- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-05-05
- Bylos Nr.
- e2-563-1024/2017
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Juodviršytė
- Ieškovas
- J. M.
- Atsakovas
- R. U.
- Advokatai
- Linas Kontrimas, Marius Gricius
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. M. ieškinį atsakovei R. U. dėl baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovės 3000 Eur baudos, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2016-09-06 buvo sudaryta preliminarioji žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartis. Preliminariojoje sutartyje šalys susitarė, kad atsakovė parduos ieškovei būsimą daiktą, tai yra 15 arų žemės sklypą, kuris bus suformuotas ir viešajame nekilnojamojo turto registre įregistruotas atlikus atsakovei priklausančio 0,3317 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pertvarkymą. Šalys susitarė, kad naujai suformuotas žemės sklypas bus parduotas ieškovei už 6000 EUR. Ieškovė, sudarydama preliminariąją sutartį, tikėjosi šiame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą. Preliminariosios sutarties sudarymo metu ieškovė sumokėjo 3000 EUR avansą, o atsakovė sutartyje patvirtino, kad minėtą pinigų sumą gavo. Preliminariojoje sutartyje pagrindinės sutarties sudarymo terminas buvo numatytas iki 2017-01-31. Preliminarioji sutartis buvo įregistruota viešajame nekilnojamojo turto registre. Preliminariosios sutarties 5.1. punkte šalys taip pat susitarė, kad jeigu pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis iki nurodyto termino nėra sudaroma preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis dėl pirkėjos kaltės, preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas, o jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjos kaltės, tuomet preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą. Nepasibaigus preliminariosios sutarties terminui, rengiant žemės sklypo padalijimo projektą, atsakovė žodžiu informavo ieškovę apie tai, kad ji nebeketina sudaryti pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties. Taip pat atsakovė pranešė matininkui, rengiančiam žemės sklypo padalinimo projektą, kad jis sustabdytų vykdomus darbus. Tokio apsisprendimo priežasčių atsakovė nenurodė. Ieškovė, siekdama išsiaiškinti tokio apsisprendimo priežastis, atsakovei 2016-10-04 pateikė pretenziją, kurioje prašė raštu informuoti ar atsakovė ketina vykdyti preliminariąją sutartį ir iki 2017-01-31 sudaryti pagrindinę sutartį. Jeigu pagrindinės sutarties sudaryti neketina, tuomet prašė nurodyti tokio apsisprendimo motyvus ir teisinius pagrindus. Atsakovė raštu į pretenzija neatsakė, tačiau SMS žinute informavo, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarys, nes neva tai ieškovė pažeidė preliminariosios sutarties sąlygas nesuderinusi to su ja. Jokių ieškovės galimų pažeidimų atsakovė nenurodė ir apie tokius pažeidimus neinformavo, pažeidimų pašalinti neprašė. Dar daugiau, atsakovė nurodė, kad ieškovė privalanti grąžinti kadastrinių matavimų bylą, o atsakovė grąžins ieškovės sumokėtą avansą. 2016-11-24 notarės Ginos Drackienės kontoroje ieškovė atsakovei grąžino visus atsakovės nuosavybės dokumentus tai yra kadastrinių matavimų bylą ir pažymėjimą apie nuosavybės įregistravimą, o atsakovė grąžino ieškovei kaip avansą gautus 3000 EUR. Ieškovė laiko, kad dėl pagrindinės sutarties nesudarymo yra tik atsakovės kaltė, kadangi ji, nesant jokios objektyvios priežasties, atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo - pardavimo sutartį, nors ieškovė dėjo visas pastangas, kas tokia sutartis būtu sudaryta, todėl preliminariojoje sutartyje numatyta bauda priteistina iš atsakovės.