausimo dėl tokios apelianto pozicijos pagrįstumo ir sprendime niekuo nesiremdamas priėjo išvados apie ieškovės nuosavybės teise priklausančio turto nebuvimą, negali būti toleruotinas. Todėl apeliantas su skundu pateikė įrodymus, kurie tik papildomai pagrindžia apelianto teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme metu išdėstytą poziciją apie iš esmės skirtingą šalių turtinę padėtį. Skunde pažymima, kad pagal nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus V. T. nuosavybės teise priklauso du žemės sklypai, sodo namelis bei butas, kurių bendra rinkos vertė (rinkos nustatymo dieną, t.y. 2003-2009 m.) yra 114 900 Lt, taip pat ieškovei priklauso keleivinis automobilis VW GOLF. O apeliantui, kaip matyti iš jo pirmosios instancijos proceso metu pateikto nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, nuosavybės teise priklauso gyvenamasis namas, du ūkio pastatai ir žemės sklypas, kurių bendra rinkos vertė yra 70 955 Lt. Apeliaciniame skunde daroma išvada, kad įvertinus minėtas aplinkybes apelianto turtinė padėtis yra žymiai prastesnė nei ieškovės.
2. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad jis būdamas darbingo amžiaus asmuo gali susirasti geriau apmokamą darbą. Pažymima, kad asmens galimybės įsidarbinti ir darbo užmokestis priklauso ne tik nuo jo amžiaus, tačiau ir nuo gyvenamosios vietos, ekonominės padėties bei išsilavinimo. Teismas, vertindamas apelianto galimybę rasti geriau apmokamą darbą, visiškai nekreipė dėmesio į apelianto atstovės teisme išdėstytą poziciją apie nedarbo lygį mažesniuose miestuose, taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad apeliantas neturi aukštojo išsilavinimo, o jo profesinis išsilavinimas (duonos kepėjo) yra specifinis, dėl ko rasti darbą pagal turimą specialybę yra itin sudėtinga. Pažymima, kad apeliantas augindamas neįgalią dukrą negali jos vienos palikti namuose, jai reikia ypatingo dėmesio, todėl apelianto galimybė dirbti keliuose darbuose esant išdėstytoms aplinkybėms, yra sunkiai įmanoma.
3. Apelianto teigimu, teismas visiškai neanalizavo, kokio dydžio išlaikymo reikia trečiajai jo dukrai, todėl priimtu sprendimu iš esmės pažeidė trečiojo apelianto vaiko interesus. Pažymima, kad U. T. yra reikalingas bent 810 Lt dydžio išlaikymas per mėnesį, kurio dalį - 360 Lt - padengia valstybė. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliantas, teikdamas teismui raštą apie reikalingą išlaikymo U. T. dydį, nurodė faktiškai trečiosios dukters išlaikymui išleidžiamą sumą, o ne sumą, kurią norėtų ar reikėtų skirti. Apelianto teigimu, teismas nekreipė dėmesio į tai, jog jau dabar visų trijų savo dukterų išlaikymui apeliantas skiria 650 Lt, t.y. 75 % savo darbo užmokesčio, todėl teismui priteisus po 400 Lt dydžio išlaikymą, apelianto dukra iš antrosios santuokos neturi jokios galimybės gauti netgi minimalius jos poreikius tenkinantį išlaikymą.
4. Akcentuojama, kad apeliantas iki sprendimo priėmimo dienos tinkamai vykdė savo pareigą teikti išlaikymą vaikams. Pažymima, kad apeliantas neišreiškė pozicijos, jog ieškovės nurodyti dukrų poreikiai yra pertekliniai, tačiau pažymėjo, kad išlaikymo dydis turi būti realus, proporcingas apelianto turtinei padėčiai. Apelianto teigimu, atsižvelgiant į tai, kad jo turtinė padėtis neleidžia mokėti maksimaliai patenkinantį savo dukrų poreikius išlaikymo dydį, teismas turėjo vertinti, koks išlaikymo dydis patenkintų būtinus vaikų poreikius, būtent todėl apelianto atstovė teisme kvestionavo išlaidų lentelę, pažymėdama, kad kai kurios lentelėje nurodytos išlaidos yra nebūtinos, pvz. išlaidos grožinei literatūrai (kadangi galima naudotis viešosios bibliotekos teikiamomis paslaugomis), išlaidos dekoratyvinei kosmetikai, kišenpinigiai, išlaidos draugų gimtadieniams, kitos išlaidos. Pažymima, jog Kauno apylinkės teismas, po baigiamųjų kalbų atnaujinęs bylos nagrinėjimą iš esmės, akcentavo, kad apeliantas jau šiai dienai išleidžia šiek tiek daugiau nei uždirba ir teiravosi, kaip jis padengia deficitinį biudžetą, tačiau nepaisant to, jog prasta apelianto turtinė padėtis teismui kėlė nuostabą, jis vis tiek priėmė sprendimą, kurio objektyviai negalima įvykdyti, todėl jis turi būti panaikintas.
