Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-114-267/2015 pagal ieškovės I. D. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS ,,Gjensidige Baltic“ ir

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį, kad operacija jai atlikta netinkamai. Teismas nesirėmė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus teismo medicinos eksperto išvada, kurioje aiškiai nurodyta, kokia operacija ieškovei buvo atlikta bei tai, kad randų susiformavimas, sugijus žaizdoms, laikomas normaliu odos pakitimu. Nepagrįsta ir neteisinga teismo išvada, jog po operacijos ieškovės krūtys tapo asimetriškos. Krūtų asimetrija nustatyta iki operacijos, todėl ieškovės teiginys, kad krūtys tapo asimetriškos dėl chirurgo A. Ž. neva neprofesionaliai atliktos operacijos, nepagrįstas. Neteisingos ir jokiais įrodymais nepagrįstos teismo išvados apie tai, kad operacijos metu gydytojas A. Ž. parinko netinkamą implantų formą ir dėl to operacijos rezultatas nepateisino ieškovės teisėtų lūkesčių. Chirurgas suteikė pacientei išsamią informaciją apie planuojamą atlikti krūtų padidinimo ir pakėlimo implantais operaciją. Operacijos protokole aprašyta visa operacijos eiga. Iš ieškovės ambulatorinėje kortelėje esančių įrašų matyti, kad su paciente buvo bendraujama, teikiamos visos būtinos konsultacijos ir paslaugos. Byloje esantis ieškovės pasirašytas sutikimas atitinka Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatas. Pirmos instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog atsakovo netinkamai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo ieškovės ir jos sutuoktinio skyrybų priežastis. Teismas nevertino ir neištyrė ieškovės šeimos iširimo priežasčių. Teismo išvados prieštarauja Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime pateiktoms išvadoms, Komisija konstatavo, jog klaidų teikiant sveikatos priežiūros paslaugas nerasta. Teismo eksperto išvadoje nurodyta, kad randai atitinka operacijos pobūdį ir jos pasirinktą metodiką. Tačiau į minėtas specialistų išvadas teismas neatsižvelgė. Byloje nenustatyta, kad chirurgas veikė tyčia ar neatsargiai ir, kad tai nulėmė ieškovės nurodyto dydžio žalos atsiradimą. Teismo sprendime nurodomi ir netinkamai įvertinti chirurgo A. Ž. veiksmai – informacijos nesuteikimas, nepakankamai atidi ir rūpestinga pooperacinė slauga – ne tik neįrodyti, bet ir nėra susiję su ieškovės nurodytais padariniais – žala. Teismas nenustatė visų būtinų sveikatos priežiūros įstaigos civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės ieškinį, į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė operaciją atlikusio atsakovo darbuotojo – chirurgo A. Ž., nors teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms.