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovė be jos sutikimo nutarė pakeisti sutarto preliminaraus žemės sklypo formą, sudarant ne stačiakampį žemės sklypą, o netaisyklingai praplečiant jos namų valdos link. Ieškovė elgėsi nesąžiningai, pakišo jai pasirašymui naujai sužymėtą planą bandydama ją apgauti. Pagal ieškovės sugalvotas naujas ribas buvo atlikti preliminarios žemės sklypo ribos, pastato ašių nužymėjimo darbai, bei žemės sklypo naudmenų ir situacijos kartografavimas vietovėje. Esant tokiai situacijai ji žodžiu informavo ieškovę apie tai, kad nebeketina sudaryti pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties, nes ieškovė nesilaikė preliminarios sutarties sąlygų. Taigi pati ieškovė yra kalta dėl susidariusios situacijos, nes ji pati vienasmeniškai pakeitė sklypo formą ir bandė ją apgauti. Taip pat nurodė, kad žemės sklypas, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, negali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn. Tam, kad būtų galima taikyti atsakomybę šalims, būtina nustatyti, kad toks daiktas buvo sutarties sudarymo metu. Iš 2016-09-06 preliminarios sutarties matyti, kad šalys susitarė parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 15 arų. Iš Valstybės įmonės registrų centro išrašo matyti, kad šis žemės sklypas yra 0,3317 ha ploto, todėl ši sutarties nuostata parodo netinkamą šalių susitarimo įforminimą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovė J. M. prašė ieškinį tenkinti, papildomai paaiškino, kad skelbimą dėl žemės sklypo pardavimo rado spaudoje ir su draugu D. O. susidomėjo bei susitikę su pardavėja suderėjo sklypo pardavimo kainą 6000 Eur ir pasirašė preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Jos susitarė, kad bus parduodama pusę atsakovei priklausančio žemė sklypo jame brėžiant tiesią liniją, kurio atidalijimo dokumentus reikės susitvarkyti patiems pirkėjams. Tuo tikslu ieškovė kreipėsi į matininką bei į architektą, kadangi žemės sklype ji planavo statytis gyvenamąjį namą, ir architektas patarė, kurioje vietoje turėtų stovėti namas ir jo patarimas buvo šiek tiek pakoreguoti žemės sklypo ribas. Ji su draugu D. O. atvyko pas atsakovę ir susitarė, kad matininkas natūroje sukals kuoliukus ir atsakovė pažiūrės, ar jai būtų priimtinas žemės sklypo ribų pakeitimas. Susitikus vakare po matininko atliktų darbų atsakovė be jokio paaiškinimo pasakė, kad sklypo nebeparduos, neva naujos ribos jai netinka, tuomet ji siūlė sudaryti atsakovei sandorį pagal pirminę ribą, minėjo, kad naujoji riba nėra galutinė, ji koreguojama, tačiau atsakovė nebesileido į kalbas. Savaitgalį ji vėl su D. O. atvyko pas atsakovę, kur buvo jos atsakovės draugas V. J. ir jo sūnus K. J. , ji buvo apkaltinta, kad bando apgauti seną moterį, prasidėjo konfliktas ir ji su draugu išvyko. Gavusi atsakovės SMS žinutę, susitiko su ja notarų biure, kur jai buvo atiduotas sumokėtas 3000 Eur avansas, o ji atidavė iš atsakovės gautą kadastrinių matavimų bylą.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė ieškinyje išdėstytus reikalavimus, papildomai paaiškino, kad atsakovė iki ieškinio pateikimo teismui nepateikė ieškovei pagrįstų argumentų, kodėl atsisakė sudaryti pagrindinę sutartį, ir tik teisme nurodė, kad neva buvo pakeistos preliminarios šalių sutartos žemės sklypo ribos, tačiau ieškovės siūloma riba buvo tik pasiūlymas ir pasvarstymas, ieškovė ir toliau siūlė atsakovei sudaryti pagrindinę sutartį pagal priminį šalių susitarimą. Ieškovė ketino parduoti savo butą, jau buvo išsinuomojusi kitą gyvenamąjį būstą ir dėl atsakovės nepagrįsto atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį patyrė nuostolių.
