- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-1136-653/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18951-2023-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- L. V.-R.
- Atsakovas
- J. R.
- Suinteresuotas asmuo
- AB „Swedbank“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. V.-R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V.-R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų susijusių reikalavimų, suinteresuotas asmuo byloje – AB „Swedbank“, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės L. V.-R. ieškinį atsakovui J. R. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo ir susijusių reikalavimų išsprendimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti nepilnamečio vaiko K. R. laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove); 2) priteisti iš atsakovo J. R. laikinam išlaikymui po 550,00 € kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikino išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į motinos nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 dienos. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti motiną; 3) nustatyti sekančią atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
a) atsakovas bendrauja su vaiku tris kartus per savaitę, iš kurių vienas kartas tenka šeštadieniui arba sekmadieniui be nakvynių. Apie savo planus bendrauti su vaiku ateinančią savaitę atsakovas turi informuoti ieškovę raštu (žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip iki einamosios savaitės sekmadienio 20.00 val. Darbo dienomis, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovas pasiima vaiką bendravimui iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Savaitgalį ir tomis dienomis, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos po pietų miego ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
b) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną, pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
3. Nurodė, kad nuo 2023 m. gruodžio 6 d. šalys gyvena skyrium. Tvarką prašė nustatyti siekdama aiškiai sureguliuoti atsakovo laikiną bendravimo su vaiku tvarką, kuri galiotų bylos nagrinėjimo laikotarpiu, užtikrintų, kad tarp šalių nekiltų ginčų dėl atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos bylos nagrinėjimo metu, atsižvelgdama į tai, kad vaikas vis dar yra žindomas motinos pienu.
4. Atsakovui išsikėlus gyventi skyriumi, jis prie vaiko išlaikymo finansiškai prisidėdavo, tačiau išlaikymo lėšas atsakovas perveda jo paties nustatytu reguliarumu, dėl sumos tarp šalių ginčo nebuvo. Ieškovė yra bedarbė, jos pajamas sudaro apie 500,00 Eur bedarbio pašalpa, iš kurios ji turi išlaikyti būstą ir mokėti būsto kredito dalį, turi pragyventi pati. Atsakovo pajamos ieškovės žiniomis yra geros ir tikėtina, kad gali viršyti 2 000,00 Eur, kitų išlaikytinių atsakovas neturi. Įvertinus tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra ženkliai geresnė už ieškovės, todėl atsižvelgdama į kainų lygį šalyje, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 550,00 Eur dydžio kasmėnesinį laikiną išlaikymą šalių nepilnamečiam sūnui.
Atsiliepimas
5. Atsakovas J. R. atsiliepimu prašė iš dalies atmesti atsakovės prašymą.
6. Nors iš esmės nepritarė, tačiau neprieštaravo dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Nurodė, kad prašoma nustatyti tvarka nepagrįstai ribojama tėvo teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi savaitgaliais, darbo dienomis ir atsakovo atostogų metu netrūkstamai. Sūnui yra (duomenys neskelbtini), todėl tokio amžiaus vaikui žindymas nėra gyvybiškai svarbus, žindymas nėra vienintelis nusiraminimo ar užmigdymo būdas, dėl ko gali būti pateisintas pageidavimas nustatyti atsakovo bendravimo su sūnumi tvarką be nakvynių pas atsakovą. Atsakovo fiziniai užsiėmimai su sūnumi, sūnaus fizinė veikla yra reikalinga ir naudinga sūnui vystytis bei padedanti šalių sūnui nusiraminti ir užmigti.
