Alytaus apylinkės teismo sprendimas

trečiojo asmens, nepareiškusio savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje UAB „Alytaus butų ūkis“ atstovei advokatei Astai Bilinskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinį atsakovui A. B., tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų UAB „Alytaus butų ūkis“, A. J., O. V. dėl išmokėtų sumų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė ADB „Gjensidige“ su draudėju A. J. sudarė Gyventojų turto draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria buvo apdraustas draudėjo turtas, esantis (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 38 - 39 ). Iš byloje pateikto J. J. 2018 m. lapkričio 8 d. Pranešimo apie įvykį matyti, kad 2018 m. lapkričio 6 d. vakare J. J. (buto savininko sesuo) bute (duomenys neskelbtini) pastebėjo tekantį vandenį per lubas, lango rėmą; kreipėsi į namo administratorių UAB „Alytaus butų ūkis“ ir iš jų gavo informaciją, kad įvyko nelaimė (duomenys neskelbtini) bute, nes buvo palikta skalbimo mašina be priežiūros (el. b. l. 9). 2018 m. lapkričio 8 d. turo apžiūros akte užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta 0,25 m² kambario patalpos lubų, kurių bendras plotas 18,95 m² (atšokę dažai dėl vandens poveikio), apgadinta 1 m² kambario dažytos mūro sienos, kurios bendras plotas 3,60 m² (atšokę dažai), apgadinta 0,5 m² tapetais išklijuota siena, kurios bendras plotas 14,69 m², apgadinta 0,5 m² grindų, kurių bendras plotas 18,95 m² (el. b. 1t. b. l. 18). Minėtame akte papildomai buvo nurodyta, kad „įvykio kaltininko, t. y. (duomenys neskelbtini) buto gyventojo teigimu, išsipylė šuns indas balkone“. Iš 2018 m. lapkričio 8 d. Turto žalos įvertinimo skaičiuotės pažymos bei Žalos administravimo suvestinės draudikas apskaičiavo draudėjui išmokėtiną 535,93 Eur dydžio draudimo išmoką (el. b. l. 20, 21). ADB „Gjensidige“ 2018 m. lapkričio 9 d. išmokėjo draudėjui A. J. 535,93 Eur draudimo išmoką (el. b. l. 40).

Iš pateikiamų užlieto buto fotonuotraukų matyti sienų ir lubų išpūslėjimas (drėgmės matuokliu nustatyta sienų drėgmė 6,5 %, lubų – 5,5 %), grindinių grindų dangos deformacija (grindų drėgmė - 8,6 %) (el. b. 1t. b. l. 91, 92, 94, 96, 99, 101, 103, 105, 106, 108, 11, 112, 114, 116, 119, 120, 123,125).

Dėl buto užliejimo židinio

Kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalys). CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3109/2017).

Rungimosi principas, galiojantis civiliniame procese (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 12 straipsnis), lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Civilinei bylai reikšmingas aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) teismas nustato, remdamasis įrodymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; kt.). Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2014 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2014; kt.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. lapkričio 6 d., dėl įvykusio vandens pratekėjimo iš atsakovui A. B. nuosavybės teise priklausančių patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), buvo aplietas A. J. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini). Nors atsakovas neigia, kad A. J. buto užliejimo židinys yra jo butas, kuris yra namo penktame aukšte, o užpiltas butas namo trečiame aukšte ir yra išdėstytas ne statmenai virš atsakovo buto, o yra dešinėje pusėje nuo jo buto, teigia, kad jo bute nebuvo įvykęs joks vandens pratekėjimas, tačiau, teismo vertinimu, byloje esantys tiek rašytiniai įrodymai, tiek šalių paaiškinimai bei liudytojų parodymai patvirtina A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), užliejimo iš viršuje esančio atsakovo buto faktą. Tokia išvada daroma, atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių: pirma, patikimi ir nuoseklūs liudytojos J. J. parodymai duoti teismo posėdžio metu (2019 m. spalio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas nuo 09:50:49 iki 10:14:38), kurie sutampa su byloje esančiu rašytiniu įrodymu 2018 m. lapkričio 8 d. Turto apžiūros aktu, iš kurio turinio akivaizdu, kad ADB „Gjensidige“ įgaliotas asmuo bendravo su (duomenys neskelbtini) bute gyvenančiu asmeniu (el. b. 1 t. b. l. 18) bei su liudytojo S. Ž., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ elektriku parodymais, kuris betarpiškai avarijos dieną bendravo su (duomenys neskelbtini)gyvenančia gyventoja, kuri atidariusi savo buto duris rankose laikė šlapią skudurą ir pasakė, kad sugedo skalbimo mašina, iš jos yra pratekėjimas (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas 09:26:47) ir su liudytojo V. S., dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ santechniko parodymais duotais teismo posėdžio metu, kuris patvirtino, kad tą dieną jam paskambinęs S. Ž. telefonu informavo, kad vandens pratekėjimas įvyko dėl (duomenys neskelbtini) bute esančios automatinės skalbimo mašinos gedimo (2019 m. lapkričio 21 d. teismo posėdžio garso įrašas; laikas 09:43:02); antra, liudytoja J. J. teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad pratekėjęs vanduo į butą, kuriame ji gyvena, kvepėjo skalbimo milteliais, šią aplinkybę teismo posėdžio metu taip pat patvirtino ir liudytojas S. Ž.. Šiais liudytojų parodymais teismas neturi pagrindo netikėti, nes jie patvirtinti kitais byloje esančiais įrodymais, yra neprieštaringi, išsamūs ir nuoseklūs. Trečiojo asmens O. V. paaiškinimais, duotais teismo posėdžio metu, teismas nesivadovauja, kaip neatitinkančiais tikrovės, neginčijamai paneigtais pirmiau aptartų byloje esančių įrodymų.

Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovui priklausantis butas – (duomenys neskelbtini) yra išdėstytas pastato penktame aukšte, o (duomenys neskelbtini) butas yra namo trečiame aukšte ir jie nėra statmenai išdėstyti, o butas (duomenys neskelbtini) yra dešinėje pusėje nuo atsakovo patalpų, kurias skiria pastato ketvirtame aukšte esančios patalpos: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), todėl negalėjo būti užliejimo šaltinis atsakovui priklausančios patalpos. Darant prielaidą, kad (duomenys neskelbtini) butą galėjo užlieti ketvirtame aukšte statmenai ar šalia esančios patalpos, teismo vertinimu, aplietame bute nebūtų nustojęs bėgti vanduo dar ilgą laiką, nes kaip nustatyta, ketvirtame aukšte esančiose patalpose nei avarijos dieną (2018 m. lapkričio 6 d.), nei po dviejų dienų atvykus ADB „Gjensidige“ ekspertui (2018 m. lapkričio 8 d.), gyventojų rasta nebuvo, o būtent atsakovui priklausančiame bute tuo metu gyvenusi O. V. skalbė su automatine skalbimo mašina, o įvykus skalbimo mašinos gedimui buvo aplietas trečiame aukšte esantis (duomenys neskelbtini)butas, į kurį pratekėjęs vanduo per lubas ir lango rėmą kvepėjo skalbimo milteliais, todėl atmetami atsakovo atstovo argumentai, kad užliejimo šaltinis galėjo būti ketvirtame aukšte esančios patalpos. Byloje nenustatyta jokių kitų trečiojo asmens A. J. buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovo A. B. butą.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad ieškovė įrodė, jog A. J. buto užpylimo židinys yra penktame aukšte esantis atsakovo butas (Nr. (duomenys neskelbtini)), o ne kiti šaltiniai. Dėl aukščiau nurodytų argumentų atsakovo argumentas, jog neįrodyta, kad užliejimo židinys buvo jo butas, atmetamas kaip nepagrįstas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų

CK 6.249 straipsnio 1 dalis numato, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 str.). Turto sugadinimo atveju padarytos žalos (nuostolių) dydį patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008).