Teismo posėdžio metu atsakovė R. U. prašė ieškinį atmesti, papildomai paaiškino, kad nutarė parduoti pusę savo turimo žemės sklypo ir įdėjo skelbimą, kuriame nurodė, kad žemės sklypą reikės atidalinti ir sutvarkyti visus su tuo susijusius dokumentus. Į skelbimą atsiliepė ieškovė su draugu D. O. , jie susitiko, aptarė visas sąlygas bei sutarė maždaug kur eis perkamo žemės sklypo ribos ir pasirašė preliminarią sutartį. Perkamo sklypo riba turėjo eiti tiesi linija per jos sklypą, tačiau kai ji grįžo po darbo, žemės sklype buvo atlikti matavimai ir sklypo ribos visiškai neatitiko tų kurias aptarė su ieškove. Tos naujos ribos buvo labai įsikišusios į jos kiemą, jai buvo šokas. Susitikus tą patį vakarą su ieškove, ji pasakė, kad naujos ribos jai netinka. Po valandos ieškovei ji telefonu trumpąja žinute pranešė, kad parduoti žemės sklypo nebenori ir sustabdo visus matavimus, pasiūlė susitikti kitą dieną. Savaitgalį, t.y. šeštadienį pas ją ir jos draugą V. J. atvyko paviešėti V. J. sūnus K. J. , kuris patarė sklypo su tokiomis ribomis neparduoti, ir atvykusiai ieškovei pasakė, kad žemės sklypo nebeparduos. Tuo metu jai atrodė, kad nubrėžtos ribos yra jau galutinės, o ieškovė nesiūlė pirkti žemės sklypo pagal pirminį planą bei ribas. Jai pasirodė, kad žmonės yra nesąžiningi, kadangi nustatė kitas ribas nei jie tarėsi, todėl pagrindinės sutarties ir nesudarė, be to, tokių kaimynų ji nenorinti.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas advokatas Marius Gricius palaikė atsiliepimą į ieškinį ir jame išdėstytus argumentus, papildomai paaiškino, kad nagrinėjamu atveju nebuvo šalių susitarimo dėl sutarties dalyko, kadangi preliminariosios sutarties sudarymo metu nebuvo net perkamo objekto, sutartyje nebuvo susitarimo dėl žemės sklypo atidalijimo, o šalys negali susitarti dėl to, ko nėra. Be to, nagrinėjamu atveju ieškovės kaltė yra akivaizdi, kadangi preliminarioji sutartis buvo su patvirtintu priedu, kurioje numatytos dalinamo žemės sklypo ribos, o ieškovė jas vienašališkai norėjo pakeisti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. rugsėjo 6 d. ieškovė ir atsakovė pasirašė preliminarią sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią pirkėjas (ieškovė J. M. ) ir pardavėjas (atsakovė R. U. ) susitarė per šios sutarties 3.1 punkte nurodytą terminą, t.y. iki 2017-01-31, sudaryti pagrindinę sutartį dėl sklypo, t.y. žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), bendras plotas apie 15 arų, kuris pardavėjui priklauso nuosavybės teise. Šalys susitarė, kad sklypo kaina bus 6000 Eur. Sutarties pasirašymo metu ieškovė atsakovei sumokėjo 3000 Eur avanso. Šalys taip pat susitarė, kad pagrindinės sutarties notarinio tvirtinimo išlaidas, o taip pat ir sklypo padalinimo išlaidas sumokės pirkėjas. Ieškovės iniciatyva atsakovė 2016-09-07 pasirašė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį Nr. 76, pagal kurią matininkas J. V. įsipareigojo parengti žemė sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą, pagal kurį galima būtų padalinti atsakovei nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), į du atskirus sklypus. Nagrinėjamu atveju pagrindinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis iki joje nustatyto termino nebuvo sudaryta. 2016-11-24 notarės Ginos Drackienės kontoroje ieškovė atsakovei grąžino jai preliminariosios sutarties metu perduotą kadastrinių matavimų bylą ir pažymėjimą apie nuosavybės įregistravimą, o atsakovė grąžino ieškovei kaip avansą gautus 3000 Eur. Tarp šalių kilo ginčas dėl pagrindinę sutartį sudaryti atsisakiusios šalies (pardavėjo) pareigos sumokėti kitai šaliai (pirkėjui) preliminariojoje sutartyje numatytą baudą.