7. Atsakovas, kol bus priimtas teismo sprendimas šioje byloje, manė esant pagrįsta bendrauti su sūnumi darbo dienomis bent du kartus per savaitę kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį lyginėmis savaitėmis ir kiekvieną pirmadienį ir trečiadienį nelyginėmis savaitėmis nuo 12 val. iki 20 val., paimant vaiką iš jo gyvenamosios vietos arba ugdymo įstaigos 12 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Jei dėl objektyvių priežasčių nurodytomis darbo dienomis nėra galimybės atsakovui bendrauti su sūnumi, atsakovo bendravimas su sūnumi perkeliamas į kitą (-as) tos pačios savaitės ar kitos savaitės darbo dienas, suderinus tai SMS žinute ar el. laišku ieškove. Kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos 12 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Papildomai vieną darbo dieną per ketvirtį, kai atsakovui yra skiriamas tėvadienis, apie atsakovui paskirto tėvadienio datą informuojant ieškovę SMS žinute ar elektroniniu laišku, atsakovui turėtų būti sudaryta galimybė pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ar ugdymo įstaigos tos dienos (tėvadienio) 12 val. ir grąžinti sūnų į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20 val. Atsakovui privalo būti sudaryta galimybė bendrauti su vaiku ir lyginių savaičių savaitgaliais nuo 12 val. ir grąžinant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį nuo iki 20.00 val., taip pat galimybė atsakovui bendrauti su sūnumi atsakovo kasmetinių atostogų metu, apie kurių laiką bei trukmę atsakovas informuotų ieškovę SMS žinute ar elektroniniu laišku ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų, užtikrinant, jog atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi viena kasmetinių atostogų dalis nebus ilgesnė nei 14-a dienų, o kitos dvi dalys – ne ilgesnės nei po 7-ias kalendorines dienas. Teismui nustatant laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką, turėtų būti uždrausta vienam iš tėvų neturint kito tėvo rašytinio sutikimo išvykti su nepilnamečiu vaiku į užsienį ilgesniam kaip 14 kalendorinių dienų terminui.
Šalies argumentai
8. Ieškovė yra darbingo amžiaus, bedarbystė yra pačios ieškovės pasirinkimas. Prašomas priteisti laikinas išlaikymas neatitinka realių išlaidų, kurias ieškovė sūnaus išlaikymui patiria ar turėtų, vertinant ieškovės pajamas, patirti, todėl iš atsakovo priteistinas ne didesnis nei 306,00 Eur išlaikymas nepilnamečiam sūnui. Bendravimo su sūnumi metu atsakovas laiką leidžia turiningai, lankosi teatre, kine, perka bilietus į renginius, perka sūnui maistą, taigi papildomai prie sūnaus išlaikymo prisideda bendravimo su juo metu.
9. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau ir – Skyrius) pateikė 2024-03-14 išvadą Nr. 1SD-3370, kurioje nurodė, kad laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitiktų geriausius jo interesus. Atsakovo ir nepilnamečio vaiko laikinos bendravimo tvarkos nustatymas vaiko geriausiems interesams neprieštarauja, nes atsakovas galėtų tęstinai bendrauti su sūnumi, kurti ir puoselėti tarpusavio ryšį, dalyvauti vaiko gyvenime. Bendravimas turi vykti atsižvelgiant į vaiko dienos režimą, užimtumą, vaiko lūkesčius, geriausius interesus, kitus Kristupo poreikius ir užtikrinant nepilnamečio teisę į poilsį. Reikalavimas dėl laikino išlaikymo po 550 Eur/mėn. vaikui priteisimo yra pareikštas vadovaujantis nepilnamečio geriausiais interesais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
10. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. kovo 21 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies – 1) nustatė nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su motina (ieškove) iki teismo sprendimo byloje šioje įsiteisėjimo; 2) priteisė iš atsakovo laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui mokamą periodinėmis išmokomis po 306,00 Eur kas mėnesį nuo šios nutarties priėmimo dienos iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo, o ieškovę paskyrė nepilnamečiui vaikui priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise; 3) nustatė laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, numatančią, kad:
1) atsakovas bendrauja su vaiku (sūnumi) du kartus per savaitę, darbo dienomis, darbo dienas skaičiuojant pagal penkių dienų darbo savaitę be nakvynių. Apie savo planus bendrauti su vaiku ateinančią savaitę atsakovas turi informuoti ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip iki einamosios savaitės sekmadienio 20:00 val. Atsakovas pasiima vaiką bendravimui iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20.00 val. Tomis dienomis, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos po pietų miego, bet ne vėliau nei 14:00 val. ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;
2) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvieną lyginės savaitės savaitgalį, t. y. šeštadienį ir sekmadienį, su nakvyne, paimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos po pietų miego, bet ne vėliau nei 14:00 val. šeštadienį ir grąžinamas sekmadienį į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.;
3) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;
4) atsakovas bendrauja su vaiku kiekvienais metais tėvo dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 10:00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val., ieškovė bendrauja su vaiku kiekvienais metais motinos dieną;
5) vaiko gimimo dienos šventėje turi teisę dalyvauti abu tėvai, suderinus iš anksto (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip prieš tris dienas iki vaiko gimimo dienos šventės;
6) vieną kartą per tris mėnesius (kas ketvirtį) kai atsakovui bus paskirtas tėvadienis, atsakovas bendrauja su vaiku paimamas jį iš gyvenamosios vietos po pietų miego, bet ne vėliau nei 14:00 val. ir grąžinamas į vaiko gyvenamąją vietą tą pačią dieną iki 20:00 val.;
7) atsakovo kasmetinių atostogų metų, atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku dalį atostogų, bet ne ilgiau nei keturiolika dienų iš eilės, paimant vaiką iš vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 10:00 val. pirmą bendravimo ir/ar atostogų dieną ir grąžinant vaiką paskutinę bendravimo/atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; atsakovo tų pačių kasmetinių atostogų metų, atsakovas taip pat turi teisę bendrauti su vaiku dalį atostogų, bet ne ilgiau nei septynias dienas iš eilės paimant vaiką iš vaiką iš jo gyvenamosios vietos nuo 9:00 val. iki 10:00 val. pirmą bendravimo ir/ar atostogų dieną ir grąžinant vaiką paskutinę bendravimo/atostogų dalies dieną į vaiko gyvenamąją vietą iki 20:00 val.; Atsakovo bendravimas su vaiku kasmetinių atostogų metų, t. y. iki keturiolikos ir iki septynių dienų negali tęstis iš eilės, t. y. tarp atsakovo bendravimo su vaiku kasmetinių atostogų metu iki keturiolikos dienų ir iki septynių dienų turi praeiti ne mažiau nei vieno mėnesio laiko tarpas; Atsakovas prieš planuojamą bendravimą su vaiku kasmetinių atostogų metų, apie planuojamo bendravimo kasmetinių atostogų metu laiką bei trukmę informuoja ieškovę raštu (SMS žinute arba el. laišku) ne vėliau, kaip prieš 14 kalendorinių dienų.
11. Teismas nesutiko su ieškovės pozicija, kad šalių sūnus su atsakovu bendrauja be nakvynių, taip pat, jog nenumatoma šalių nepilnamečio sūnaus laikina bendravimo tvarka tėvo dieną, motinos dieną, vaiko gimimo dieną, per atsakovo atostogas su atitinkamomis korekcijomis.
12. Nurodė, jog ieškovė nedetalizavo kokie darbo pasiūlymai buvo teikiami ieškovei Užimtumo tarnyboje, ar kokie buvo/yra savarankiškos darbo paieškos rezultatai.
13. Teismas iš ieškovės pateiktos vaiko poreikių lentelės ir pateiktų rašytinių įrodymų neturėjo galimybės įvertinti visų poreikių lentelėje nurodytų sumų, kaip pagrįstų. Pavyzdžiui lentelėje nurodyta, kad darželis kainuoja 294,00 Eur, tačiau ieškovės pateiktoje ekrano nuotraukoje matyti, kad (duomenys neskelbtini) už vaikų darželį) paskutinė įmoka buvo 211,00 Eur. Nurodyta vaistai 20,00 Eur, tačiau nedetalizuota kokius konkrečius vaistus šalių nepilnametis vaikas privalo pastoviai vartoti, ar privalo).