2012 m. kovo 29 d. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime iš viso neįvardinta, kokia operacija ieškovei buvo atlikta, neaišku, kokia medžiaga rėmėsi Komisija priimdama sprendimą, ieškovė nebuvo kviesta į Komisijos posėdį, operacijos rezultatas natūroje nebuvo apžiūrėtas. Todėl toks formalus Komisijos sprendimas negali būti vertinamas kaip rašytinis įrodymas. Akivaizdu, jog ieškovė pageidavo estetinės krūtų operacijos, tačiau 2013 m. gegužės 6 d. Ekspertizės akte nurodyta, jog ieškovei atlikta rekonstrukcinė krūtų operacija. Atsakovas klaidingai nurodo, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių ieškovės teiginį, kad operacija atlikta netinkamai. Ekspertizės akte aprašytas ieškovės krūtų vaizdas, nurodoma, kad jos asimetriškos, matyti randai. Minėtas aprašymas bei byloje esančios nuotraukos patvirtina faktą, kad ieškovės krūtys atrodo neestetiškai, koreguoti jų vaizdą galima tik chirurginėmis priemonėmis. Dirbtinis įdegis ultravioletinės spinduliuotės pagalba ieškovei buvo rekomenduotas gydytojų, kaip priemonė mažinanti pooperacinius randus. Konsultacijų metu ieškovė nurodė, jog pageidauja apvalių implantų, tačiau buvo panaudoti anatominiai lašo formos implantai, apie tai ieškovė sužinojo tik po operacijos. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog šiuo atveju nebuvo galima naudoti ieškovės pageidautų implantų. Ieškovę konsultavęs bei operavęs gydytojas patikino, jog randai bus nedideli, mažai pastebimi. Tačiau ieškovės kūne liko masyvūs, ryškūs randai. Ieškovė neneigia, jog jos krūtys buvo asimetriškos, dėl šios priežasties ji ir kreipėsi į atsakovą. Jei ieškovei prieš operaciją bei pasirašant sutikimą, būtų paaiškinta, kad yra bent menkiausia rizika, jog operacijos rezultatas bus subjaurota krūtinė, ji nebūtų sutikusi atsakovo klinikoje atlikti operaciją, už ją mokėti pinigus. Atsakovas neįrodė, jog ieškovė pooperaciniu metu nesilaikė gydytojų rekomendacijų. Ieškovei išreiškus nepasitenkinimą dėl po operacijos likusių randų ir krūtinės formos, atsakovas nesiėmė jokių veiksmų nepageidautiniems padariniams pašalinti. Todėl ji buvo priversta kreiptis į kitas medicinines paslaugas teikiančias įstaigas. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu atsakovą atstovavo ieškovę operavęs gydytojas A. Ž., jis buvo informuotas apie procesą ir turėjo platesnes teises nei trečiasis asmuo, neprašė būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Dėl absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų

Apeliantas, kvestionuodamas skundžiamą sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliantas nurodo, jog operaciją ieškovei atliko chirurgas A. Ž., priimtas teismo sprendimas turi įtakos jo teisėms ir pareigoms, tačiau jis nebuvo įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Teisėjų kolegija atmeta tokio pobūdžio argumentus kaip nepagrįstus.

Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Taigi, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė. Šiuo atveju ieškovė reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareiškė atsakovui UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“, todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę atsakovo atžvilgiu. Iš civilinės bylos medžiagos matyti, jog nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme atsakovą atstovavo būtent ieškovę operavęs chirurgas A. Ž., kuris yra ir operaciją atlikusios įstaigos vadovas (I t., b. l. 59-61, 86-90, 113-115, 130-133; II t. b. l. 7-14, 70-74, 101-10, 112-115, 123-125). Operaciją atlikusiam gydytojui buvo žinoma apie nagrinėjamą bylą, joje priimamus procesinius sprendimus, būdamas atsakovo atstovu A. Ž. turėjo galimybę pasinaudoti visomis CPK suteiktomis procesinėmis teisėmis – galėjo reikšti savo nuomonę, prašymus bei pastabas, susijusias su nagrinėjama byla. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovo vadovas bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nė karto nepateikė prašymo būti įtrauktas į bylą trečiuoju asmeniu. Aplinkybė, jog atsakovo direktoriui yra žinoma apie nagrinėjamą bylą ir joje priimtus procesinius sprendimus patvirtina ir tai, kad būtent A. Ž., būdamas atsakovo atstovu, pasirašė apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos priimto sprendimo. Nustačius, jog atsakovo direktorius tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde turėjo galimybes pasisakyti dėl nagrinėjamo ginčo, jam buvo žinoma apie bylą ir joje priimtus procesinius sprendimus, todėl konstatuotina, jog nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