Dėl ikisutartinių santykių teisinio kvalifikavimo
Preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 str. 1 d.). Kasacinio teismo išaiškinta, kad būtini preliminariosios sutarties elementai yra suderinta šalių valia pasiektas susitarimas sukurti teisinius santykius, t. y. įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį; pagrindinės sutarties esminių sąlygų aptarimas; susitarimo išreiškimas rašytine forma (CK 6.159 straipsnis, 6.165 straipsnio 1, 2 dalys, 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2011; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-599-378/2015; kt.).
Nagrinėjamu atveju atsakovės atstovas nurodė, kad žemės sklypas, kuris neatitinka nustatytų reikalavimų, negali būti perleidžiamas kito asmens nuosavybėn, kadangi šalys susitarė parduoti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 15 arų, tačiau iš Valstybės įmonės Registrų centro išrašo matyti, kad šis žemės sklypas yra 0,3317 ha ploto, todėl ši sutarties nuostata parodo netinkamą šalių susitarimo įforminimą.
Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai preliminariosios sutartys sudaromos, kai civilinių santykių dalyviai dėl kokių nors priežasčių, pavyzdžiui: tam tikro reikalingo leidimo neturėjimo, subjektinės teisės į daiktą neturėjimo, nepakankamo daikto parengimo parduoti ar jo nesuformavimo kaip atskiro civilinės apyvartos objekto ir pan., gali nuspręsti pagrindinės sutarties nesudaryti iš karto, o numatyti, kad ją sudarys ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395/2014, ir kt.). Nustačius, kad išreikšta šalių valia aiškiai rodo jų susitarimą ateityje sudaryti kitą, t. y. pagrindinę, sutartį, konstatuotinas ikisutartinių santykių etapas ir preliminariosios sutarties sudarymo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006). Pažymėtina, kad preliminariosios sutarties dalykas gali būti ir susitarimas dėl būsimo nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo, kuris preliminarios sutarties sudarymo metu dar net neegzistuoja.
Iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad atsakovei R. U. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kurio plotas 0,3317 ha, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Šalių paaiškinimais nustatyta, kad atsakovė viso žemės sklypo parduoti neketino, kadangi tame žemės sklype yra jos gyvenamasis namas, ji ketino parduoti tik pusę sklypo, t. y. apie 15 arų. Tuo tikslu atsakovė laikraštyje patalpino skelbimą, kad parduodamas žemės sklypas, tačiau bus reikalinga susitvarkyti žemės padalijimo dokumentus. Tiek ieškovė, tiek atsakovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad preliminarioji sklypo pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta ne dėl viso atsakovei priklausančio žemės sklypo, o dėl pusės, t. y. dėl 15 arų. Šalys žinojo, kad sklypą reikės padalinti ir tuo tikslu kreipėsi pas matininką. Šalys suprato, kad žemės sklypas kaip atskiras civilinės apyvartos objektas dar nėra suformuotas, tačiau susitarė, kad toks žemės sklypas bus suformuotas ir ieškovė jį nupirks, šiuo tikslu sudarė preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį. Taigi, šiuo atveju šalių sudaryta preliminarioji sklypo pirkimo – pardavimo sutartis atitinka visus preliminariai sutarčiai keliamus reikalavimus, t. y. sutartis yra rašytinė, joje numatytas įsipareigojimas ateityje sudaryti pagrindinę sutartį, joje taip pat aptartos būsimos sutarties esminės sąlygos bei nurodytas šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko. Todėl vien tik faktas, jog preliminarios sutarties sudarymo metu dar neegzistavo būsimos pagrindinės sutarties dalykas, nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad preliminarioji sutartis buvo nesudaryta ar yra sudaryta bet negaliojanti dėl neatitikino įstatymo reikalaujamai formai, nes ji atitinka visus įstatymo preliminariai sutarčiai keliamus reikalavimus.