Šalies argumentai
14. Ieškovė teikdama prašymą dėl 550,00 Eur laikino išlaikymo teikiamo šalių nepilnamečiui vaikui, neįrodė 550,00 Eur laikino išlaikymo mėnesinės sumos pagrįstumo, t. y. ieškovė neįrodė, kad nepilnamečio šalių vaiko poreikiai mėnesiui (bylos iškėlimo ir prašymo pateikimo dienai) viršija 708,28 Eur (306,00 Eur x 2 + 96,25 Eur) sumą. Konstatavo, kad pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką tenka abiem tėvams. 1MMA sumą, t. y. 708,42 Eur padalinus abiem tėvams gaunasi po 354,21 Eur. 2024 m. kiekvienam vaikui skiriama ir mokama 96,25 Eur (1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio) universali išmoka vaikui „vaiko pinigai“. 96,25 Eur padalinus abiem tėvams gaunasi apie 48,12 Eur. Iš 354,21 Eur atėmus 48,12 Eur gaunasi 306,09 Eur. Ginčo dėl 306,00 Eur dydžio išlaikymo tarp šalių nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Atskiruoju skundu ieškovė prašo pakeisti skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalį dėl laikino išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo ir laikinos bendravimo tvarkos nustatymo sekančiu būdu:
1) Nustatyti sekančią atsakovo laikiną bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarką:
a) atsakovas bendrauja su vaiku tris kartus per savaitę, iš kurių vienas kartas tenka šeštadieniui arba sekmadieniui be nakvynių. Apie savo planus bendrauti su vaiku ateinančią savaitę atsakovas turi informuoti ieškovę raštu (žinute arba el. laišku) ne vėliau kaip iki einamosios savaitės sekmadienio 20.00 val. Darbo dienomis, kai vaikas lanko ugdymo įstaigą, atsakovas pasiima vaiką bendravimui iš vaiko ugdymo įstaigos pasibaigus vaiko užsiėmimams joje ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val. Savaitgalį ir tomis dienomis, kai vaikas dėl objektyvių priežasčių ugdymo įstaigos nelanko, vaikas atsakovo paimamas iš vaiko gyvenamosios vietos po pietų miego ir grąžinamas į jo gyvenamąją vietą tos pačios dienos nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
b) atsakovas bendrauja su vaiku lyginių metų pirmąją Šv. Velykų dieną ir antrąją Šv. Kalėdų dieną, nelyginiais metais – antrąją Šv. Velykų dieną ir pirmąją Šv. Kalėdų dieną pasiimdamas vaiką iš jo gyvenamosios vietos šventinę dieną nuo 9.00 val. iki 10.00 val. ir grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 19.00 val. iki 20.00 val.;
c) vaiko ligos metu jis yra slaugomas Ieškovės, o Atsakovas turi teisę lankyti vaiką vaiko gydymosi vietoje, tuo atveju, jeigu vaikas būtų gydomas namie, apie savo atvykimą įspėdamas Ieškovę raštu prieš 1 dieną.; 2)
2) priteisti iš atsakovo laikinam išlaikymui po 550,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, laikino išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, pinigines lėšas pervedant į motinos nurodytą banko sąskaitą iki einamojo mėnesio 13 dienos. Laikino išlaikymo lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti motiną, laikiną išlaikymą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.
16. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
16.1. Teismas netinkamai nustatė laikino išlaikymo dydį, nes šiuo metu bedarbei esančiai ieškovei yra perkelta pagal jos turtinę padėtį neproporcinga nepilnamečio vaiko poreikių tenkinimo našta, kai tuo tarpu iš apie 3 000 Eur „į rankas“ darbo užmokestį gaunančio atsakovo priteistas vos ½ MMA dydį sudarantis laikinas išlaikymas.
16.2. Teismas, nors ir nustatė, kad ir šalims gyvenant skyrium, atsakovas geranoriškai teikė ženkliai didesnio dydžio laikiną išlaikymą, nei priteistas skundžiama teismo nutartimi, sprendė, kad vaikas buvo pagrinde išlaikomas iš šių atsakovo pervedamų lėšų, į šias aplinkybes neatsižvelgė spręsdamas dėl laikino išlaikymo dydžio. Teismas nustatė gerokai aukštesnes už minimalią mėnesio algą gaunamas atsakovo pajamas, tačiau šios aplinkybės tinkamai neįvertino ir sukritikavęs tris vaiko poreikius, nutarė laikyti, kad vaiko laikinam išlaikymui šiuo atveju proporcinga priteisti orientacinį išlaikymo dydį, iš kurio buvo išminusuoti ir „vaiko pinigai“.
16.3. Teismas visiškai nemotyvavo, kodėl jis nesutinka su ieškovės prašymu kol vaikas žindomas, laikinai nenumatyti atsakovo bendravimo su vaiku su nakvynėmis. Žindymas yra biologinis vaiko poreikis, kurio vaikui bendraujant su atsakovu su nakvynėmis, nebus galimybės užtikrinti, dėl to vaikas patirs neigiamų psichologinių išgyvenimų. Nėra jokio maksimalaus amžiaus, iki kurio vaikas gali būti žindomas.
