- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-02-17
- Bylos Nr.
- e2YT-158-999/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-10-3-00764-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Daina Dyburienė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. I., G. L., V. I., J. R., J. L., R. P., N. P., O. V., Palangos miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei „Turto bankas“
- Advokatai
- Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims V. I., J. I., J. R., G. L., J. L., R. P., N. P., O. V., Palangos miesto savivaldybės administracijai ir valstybės įmonei „Turto bankas“, dėl pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo ir nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas R. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas: 1) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), valdo nuosavybės teise 17/100 dalių pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr.(duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip patalpos-buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausinį; 2) nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, adresu (duomenys neskelbtini), 2,42 m² ploto dalį.
2. Pareiškime pareiškėjas paaiškino, kad jam nuosavybės teise priklauso patalpa – butas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas Nr. 6) kuris yra vienas iš šešių pastate – gyvenamajame name (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) (toliau – Gyvenamasis namas) suformuotų butų. Gyvenamasis namas yra žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame yra ir pastatas – ūkinis pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio paskirtis – pagalbinio ūkio, žymėjimas plane 3I1p, (toliau – Ūkinis pastatas). Ūkinis pastatas yra Gyvenamojo namo priklausinys, todėl jis priklauso Gyvenamojo namo savininkams. Tačiau ne visi Gyvenamojo namo savininkai yra įsiregistravę savo nuosavybės teises į atitinkamą dalį Ūkinio pastato. Pareiškėjas yra vienas iš Gyvenamojo namo savininkų, kuris nėra įsiregistravęs savo dalies Ūkiniame pastate. Pareiškėjas bandė įsiregistruoti savo nuosavybės teises į Ūkinio pastato dalį kreipdamasis į Nekilnojamojo turto registrą, tačiau jo prašymas buvo netenkintas, kadangi nuosavybės įsigijimo dokumentuose nėra aiškiai nurodoma, kad Pareiškėjas įsigijo ir atitinkamą dalį Ūkinio pastato. Taigi, dėl to pareiškėjas neturi galimybės turimų dokumentų pagrindu įsiregistruoti nuosavybės teisės į įgytą dalį Ūkinio pastato.
3. Pareiškėjas teigia, kad kaip nurodoma Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. (4.29.E) D3-2849, pagal archyvinius duomenis, Pareiškėjui priklausantį butą Nr. 6 privatizavo du asmenys atskiromis dalimis, kurių pirkimo – pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad perkama 19/50 dalis buto ir 9/100 ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p, bei 31/50 dalis buto ir ūkinio pastato dalis „su bendro naudojimo patalpomis” (konkreti dalis nenurodyta). Pagal Pareiškėjo buto Nr. 6 kadastrinę bylą matyti, kad joje yra nurodyta butui priskirta sandėliuko patalpa Ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 3I1p. Taigi, privatizavimo dokumentuose jau buvo įvardinta, kad butas Nr. 6 perleidžiamas su atitinkama dalimi Ūkinio pastato, o butui Nr. 6 priklausanti dalis Ūkiniame pastate buvo pažymėta buto kadastrinėje byloje. Buto Nr. 6 inventorinėje byloje priskirta Ūkinio pastato dalis Palangos miesto savivaldybės administracijos pateiktame Ūkinio pastato plane, parengtame pagal 2020 m. kovo 12 d. kadastro duomenis, atitinka patalpą, pažymėtą 1-5 (8,39 m²). Iš Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų matyti, kad butas Nr. 6 buvo įsigytas V. A. (19/50 dalių) pagal 1994 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį „pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 180” bei M. T. (31/50 dalis) pagal 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį „pagal LR 1991.05.28 Įstatymą Nr. I-1374 Nr. 2-1599”. Vėliau M. T. turto dalį įgijo A. T., iš kurios vėliau 31/50 dalis buto įsigijo Pareiškėjas. Atitinkamai Pareiškėjas įsigijo iš V. A. ir jos turėtas 19/50 dalis buto, ir taip nuo 2006 m. liepos 21 d. tapo vieninteliu buto savininku. 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria M. T. įgijo 31/50 dalis buto Nr. 6, nurodoma, kad kartu buvo įgyti ir ūkiniai pastatai su bendro naudojimo patalpomis, tačiau, kaip pastebėjo Palangos miesto savivaldybės administracija, nenurodoma konkreti Ūkinio pastato dalis ir dydis. Tačiau ji nurodoma buto inventorinėje byloje. 2006 m. vasario 9 d. UAB „Palangos butų ūkis“ pateikė raštą Nr. 53, kuriame nurodoma, kad 1994 m. gegužės 11 d. privatizuotas butas (duomenys neskelbtini), M. T. vardu. Privatizuojant minėtą butą pirkimo – pardavimo sutartyje 1994 m. gegužės 11 d. reg. Nr. 2-1599 per klaidą nebuvo atžymėta ūkinio pastato 17/100 3I1p bendras plotas 71,90 m². Buto techninės apskaitos byloje šie duomenys yra įrašyti. Taigi, perleidžiant butą Nr. 6 M. T., kartu buvo siekiama perleisti ir atitinkamą ūkinio pastato dalį ir tai įvardinta pačioje perleidimo sutartyje, tačiau per klaidą nebuvo detalizuota konkreti perleidžiamo Ūkinio pastato dalis.
4. Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamu atveju Gyvenamojo namo ir Ūkinio pastato funkcinis ryšys yra akivaizdus. Gyvenamajame name esančių butų Nr. 4 ir Nr. 5 Nekilnojamojo turto registro išrašuose tiesiogiai nurodoma, kad atitinkama Ūkinio pastato dalis yra atitinkamo buto priklausinys (po 16/100 Ūkinio pastato dalių kiekvienam minėtam butui). Kitos dvi Ūkinio pastato dalys yra registruotos butų Nr.1 (17/100 dalių) ir Nr.3 (18/100 dalių) savininkų vardu. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo taip pat matyti, kad visų minėtų butų savininkai (visi, kiek jų buvo nuo pats butų privatizavimo) įgydami ir perleisdami Gyvenamajame name kurį nors iš minėtų keturių būtų, nepriklausomai nuo įgijimo ar perleidimo pagrindo, visada kartu įgydavo ir perleisdavo atitinkamą Ūkinio pastato dalį. Tai leidžia teigti, kad Gyvenamojo namo butai ir Ūkinio pastato atitinkamos dalys yra susietos tarpusavyje pagrindinio ir antraeilio daikto – priklausinio – ryšiu. Pareiškėjo manymu aplinkybė, kad buto Nr. 6 privatizavimo dokumentuose (perleidimo sandoryje) nebuvo tiksliai identifikuota Ūkinio pastato dalis, neturi įtakos Ūkinio pastato atitinkamos dalies sekimui paskui pagrindinio daikto Gyvenamojo namo perleidžiamą dalį – butą. Remdamasis kasacinio teismo praktika teigia, kad prieš sąžiningus turto įgijėjus negali būti panaudojama aplinkybė, kad buto Nr. 6 privatizavimo metu buvo padaryta techninė klaida ir nebuvo tiksliai identifikuota perleidžiama Ūkinio pastato dalis.
5. Atkreipia dėmesį, kad nei UAB „Palangos butų ūkis“, nei Palangos miesto savivaldybės administracija neteigia, kad ginčo Ūkio pastato dalis būtų buvusi priskirta prie neprivatizuojamo turto. Taigi, teisės aktai nenumatė draudimo privatizuoti atitinkamą Ūkinio pastato dalį, esančią Gyvenamojo namo priklausiniui. Vien tai, kad keturių iš šešių Gyvenamojo namo butų savininkai privatizavimo metu įgijo ir įsiregistravo savo vardu atitinkamas Ūkinio pastato dalis, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju nebuvo jokių teisinių kliūčių atitinkamą Ūkinio pastato dalį perleisti ir buto Nr. 6 savininkui, privatizavusiam butą Nr. 6. Taip pat tai rodo, kad nebuvo jokios logiškos priežasties būtent buto Nr. 6 privatizavimo metu neperleisti atitinkamos Ūkinio pastato dalies. Tai tik dar kartą patvirtina 2006 m. birželio 9 d. UAB „Palangos butų ūkis“ rašte Nr. 53 nurodytą informaciją, kad Ūkinio pastato tiksli dalis perleidimo sandoryje nenurodyta tiesiog dėl techninės klaidos. Kartu, kaip minėta, Ūkinės dalies nenurodymas perleidimo sandoryje, neturi jokios reikšmės priklausinio teisiniam likimui – jis tokiu atveju seka paskui perleidžiamą pagrindinį daiktą. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu M. T. įgijo nuosavybės teise butą Nr. 6 ir atitinkamą buto inventorinėje byloje pažymėtą Ūkinio pastato dalį, kuri yra Gyvenamojo namo buto Nr.6 priklausinys.