Dėl baudos priteisimo
Byloje nustatyta, jog ieškovė su atsakove iki preliminariojoje sklypo pirkimo – pardavimo sutartyje nustatyto termino, t. y. iki 2017-01-31, pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė. Dėl neįvykusio sandorio abi šalys kaltina viena kitą ir nurodo skirtingas pagrindinės sutarties nesudarymo priežastis.
Tarp šalių sudarytos preliminariosios sklypo pirkimo-pardavimo sutarties 5.1 punkte numatyta, kad jeigu pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis iki nurodyto termino nėra sudaroma preliminariojoje sutartyje numatytomis sąlygomis dėl pirkėjos kaltės, preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjui, kaip nuostolių atlyginimas lieka sumokėtas avansas, o jeigu pagrindinė sutartis nesudaroma dėl pardavėjos kaltės, tuomet preliminarioji sutartis laikoma nutrūkusi ir pardavėjas privalo grąžinti pirkėjui avansą bei sumokėti avanso dydžio baudą.
Vienas iš esminių preliminariosios sutarties bruožų, skiriančių ją nuo pagrindinės sutarties, yra tas, kad preliminariosios sutarties negalima reikalauti įvykdyti natūra. Šios sutarties pažeidimo atveju galima reikalauti nuostolių atlyginimo (CK 6.165 str. 4 d.). CK 6.163 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai pradėti derybas bei derėtis ir neatsako už tai, jog nepasiekiamas šalių susitarimas. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad jeigu derybų metu šalys vis dėlto nepasiekia susitarimo ar vienai šaliai nepriimtinos kitos šalies siūlomos sąlygos, negalima versti šalies tęsti derybas, jeigu ši nenori derėtis, ar taikyti jai atsakomybę už tai, kad sutartis nebuvo sudaryta. Tačiau šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo. Jeigu derybose viena iš šalių elgėsi nesąžiningai ir sutartis nebuvo sudaryta dėl šios nesąžiningų veiksmų, tai nesąžiningai šaliai gali būti taikoma civilinė atsakomybė. CK 6.163 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šalis, kuri derybų metu elgiasi nesąžiningai, privalo atlyginti kitai šaliai nuostolius. Pagal CK 6.165 straipsnio 4 dalį, jeigu preliminariąją sutartį sudariusi šalis nepagrįstai vengia ar atsisako sudaryti pagrindinę sutartį, ji privalo atlyginti kitai šaliai padarytus nuostolius. Taigi neįvykdžius preliminariosios sutarties, t. y. nesudarius pagrindinės sutarties, atsakomybė nuostolių atlyginimo forma gali kilti tik tuo atveju, jeigu sudaryti pagrindinę sutartį atsisakyta nepagrįstai, ir ši atsakomybė gali būti taikoma tai šaliai, kuri kalta dėl atsisakymo ją sudaryti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006).
Ieškovė ir jos atstovas teigia, kad sandoris neįvyko dėl atsakovės kaltės, kadangi atsakovė nesant jokios objektyvios priežasties atsisakė sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį, o atsakovė ir jos atstovas teigia, kad ieškovė nesilaikė preliminariosios sutarties sąlygų, t. y. be jos sutikimo ieškovė nutarė pakeisti sutarto preliminaraus žemės sklypo formą, sudarant ne stačiakampį žemės sklypą, o netaisyklingai praplečiant jos namų valdos link.