16.4. Teismas ydingai sureguliavo vaiko paėmimo ir perdavimo ieškovei laiko intervalus, apibrėždamas tik vėliausią vaiko grąžinimo laiką, tačiau nenumatydamas anksčiausio grąžinimo ar paėmimo laiko intervalo, kaip to prašė ieškovė. Tai, kad vaikas pvz.: turės būti paimtas iki 14 val. ar grąžintas namo iki 20 val. reiškia, kad ieškovė turės būti fiziškai pasirengusi priimti ir perduoti vaiką namuose bet kuriuo dienos laiku iki pat 20 val. ar iki 14 val.
16.5. Teismas neatsižvelgė į nepilnamečio vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), taip pat tai, kad vaikas niekada nėra atsiskyręs nuo mamos nakvynei, nekalbant apie tai, kad niekada šalims gyvenant skyrium su atsakovu nebuvo nakvojęs nė vienos nakties (išskyrus tai, kad kaip minėta ieškinyje, vaikas yra nakvojęs pas atsakovą spalio mėnesį dvi naktis, kai ieškovė buvo ligoninėje, bet vaiką tąkart atsakovas du kartus dienoje ieškovei atveždavo pažindyti) ir yra žindomas, todėl tokių aplinkybių kontekste teismo be jokių motyvų, kaip tai yra suderinama su geriausiais vaiko interesais, nustatytos atostogos su atsakovu, kurių vienos dalies nepertraukiama trukmė su nakvynėmis sudaro net 14-a dienų, atrodo kaip vaiko interesus pažeidžiantis, o ne juos užtikrinantis situacijos sureguliavimas.
16.6. Nutartimi teismas užprogramavo nenatūralų vaiko žindymo nutraukimą nuo pat to momento, kai tėvas pasinaudos teise į 14-a nepertraukiamų dienų atostogauti su vaiku, kas grubiai pažeidžia nepilnamečio vaiko prioritetinius interesus.
16.7. Prašo papildyti teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, numatant, kad vaiko ligos metu jis yra slaugomas ieškovės, o atsakovas turi teisę lankyti vaiką vaiko gydymosi vietoje, tuo atveju, jeigu vaikas būtų gydomas namie, apie savo atvykimą įspėdamas ieškovę raštu prieš 1 dieną. Pagal šiuo metu priimtą teismo nutarties redakciją, tokia išlyga nėra numatyta, atitinkamai tai reiškia, kad netgi sergantį ir karščiuojantį vaiką atsakovas turi teisę paimti bendravimui.
Atsiliepimas
17. Atsakovas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
18. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
Atsiliepimas
18.1. Atsakovas nesutinka su ieškovės teiginiais, esą šalių nepilnamečio sūnaus, kuriam šiuo metu yra (duomenys neskelbtini) žindymas yra vaiko poreikis, į kurį turėtų būti atsižvelgta nustatant bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką be nakvynių vien todėl, kad šalių sūnus galėtų būti ir toliau žindomas. Žindymas, kaip svarbus biologinis poreikis, vaikui gali būti pripažintas kūdikio pirmaisiais gyvenimo mėnesiais ar pirmaisiais, galbūt, antraisiais vaiko gyvenimo metais, tačiau ne kaip šiuo atveju, kai šalių sūnui yra (duomenys neskelbtini).
18.2. Nuo ikiteisminės mediacijos pradžios iki šiol yra praėję daugiau kaip pusę metų, ieškovė turėjo pakankamai laiko pasiruošti gyvenimui skyriumi ir atsakovo bendravimui su šalių nepilnamečiu sūnumi atskirai, tačiau ieškovė akivaizdžiai piktnaudžiauja sūnaus žindymu, esą kaip svarbiu vaiko biologiniu poreikiu, į kurį būtina atsižvelgti ir nustatant atsakovo su sūnumi bendravimo tvarką be nakvynių, žindymą iškeldama aukščiau tėvo teisės bendrauti su savo nepilnamečiu vaiku.
18.3. Išrašas iš medicininių dokumentų niekaip nepagrindžia būtinybės ir poreikio toliau šalių nepilnametį sūnų žindyti, tačiau akivaizdu, jog dėl žindymo šalių nepilnametis sūnus neturi gilaus ir nepertraukiamo miego.
18.4. Ieškovė savo emocinį prieraišumą pateikia kaip vaiko biologinį poreikį, nors iš tikrųjų tai yra pačios ieškovės negebėjimas emociškai atsiskirti nuo sūnaus.
