- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-07-04
- Bylos Nr.
- e2S-1360-562/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-13418-2023-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Atsakovas
- akcinės bendrovės „LITGRID“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“, uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“
- Kategorijos
- 3.2.3.6.1.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „LITGRID“ dėl akcinės bendrovės „LITGRID“ 2023 m. rugpjūčio 24 d. rašto Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų“ panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. Ieškovės uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Balteva“ ir UAB „Telšių vėjo energija“ kreipėsi į teismą, ieškiniu prašydamos:
1.1. panaikinti atsakovės akcinės bendrovės „LITGRID“ (toliau – ir atsakovė) 2023 m. rugpjūčio 24 d. raštą Nr. 23SD-3866 „Dėl galimybės prisijungti prie perdavimo tinklų“ (toliau – ir Raštas);
1.2. įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Balteva“ 80 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų;
1.3. įpareigoti atsakovę duoti patvirtinimą apie galimybę prijungti UAB „Telšių vėjo energija“ 120 MW galios elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų.
1.4. priteisti joms iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Atsiliepimas
2. Atsakovė atsiliepimu prašo ieškinį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
Šalies argumentai
4. Atsakovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriame nurodė, kad 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje naujoje Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) redakcijoje ir jos 64 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ginčo šalies prašymu bendrosios kompetencijos teismas per nustatytą terminą įpareigoja pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą; nuostolių dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnio 1 dalyje nurodyta tvarka; nuostolių dydis apskaičiuojamas dauginant prašomų rezervuoti elektros tinklų pralaidumų dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW; šių nuostolių atlyginimas gali būti užtikrinamas ir banko garantija; nesumokėjus nuostolių atlyginimui užtikrinti skirtų pinigų arba nepateikus banko garantijos per nustatytą terminą, per 3 darbo dienas nuo termino pabaigos dienos bendrosios kompetencijos teismas privalo panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nagrinėjamu atveju 2024 m. vasario 5 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos 200 MW elektros perdavimo tinklo pralaidumų vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68. Tai reiškia, kad ieškovės turi pateikti 10 000 000 Eur (1 MW = 1 000 kW; 200 MW x 1000 x 50 Eur = 10 000 000 Eur) vertės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
5. Ieškovės 2024 m. balandžio 16 d. pateikė prašymą dėl bylos sustabdymo, kuriame nurodė, kad 2024 m. balandžio 12 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė prašymą įvertinti AIEĮ nuostatų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – ir Konstitucija). O būtent, Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Seimo narių grupės prašymą ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštarauja AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalis. Seimo narių grupės pareiškime dėl AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies ištyrimo nurodoma, kad: „a. AIEĮ 64 straipsnio 8 dalyje nustatytu teisiniu reguliavimu ribojama suinteresuotų asmenų teisė kreiptis į teismą, todėl jis prieštarauja Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai. Pagal Konstituciją teisės kreiptis į teismą negalima apriboti ar paneigti. Įstatymų leidėjas, vykdydamas konstitucinę pareigą nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad visus ginčus dėl asmens teisių ir laisvių pažeidimo būtų galima spręsti teisme, paisydamas Konstitucijos 29 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 1 dalyje nustatytų imperatyvų, gali nustatyti konstitucinės teisės kreiptis į teismą tvarką, sąlygas, terminus, įgyvendinimo būdus, kuriuos lemia viešasis interesas, tačiau negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo būtų paneigta asmens, manančio, kad jo teisės ar laisvės pažeistos, teisė ginti savo teises ar laisves teisme. Vis dėlto, AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalyje įtvirtinus teismo pareigą įpareigoti laikinųjų apsaugos priemonių prašiusią šalį pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kai nuostolių dydis ne įrodinėjamas, o apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta įstatyme, ir dėl to yra neproporcingai didelis, iš esmės yra apribota šalių galimybė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių ir kartu teisė kreiptis į teismą; b. Pagal AIEĮ 64 straipsnio 8 dalį, kitaip nei pagal CPK 146 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančioje atsakovo nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, teismas neturi kompetencijos spręsti, ar reikalavimas taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą yra pagrįstas ir proporcingas. Šiuo aspektu teismas nebevykdo teisingumo, todėl ginčijamas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo ir teisinės valstybės principams“.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. balandžio 24 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl bylos sustabdymo – sustabdė civilinę bylą Nr. e2-1432-808/2024 iki kol Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas paskelbs nutarimą byloje, kurioje sprendžiama, ar Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 daliai, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisingumo, teisinės valstybės principams neprieštarauja AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalis.