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šalims pasirašant preliminarią sklypo pirkimo – pardavimo sutartį šalys susitarė, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas bus dalinamas pusiau tame žemės sklype brėžiant tiesią liniją. Kadangi ieškovė planavo perkamame žemės sklype statyti gyvenamąjį namą, ji kreipėsi į architektą dėl namo projekto preliminaraus parengimo ir ieškovei buvo patarta, kurioje žemės sklypo vietoje statyti gyvenamąjį namą, tačiau tuo tikslu reikėjo pakoreguoti perkamo žemės sklypo ribas. Ieškovės teigimu ji su savo draugu D. O. atvyko pas atsakovę ir žodžiu pranešė dėl naujai atsiradusių aplinkybių ir sutarė, kad matininkas preliminariai pažymės sklype ribas pagal architekto jiems nurodytas ribas. Atsakovė teigia, kad ieškovė jos apie naujas žemės sklypo ribas neinformavo, o vakare grįžusi namo patyrė šoką, kadangi nauja riba buvo labai įsikišusi jos namų valdos link. Kadangi ieškovė ją apgavo, ji informavo ieškovę, kad stabdo žemės sklypo pardavimą, apie tai atsakovė informavo matininką, rengiantį žemės sklypo padalinimo projektą, kad jis sustabdytų vykdomus darbus. 2016-10-04 ieškovė pateikė atsakovei pretenziją, kurioje raštu prašė informuoti, ar atsakovė ketina vykdyti preliminarią sutartį ir iki 2017-01-31 sudaryti pagrindinę sutartį. Atsakovė, 2016-11-19 telefono trumpąją SMS žinute informavo ieškovę, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys, kadangi buvo pažeista žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir tai buvo padaryta nesuderinus su ja, taip pat nurodė, kad šį sandorį nutraukia. 2016-11-24 notarės Ginos Drackienės kontoroje ieškovė atsakovei grąžino visus atsakovės nuosavybės dokumentus, tai yra kadastrinių matavimų bylą ir pažymėjimą apie nuosavybės įregistravimą, o atsakovė grąžino ieškovei kaip avansą gautus 3000 Eur.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl šalių sąžiningumo ikisutartiniuose santykiuose bei nustatinėjant, dėl kurios šalies kaltės nebuvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis, būtina vertinti įrodymų visumą, atspindinčią šalių elgesį sudarius preliminariąją sutartį, dėtas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį ir pan. Remiantis byloje esančiais rašytiniais įrodymais, šalių paaiškinimais, liudytojų parodymais nustatyta, kad ieškovė perkamame žemės sklype planavo statytis gyvenamąjį namą. Ieškovė į architektą dėl gyvenamojo namo statybos kreipėsi jau po preliminarios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir jai buvo pasiūlyta pakoreguoti perkamo žemės sklypo ribas, kad namas stovėtų vienoje linijoje su kitais namais. Šalys neginčija, kad sudarant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį buvo sutarusios, kad atsakovei priklausantis žemės sklypas bus dalinamas pusiau tame žemės sklype brėžiant tiesią liniją, tačiau bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad natūroje matininkas J.V. sukalė kuoliukus bei riboženklius pagal pakoreguotas (naujas) ribas. Ieškovė teigė, kad su atsakove buvo susitikusi ir aptarė, kad natūroje paprašys matininko pažymėti naujas ribos, kad būtų galima preliminariai vertinti, ar atsakovei tiktų naujos ribos. Liudytojas ieškovės draugas D. O. taip pat nurodė, kad buvo atvykę pas atsakovę ir jos sklype pėdomis išmindžiojo ribas, tačiau su atsakove susitarė, kad matininkas kuoliukais pažymės ribas, kad būtų aiškiau. Atsakovė teigė, kad tarp šalių jokio susitarimo ir susitikimo dėl naujų ribų nebuvo, o vakare grįžusi namo, jai buvo šokas, nes kuoliukais sužymėtos ribos buvo smarkiai įsikušusios į jos namų valdą. Teismas pažymi, kad aplinkybė, ar atsakovė žinojo apie matininko ketinimą sužymėti naujas ribas šiuo atveju neturi reikšmės, kadangi nagrinėjamu atveju svarbi bylos nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė yra ta, kad ieškovė dar tą patį vakarą atsakovei pamačius naujas ribas siūlė sudaryti pagrindinį sandorį pagal pirminį šalių susitarimą. Šių aplinkybių