6. Pažymi, kad perėmė visas teises ir pareigas, kurias buto Nr. 6 ir Ūkinio pastato dalies atžvilgiu turėjo buvusios buto Nr. 6 savininkės. Todėl laikytina, kad jis įgijo iš buvusių buto Nr. 6 savininkių ne tik butą Nr. 6, bet ir jo priklausinį – atitinkamą Ūkinio pastato dalį. Tačiau dėl nuosavybės įgijimo dokumentų turinio ydingumo, Pareiškėjas negali įregistruoti savo nuosavybės teisės į atitinkamą Ūkinio pastato dalį. Teigia, kad jis siekia išviešinti savo turimą nuosavybės teisę į Ūkinio pastato dalį. Mano, jog egzistuoja visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo atitinkamą Ūkinio pastato dalį. Kaip pažymėjo Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 20 d. rašte, jo buto Nr. 6 inventorinėje byloje nurodyta butui priskirta Ūkinio pastato dalis (patalpa) atitinka savivaldybės pateiktame Ūkinio pastato plane, parengtame pagal 2020 m. kovo 12 d. kadastro duomenis, patalpą, pažymėtą 1-5 (8,39 m²). Tačiau pažymėtina, kad nėra nustatyta naudojimosi Ūkinio pastatu tvarka, todėl reikšdamas reikalavimą Pareiškėjas neidentifikuoja konkrečios Ūkinio pastato dalies vietos. Nurodo, kad buto Nr. 6 inventorinėje byloje, detalizuojant butui Nr. 6 priklausančią ūkinio pastato dalį, lentelėje „Įvairūs statiniai” nurodoma, kad butui Nr. 6 priklauso „ūkinis 17/100“, kuris pažymėtas 3I1 p. Taigi, pagal buto Nr. 6 inventorinę bylą šio buvo priklausinys yra 17/100 Ūkinio pastato. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, Ūkinio pastato bendras plotas yra 53,07 m², todėl absoliučiu dydžiu Pareiškėjui nuosavybės teise priklausanti Ūkinio pastato dalis yra 9,02 m² ploto. Savivaldybės pateiktame Ūkinio pastato plane, butui Nr. 6 priskirta patalpa, pažymėta 1-5 yra 8,39 m² ploto. Šia patalpa Pareiškėjas naudojasi nuo pat buto Nr. 6 įgijimo nuosavybės teise, taip pat jis naudojasi ir Ūkinio pastato patalpomis, kurios pažymėtos 1-8 ir 1-9. Tokia pačia tvarka Ūkiniu pastatu naudojosi ir buvusios buto Nr. 6 savininkės. Atsižvelgiant į išdėstytą, Pareiškėjas prašo pripažinti jam nuosavybės teisę į 17/100 dalių pagalbinio ūkio paskirties pastato ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, adresu (duomenys neskelbtini), kaip patalpos-buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausinį. Juridinę reikšmę turintį faktą Pareiškėjas prašo nustatyti siekiant įregistruoti įgytą nuosavybės teisę į atitinkamą Ūkinio pastato dalį.
Šalies argumentai
7. Be kita ko, pareiškėjas pareiškimu prašo teismo nustatyti faktą, kad jis įgijo dalį Ūkinio pastato pagal įgyjamąją senatį. Kaip minėta, jis nuosavybės teise valdo 17/100 Ūkinio pastato ir prašo šį faktą konstatuoti, išviešinti. Tačiau faktiškai jis valdo didesnę Ūkinio pastato dalį. Pagal Nekilnojamojo turto registro išrašą, Ūkinio pastato bendras plotas yra 53,07 m², todėl absoliučiu dydžiu jam nuosavybės teise priklausanti Ūkinio pastato dalis yra 9,02 m² ploto. Savivaldybės pateiktame Ūkinio pastato plane, butui Nr. 6 priskirta patalpa, pažymėta 1-5, yra 8,39 m² ploto, t. y., mažesnė, bei Pareiškėjui priklausanti nuosavybės dalis. Todėl Pareiškėjas taip pat naudojasi ir patalpomis, pažymėtomis 1-8 (2,35 m²) ir 1-9 (0,70 m²). Tokiu būdu iš viso Pareiškėjas naudojasi 11,44 m² ploto Ūkinio pastato dalimi. Tokia tvarka ir tokiomis patalpomis Ūkiniu pastatu naudojosi ir buvusi buto Nr. 6 savininkė, pareiškėjas tokį šį patalpų valdymą perėmė iš jos įgydamas nuosavybės teises. Taigi, Pareiškėjas vietoje turimos 17/100 dalies, arba 9,02 m² ploto, faktiškai naudoja 2,42 m² ploto didesnę dalį Ūkinio pastato. Pareiškėjo nuosavybės teisė į 17/100 Ūkinio pastato dalių kyla iš jo, kaip buto Nr. 6 savininko įgytų teisių perimant šį butą. Tuo tarpu likusioje dalyje, mano, yra pagrindas konstatuoti, kad Pareiškėjas įgijo nuosavybės teises į papildomą 2,42 m² ploto dalį Ūkinio pastato įgyjamosios senaties pagrindu. Mano, kad yra visos šio fakto konstatavimui būtinos sąlygos: ši Ūkinio pastato dalis nepriklauso kitiems, Pareiškėjas ir buvusi buto Nr. 6 savininkė šia dalimi naudojasi nuo pat privatizavimo, nuosekliai, viešai ir nepertraukiamai, dėl šios turto dalies nėra buvę jokių ginčų.
8. Pažymi, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos konstatuoti, kad pareiškėjas įgyjamosios senaties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į atitinkamą Ūkinio pastato dalį, kuri viršijo jo jau ir taip nuosavybės teise turimą 17/100 šio pastato dalį. Pareiškėjas teisę naudotis Ūkiniu pastatu įgijo įsigijęs butą Nr. 6 ir su juo susietą atitinkamą 17/100 Ūkinio pastato dalį. Ūkinio pastato dalis nėra įregistruota Nekilnojamojo turto registre valstybės, savivaldybės ar kito asmens vardu. Pareiškėjas sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą. Be to, šis valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. Pareiškėjas Ūkiniu pastatu naudojasi nuo 2006 m., o iki tol tokia pačia Ūkinio pastato dalimi naudojosi buvusi buto Nr. 6 savininkė.
