Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. N. pareiškimą dėl nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo suinteresuotiems asmenims: valstybės įmonei „Registrų centras“, valstybės įmonei (toliau – VĮ) „Turto bankas“, (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prašymas grindžiamas tuo, kad (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė likvidavosi, dėl ko buvo už pajus skirstomas bendrovės turtas. Tuo metu keitėsi santvarka, kolūkiai iširo, buvo įsteigtos žemės ūkio bendrovės, kurios taip pat ardėsi, ir bendrovės narių turtas padalijamas pagal pajinių įnašų dydį. Pačios bendrovės nebuvo inventorizavusios pastatų, todėl pastatus tiesiog perduodavo, nebuvo laikomasi notarinės nekilnojamojo turto perleidimo tvarkos. Šalyje neseniai buvo atkurta nepriklausomybė, vyko privatizavimo procesas, todėl net informacijos, kaip tai turėtų būti daroma teisingai, nebuvo galima gauti. (duomenys neskelbtini) m. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovė protokole Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nurodyta, kad kalvę su paskirstymu nutarta lygiomis dalimis skirti L. P. ir pareiškėjui pagal priskaitytą sumą po 38,50 Lt. (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės dokumentuose nebuvo nurodyti nei pareiškėjo, nei P. L. asmens kodai, Pastatas nebuvo registruotas viešajame registre, statinys tuometiniame VĮ Tauragės Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biure (dabar – VĮ Registrų centras) nebuvo inventorizuotas, jokio identifikacinio numerio neturėjo. Pareiškėjas su P. L. iš karto po bendrovės turto perdavimo–priėmimo sudarė mainų sutartį, pagal kurią P. L. pareiškėjui perleido savo dalį kalvės su paskirstymu, o pareiškėjas jam perleido dalį grūdų ir suvirinimo agregatą. Kalve su paskirstymu nuo jos gavimo momento, t. y. nuo 1994 m. balandžio mėn., pareiškėjas naudojasi vienas pagal paskirtį, P. L. iki savo mirties ((duomenys neskelbtini)) jam jokių pretenzijų dėl šio pastato nereiškė. VĮ Registrų centro Testamentų registro pateiktoje informacijoje nurodyta, kad palikimo priėmimo faktas po P. L. mirties nėra registruotas. Pareiškėjas užsakė kadastrinių matavimų bylą, Pastatui suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos 2020 m. spalio 15 d. įsakymu (duomenys neskelbtini) „Dėl adreso numerio suteikimo“ pastatui suteiktas adresas: (duomenys neskelbtini). Su turimais dokumentais bei kadastrinių matavimų byla pareiškėjas ne kartą kreipėsi į VĮ Registrų centrą, tačiau jo prašymas buvo atmestas, motyvuojant, kad nekilnojamasis daiktas gali būti įregistruojamas tik tada, kai kartu įregistruojamos daiktinės teisės į jį. Pareiškėjas laiko, kad yra teisėtai įsigijęs pastatą-kalvę su paskirstymu, daugiau kaip 27 metus valdo teisėtai įsigytą nekilnojamąjį daiktą, jį prižiūri, remontuoja, nepertraukiamai rūpinasi turtu kaip savu, ir iki šiol pretenzijų iš nieko kito nesulaukė, tačiau oficialiai negali įteisinti nuosavybės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš civilinėje byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) m. bendrovės narių susirinkimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad, be kita ko, „kalvė su paskirstymu skirta L. P. ir N. A.“. Iš (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės turto perdavimo-priėmimo už pajus aktų suvestinės matyti, kad Kalvė su paskirstymu lygiomis dalimis perduota N. A. ir L. P.. Iš byloje pateiktos Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos matyti, kad ūkio paskirties statiniui – Kalvei su paskirstymu, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), plane pažymėtam (duomenys neskelbtini), 2020 m. rugsėjo 18 d. nustatyti kadastro duomenys, suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl adreso numerio suteikimo“, atsižvelgiant į A. N. prašymą, jo pateiktą nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, suteiktas (duomenys neskelbtini) miestelyje gyvenamojoje vietovėje statiniui adreso numeris pagal priedą, t. y. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). A. N. 2020 m. lapkričio 5 d., 2020 m. gruodžio 4 d. kreipėsi į VĮ Registrų centras su prašymais įrašyti Pastato kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti pareiškėjo nuosavybės teises į Pastatą, tačiau prašymai atmesti. (duomenys neskelbtini) mirties akto įrašas patvirtina, kad P. L. (duomenys neskelbtini) mirė, Testamentų registro išrašas – nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68 straipsnio 1 dalį, fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą (CK 4.68 straipsnio 1 dalis). Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68-4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai, t. y. teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 3 dalis), teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis), daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 8 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-41/2011; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2017 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52-916/2017; 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-54-611/2018).

Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, jog pagal įstatyme įtvirtintą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plėtojamą praktiką įgyjamosios senaties, kaip civilinės teisės instituto, paskirtis yra išspręsti turto priklausomybės klausimus; įgyjamąja senatimi užtikrinamas civilinių santykių apibrėžtumas ir pašalinamas netikrumas dėl asmens, turinčio nuosavybės teisę į daiktą. Neturėdamas formalios nuosavybės teisės, bet ilgą laiką daiktą kaip savo valdantis asmuo įgyja nuosavybės teisę ir gali įgyvendinti visas savininko teises. Įgyjamosios senaties institutu užpildomos nuosavybės teisės įgijimo procedūrų spragos ir ištaisomos sandorių dėl nuosavybės teisės įgijimo sudarymo klaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2013).

Nagrinėjamu atveju išanalizavus bei įvertinus byloje esančius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjas nėra Pastato savininkas, nėra ir nebuvo įregistravęs nuosavybės teisės į Pastatą, bet sąžiningai juos įgijo, t. y. nors pastatas (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės (duomenys neskelbtini) m. bendrovės narių susirinkime buvo perleistas lygiomis dalimis pareiškėjui ir P. L., tačiau, kaip pareiškime nurodyta, P. L. savo dalį Pastato mainų sutartimi perleido pareiškėjui, nuo to laiko (nuo 1994 m.) pareiškėjas Pastatu disponuoja, jį remontuoja, faktiškai valdo ir juo rūpinasi ilgą laiką, iniciavo Pastato kadastrinių duomenų nustatymą, adreso suteikimą, byloje nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad kas nors kitas Pastatą būtų valdęs, naudojęs, kad dėl Pastato kas nors būtų reiškęs pretenzijas ar reikalavimus, susijusius su nekilnojamųjų daiktų valdymu, Testamentų registro išrašo duomenimis, nėra įregistruotų palikėjo P. L. palikimo priėmimo faktų. Taigi byloje nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad pareiškėjas sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savo Pastatą valdo daugiau nei 10 (dešimt) metų, t. y. 28 metus. Pastatas nėra savivaldybės ar valstybės nuosavybė, nėra registruotas kitų asmenų vardu. Pareiškėjas, pradėdamas valdyti Pastatą, buvo pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į šį daiktą, nes dalis jo pareiškėjui perleista (duomenys neskelbtini) žemės ūkio bendrovės narių susirinkime, kita dalis, mainų sutartimi. Byloje kitų duomenų, kurie rodytų, kad pareiškėjas valdo Pastatą neteisėtai, kad kas nors ginčytų pareiškėjo daikto valdymo sąžiningumą, teisėtumą, atvirumą ir nepertraukiamumą, nėra. Teismas bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kad pareiškėjo pareiškimo tenkinimas pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos CK 4.68 – 4.71 straipsniuose, kurios yra pagrindas nuosavybės teisių įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto konstatavimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog pareiškėjo pareiškimas tenkinamas ir teisinės registracijos tikslu nustatytina A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisė pagal įgyjamąją senatį į kitos (ūkio) paskirties pastatą – Kalvę su paskirstymu, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-265, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Teisinės registracijos tikslu nustatyti A. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisę pagal įgyjamąją senatį į kitos (ūkio) paskirties pastatą – Kalvę su paskirstymu, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtą indeksu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.