neginčija ir atsakovė. Be to, ieškovė 2016-10-04 pateikė atsakovei pretenziją, kurioje raštu prašė informuoti, ar atsakovė ketina vykdyti preliminarią sutartį ir iki 2017-01-31 sudaryti pagrindinę sutartį. Ieškovės pasiūlymas sudaryti pagrindinę sutartį buvo pateiktas tinkamai, aiškiai ir vienareikšmiškai suprantamas, tačiau atsakovė į šią pretenziją neatsakė, ir tik 2016-11-19 telefono trumpąją SMS žinute informavo ieškovę, kad pagrindinės pirkimo-pardavimo sutarties nesudarys, kadangi buvo pažeista žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir tai buvo padaryta nesuderinus su ja, taip pat nurodė, kad šį sandorį nutraukia. Šias atsakovės nurodytas aplinkybes negalima vertinti kaip objektyvias atsisakymo sudaryti pagrindinę sutartį priežastis, kaip ir atsakovės nurodytų aplinkybių, kad ji nebenori turėti tokios kaimynės. Liudytojas atsakovės draugas V. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad atsakovei patarė nebesudaryti pagrindinės sutarties, kadangi manė, kad ieškovė yra nesąžininga. Kaip minėta aukščiau, šalies teisė pradėti derybas ir jas nutraukti nėra absoliuti – šią teisę šalis gali įgyvendinti nepažeisdama sąžiningumo principo, o nagrinėjamu atveju atsakovės veiksmai vertinami kaip nepagrįsto atsisakymo ir vengimo sudaryti pagrindinę sutartį. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog ieškovė neprarado suinteresuotumo sudaryti pagrindę sutartį: iš karto po ribų pažymėjimo ir susitikimo su atsakove siūlė sudaryti pagrindinę sutartį pagal pirminį šalių susitarimą, sutiko susitikti ir aptarti susidariusią situaciją su atsakovės draugu V. J. ir jo sūnumi K. J. bei ieškoti kompromiso, siuntė pretenziją, kurioje raštu prašė informuoti, ar atsakovė ketina vykdyti preliminarią sutartį ir iki 2017-01-31 sudaryti pagrindinę sutartį. Be kita ko, pretenzijoje buvo nurodyta, kad jeigu per 5 (penkias) dienas nuo šios pretenzijos įteikimo nepareikš raštu savo pozicijos dėl sutarties vykdymo, tuomet bus laikoma, kad sutarties vykdymas nutrūko dėl R. U. kaltės. Teismo posėdžio metu atsakovė patvirtino, kad į pretenziją neatsakė ir tik 2016-11-19 išsiuntė atsakovei trumpąją telefono SMS žinutę, kad pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties nesudarys. Nors atsakovė savo atsisakymą sudaryti pagrindinę sutartį motyvavo tuo, kad ieškovė elgėsi nesąžiningai dėl naujų ribų sužymėjimo, tačiau kaip minėta aukščiau, tos ribos buvo tik preliminarios, atsakovė pagal sužymėtas ribas sandorio sudaryti neprivalėjo, jai buvo siūloma pagrindinį sandorį sudaryti pagal pirminį šalių susitarimą, be to, teismo posėdžio metu apklaustas matininkas J. V. nurodė, kad pažymėtos ribos atsakovės sklype buvo neoficialios, ieškovė jo paprašė pažymėti, kaip natūroje tos ribos atrodytų, kad atsakovei būtų galima geriau įsivaizduoti. Taigi pažymėtos atsakovės sklype ribos nebuvo galutinės, atsakovė galėjo rinktis ir jai buvo sudarytos visos galimybės sudaryti pagrindinę sutartį pagal priminį šalių susitarimą, ir byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis darytina išvada, kad ieškovė siekė sudaryti pagrindinę turto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau atsakovė nepagrįstai atsisakė ją sudaryti.
Teismas konstatuoja, kad preliminari sutartis buvo nutraukta atsakovės iniciatyva dar iki termino pagrindinei sutarčiai sudaryti pabaigos, faktas, kad ieškovė siūlė ir toliau vykdyti preliminarią sutartį iki sutarties nutraukimo byloje yra nustatytas, ir faktas, kad ieškovė pageidavo sudaryti pagrindinę sutartį preliminarioje sutartyje nustatytomis sąlygomis yra pakankamas teigti, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė preliminarią sutartį. Ieškovė nagrinėjamu atveju dėjo visas pastangas siekiant sudaryti pagrindinę sutartį, o atsakovė nepagrįstai atsisakė šią sutartį sudaryti. Teismas, įvertinęs paminėtas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės kaltės, todėl nagrinėjamu atveju yra pagrindas taikyti jai sutartinę atsakomybę.
