Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos L. T. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylų nagrinėjimas ypatingąja teisena (CPK XXVI skyrius) reikšmingas asmenų teisių apsaugai. Teismas priimamu sprendimu apsaugo asmens subjektinę teisę bei sudaro sąlygas ją įgyvendinti (CPK 443 straipsnio 8 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė K. T. (e. b. l. 6, 10). Po jos mirties nei sutuoktinis V. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), nei duktė V. A., gim. (duomenys neskelbtini), į notarų biurą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo nesikreipė (e. b. l. 12). K. T. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise su V. P. T. priklausė (duomenys neskelbtini) dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 53,52 m² ploto butas/patalpa – butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 22-28). Anot pareiškėjos, V. P. T. minėtą palikimą po žmonos mirties priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti: jis toliau gyveno bute, perėmė jame likusius asmeninius sutuoktinės daiktus, prižiūrėjo ir remontavo butą, mokėjo už jį komunalinius mokesčius, taip pat rūpinosi aplinkine teritorija (e. b. l. 31-37). (duomenys neskelbtini) mirė V. P. T. (e. b. l. 13). Po jo mirties vienintelis palikėjo sūnus S. T. į notarų biurą dėl palikimo priėmimo taip pat nesikreipė, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą – butą, 390/1447 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei 3200/19600 dalis miško paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 38-40). S. T. organizavo tėvo laidotuves, paveldėjo bute likusius jo daiktus, juos sutvarkė ir dalį pašalino. Bute toliau gyveno kartu su savo sutuoktine L. T. bei nepilnamečiais vaikais. S. T. prižiūrėjo butą, atliko jo remonto darbus, mokėjo mokesčius, pjaudavo žolę aplinkinėje teritorijoje, taip pat rūpinosi paveldėtu miško paskirties sklypu – tvarkė sausuolius ir atliko kitus priežiūros darbus(duomenys neskelbtini)mirė S. T. (e. b. l. 16). Po jo mirties palikimą, kreipdamasi į notarų biurą, priėmė jo sutuoktinė – pareiškėja.

Pagal CK 5.50 straipsnio nuostatą įpėdinis, įgyvendindamas savo teisę į palikimą, palikimo priėmimo veiksmus turi atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis juo laikomas palikimo priėmimu. Paprastai palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiškų, nuotraukų, šeimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-547/2008; kt.). Tačiau jeigu tokių daiktų paėmimas kartu su kitomis byloje nustatytomis reikšmingomis aplinkybėmis patvirtina, kad buvo aktyviai siekiama įgyvendinti palikimo priėmimo teises, tai gali būti pakankamas pagrindas palikimo priėmimui, pradėjus faktiškai valdyti turtą, konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422-313/2015; 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, pateikti paaiškinimai patvirtina, jog V. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; bei, kad S. T., gim. (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą po savo tėvo V. P. T., gim. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Kitokia tvarka pareiškėja, būdama S. T. įpėdinė, negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjai juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas, t. y. tik šiuo būdu galima įgyvendinti jos teisę paveldėti palikėjo palikimą.

Valstybė šioje byloje nepatyrė procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad V. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo sutuoktinės K. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti; nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po savo tėvo V. P. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.