Dėl esminių faktinių aplinkybių ir bylos nagrinėjimo ribų

Iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė I. D. kreipėsi į atsakovą UAB ,,Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ dėl chirurginių paslaugų – krūtų plastinės rekonstrukcijos. 2011 m. sausio 3 d. – 2011 m. spalio 5 d. atsakovas teikė ieškovei mokamas medicinines paslaugas, susijusias su ieškovės krūtų plastinės rekonstrukcijos operacija ir pooperacine priežiūra. 2011 m. sausio 18 d. ieškovei atlikta krūtų korekcijos, pakeliant ją implantais, operacija. Atsakovas iki 2011 m. spalio 5 d. vykdė ieškovės pooperacinę priežiūrą. 2011 m. sausio 31 d. ieškovė nurodė, jog yra nepatenkinta krūtų forma. 2011 m. spalio 17 d. ieškovė pateikė atsakovui skundą dėl turtinės ir neturinės žalos atlyginimo, tačiau atsakovas skundą atsisakė tenkinti. 2012 m. sausio 3 d. ieškovė pateikė Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos pareiškimą dėl žalos padarytos netinkamai teikiant medicinos paslaugas atlyginimo. Komisija 2012 m. kovo 29 d. Sprendimu nusprendė, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teikiamos tinkamai ir kokybiškai, žala ieškovės sveikatai nepadaryta, todėl nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl žalos atlyginimo. Ieškovė teigia, kad ją operavęs chirurgas padarė pažeidimus pildydamas medicininę dokumentaciją, teikė medicinines paslaugas be jos sutikimo, neinformavo apie pasirinktą operacijos taktiką, taikomas priemones ir galimas neigiamas pasekmes. Dėl neteisėtų gydytojo veiksmų nebuvo pasiekti operacijos tikslai – krūtys liko asimetriškos, liko itin dideli pooperaciniai randai. Operacijos rezultatas neatitiko ieškovės lūkesčių. Dėl netinkamai atliktos operacijos ieškovė patyrė turtinę bei neturtinę žalą.

Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinį tenkino iš dalies – konstatavo, jog dėl neteisėtų atsakovo veiksmų (netinkamo informavimo apie atliekamą operaciją, nepakankamo rūpestingumo stebint pacientę pooperaciniu laikotarpiu) ieškovė patyrė turtinę 9 230 Lt dydžio žalą bei 10 000 Lt dydžio neturtinę žalą. Kitus ieškovės reikalavimus teismas atmetė kaip neįrodytus. Atsakovas, pateikęs apeliacinį skundą, prašo panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir ieškinį atmesti. Apeliacijos dalyką sudaro kilęs pacientės ir medicinos įstaigos ginčas dėl pacientės informavimo apie atliekamą operaciją, suteiktos paslaugos kokybės, ginčijant pirmosios instancijos teismo sprendimą netinkamu byloje esančių įrodymų (ekspertizės išvados, medicininės kortelės duomenų) vertinimu, taip pat netinkamu teisės normų, reglamentuojančių paciento sutikimą gydytis bei pareigą informuoti pacientą, aiškinimu ir taikymu. Dėl tokių aplinkybių teisėjų kolegija ir pasisako (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl įrodymų vertinimo

Apeliantas, kvestionuoja sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą netinkamai taikytu įrodinėjimo institutu, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas gydytojo veiksmų teisėtumą, nesirėmė Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. ADG 11(62)/14 (01), kuriame nurodyta, jog ieškovei atlikta krūtų estetinė operacija su augmentacija implantais; susidarę randai laikytini normaliu odos pakitimu po operacijos.

CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-02-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-35/2011; 2011-10-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.). Teisminėje praktikoje nurodyta ir tai, kad teismas, vertindamas įrodymus, kurių pagrindu susiformuoja jo vidinis įsitikinimas, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-26 nutartis c. b. Nr. 3K-3-129/2008; 2008-09-30 nutartis c.b. Nr. 3K-3-439/2008.). Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2008 ir kt.).

