Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Procesiniai dokumentai atsakovui įteikti asmeniškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalis), tačiau per teismo nustatytą dvidešimties dienų terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2020 m. sausio 3 d. tarp ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Sostinės kreditai“ ir atsakovo J. C. buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. 54589 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 400,00 Eur kreditas 240 dienų terminui su 74,90 proc. metine palūkanų norma (bendra kredito kainos metinė norma 106,94 proc.), galutinis kredito grąžinimo terminas 2020 m. rugsėjo 3 d., bendra atsakovo pagal Sutartį mokama suma 520,24 Eur. Atsakovas, gavęs kreditą, nevykdė savo prievolės laiku mokėti sutartines įmokas, į ieškovės pretenzijas nereagavo ir liko skolingas ieškovei 301,81 Eur kredito, 34,16 Eur palūkanų bei 2,50 Eur delspinigių.

Prievolės atsiranda iš sandorių arba kitokių juridinių faktų, kurie pagal galiojančius įstatymus sukuria prievolinius santykius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.2 straipsnis). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio l dalis). Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas (CK 6.881 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.205 straipsnį, sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ar įvykdymo termino praleidimą. Įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (CK 6.258 straipsnio 1 dalis).

Įvertinus aptartą teisinį reguliavimą bei atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovas su ieškove atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), atsakovas per nustatytą terminą atsiliepimo į pareikštą ieškinį nepateikė, neginčijo ieškovės reikalavimų, todėl iš atsakovo ieškovei priteistinas 301,81 Eur negrąžintas kreditas, 34,16 Eur palūkanos ir 2,5 Eur delspinigiai, iš viso 338,47 Eur skola.

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 68,00 Eur išlaidas už skolos išieškojimą ikiteismine tvarka. 2018 m. gruodžio 5 d. tarp ieškovės ir uždarosios akcinės bendrovės „SE7“ sudaryta Skolų išieškojimo ir administravimo ikiteismine tvarka paslaugų teikimo sutartis, kuria paslaugų teikėjas įsipareigojo ikiteisminiu būdu administruoti skolas. Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 11 straipsnio 8 dalis numato, kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Vartojimo kredito davėjai neturi teisės taikyti jokių papildomų skolos išieškojimo, nepriklausomai nuo to, ar išieškojimą vykdo pats vartojimo kredito davėjas, ar yra pasitelkiami tretieji asmenys, pranešimo apie įsiskolinimą ir kitų mokesčių. Šie mokesčiai yra tiesiogiai susiję su vartojimo kredito gavėjo finansinių įsipareigojimų nevykdymu laiku, todėl papildomas jų nustatymas laikytinas prieštaraujančiu VKĮ 11 straipsnio 8 dalies nuostatai (Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-1482-577/2014). Atsižvelgiant į išdėstytą, reikalavimas priteisti 68,00 Eur ikiteisminio išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ieškovė taip pat prašo iš atsakovo priteisti 74,90 procentų sutartines palūkanas nuo 301,81 Eur kredito sumos, skaičiuojamas nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo. Sutarties specialiųjų sąlygų pavėluotų įmokų mokėjimo atvejų skiltyje šalys susitarė, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais mokamos netesybos ir palūkanos, t. y. atsakovas mokės 74,90 proc. metinių palūkanų nuo Sutartimi nustatytos Kredito grąžinimo dienos iki realaus Kredito gavėjo įsipareigojimo grąžinti Kreditą įvykdymo, o už laiku nesumokėtas sumas yra skaičiuojami ir Kredito gavėjas Kredito davėjui pareikalavus, privalo mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius (Netesybas) už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku negrąžintų ir/ar nesumokėtų sumų iki atitinkamos sumos bus pilnai ir tinkamai sumokėtos Kredito davėjui, tačiau ne ilgiau, kaip 180 dienų.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad palūkanos, kurios mokamos tik esant sutarties pažeidimui, savo esme yra ne palūkanos, bet sutartinės netesybos (CK 6.71 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2012). Teismas, įvertinęs minėtas Sutarties nuostatas, daro išvadą, kad šiuo atveju savo esme aukščiau nurodytos palūkanos laikytinos netesybomis, nes jos mokamos tik esant Sutarties pažeidimui.

VKĮ 11 straipsnio 8 dalis numato, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Kasacinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos nurodyta, kad VKĮ 11 straipsnio 8 dalies norma yra imperatyvi, todėl sutarties sąlyga, pažeidžianti šią įstatymo normą yra niekinė ir negalioja (CK 1.80 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta preziumuojama nesąžininga sutarties sąlyga, kuria nustatoma neproporcingai didelė vartotojo civilinė atsakomybė už sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą. Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos 74,90 procentų palūkanos, kurios turi būti mokamos netinkamo atsakovo įsipareigojimų vykdymo atveju, reiškia neproporcingai didelę ir imperatyvių VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje reikalavimų neatitinkančią atsakovo civilinę atsakomybę už Sutarties neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą, todėl minėta Sutarties sąlyga laikytina nesąžininga ir negaliojanti ab initio (CK 6.228⁴ straipsnio 2 dalies 5 punktas, 9 dalis).

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, pripažinus sutarties sąlygą, apibrėžiančią netesybų dydį, kaip nustatančią neproporcingai didelę vartotojo civilinę atsakomybę ir dėl to nesąžininga bei negaliojančia, taikomas ne netesybų mažinimo institutas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis), bet nesąžiningų sutarčių sąlygų sukeliamos teisinės pasekmės, nurodytos CK 6.228⁴ straipsnio 8 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-1075/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020). Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, bei remiantis įtvirtintu teisiniu reguliavimu, atmestinas ieškovės reikalavimas dėl 74,90 procentų sutartinių palūkanų nuo 301,81 Eur kredito sumos, skaičiuojamų nuo 2020 m. liepos 3 d. iki visiško prievolės įvykdymo, priteisimo.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos, nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro 15,00 Eur sumokėtas žyminis mokestis, kuris yra minimalus teikiant ieškinį teisme, todėl vadovaujantis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, jis nemažintinas ir iš atsakovo ieškovei priteistina 15,00 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 142 straipsnio 4 dalimi, 259–270, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo J. C., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Sostinės kreditai“, j. a. k. 302513887, buveinė J. Basanavičiaus g. 25A-21, Vilnius:

– 338,47 Eur (tris šimtus trisdešimt aštuonis eurus 47 ct) skolos;

– 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 338,47 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. liepos 9 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

– 15,00 Eur (penkiolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti sprendimą apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.