Atsiliepimas
9. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškėjo R. Š. pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, jiems nedalyvaujant. Nurodė, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad yra pagrindas nustatyti nuosavybės faktą, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui. Pažymėjo ir tai, jog neturi duomenų, patvirtinančių, kad turtas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu, todėl neprieštarauja įgyjamosios senaties įgijimo fakto nustatymui CK 4.68 – 4.71 straipsnių pagrindu. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ „Turto bankas“ neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
10. Suinteresuotas asmuo Palangos miesto savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą, prašė išklausius bendraturčių argumentus, ginčą spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad būsimas teismo sprendimas turės didelę įtaką trečiųjų asmenų (pastato bendraturčių) teisėms – jei teismas nustatys faktą, kad pareiškėjas Ūkinio pastato dalį valdo nuosavybės teise, tai tretieji asmenys nebeturės teisės pretenduoti į minėtą turtą; jei teismas tokio fakto nenustatys, Savivaldybės administracija nustatyta tvarka galės skelbti aukcioną dėl minėtos turto dalies pardavimo ir minėtą sandėliuko dalį galės pretenduoti įsigyti tretieji asmenys – pastato bendraturčiai. Atkreipė dėmesį, kad viešas aukcionas nebuvo vykdomas, nes R. Š. teigė, kad nurodytas turtas priklauso jam, tik nėra baigtos įteisinimo procedūros. Jei R. Š. iki 2022 m. rugsėjo 1 d. nebūtų kreipęsis į teismą, Savivaldybės administracija būtų pradėjusi vykdyti pasirengimo aukcionui procedūras.
11. Suinteresuoti asmenys J. I. ir V. I. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra. Dėl pirmojo reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę nurodė, kad susipažinę su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, mato, jog privatizavimo metu M. T. ir V. A. neįsigijo 17/100 dalių Ūkinio pastato 3I1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), todėl mano, kad R. Š. turėtų pirmiausia įsigyti 17/100 dalių ūkinio pastato (kadangi to nepadarė prieš tai buvę savininkai) – unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir vėliau įteisinti nuosavybę. Šį klausimą jie palieka spręsti teismui ir savo nuožiūra įvertinti privatizavimo metu sudarytas sutartis bei priimti teisingą sprendimą. Dėl antrojo pareiškimu keliamo reikalavimo nurodė, kad su šiuo prašymu sutikti negali vien dėl to, kad R. Š. pateikti duomenys civilinėje byloje Nr. e2YT-133-973/2021 (2021 m. sausio 13 d. suinteresuotų asmenų R. Š. ir D. K. atsiliepimas į patikslintą prašymą) prieštarauja jo dabartiniam prašymui. Jis teigia, kad „likusi šešta ūkinio pastato dalis pažymėta „niekieno“ naudojama visų namo bendraturčių bendru susitarimu ir dėl to ginčo nėra. Akivaizdu, kad 1/6 ūkinio pastato dalis priklauso visiems namo bendraturčiams bendrosios dalinės nuosavybės teise“. Kadangi 16/100 dalių Ūkinio pastato yra naudojamos visų bendraturčių (t. y. 5 butai), jos turėtų būti padalintos į 5 dalis pagal nusistovėjusią naudojimosi tvarką. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas teigia, jog naudojasi patalpomis pažymėtomis 1-8 ir 1-9, t. y. jis teigia, kad naudojasi daugiau nei jam priklauso. Taip pat pažymi, kad ši patalpa (1-8) yra sudaryta iš bendro koridoriaus, kuris yra patalpos (1-7) tęsinys – tik šiuo metu pareiškėjo savavališkai įstatytomis durimis užrakintas. Atsižvelgiant į tai, daro išvadą, kad pareiškėjui negali priklausyti dalis bendro koridoriaus.
12. Suinteresuotas asmuo G. L. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą nurodė, kad su pareiškimu sutinka iš dalies. Teigia neprieštaraujantis, kad teismas nustatytų juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 17/100 dalių pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kaip patalpos – buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausinį. Be to, pareiškėjas prašo konstatuoti, kad įgijo nuosavybės teises į papildomą 2,42 m² ploto dalį Ūkinio pastato įgyjamosios senaties pagrindu. Su tokiu reikalavimu G. L. nesutinka, kadangi ūkio pastato 3I1p patalpomis, pažymėtomis šifrais nuo 1-7 iki 1-11 (2020 m. kovo 12 d. planas), bendrai naudojosi visi gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), butų savininkai. Todėl į likusią 1/16 ūkio pastato 3I1p dalį nuosavybės teisė galėtų būti pripažinta tik visiems butų savininkams atitinkamomis dalimis. Atsižvelgiant į tai, prašo atmesti reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, adresu (duomenys neskelbtini), 2,42 kv. m. ploto dalį.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. Š. pareiškimą palaikė ir prašė jį tenkinti. Paaiškino, kad nuo pat buto įsigijimo naudojosi ginčo patalpomis, jas tvarkė, investavo savo lėšas. Dėl jo naudojimosi niekas neprieštaravo, visi tą žinojo. Tualetai buvo perimti iš savininkų, remontuoti ir dėl to niekas jam jokių pretenzijų nereiškė. Pažymi, kad 50 metų viskas priklauso butui, todėl kalbėti apie kažkokius išpirkimus nėra prasmės. Butą įsigijo 2006 m., o, kad nėra ūkinio pastato nepastebėjo, naudojosi ir dėl to pretenzijų nesulaukė. Kuomet tvarkė dokumentus, matė, kad sutartyje nėra ūkinio pastato, todėl raštiškai kreipėsi į Registrų centrą, kuris pasakė, jog šį klausimą galima išspręsti tik teisminiu keliu.