18.5. Atsakovas neprieštarauja, jog būtų patikslintas šalių nepilnamečio sūnaus paėmimo ir grąžinimo laikas, apibrėžtas valandos intervalu - nuo 19 val. iki 20 val. ar nuo 13 val. iki 14 val., tačiau net ir nesant nustatyto tikslaus sūnaus grąžinimo ar paėmimo laiko intervalo, atsakovas prieš paimdamas ar prieš grąžindamas nepilnametį sūnų susisiekia su ieškove ir praneša, kada atvyks sūnaus pasiimti ar kada tiksliai ketina sūnų grąžinti ieškovei.
18.6. Teismas nenurodė, jog dėl žindymo vaikas darbo dieną privalo būti grąžintas ieškovei, o atsakovo atostogų metu žindymas turės būti nutrauktas ar jis nebesvarbus, todėl jokio nutarties prieštaringumo ir nėra.
18.7. Atsakovas taip pat yra pajėgus sergant šalių nepilnamečiam sūnui išvirti jam arbatos, duoti vaistų, jei reikia, rūpintis sūnumi, jį slaugyti ir prižiūrėti. Laikinoje atsakovo bendravimo su sūnumi tvarkoje situacija, kai šalių sūnus serga, galėtų būti aptarta ir sureguliuota taip, kad šalių nepilnamečiam sūnui susirgus, jo ligos laikotarpiu sūnų slaugytų tas iš tėvų, pas kurį buvimo metu sūnus susirgo.
18.8. Šalių sūnus neturi jokių specialių poreikių, todėl teismui ir nebuvo pagrindo pripažinti, jog šalių sūnaus išlaikymui per 1 mėnesį yra reikalinga didesnė, nei 1 minimali mėnesio alga. bendravimo su sūnumi metu atsakovas laiką leidžia turiningai, lankosi teatre, kine, perka bilietus į renginius, perka sūnui maistą, taigi papildomai prie sūnaus išlaikymo prisideda bendravimo su juo metu.
18.9. Šalių turtinė padėtis yra visiškai tapati. Šalims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tas pats turtas, taip pat bendrai lygiomis dalimis priklauso ir kreditoriniai įsipareigojimai. Vienintelis skirtumas tarp šalių yra tas, jog atsakovas dirba ir jo mėnesio pajamos sudaro virš 2 000,00 Eur į rankas, o ieškovė savo pasirinkimu yra bedarbė ir šiuo metu gauna tik bedarbio išmoką
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, taip pat nėra objektyvių duomenų apie teismo šališkumą.
20. Apeliacijos objektą sudaro skundžiamos pirmosios instancijos teismo 2024 m. kovo 21 d. nutarties, kuria ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkintas iš dalies, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų rašytinių įrodymų prijungimo
21. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Kasacinio teismo praktikoje dėl šios normos taikymo yra išaiškinta, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar priėmus vėliau pateiktą įrodymą nebus užvilkintas bylos nagrinėjimas, ir atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-217-690/2016).
22. Ieškovė su atskiruoju skundu teismui pateikė 2024 m. kovo 29 d. vaiko ambulatorinio apsilankymo aprašymą pas šeimos gydytoją, kurio nusiskundimų ir anamnezės skiltyje be kitų aspektų, nurodyta, jog berniukas dar yra žindomas, pats prašo mamos pieno prieš/per/podienos miegą, prieš nakties miegą, naktį žįsti keliasi iki 3 k., jei serga ir dažniau. Atsižvelgiant į tai, kad vizitas pas šeimos gydytoją įvyko ir jo išrašas suformuoti po skundžiamos nutarties priėmimo, juo siekiama įrodyti vieną iš pagrindinių aplinkybių, kuria remiasi ieškovė atskiruoju skundu, jis prijungiamas prie bylos.
23. Atsakovas teismui pateikė: 1) 2024 m. kovo 16 d. bilietą į teatrą ir apmokėjimą patvirtinantį išrašą; 2) apmokėjimo dokumentą, patvirtinantį apsilankymą pramogų centre. Jais siekiama įrodyti aplinkybes, susijusias su prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių pobūdžiu, todėl teismas prijungia naujai pateiktus įrodymus prie bylos.