Pirmosios instancijos teismas rėmėsi Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus Ekspertizės aktu Nr. ADG 11(62)/14 (010) siekdamas nustatyti, kokia operacija buvo atlikta ieškovei bei pasisakydamas dėl gydymo įstaigos neteisėtų veiksmų. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog prieš operaciją ieškovei suteikta informacija buvo nepakankama, šią aplinkybę pagrindžia ir ją operavusio gydytojo pateikti prieštaringi paaiškinimai: 2012 m. sausio 16 d. pareiškime Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijai ir 2012 m. gegužės 17 d. atsiliepime į ieškinį nurodyta, kad pacientė pageidavo atlikti krūtinės korekcinę operaciją, ją didinant ir koreguojant implantais, žodžiu buvo susitarta dėl optimaliausio varianto – Eurosilicone TMM2 385 cc (anatomical) implantų panaudojimo (I t., b. l. 19–24, 41, 44); ieškovės pasirašytame 2011 m. sausio 18 d. sutikime nurodyta, kad bus atliekama krūtų korekcinė operacija su implantais ir pakėlimas, šalinant odos perteklių (priedas prie bylos Nr. 1, b. l. 83); 2013 m. sausio 4 d. teismo posėdyje A. Ž. paaiškino, kad operacijos metu pakelta buvo ne krūtinė, o aureolė ir speneliai, operacija vadinasi – apatinio poliaus dermalinis krūties pakėlimas. Pacientės pageidavimu krūtinė nebuvo mažinama, operacijos metu buvo išsaugota liauka; teismo posėdyje gydytojas paaiškino, kad neatsimena ką žadėjo pacientei prieš operaciją (II t., b. l. 7–14); atsiliepime į patikslintą ieškinį jau nurodoma, kad I. D. buvo atlikta krūtų padidinimo ir pakėlimo implantais operacija ir kad pacientė nepageidavo, kad jai būtų atlikta krūtų korekcinė operacija (I t., b. l. 148–152). Tik įvertinęs ekspertizės akto išvadas pirmosios instancijos teismas nustatė, kokio pobūdžio operacija buvo atlikta ieškovei. Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad ne tik pacientė, bet ir operaciją atlikęs gydytojas negalėjo tiksliai nurodyti kokią sveikatos priežiūros paslaugą suteikė ieškovei. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių nesutiktina su apelianto pozicija, jog teismas nevertino ir nesirėmė byloje esančiu ekspertizės aktu, kadangi teismas juo vadovavosi siekdamas nustatyti, kokia operacija buvo atlikta, konstatuodamas atsakovo neteisėtus veiksmus. Taip pat pažymėtina, jog ekspertams nebuvo pavesta nustatyti ar ieškovei atlikta tokia operacija, dėl kurios šalys ir tarėsi, neanalizuota ieškovės pasirašyto sutikimo su gydymu atitiktis teisės aktų reikalavimams.

Teisėjų kolegija pažymi, jog Ekspertizės akte nurodytas išvadas pirmosios instancijos teismas vertino visumoje su kitais byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o teismo išvados dėl gydytojo veiksmų teisėtumo padarytos remiantis visais byloje esančiais faktiniais duomenimis. Įstatymų leidėjas būtent teismui suteikia diskrecijos teisę vertinti byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytas aplinkybes, CPK įtvirtintų įrodymų tyrimo bei vertinimo taisyklių pažeidimų nenustatė, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo laikytini nepagrįstais.

Dėl atsakovo civilinės atsakomybės

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 13 straipsnis, 24 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.263 straipsnį kiekvienas asmuo privalo laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (CK 6.283 straipsnio 1 dalis).