Šalies argumentai
15. Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. I. nurodė, kad su pareiškėjo pareiškimu nesutinka, todėl prašė jį atmesti. Papildomai nurodė, kad nagrinėjant kitas civilines bylas, kurios susijusios su šia, pareiškėjas nurodydavo, jog neturi jokios ūkinio pastato dalies, o šį kartą teigia priešingai. Teigia, jog R. Š. nepriklauso patalpa Nr. 1-5, kurios nuosavybės teisių jis nėra įregistravęs ir naudojasi savavališkai. Atkreipia dėmesį, kad sutartyje nenurodoma, jog buvusi Buto savininkė įsigijo Ūkinio pastato dalį (nurodoma, kad tik įsigijo butą su bendro naudojimosi patalpomis), tačiau kitų butų savininkų sutartyse tai nurodoma. Taip pat M. T. ir pareiškėjo mainų sutartyje neminima apie Ūkinio pastato dalių įsigijimą, nes mainoma buvo tik buto dalis. Dėl antrojo reikalavimo nurodė, kad pareiškėjas savavališkai užsiėmęs L. dalį, kur 1-8, nes tuo metu visa dalimi naudojosi buvę savininkai prieš L. ir pareiškėjas tiesiog tą dalį atsitvėrė durimis, įrengė dušinę, tualetą ir šią vietą naudojo nuomininkams. Patalpos 1-7, 1-8 yra atitvertos durimis, užrakintos, o pareiškėjas jas savavališkai atsitvėrė ir naudojasi. Dėl to, kad pareiškėjas viską pasidarė savavališkai, todėl apie įgyjamąją senatį negalima net kalbėti.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. L. atstovas pagal įgaliojimą J. L. nurodė, kad su pirmuoju pareiškimo reikalavimu sutinka, o antrąjį prašė atmesti kaip nepagrįstą. Atkreipė dėmesį, kad patalpa 1-5 pareiškėjas tikrai naudojasi. Dėl patalpos kur yra tualetai ir dušai, nurodė, kad ji kaip ir niekam nepriskirta, niekas dėl jos nepretendavo. Jeigu būtų sprendžiamas tos patalpos padalijimas – ji priklausytų visiems butams, kuriems yra priskirta lygiomis dalimis. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas pretenduoja į 2,42 kv. m ploto dalį. Tokiu būdu pareiškėjas nepaliktų galimybės minėta patalpa naudoti kitiems butams. Vien faktas, kad į patalpą pareiškėjas investavo pinigus, ją remontavo – nieko nereiškia. Mano, kad patalpa reikalinga visiems, nes ji ateityje gali būti reikalinga, o tuo atveju teks patalpos dalį išpirkinėti iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
17. Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ teismo posėdyje nedalyvavo, tačiau teismui pateiktame atsiliepime prašė bylą nagrinėti jų atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant. Suinteresuoti asmenys Palangos miesto savivaldybės administracija, J. R., J. L., R. P., N. P., O. V. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė, tačiau procesiniai dokumentai suinteresuotiems asmenims buvo įteikti tinkamai. Teismo posėdžio metu buvo nuspręsta bylą nagrinėti minėtiems suinteresuotiems asmenims nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas iš dalies.
18. Pagal CPK 445 straipsnį teismas nustato juridinę reikšmę turintį faktą tik tada, kai pareiškėjas kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų negali arba negalima atkurti prarastų dokumentų. Teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tuos, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis).