Atsiliepimas
Ieškovė V. T. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodė kad atsakovo mokamos 400 litų sumos kas mėnesį neužtenka net minimalioms vaikų išlaidoms. Atsiliepime nesutinkama, kad V. T. turtinė padėtis yra ženkliai geresnė. Ieškovė, siekdama išlaikyti abi dukras, joms skiria ne tik visą savo dėmesį, tačiau ir dirba tiek, kiek leidžia sveikata. Pateikiami darbo grafikai, kurie patvirtina, jog ieškovė dirba ir po 12 valandų, dėl šios priežasties ir jos gaunamas darbo užmokestis didesnis. Ji viena moka ir visus privalomus mokėjimus už komunalinius bei kitus patarnavimus, jai tenka ir didesnė dukrų išlaikymo dalis. Pažymima, kad atsakovas su dukromis nebebendrauja visiškai ir vengia vykdyti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti vaikus, jais rūpintis ir auklėti. Ieškovė pažymi, kad apelianto turimos namų valdos reali rinkos kaina yra 292000 Lt. Ieškovės vertinimu, nesąžininga ir neadekvatu prisidengti neįgalia dukra, kitus vaikus paliekant praktiškai be išlaikymo. Tuo labiau, jog pateiktos pažymos apie U. T. skiriamą ir valstybės paramą, ją augina šeimoje ir ja rūpinasi abu tėvai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad išlaikymas G. T. ir D. T. po 200 Lt kas mėn. kiekvienam vaikui iki jų pilnametystės buvo priteistas iš atsakovo A. T. 2004 m. liepos 5 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7205/2004. Kreiptis į teismą dėl išlaikymo pakeitimo galima nustačius bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą (CK 3.201 straipsnio 1 dalis). Apeliantas apeliacinį skundą grindžia aplinkybe, kad jo turtinė padėtis nėra pasikeitusi, jis turi daugiau išlaikytinių, ieškovės turtinė padėtis yra geresnė negu jo, todėl prašė ieškinį atmeti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovės ieškinys yra grįstas ne esminiu tėvų turtinės padėties pasikeitimu, o esminiu vaikų poreikių pasikeitimu, kuomet išlaikymo vaikams dydis buvo nustatytas teismo sprendimu beveik prieš dešimt metų iki šios bylos iškėlimo, kuomet šalių dukrai (duomenys neskelbtini) buvo 7 m., o (duomenys neskelbtini) – 3 m., todėl nagrinėjamu atveju objektyviai egzistuoja pagrindas kreiptis dėl išlaikymo padidinimo. Manytina, kad apeliantas taip pat pripažįsta, kad vaikų poreikiai per šį laikotarpį pasikeitė ir iš esmės kritikuoja tik jų turinį. Tokiu atveju šioje byloje nebuvo būtinybės nustatinėti tėvų turtinės padėties esminio pasikeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).
Remiantis kasacinio teismo praktika, nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, atsižvelgtina į tai, kad nustatytas išlaikymas turi užtikrinti būtinas vaiko raidos sąlygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai), kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2012). Turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, gabumų lavinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013). Priimant skundžiamą teismo sprendimą šalių dukrai (duomenys neskelbtini) buvo suėję 17 m., o (duomenys neskelbtini) – 13 m. Ieškovė pateikė į bylą vaikų būtinų poreikių išklotinę (b.l. 9-10), pagal kurią kiekvienam vaikui per mėnesį apytikslė išlaidų suma sudaro 385,27 Eur (1330,25 Lt). Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kiekvieno vaiko būtiniems poreikiams patenkinti yra reikalinga ne mažiau kaip po 289,62 Eur (1000 Lt). Vertinant šią aplinkybę, teisėjų kolegijos nuomone, vaikų poreikiai yra normalūs, atitinka protingumo reikalavimus ir kasacinio teismo praktiką, kur vidutiniams vaiko poreikiams paprastai skiriama nuo 1000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010) iki 2000 Lt (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2011). Pažymėtina, kad apeliantas, neigdamas tokią išlaikymo vertę, turėjo nurodyti aplinkybes, kuriomis jis grindžia savo atsikirtimą, t.y. nurodyti kokio dydžio išlaikymas per mėnesį jo nuomone yra reikalingas jo vaikams, kokie poreikiai už jo nurodytą sumą galėtų būti patenkinti, nes paaiškinimas apie tai, kad reikalinga ženkliai mažesnė suma, yra neinformatyvus (CPK 178 str.).