CK 6.266 str. 1 d. nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių ar kitokių konstrukcijų sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Pagal LR CK 6.266 str. 2 d. pastato, statinio, įrenginio ar kitokios konstrukcijos savininku (valdytoju) preziumuojamas asmuo, kuris yra nurodytas viešajame registre. Ši prezumpcija yra nuginčijama. Buto savininkas privalo naudoti nuosavybės teisės objektą, nepažeisdamas įstatymų ir kitų asmenų teisių ir pareigų (CK 4.37 str. 1 d.), t. y. užtikrinti ir imtis priemonių, kad iš jam nuosavybės teise priklausančio buto netekėtų vanduo į aukštu žemiau esančias patalpas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad viešajame registre nurodyta buto, esančio (duomenys neskelbtini) savininkas - atsakovas A. B., todėl už žalos padarymą yra atsakingas atsakovas, kaip minėto buto, savininkas (valdytojas). Iš atsakovui priklausančių patalpų užliejus A. J. butą, esantį (duomenys neskelbtini) buvo apgadintos kambario lubos, sienos, grindys. Šią aplinkybę patvirtina 2018 m. lapkričio 8 d. turo apžiūros aktas, kuriame užfiksuota buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvykio apžiūra, kurios metu nustatyta, kad sugadinta 0,25 m² kambario patalpos lubų, kurių bendras plotas 18,95 m² (atšokę dažai dėl vandens poveikio), apgadinta 1 m² kambario dažytos mūro sienos, kurios bendras plotas 3,60 m² (atšokę dažai), apgadinta 0,5 m² tapetais išklijuota siena, kurios bendras plotas 14,69 m², apgadinta 0,5 m² grindų, kurių bendras plotas 18,95 m² (el. b. 1t. b. l. 18). Įvykio sukelti buto apgadinimai matyti ir iš pateiktų nuotraukų (el. b. 1t. b. l. 91, 92, 94, 96, 99, 101, 103, 105, 106, 108, 11, 112, 114, 116, 119, 120, 123,125). Ieškovės Turto žalos įvertinimo skaičiuote apskaičiuota minėtu įvykiu draudėjui padaryta žala (el. b. 1t, b. l. 20). Remiantis ieškovės žalos administravimo suvestine draudikas apskaičiavo draudėjui išmokėtiną 535,93 Eur dydžio draudimo išmoką, kuri buvo išmokėta 2018 m. lapkričio 9 d. (el. b. 1t. b. l. 21, 40). Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad tarp minėtų atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos yra tiesioginis priežastinis ryšys, kadangi atsakovas nesilaikė CK 6.263 straipsnyje numatytos pareigos laikytis nustatytų elgesio taisyklių, neužtikrino jo bute naudojamos automatinės skalbimo mašinos tinkamos techninės būklės, tokiais savo veiksmais padarė žalą kitam asmeniui. Už įrenginių trūkumais padarytą žalą atsakovas atsako be kaltės (CK 6.266 straipsnis). Atsakovo veiksmuose yra visos sąlygos, lemiančios civilinės atsakomybės atsiradimą.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – restitutio in integrum – principo (CK 6.251 straipsnis), kurio esmė ta, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Ieškovė atlygino užliejimu turtui padarytą žalą ir įgijo teisę reikalauti nuostolių atlyginimo iš tą žalą padariusio asmens, t. y. atsakovo. Ieškovės reikalavimas priteisti 535,93,38 Eur nuostolių atlyginimo yra pagrįstas ir tenkintinas (CK 6.2, 6.38, 6.245, 6.249., 6.251, 6.263, 6.266, 6.1015 straipsniai).

Iš atsakovo taip pat priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 535,93 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 15,00 Eur žyminio mokesčio (2019 m. birželio 25 d. mokėjimo nurodymas) (el. b. 1t., b. l. 14), tenkinus ieškinį, žyminio mokesčio suma priteisiama ieškovei iš atsakovo (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas byloje pateikė prašymą priteisti iš atsakovo patirtas ir įrodymais pagrįstas kelionės išlaidas – 29,71 Eur (el. b. 2t., b. l. 39, 41, 42). Teismo vertinimu, prašomos priteisti išlaidos buvo neišvengiamos (ieškovo buveinė Vilniuje, teismo posėdis vyko pagal žalos padarymo vietą – Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmuose (CPK 30 str. 2 d.)) protingos (atitinka kuro sąnaudas ir kainas), todėl atsižvelgiant, jog ieškinys patenkintas pilnai, ieškovui iš atsakovo priteistinos 29,71 Eur kelionės išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 8 p., 93 str.). Viso bylinėjimosi išlaidų ieškovui iš atsakovo priteistina 44,71 Eur.

Teismo turėtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 22,21 Eur. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai (100 proc.), todėl iš atsakovo priteistinos 22,21 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei ADB „Gjensidige“, juridinio asmens kodas 110057869, buveinės adresas: Žalgirio g. 90, LT – 09303, Vilniuje, atsiskaitomosios sąskaitos numeris (duomenys neskelbtini), iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 535,93 Eur (penkis šimtus trisdešimt penkis eurus 93 ct) turtinės žalos atlyginimo, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme - 2019 m. liepos 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 44,71 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 71 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 22,21 Eur (dvidešimt du eurus 21 ct) teismo išlaidų valstybei, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.