Pagrindinė gydytojo pareiga – teikti kvalifikuotą ir rūpestingą medicinos pagalbą ligoniui, o padarius žalą, gydytojui (sveikatos priežiūros įstaigai) taikoma deliktinė civilinė atsakomybė. Tačiau civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos bei žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovė, pareiškusi sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos veiksmais teikiant medicinines paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos. Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama, todėl ieškovė šios sąlygos neprivalo įrodinėti, nesant kaltės privalo įrodinėti atsakovas (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktika sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus yra pakankamai nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, t. y. specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, t. y. žmogui gyvybiškai svarbiais klausimais žino ir gali daugiau negu kiti, be to, jis turi pripažintą teisę specialiąsias žinias taikyti ir kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus; specialisto turima kvalifikacija sukuria teikiamų paslaugų kokybės prezumpciją, žmogus, pasikliovęs specialistu, turi jaustis saugus, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009, 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2011). Sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009).

Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog teismas nepagrįstai nustatė, kad ieškovės krūtys po operacijos liko asimetriškos; dėl operacijos metu neteisingai parinktos implantų formos operacijos rezultatas nepateisino ieškovės lūkesčių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, jog, sprendžiant dėl veiksmų neteisėtumo, būtina atsakyti į klausimą, ar tikrai medicinos paslaugos buvo teikiamos dedant maksimalias atidumo, rūpestingumo, dėmesingumo, atsargumo pastangas. Gydytojo veiksmų neteisėtumas ir kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, gali būti konstatuojami esant lengvesnio laipsnio pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai pažeidimui negu įprastu civilinės atsakomybės atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2009). Byloje nustatytos aplinkybės ir šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina, kad ieškovė kreipėsi į atsakovą, kadangi buvo nepatenkinta savo krūtų išvaizda, jų asimetrija. Ieškovė tiek bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde laikėsi vieningos pozicijos, jog į atsakovą ji kreipėsi dėl krūtų korekcinės operacijos, jas didinant ir koreguojant apvalios formos implantais (I t., b. l. 1-4, 121-127). Teismo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino ir ieškovės buvęs sutuoktinis, kuris nurodė, jog konsultacijų metu ieškovė aiškiai išreiškė norą, jog būtų naudojami apvalios formos implantai, nors gydytojas ir aiškino, jog geriau būtų naudoti lašo formos implantus, tačiau jie nesutiko (II t., b. l. 7-14). Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose neneigia, jog operacijos metu buvo panaudoti silikoniniai lašo formos implantai, siekiant, kad krūtys atrodytų natūraliau (II t., b. l. 148). Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad 2011 m. sausio 18 d. sutikimas dėl chirurginės operacijos (priedas prie bylos Nr. 1, b. l. 83) neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų, iš jo turinio neįmanoma nustatyti, kokius implantus buvo sutarta naudoti operacijos metu. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 17 str. 2 d. nurodyti reikalavimai paciento sutikimo formai atliekant chirurginę operaciją – sutikimas išreikštas raštu, pasirašant sveikatos apsaugos ministro patvirtintus reikalavimus atitinkančią formą. Atsakovas pateikė teismui rašytinį ieškovės sutikimą atlikti krūtų korekcinę operaciją implantais ir pakėlimą, šalinant odos perteklių (priedas prie bylos Nr. 1, b. l. 83). Sveikatos apsaugos ministro įsakymo Dėl sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo patvirtinimo III skyriuje nurodyti sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai keliami reikalavimai. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodyta aplinkybė, jog ieškovės pasirašytas sutikimas neatitinka Sveikatos apsaugos ministro patvirtinto aprašo 9.5., 9.6., 9.7. punktų reikalavimų. Atsakovas nurodė tik procedūros pavadinimą – krūtų korekcinė operacija implantais ir pakėlimas, šalinant odos perteklių -, tačiau nenurodė operacijos pobūdžio, tikslo, nepateikė trumpo ir aiškaus jos aprašymo, neaptarė chirurginės operacijos apimties keitimo leistinumo, alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esmės, rizikos ir kitų pacientės apsisprendimui svarbių aplinkybių. Nagrinėjamu atveju iš 2011 m. sausio 18 d. ieškovės pasirašyto sutikimo atlikti operaciją nėra matyti dėl kokių implantų – apvalių ar lašo formos – šalys tarėsi, nenurodyta ar ieškovei buvo paaiškinta, jog po operacijos jos krūtys gali likti asimetriškos. Sutiktina su pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovei nepateikus visapusiškos bei išsamios informacijos apie jos būklę bei jai suteikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, laikoma, kad pacientė nežinojo gydymo rizikos bei negalėjo jos išvengti, atsisakydama vienokios ar kitokios paslaugos, atininkamai, atsakomybė už pasirinkimo galimybės suvaržymą tenka gydymo įstaigai. Ieškovė bylos nagrinėjimo metu nuosekliai teigė, kad operacijos būtų atsisakiusi, jei būtų žinojusi, kad bus naudojami ne apvalūs implantai. Aplinkybę, jog ir po operacijos ieškovės krūtys liko asimetriškos patvirtina į bylą pateikti 2011 m. kovo 31 d. bei 2012 m. sausio 4 d. išrašai iš ambulatorinės kortelės (I t., b. l. 65-66, 68-73). Atsakovas nepateikė įrodymų, jog ieškovė sutiko, jog bus naudojami lašo formos implantai bei nepateikė įrodymų, jog ji buvo įspėta, kad ir po operacijos krūtys gali likti asimetriškos. Sutikimas atlikti operaciją nėra pakankamai informatyvūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad jis negali būti vertintinas kaip atsakovo atsakomybę šalinantis įrodymas. Taip pat pažymėtina, jog atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad nei Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos Sprendime (I t., b. l. 14-15), nei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte (II t., b. l.36-40) nėra nurodyta, jog operacija būtų atlikta netinkamai, nenustatyti tokiai operacijai nebūdingas gijimo procesas. Tačiau ginčas byloje kilo dėl sutartų naudoti implantų rūšies, pacientės informavimo pakankamumo. Minėtoje išvadoje bei ekspertizės akte iš tiesų konstatuota, jog operacija atlikta tinkamai, tačiau nevertinta aplinkybė, jog atsakovas neatsižvelgė į ieškovės pageidavimą naudoti apvalius implantuos, jos teisėtus lūkesčius dėl operacijos rezultato. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, kuriomis remiantis konstatuotas atsakovo veiksmų neteisėtumas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Apeliantas skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Tačiau apeliantas nenurodė nesutikimo dėl priteistos turtinės žalos dydžio motyvų. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo priteistu turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Ieškovė pateikė įrodymus, jog už jos lūkesčių nepateisinusią operaciją atsakovui sumokėjo 6 800 Lt bei turėjo papildomų išlaidų konsultacijoms su specialistais – 2 430 Lt, išlaidų dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – mokėjimo dokumentai (Priedas prie bylos Nr. 1, b.l. 125-126; II t., b.l. 100). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsakovo veiksmų neteisėtumą ir jų sąsają su ieškovės patirtomis išlaidomis. Taip pat sutiktina su pirmosios instancijos sprendimu nepriteisti 21 000 Lt, kurie, pasak ieškovės, ateityje bus reikalingi apmokėti už būsimas plastines chirurgines paslaugas, kadangi šių išlaidų dydis nepagrįstas rašytiniais įrodymais. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš atsakovo priteisė 9 230 Lt ieškovės patirtai turtinei žalai atlyginti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo

Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Neturtinės žalos dydį, išreikštą pinigais, nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškovė nuolat kenčia skausmus, patiria daugybę nemalonių, neretai skausmingų procedūrų, lūkesčių neatitinkantis operacijos rezultatas turėjo neigiamos įtakos ieškovės elgesiui, šeimyniniams santykiams. Aplinkybės, susijusios su ieškovės išvaizdos ir elgesio pasikeitimais, galėjo turėti įtakos santuokos iširimui. Teismas konstatavo, jog šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovė dėl neteisėtų atsakovo veiksmų suteikiant medicinines paslaugas patyrė neturtinę žalą, o 10 000 Lt (2 896,20 Eur) kompensacija laikytina adekvačia ieškovės teisių gynimo priemone. Atsakovas nesutiko su teismo išvadomis dėl neturtinės žalos. Apeliaciniame skunde nurodė, kad nebuvo įvertintas ieškovės sužalojimo laipsnis ir pasekmės. Tvirtino, kad pirmosios instancijos teismas nevertino ir netyrė ieškovės šeimos iširimo priežasčių, kiekvienos konsultacijos metu dalyvavo ir ieškovės sutuoktinis, kuris paskutinį kartą buvo atvykęs 2014 m. rugsėjo mėn., minėto vizito metu grasino gydytojui, reiškė pretenzijas dėl neva netinkamai atliktos operacijos.