Ieškovė, remdamasi tuo, kad preliminariojoje sutartyje nustatytu terminu nesudaryta pagrindinė sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, prašo priteisti iš atsakovės 3 000 Eur netesybų.
Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo arba netinkamo įvykdymo (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, teismas, nustatydamas, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010).
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad ieškovė tikėdamasi, kad bus sudaryta pagrindinė pirkimo - pardavimo sutartis ir ji galės žemės sklype pradėti statyti gyvenamąjį namą, 2016-09-09 sudarė jai priklausančio buto adresu (duomenys neskelbtini) preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties užtikrinimui pirkėjui sumokėjo 2000 Eur avansą. Teismo posėdžio metu ieškovė patvirtino, kad šiuos pinigus jai pavyko atgauti. Be to, ieškovė susirado kitą nuomojamą būstą, kuriame būtų gyvenusi gyvenamojo namo statybos metu. Taip pat, ieškovė už parengiamuosius žemės sklypo padalijimo darbus matininkui J. V. 2016-10-05 sumokėjo 200 Eur. Taigi neabejotinai ieškovė nagrinėjamu atveju patyrė nuostolių, tačiau teismas konstatuoja, kad prašomas priteisti baudos dydis yra akivaizdžiai per didelis ir neproporcingas, kadangi šalys preliminariojoje sutartyje nurodė žemės sklypo pardavimo kainą 6000 Eur, o baudos dydis sudaro pusę sklypo vertės, t.y. 3000 Eur. Be to, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad nors nepaisant ieškovės siūlymo sudaryti pagrindinę sutartį pagal pirminį šalių susitarimą, tačiau ieškovė pati siūlė atsakovei keisti žemės sklypo ribas, kurios buvo nepriimtinos atsakovei, taip pat, ieškovė dar iki pasirašant preliminarią pirkimo-pardavimo sutartį turėjo teisę susižinoti apie galimybes atsakovei priklausančiame žemė sklype statytis gyvenamąjį namą, kadangi šiuo tikslu ir ruošėsi pirkti žemės sklypą. Įvertinus šias aplinkybes (šalių sutartinių santykių trukmę, prievolės pobūdį, jos vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, sutartyje nustatytų netesybų dydį), tai, kad avansas, sumokėtas pagal preliminariąją sutartį, ieškovei grąžintas bei vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, kad netesybų (baudos) dydis nagrinėjamu atveju turėtų būti mažinamas iki 1500 Eur (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Likusioje dalyje ieškovės ieškinys dėl netesybų netenkintinas (CPK 178 str.).
Atsakovė praleido terminą įvykdyti savo piniginę prievolę ieškovei, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.
Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės išlaidos teisinei pagalbai sudaro 450 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies (50%), ieškovei turėtų būti atlyginta 225 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir 34 Eur (50%) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė pateikė įrodymus apie patirtas 800 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įvertinus tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 50 procentų, atsakovė turi teisę į 400 Eur išlaidų atlyginimą. Įskaičius šalių viena kitai mokėtinas sumas, ieškovė turėtų atsakovei sumokėti 141 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgiant į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. CPK 93 straipsnio 4 dalyje, inter alia, įtvirtinta, kad šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339-916/2015).
Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad yra pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir atsižvelgiant į priimamą procesinį sprendimą, į tai, kad ieškovės ieškinys yra tenkinamas iš dalies, ieškovei byloje atstovavo advokato padėjėjas, kurio atstovavimo išlaidos yra žymiai mažesnės nei atsakovės, kuriai atstovavo advokatas, ir šiuo konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, todėl vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidos šalims šioje byloje neatlyginamos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės R. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) dydžio baudą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2017-02-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.