19. Rašytiniais byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise nuo 2006 m. liepos 21 d. priklauso pareiškėjui R. Š. Pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (registro Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausinys yra pastatas – ūkinis pastatas (unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio bendras plotas 53,07 kv. m, pagrindinis plotas 50,83 kv. m, žymėjimas plane – 3I1p. 9/200 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso G. L., 27/200 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso J. L., 17/100 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso J. I. ir V. I., 16/100 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso J. I., 11/100 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso R. P., 1/40 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso O. V., 1/40 Ūkinio pastato nuosavybės teise priklauso N. P. Iš Nekilnojamojo turto registro istorinių duomenų matyti, kad butas Nr. 6 buvo įsigytas V. A. (19/50 dalių) pagal 1994 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei M. T. (31/50 dalis) pagal 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Vėliau M. T. turto dalį įgijo A. T., iš kurios vėliau 31/50 dalis buto įsigijo pareiškėjas. Atitinkamai Pareiškėjas įsigijo iš V. A. ir jos turėtas 19/50 dalis buto, ir taip nuo 2006 m. liepos 21 d. tapo vieninteliu buto savininku. Be to, 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartyje, kuria M. T. įgijo 31/50 dalis buto Nr. 6, nurodoma, kad kartu buvo įgyti ir ūkiniai pastatai su bendro naudojimo patalpomis, tačiau nenurodoma konkreti Ūkinio pastato dalis ir dydis. UAB „Palangos butų ūkis“ 2006 m. vasario 9 d. rašte Nr. 53, adresuotam Palangos miesto notarų biurui, nurodoma, kad 1994 m. gegužės 11 d. buvo privatizuotas butas (duomenys neskelbtini) M. T. vardu. Privatizuojant minėtą butą pirkimo – pardavimo sutartyje 1994 m. gegužės 11 d. reg. Nr. (duomenys neskelbtini) per klaidą nebuvo atžymėta Ūkinio pastato 17/100 3I/p bendras plotas 71,90 kv. m. Buto techninės apskaitos byloje šie duomenys yra įrašyti. VĮ „Registrų centrą“ 2015 m. gruodžio 15 d. sprendimo nuspręsta prašymo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre R. Š. nuosavybės teises į 17/100 dalių Ūkinio pastato 3Ilp, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), netenkinti, kadangi nuosavybės įsigijimo dokumentuose nėra aiškiai nurodoma, kad Pareiškėjas įsigijo ir atitinkamą dalį Ūkinio pastato. Palangos miesto savivaldybės administracijos 2022 m. liepos 20 d. rašte Nr. (4.29.E) D3-2849 nurodoma, kad pagal archyvinius duomenis, Pareiškėjui priklausantį butą Nr. 6 privatizavo du asmenys atskiromis dalimis, kurių pirkimo-pardavimo sutartyse buvo nurodyta, kad perkama 19/50 dalis buto ir 9/100 ūkinio pastato, plane pažymėto 4I1p, bei 31/50 dalis buto ir ūkinio pastato dalis „su bendro naudojimo patalpomis“ (konkreti dalis nenurodyta). Pagal Pareiškėjo buto Nr. 6 kadastrinę bylutę matyti, kad joje yra nurodyta butui priskirta sandėliuko patalpa Ūkiniame pastate, pažymėtame indeksu 3I1p.
20. Taigi, pirmuoju pareiškimo reikalavimu pareiškėjas R. Š. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo 17/100 dalių Ūkinio pastato kaip Buto Nr. 6 priklausinį. Visi suinteresuoti asmenys iš esmės sutinka su šiuo pareiškėjo reikalavimu, tačiau J. I. su šiuo pareiškėjo reikalavimu nesutinka ir teigia, kad pareiškėjui nepriklauso patalpa Nr. 1-5 (17/100 dalių Ūkinio pastato), kurios nuosavybės teisių jis nėra įregistravęs ir naudojasi savavališkai. Be to, nenurodoma, jog buvusi Buto Nr. 6 savininkė įsigijo Ūkinio pastato dalį.
21. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį ypatingosios teisenos tvarka gali būti nustatomi tie faktai, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, t. y., juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas galimas tik tuo atveju, kai tai sukelia teisines pasekmes. Be to, pagal CPK 445 straipsnį, teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y., ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (CPK 444, 445 straipsnis) (2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-97/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-543/2010).
22. Pastato valdymo nuosavybės teise faktas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktas) nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: pirma, pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, pagamindamas daiktą ar kitais CK 4.47 straipsnio pagrindais); antra, nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai buvo, tačiau šiuo metu jie yra dingę; trečia, nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų negalima gauti ar atkurti neteismine tvarka; ketvirta, nekilnojamasis daiktas buvo sukurtas ir įformintas įstatymų nustatyta tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-155/2010). Taigi bylos dėl juridinę reikšmę turinčio pastato valdymo nuosavybės teise fakto nustatymo yra skirtos jau tam tikru pagrindu praeityje atsiradusiai pareiškėjo nuosavybės teisei į nekilnojamąjį daiktą konstatuoti, kai egzistavo dokumentai, patvirtinantys tokią pareiškėjo teisę, tačiau jie (dokumentai) yra prarasti ir kitokia tvarka, išskyrus teisminę, jų neįmanoma gauti arba atkurti. Teismui nustačius tokį juridinę reikšmę turintį faktą, pareiškėjas yra laikomas daikto savininku ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo, o nuo tada, kai daiktą tam tikru pagrindu įgijo praeityje, t. y., teismo sprendimu patvirtinama, kad pareiškėjas daiktą nuosavybės teise valdė visą laiką nuo tokios teisės atsiradimo pradžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-543/2010).