24. Ieškovė, likus vienai dienai iki teismo posėdžio, pateikė teismui papildomus įrodymus, t. y.: 1) garso įrašus, susijusius su vaiko žindymu; 2) ieškovės ir atsakovo, ar ieškovės ir galimai vaiko auklėtojos susirašinėjimo ištraukas; 3) vaiko nuotraukas. Atsižvelgiant į tai, kad sprendžiant dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas neatlieka išsamaus visų byloje esančių įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, atsižvelgus į tai, kad apeliantė pateiktais įrodymais kvestionuoja laikinųjų apsaugos priemonių vykdymą, nors šioje byloje nėra sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių nevykdymo ar netinkamo vykdymo pasekmių, darytina išvada, kad pateikti įrodymai savo esme nėra susiję su sprendžiamo klausimo dalyku. Be to, papildomi įrodymai pateikti pavėluotai, jų priėmimas nepagrįstai užvilkintų atskirojo skundo nagrinėjimą, todėl pateiktus rašytinius paaiškinimus atsisakytina priimti (CPK 180, 314 straipsniai). Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, apeliantė gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnis).
Dėl laikinai teikiamo išlaikymo dydžio
25. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi įpareigojo atsakovą teikti laikiną išlaikymą vaikui periodinėmis 306,00 Eur per mėn. išmokomis. Tokį dydį apskaičiavo padalinęs 1 MMA dydį į dvi dalis ir atskaitęs vaiko mėnesinės išmokos dydį. Apeliantė laikosi pozicijos, jog mėnesinis teiktino išlaikymo dydis – 550,00 Eur per mėn.
26. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis – speciali norma, įtvirtinanti specialių laikinųjų apsaugos priemonių institutą, nagrinėjant ginčus šeimos santykiuose. Šių priemonių tikslas – maksimaliai apsaugoti vaiko teises ir interesus iki tėvų ginčo išsprendimo iš esmės. Šiuo atveju pakanka konstatuoti, jog nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta nepilnamečio vaiko teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71-687/2020). Viena iš šioje teisės normoje nurodytų galimų laikinųjų apsaugos priemonių – laikino išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas iš vieno sutuoktinio (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Pažymėtina, kad nepilnamečio vaiko tėvų tarpusavio ginčo nagrinėjimas teisme laiko aspektu gali trukti tam tikrą laiką, o šiuo laikotarpiu vaiko interesai privalo būti apsaugoti.
27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagrindas apskaičiuoti vaikui reikalingą išlaikymą yra jo poreikiai. Orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-969/2020, 21 punktas).
28. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka išsamaus įrodymų vertinimo, nesprendžia ginčo iš esmės, teismas tik sprendžia klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnyje ir CK 3.3 straipsnyje įtvirtintų prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kuris reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
29. Nėra ginčo, kad atsakovas ne tik teikia išlaikymą vaikui, tačiau kartu leidžia su vaiku laisvalaikį ir apmoka jo metu vykdomas veiklas, pvz.: teatrą ir kt. Konkretus vaiko poreikių dydis bus nustatytas ginčą išnagrinėjus iš esmės. Šioje proceso stadijoje nėra nustatyta vaiko specialių poreikių, kurie lemtų didesnį būtino išlaikymo dydį. Byloje taip pat nėra duomenų, dėl kurių ji neturi galimybės dirbti ir gauti pajamas. Tokiu būdu, sprendžiant dėl laikino išlaikymo priteisimo ir preliminariai vertinant vaiko poreikius, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi orientaciniu išlaikymo dydžiu.
30. Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 28 d. Nutarimu Nr. 516, nuo 2024 m. sausio 1 d. 1 MMA dydis yra 924,00 Eur. Atskaičius mokesčius – 708,42 Eur. Tokiu atveju, kiekvienam iš tėvų tenkanti išlaikymo suma – 354,21 Eur.
31. Tuo pačiu pažymėtina, kad išmokų vaikams dydis ir mokėjimo tvarka keičiasi priklausomai nuo valstybės vykdomos politikos, o jų tikslas yra suteikti paramą tėvams, tenkinant vaiko poreikius, tačiau tai nereiškia, kad iš tėvų priteistinas išlaikymas privalomai turėtų būti mažinamas išmokų suma ir tais atvejais, kai tėvų turtinė padėtis leidžia tenkinti vaiko poreikius. Tokiu atveju valstybės mokamos išmokos galėtų būti skiriamos papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, bet ne tėvų pareigos vykdymui kompensuoti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-495-1075/2020, 2023 m. kovo 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-421/2023).