Byloje nustatytos ir teisėjų kolegijos jau aptartos faktinės aplinkybės, jog atsakovas be ieškovės sutikimo operacijos metu panaudojo kitokios nei buvo tartasi rūšies implantus bei neinformavo ieškovės, jog po operacijos krūtys gali likti asimetriškos. Tai lėmė, jog operacijos rezultatas neatitiko ieškovės lūkesčių, ji pakartotinai buvo priversta patirti skausmingas procedūras ir nepatogumus. Teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė, kreipdamasi į atsakovą, tikėjosi, kad po operacijos krūtų estetinis vaizdas pasikeis – jos bus simetriškos, gražesnės formos. Kadangi minėtas rezultatas nebuvo pasiektas ir apie tai ieškovė nebuvo įspėta, ji patyrė dvasinius išgyvenimus, stresą. Iš bylos medžiagos matyti, kad 2013 m. sausio 4 d. posėdžio metu pirmosios instancijos teismas apklausė ieškovės sutuoktinį, kuris teismui nurodė, jog ši operacija ieškovei buvo labai svarbi, po operacijos ji tapo pikta, lankėsi pas ,,nervų“ gydytojus. Po operacijos santykiai su žmona pašlijo, ji nesijaučia jaukiai prie vyro (II t., b. l. 12). Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 29 d. sprendimu ieškovės santuoka nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (civilinė byla Nr. 2-6822-841/2014). Sutiktina su pirmos instancijos teismo sprendimu, jog ieškovės elgesio pasikeitimas, jos dirglumas, galėjo būti santuokos iširimo priežastimi. Tokios aplinkybės sudaro pagrindą susiformuoti teisėjų kolegijos išvadai, jog ieškovė neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismo paskirta 10 000 Lt dydžio kompensacija yra adekvati ieškovės patirtiems išgyvenimams ir nepatogumams bei atitinka bendruosius neturtinės žalos atlyginimo kriterijais, įtvirtintus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje.

Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl ieškovei atlygintinos neturtinės žalos fakto ir dydžio.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93, 302 str.).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamą procesinį sprendimą, sprendžia, kad atsakovui jo bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nepriteistinos, kadangi jo apeliacinis skundas atmestas.

Iš į bylą pateiktų rašytinių įrodymų turinio matyti, kad ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą sumokėjo 700,88 Eur (II t., b. l. 169-171). Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio, vertina šias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (redakcija galiojanti nuo 2015-03-20) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas; 4) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, turto (pinigų sumų) dydį (priteistiną ar ginčijamą), teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas svarbias aplinkybes (Rekomendacijų 2 p.).

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į bylos pobūdį ir suteiktos teisinės pagalbos apimtį, bei vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju ieškovės prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma yra tinkamai pagrįsta ir neviršijanti Rekomendacijų 13 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl yra objektyvus pagrindas priteisti visas ieškovės apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Šiaulių chirurginės pagalbos centras“ (į. k. 145762465) 700,88 Eur (septynis šimtus eurų ir 88 euro centus) bylinėjimosi išlaidų ieškovei I. D. (a. k. (duomenys neskelbtini) patirtų apeliacinėje instancijoje.