23. Nagrinėjamu atveju klausimo ar Ūkinis pastatas yra gyvenamojo namo priklausinys iš esmės nekyla, nes tai patvirtina byloje esantys įrodymai. Byloje pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis nuosavybės teise valdo 17/100 dalių Ūkinio pastato kaip Buto Nr. 6 priklausinį. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad Ūkiniame pastate, butui Nr. 6 priskirtą patalpą, kuri pažymėta 1-5 ir yra 8,39 kv. m ploto, jis naudojasi nuo Buto Nr. 6 įsigijimo. Faktą, kad pareiškėjas naudojasi aukščiau minėta patalpa, esančia Ūkiniame pastate, teismo posėdžio metu patvirtino ir suinteresuoto asmens G. L. atstovas pagal įgaliojimą J. L. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje pateiktoje Lietuvos Respublikos Klaipėdos teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro išduotoje buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurio savininkė A. T. 1994 m. birželio 30 d. byloje, buvo nurodoma, kad Butui Nr. 6 priklauso „Ūkinis 17/100“. Pažymėtina, kad Butas Nr. 6 buvo įsigytas V. A. (19/50 dalių) pagal 1994 m. sausio 17 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei M. T. (31/50 dalis) pagal 1994 m. gegužės 11 d. pirkimo – pardavimo sutartį. Vėliau M. T. turto dalį įgijo A. T., iš kurios vėliau 31/50 dalis buto įsigijo pareiškėjas. Atitinkamai Pareiškėjas įsigijo iš V. A. ir jos turėtas 19/50 dalis buto, ir taip nuo 2006 m. liepos 21 d. tapo vieninteliu buto savininku. Svarbu paminėti ir tai, kad Palangos miesto savivaldybės administracija 2022 m. liepos 20 d. rašte nurodė, kad pareiškėjo buto Nr. 6 inventorinėje byloje nurodyta butui priskirta Ūkinio pastato dalis (patalpa) atitinka savivaldybės pateiktame Ūkinio pastato plane, parengtame pagal 2020 m. kovo 12 d. kadastro duomenis, patalpą, pažymėtą 1-5 (8,39 m²). Tačiau pažymėtina, kad nėra nustatyta naudojimosi Ūkinio pastatu tvarka, todėl reikšdamas reikalavimą Pareiškėjas neidentifikuoja konkrečios Ūkinio pastato dalies vietos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad suinteresuotas asmuo J. I. teisme rėmėsi Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2YT-133-973/2022, kuriame taip pat minima apie ginčo Ūkinį pastatą ir nurodoma, jog iš esmės jo dalis priklauso pareiškėjui: „1992-10-05 buvo atliktas statinių aprašymas ir įkainojimas. Iš šio dokumento matyti, kad ūkinis pastatas 3J1p buvo įvertintas jo patalpas išskirsčius į 6 dalis, iš kurių kiekvienai buvo nurodyta kaina. Nustatyta, kad ūkinio pastato plotas yra 71,9 kv. m. Butui Nr. 1 priskirta 17/100 ūkinio pastato dalis, sudaranti 11.9 kv. m., butui Nr. 2 18/100, sudaranti 13 kv. m., butui Nr. 4, 16/100, sudaranti 11,8 kv. m., butui Nr. 5 16/100, sudaranti 11,8 kv. m., butui Nr. 6 17/100, sudaranti 12,1 kv. m. Viena dalis, sudaranti 16/100, pažymėta kaip „Niekieno“. Taigi, visi šie aukščiau aptarti ir byloje esantys rašytiniai įrodymai iš esmės tik patvirtina, kad egzistuoja visos sąlygos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas nuosavybės teise valdo 17/100 Ūkinio pastato dalies.
24. Be kita ko, suinteresuotas asmuo J. I. teismo posėdžio metu akcentavo, kad R. Š. nepriklauso Ūkiniame pastate esanti patalpa Nr. 1-5, kurios nuosavybės teisių jis nėra įregistravęs ir naudojasi savavališkai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prieš kreipdamasis į teismą, kreipėsi į VĮ „Registrų centras“ dar 2006 metais, tačiau buvo atsisakyta įregistruoti daiktines teises į 17/100 dalių Ūkinį pastatą, dėl šios priežasties praėjus ilgam laiko tarpui pareiškėjas siekia susitvarkyti daiktines teises, todėl ir kreipėsi į teismą.