Apeliantas nurodo, kad jis neišsigali vaikams skirti daugiau negu po 200 Lt kas mėnesį. Šiuo aspektu pažymėtina, kad tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus yra asmeninė (CK 3.165 str., 3.192 str.). Tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams, nepriklausomai su kuriuo iš tėvų jie liko gyventi, yra lygios (CK 3.156 str.). Todėl sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti, todėl apeliantas turi imtis realių veiksmų savo turtinei padėčiai pagerinti, kad teismo sprendimas būtų įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-495/2009). Apeliacinio skundo argumentai, kad apeliantui sunku susirasti geriau apmokamą darbą pagal jo specialybę (duonos kepėjo, tešlamaišio) neduoda pagrindo išvadai, kad jis negali dirbti kitus darbus, kuomet byloje nėra duomenų apie jo nedarbingumą. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliantas dirbo įmonės direktoriumi, jis yra vairuotojas, turintis visas kategorijas. Bylos duomenys patvirtina, kad apelianto vardu įregistruotas didelės vertės nekilnojamasis turtas (b.l. 37-42). Atlikus vidutinės rinkos vertės paiešką pagal VĮ Registrų centro viešai pateikiamus duomenis pagal gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) unikalų Nr. (duomenys neskelbtini) konstatuotina, kad šio apeliantui priklausančio turto rinkos vertė 32 000 Eur (110 489,60 Lt), ūkinių pastatų – 2620 Eur ir 1840 Eur, o žemės sklypo rinkos vertė – 3130 Eur, t.y. iš viso jo nekilnojamojo turto rinkos vertė 39 590 Eur (136696,35 Lt), o ne 20 549,99 Eur (70 955 Lt), kaip nustatyta 2003 m. vertinimu (b.l. 37-42). Ieškovė atsiliepime nurodė, kad reali rinkos kaina šio turto yra 292 000 Lt, bent jau tiek prašoma už apelianto parduodamą nekilnojamąjį turtą portale „skelbiu.lt“. Tokiu pat būdu nustatyta ieškovės turimo nekilnojamojo turto – buto (duomenys neskelbtini) rinkos vertė sudaro 29 200 Eur (100 821,76 Lt), sodo žemės sklypų – 2420 Eur ir 180 Eur, sodo pastato – 8060 Eur arba ieškovės viso nekilnojamojo turto vidutinė rinkos vertė yra 39 860 Eur (137 628,61 Lt). Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie tai, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra iš esmės panaši yra teisinga. Apeliantas nurodė, kad turi pareigą išlaikyti dar vieną dukrą, kuriai nustatytas neįgalumas. Bylos duomenys šias aplinkybes patvirtina. Dukra (duomenys neskelbtini) turi lengvo lygio neįgalumą (b.l. 45,46) ir šio vaiko išlaikymui per mėnesį, kad būtų patenkinti jo poreikiai reikalinga 234,59 Eur (810 Lt) (b.l. 47). Šiam vaikui yra paskirta 104,26 Eur (360 Lt) šalpos pensija (b.l. 87). Vaiko motina dirba ir gauna pajamas (jos vid. mėn. 275,43 Eur (951 Lt) darbo užmokestis po mokesčių per 2013-06- 2014-05, b.l. 88). Šis vaikas gyvena su abiem tėvais, o apeliantas nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, kad su kitomis dukromis jis nebendrauja ir nedalyvauja jas auklėjant. Todėl ieškovei, su kuria liko gyventi šalių vaikai neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo jiems teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo pritarti apeliantui, kad jo dalis 289,62 Eur (1000 Lt) vertės kiekvieno vaiko išlaikyme būtų lygi tik 57,92 Eur (200 Lt), o ieškovės 231,70 Eur (800 Lt), nes toks išlaikymo pareigos paskirstymas būtų neproporcingas tėvų turtinei padėčiai, pažeistų tėvų valdžios lygybės principą ir pažeistų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str., 3.5 str. 2 d., 3.192 str. 2 d., 3.156 str.).
Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta konstatuojama, jog apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.