32. Remiantis bylos duomenimis, abiejų tėvų pajėgumu dirbti, darytina išvada, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo mažinti išlaikymo dydžio vaikui mažinti mokamos (mokėtinos) išmokos dydžiu, todėl šioje dalyje atskirasis skundas tenkinamas ir priteistino laikino išlaikymo dydis keičiamas nuo 306,00 Eur iki per mėn. iki 354,21 Eur.
Dėl laikinos bendravimo tvarkos nustatymo
33. Pagal CK 3.161 straipsnio nuostatas, viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas, darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Šia laikinąja apsaugos priemone taip pat užtikrinamas padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumas.
34. Atsižvelgus į apeliantės atskirojo skundo motyvus, matyti, jog iš esmės vienintelis argumentas nepritariant pirmosios instancijos teismo nustatytai vaiko bendravimo su tėvu tvarkai, t. y. tai leidimui vaikui nakvoti tėvo namuose (apimant atostogas), yra vaiko žindymas.
35. Visuotinai pripažįstama, kad motinos pienas yra svarbus mažo vaiko augimui ir vystymuisi. Abu tėvai turi tinkamai vykdyti savo tėvų pareigas bei vykdant bendravimo tvarką, derinant buvimo su vaiku laiką, planuojant atostogas vadovautis prioritetiniais vaiko interesais. Nagrinėjamu atveju bei atsižvelgus į vaiko amžių, nėra pagrindo konstatuoti, jog tėvai laikinai, kol byla nagrinėjama teisme, neturi objektyvios galimybės suderinti vaiko poreikio gauti motinos pieną taikant alternatyvius maitinimo būdus vaiko buvimo su tėvu metu, su vaiko teise maksimaliai bendrauti su abiem tėvais pagal teismo nustatytą bendravimo tvarką. Byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių daryti labiau tikėtiną išvadą, kad beveik keturių metų vaikui nakvynė su tėvu neatitiktų vaiko interesų tėvams gyvenant skyrium, kad tokia bendravimo tvarka būtų žalinga vaiko raidai. Dėl išdėstyto šioje dalyje atskirasis skundas atmestinas.
36. Atsakovas neprieštarauja dėl konkretaus laiko intervalų nustatymo vaiką paimant iš ieškovės (nuo 13:00 val. iki 14:00 val.) ir vaiką grąžinant (nuo 19:00 val. iki 20:00 val.), todėl skundas šioje dalyje tenkinamas patikslinant bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 punktus, nurodant, jog vaikas iš ieškovės paimamas laikotarpyje nuo 13:00 val. iki 14:00 val.; grąžinamas ieškovei laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 20:00 val. Dėl kitų laiko intervalų (nuo 9:00 val. iki 10:00 val., numatytų tvarkos 3, 4 ir 7 punktuose) ginčo nėra.
37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atskirasis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, jame taip pat negalima reikšti naujų reikalavimų (CPK 306 straipsnio 2 dalis, 312 straipsnis, 338 straipsnis), kadangi tokiu atveju yra pažeidžiama ir šalių teisė į apeliaciją, todėl apeliantės prašymas papildyti bendravimo tvarką vaiko ligos atvejais, negali būti apeliacijos objektu, tačiau turi teisę reikšti naują prašymą dėl kitų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo arba nustatytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
38. Kiti atskirajame skunde ir atsiliepime į atskirąjį skundą išdėstyti argumentai esminės reikšmės, vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 2, 3, 7, 178, 185 straipsniai). Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą, kai yra atskleista bylos esmė, neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).
39. Bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas byloje priėmus sprendimą iš esmės (CPK 93, 98 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju buvo sprendžiami laikino pobūdžio klausimai, bylinėjimosi išlaidos neskirstytinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. kovo 21 d. nutartį: dalyje dėl bendravimo tvarkos 1, 2, 3, 4, 6 ir 7 punktuose, kuriuose nebuvo nustatytas konkretus vaiko paėmimo ir grąžinimo laikotarpis, nurodyti, jog vaikas iš ieškovės paimamas laikotarpyje nuo 13:00 val. iki 14:00 val.; grąžinamas ieškovei laikotarpyje nuo 19:00 val. iki 20:00 val.; dalyje dėl laikino išlaikymo dydžio - priteistą kas mėnesį mokamą išlaikymo dydį padidinti iki 354,21 Eur.
Kitoje dalyje atskirąjį skundą atmesti.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.