Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

V. M. Nutarimu buvo pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 187 str. 2d., nes, būdama UAB „F“ vadove ir atsakinga už tinkamą bendrovės apskaitos organizavimą, neužtikrino, kad į mokesčių administratoriui pateiktas PVM deklaracijas (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 būtų įrašyti teisingi duomenys deklaracijos 11, 25, 29, 35 ir 36 laukeliuose. Vykdydama bendrovės stebėseną Klaipėdos AVMI specialistė nustatė, kad bendrovė mokesčių administratoriui už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 pateikė PVM deklaraciją (forma FR0600) su nuline verte, o i.SAF registruose, t.y. elektroniniame sąskaitų faktūrų posistemyje, per kurį teikiami apmokestinamųjų asmenų gaunamų ir išrašomų PVM sąskaitų faktūrų registrų duomenys, bendrovė už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 deklaravo pardavimus ir pirkimus. Pastebėjusi šį neatitikimą Klaipėdos AVMI specialistė 2021-05-27 susisiekė su bendrove telefonu ir informavo dėl neteisingai užpildytos mokesčių deklaracijos. Apie šį kontaktavimą su bendrove yra fiksuota Išmaniosios mokesčių administravimo informacinės sistemos Išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemyje (i.KON). Būtent po to, kai Klaipėdos AVMI specialistė susisiekė su bendrove, t.y. 2021-05-27 buvo pateikta patikslinta PVM deklaracija (forma FR0600) už 2021 m. balandžio mėn. Taigi darytina išvada, kad bendrovė pateikė neteisingus duomenis pirminėje PVM deklaracijoje (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 ir tik po to, kai mokesčių administratorius pastebėjo pateiktus neteisingus duomenis ir apie tai informavo bendrovę, PVM deklaracija (forma FR0600) už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 buvo patikslinta. Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – BAĮ) 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal to paties straipsnio 2 dalį už apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą ir įstatymų nustatytais atvejais jų duomenų teikimą civilinę, administracinę ir baudžiamąją atsakomybę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas. Pagal BAĮ 14 straipsnio 2 dalį būtent ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.82 straipsnio 3 dalies prasmę vadovas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Taigi, V. M. yra atsakinga už jos vadovaujamos bendrovės veiklos organizavimą ir deklaracijų pateikimą mokesčių administratoriui ir būtent jai kyla administracinė atsakomybė už neteisingų duomenų įrašymą į deklaraciją ir pateikimą mokesčių administratoriui pagal ANK 187 str. 2 d. atsiliepime pažymima, kad Skunde pareiškėjos atstovas nurodo, jog V. M., būdama bendrovės vadove, vienintelė turi prieigą prie bendrovės paskyros ir vienintelė gali teikti (tikslinti) PVM deklaracijas. Skunde nurodytas paaiškinimas dėl V. M. patirto šalutinio poveikio po COVID-19 ligos skiepo negali būti laikomas V. M. kaltę paneigiančia aplinkybe, kadangi aukščiau minėta 2021 m. PVM deklaracija (forma FR0600) už balandžio mėn. visų pirma turėjo būti pateikta įrašant teisingus duomenis iki 2021-05-25, o pateikta su neteisingais duomenimis ši deklaracija patikslinta buvo ne paties mokesčio mokėtojo iniciatyva, o po mokesčių administratoriaus informavimo apie pastebėtus neatitikimus. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnio 4 punkte nustatyta mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais, 1 punkte laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę. Pagal MAĮ 2 straipsnio 20 dalį - mokestinė prievolė - mokesčio įstatymo pagrindu atsirandanti mokesčių mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, laiku sumokėti mokestį bei su juo susijusias sumas į biudžetą ir vykdyti pareigas, susijusias su mokesčių apskaičiavimu ir sumokėjimu. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMĮ) 85 straipsnyje yra nustatyti PVM deklaracijos pateikimo terminai. PVMĮ 86 straipsnyje nurodyta, kad PVM deklaracijos formą, reikalaujamus joje pateikti duomenis ir jos užpildymo tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos viršininko 2004-03-01 įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) yra nustatyta kokie duomenys PVM deklaracijoje turi būti įrašomi. Taisyklių septinto skirsnio 54 punkte numatyta, kad jeigu PVM mokėtojas pastebi klaidą, jis turi pateikti patikslintą deklaraciją. Taigi Taisyklėmis yra nustatyta prievolė mokesčių mokėtojui tikslinti deklaracijas. Svarbu pažymėti ir paties mokesčio mokėtojo iniciatyvą, Taisyklių 54 punktas nustato mokesčio mokėtojo veiksmus pačiam pastebėjus klaidą. Tačiau nagrinėjamu atveju, V. M. patikslino PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2021 m. balandžio mėnesį ne pati savo iniciatyva, tačiau po to, kai Klaipėdos AVMI specialistė susisiekė su ja ir informavo apie pateiktus neteisingus duomenis PVM deklaracijoje (forma FR0600). ANK 187 str. 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl pats straipsnio dispozicijoje nurodytų veiksmų atlikimas užtraukia administracinę atsakomybę. Nagrinėjamu atveju vien faktas, kad V. M. įrašė neteisingus duomenis į mokesčių administratoriui pateiktą PVM deklaraciją (forma FR0600) už 2021 m. balandžio mėnesį yra neteisėtas ir užtraukia administracinę atsakomybę. Todėl Institucijos nuomone, V. M. pagrįstai pripažinta padariusi administracinį nusižengimą numatytą ANK 187 str. 2 d., kadangi kaltei pagal šį straipsnį nustatyti svarbus pats administracinio nusižengimo padarymo faktas, o ne konkreti kaltės forma.

ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Pažymėtina, jog pagal ANK 608 straipsnio 5 dalį, jeigu už padarytą administracinį nusižengimą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje numatytas įspėjimas ir nėra šio kodekso 610 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, baigus administracinio nusižengimo tyrimą asmeniui skiriamas įspėjimas ir tyrimą atlikęs pareigūnas dėl to administracinio nusižengimo surašo nutarimą. Administracinio nusižengimo protokolas šiuo atveju nesurašomas. Vadovaujantis minėta nuostata ir buvo priimtas skundžiamas Institucijos vyresniosios specialistės 2021-07-14 nutarimas Nr. VMI-03-ANR_N-812-2021. Taigi akivaizdu, kad tokiam procesiniam dokumentui keliami iš esmės tokie patys reikalavimai, kokie keliami ir administracinio nusižengimo protokolo turiniui ir būtent šiuo dokumentu yra apibrėžiamos bylos nagrinėjimo ribos, jeigu minėtas procesinis sprendimas yra skundžiamas (dėl bylos procesinių dokumentų, kuriais formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, pasisakyta Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-94-417/2019) (Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-473-1121/2019).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinio nusižengimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio nusižengimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šiuo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę nustatant asmens kaltę. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018).

Iš bylos medžiagos matyti, kad V. M. inkriminuojamo ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pateikimo tvarkos pažeidimą, ataskaitų, deklaracijų ar kitų mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingų dokumentų ir duomenų pavėluotą pateikimą ar nepateikimą, neteisingų duomenų įrašymą į mokesčių administratoriui pateiktas ataskaitas, deklaracijas ar kitus mokesčių administratoriaus funkcijoms įgyvendinti reikalingus dokumentus, neteisingų duomenų pateikimą. Taigi, tiek ANK 187 straipsnio 2 dalies matyti, kad šios teisės normos dispozicijos blanketinės ir iš esmės reikalauja administracinio nusižengimo protokole aiškiai nurodyti, kokias (-ią) alternatyvias šios dalies veikas padarė V. M., taip pat nurodyti, kokiomis konkrečiai aplinkybėmis, kuriuo tiksliai laikotarpiu V. M. atveju pasireiškė būtent ANK 187 straipsnio 2 dalies veikų sudėties požymiai, kokie duomenys tai patvirtina. Konstatuojant šių administracinių nusižengimų požymius, turi būti nurodoma, kokio konkretaus teisės akto pažeidimai buvo padaryti. Tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nepakanka nurodyti vien teisės aktų, kuriuos asmuo galimai pažeidė, nuostatas ir lakoniškai nurodant teisės aktų nustatytą tvarka ir laiku. Būtina nurodyti ir kokiais faktiniais veiksmais ar neveikimu jis šias nuostatas pažeidė.

Nagrinėjamu atveju V. M. nubausta pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį už tai, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai 2021-05-19 teikiant jos vadovaujamos bendrovės „F“ Pridėtinės vertės mokesčio deklaraciją (forma FR0600, toliau- PVM) už laikotarpį nuo 2021-04-01 iki 2021-04-30 nurodė neteisingus duomenis 11, 25, 29, 35 ir 36 deklaracijos laukeliuose, o teikiant PVM deklaraciją už laikotarpį nuo 2021-05-01 iki 2021-05-31 nurodė neteisingus duomenis 11, 25, 29, 35 ir 36 deklaracijos laukeliuose. Tuo bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 89 straipsnio 1 dalies, 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 patvirtintų Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos ir kitų su šiuo mokesčiu susijusių formų užpildymo taisyklių 28, 33, 37, 38, 42 46, 51, 52 punktų bei Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 1 punkto, 4 punkto reikalavimus.

Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau- PVMĮ) 85 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Jeigu mokestinis laikotarpis yra kalendorinis mėnuo, mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos.

Aktualiame Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje numatytos mokesčių mokėtojo pareigos. Pagal šį straipsnį mokesčių mokėtojas privalo: laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę (1 p.), taip pat nustatyta mokesčio mokėtojo pareiga teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaujantis mokesčių įstatymais (4 p.). Taigi visose šių teisės aktų nuostatose yra numatomi terminai, per kuriuos asmuo turi įvykdyti mokesčių mokėtojų pareigas teikiant PVM formas, taip pat duomenys, kurie turi būti suvesti.