25. Antruoju pareiškimo reikalavimu pareiškėjas teismo prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgijo nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į Ūkinio pastato 2,42 kv. m ploto dalį. Pareiškėjas akcentuoja, kad nuosavybės teise valdo 17/100 Ūkinio pastato, tačiau faktiškai valdo didesnę Ūkinio pastato dalį. Ūkinio pastato plotas yra 53,07 kv. m, todėl absoliučiu dydžiu jam priklausanti Ūkinio pastato dalis yra 9,02 kv. m ploto. Butui Nr. 6 priskirta patalpa yra 8,39 kv. m ploto – mažesnė nei priklauso, todėl jis naudojasi ir patalpomis, pažymėtomis 1-8 (2,35 kv. m) ir 1-9 (0,70 kv. m), tokiu būdu jis naudojasi 11,44 kv. m ploto Ūkinio pastato dalimi. Tokia dalimi naudojosi ir buvusi savininkė. Taigi jis naudojasi 2,42 kv. m didesne dalimi Ūkinio pastato ir mano, jog galima konstatuoti, jog jis įgijo nuosavybės teises į šią Ūkinio pastato dalį, nes tokio fakto konstatavimui yra visos būtinos sąlygos. Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas nurodė, kad ta dalis yra be aiškaus savininko, niekas į ją pretenzijų nekelia, todėl faktiškai tomis dalimis (dalimi) naudojasi pareiškėjas. Jis į tas patalpas investavo savo lėšas, jas sutvarkė ir jomis naudojasi, todėl reiškiamas reikalavimas kaip įgyto turto pagal įgyjamąją senatį. Suinteresuotas asmuo J. I. teismo posėdžio metu su šiuo pareiškėjo reikalavimu kategoriškai nesutiko. Nurodė, kad pareiškėjas tą Ūkinio pastato dalį užėmė savavališkai, ją atsitvėrė durimis, įrengė dušinę, tualetą ir šią vietą naudojo nuomininkams. Patalpos Nr. 1-7 ir 1-8 yra atitvertos durimis ir užrakintos pareiškėjo. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens G. L. atstovas pagal įgaliojimą J. L. taip pat kategoriškai nesutiko su šiuo pareiškėjo reikalavimu. Atkreipė dėmesį, kad patalpos niekam nebuvo priskirtos, todėl niekas į jas ir nepretendavo. Jo teigimu, jeigu būtų sprendžiamas tos patalpos padalijimo klausimas – ji priklausytų visiems butams, kuriems yra priskirta lygiomis dalimis. Pareiškėjas pretenduoja į 2,42 kv. m ploto dalį, tokiu būdų pareiškėjas nepaliktų galimybės minėtą patalpą naudoti kitiems butams, o vien faktas, kad pareiškėjas į patalpas investavo savo lėšas, jas remontavo ir naudoja – nagrinėjamu atveju dar nieko nereiškia.
26. CK 4.68 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
27. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
28. Pagal CK 4.69 straipsnio nuostatas, įgyjamąja senatimi nuosavybėn gali būti įgyjami tik tie daiktai, kurie gali būti privačios nuosavybės teisės objektais. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo. Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus. Pagal CK 4.70 straipsnio 1 dalį, asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį, daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi.
29. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis) (daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas); 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2009; 2009 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-327/2009; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010).
30. Kaip jau minėta aukščiau Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2021 m. kovo 30 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2YT-133-973/2022, buvo konstatuota, kad Ūkinio pastato viena dalis, sudaranti 16/100, pažymėta kaip „Niekieno“. Be to, ši dalis neatsispindi ir byloje pateiktuose Nekilnojamojo turto registro išrašuose. Taigi, minėta Ūkinio pastato dalis iš esmės šiuo metu nėra priskirta konkrečiam asmeniui. Pareiškėjas teigia, kad į minėtas patalpas investavo asmeninių lėšų, jas pagerino ir valdė ilgą laiką. Vertinant kitų teismo posėdžio metu apklaustų suinteresuotų asmenų ar jų atstovų parodymus, pareiškėjas minėta patalpa užsiėmė savavališkai, su kuo kitų butų savininkai nesutinka. Kaip matyti, byloje egzistuoja 6 butai, kurių priklausiniu yra tam tikros Ūkinio pastato dalys. Ūkinis pastatas padalintas iš esmės į 7 dalis. Nustačius, kad 17/100 Ūkinio pastato valdo pareiškėjas, darytina išvada, kad visų Butų savininkai turi dalį Ūkinio pastato, tačiau 16/100 Ūkinio pastato dalies iš esmės teisiškai nėra priskirta nei vienam buto savininkui. Faktą, kad 16/100 Ūkinio pastato dalis naudojama visų bendraturčių atsiliepimuose patvirtino suinteresuoti asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad 16/100 Ūkinio pastato patalpomis naudojasi visi bendrasavininkai, į tai, jog jokiuose dokumentuose neatsispindi, jog ši Ūkinio pastato dalis priklauso pareiškėjui, į tai, kad Ūkinis pastatas padalintas į tam tikras dalis ir priklauso Butų savininkams, darytina išvada, kad šis pareiškėjo prašymas yra nepagrįstas, kadangi neatitinka teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygų. Pažymėtina, kad pareiškėjo argumentai, jog jis į Ūkinio pastato patalpas investavo asmenines lėšas, jas pagerino ir ilgą laiką naudojosi jomis, neturi teisinės reikšmės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 270, 533 straipsniais, teismas
nusprendžia:
pareiškėjo R. Š. pareiškimą tenkinti iš dalies: nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valdo nuosavybės teise 17/100 dalių pagalbinio ūkio paskirties pastato – ūkinio pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), žymėjimas plane 3I1p, esančio (duomenys neskelbtini), kaip patalpos-buto (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), priklausinį.
Likusią pareiškimo dalį atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Palangos rūmus.