Šalies argumentai
7. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, nurodė, kad kadangi atsakovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė teismui prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, o Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė Seimo narių grupės prašymą įvertinti AIEĮ nuostatų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, yra pagrįstas manymas, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo priimtas sprendimas gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę ir nagrinėjamoje civilinėje byloje, todėl ji stabdytina.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
8. Atsakovė atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį.
Atsiliepimas
9. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, kad:
9.1. CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata orientuota į konkretaus subjekto – bylą nagrinėjančio arba kito teismo – kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą dėl teisės akto atitikties Konstitucijai. Nagrinėjamu atveju į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą kreipėsi Seimo narių grupė, todėl, atsakovės vertinimu, CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintas privalomasis bylos sustabdymo pagrindas šiuo konkrečiu atveju netaikytinas.
9.2. AIEĮ 64 straipsnio 8 dalis, dėl kurios konstitucingumo spręs Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, yra procesinės, bet ne materialinės teisės norma. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu, pasisakydamas dėl šalių ginčo esmės, teismas taiko materialinės teisės normas, dėl kurių atitikties Konstitucijai šiuo konkrečiu atveju nėra sprendžiama. Tai reiškia, kad procesinės teisės normos konstitucingumo vertinimas niekaip negali įtakoti šioje byloje atliekamo materialinio teisinio ginčo aplinkybių vertinimo. Aplinkybė, ar Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pasisakys dėl AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies, kaip procesinės teisės normos, atitikties Konstitucijai, nedarys įtakos šios civilinės bylos išnagrinėjimui iš esmės, nes ieškovų reikalavimai yra užtikrinti ir tokiu būdu ieškovų teisės į teisminę gynybą niekaip nebus pažeidžiamos tęsiant bylos nagrinėjimą ir bylos nestabdant.
9.3. Civilinės bylos stabdymas šiuo atveju, nesant tam teisinio pagrindo, atsakovės vertinimu, pažeidžia jos teises į koncentruotą, nevilkinamą ar be pagrindo neužtęsiamą teismo procesą; sustabdžius civilinę bylą nesant tam teisinio pagrindo, ji negali būti išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, tokiu būdu neužtikrinant vienos iš sudėtinių teisės į teisingą bylos nagrinėjimą dalių. Kaip matyti iš laikinųjų apsaugos priemonių apimties, iš esmės pirmosios instancijos teismas „įšaldė“ 200 MW elektros perdavimo tinklo pralaidumų. Visuotinai žinoma, kad elektros perdavimo tinklo pralaidumai yra ribotas išteklius, todėl dėl bylos sustabdymo užsitęsus bylos nagrinėjimui, šie pralaidumai liks „įšaldyti“ ilgesnį laiką ir jais nei ieškovai, nei kiti suinteresuoti asmenys negalės pasinaudoti, siekdami vystyti elektros energiją gaminančius įrenginius ir tokiu būdu kliudant įgyvendinti „Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją“. Perdavimo tinklo pralaidumų, kaip riboto ištekliaus, svarba turi sąlygoti ginčo šalių teisės į greitą bylos išnagrinėjimą užtikrinimą.
9.4. Atsakovės vertinimu, Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui nagrinėjant klausimą dėl AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies, kaip procesinės teisės normos, konstitucingumo, pakaktų sustabdyti ne bylos, bet atsakovės prašymo dėl nuostolių užtikrinimo nagrinėjimą iki bus priimtas nutarimas minėtu klausimu.
10. Ieškovės atsiliepimu prašo atskirąjį skundą atmesti.
Šalies argumentai
11. Ieškovės nurodo, kad:
11.1. nors atsakovės atskirajame skunde pateikia argumentus, kodėl byla negalėtų būti stabdoma remiantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 7 punktu, tačiau, byla sustabdyta remiantis fakultatyviuoju pagrindu, įtvirtintu CPK 164 straipsnio 4 punkte. CPK 164 straipsnio („Teismo teisė sustabdyti bylą“) 4 punkte nurodoma, kad teismas gali dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva sustabdyti bylą kitais atvejais, kai teismas pripažįsta, kad bylą sustabdyti yra būtina. Taigi, pirmosios instancijos teismas turėjo diskrecijos teisę, vadovaudamasis CPK 164 straipsnio 4 punktu, stabdyti bylą nepriklausomai nuo to, kas, kaip akcentuoja atsakovė, kreipėsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti aktualios teisės nuostatos (AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies) teisėtumą – ar teismas (ar kiti teismai), ar Seimo narių grupė.
11.2. Prašymą užtikrinti nuostolius atsakovė grindžia išimtinai AIEĮ 64 straipsnio 8 dalimi, kurios atitiktį Konstitucijai tikrins Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas. Todėl akivaizdu, kad nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo sprendimo, kurį jis priims dėl AIEĮ 64 straipsnio 8 dalies teisėtumo, priklausys ir prašymo užtikrinti nuostolius išsprendimas. Todėl buvo pagrindas bylą stabdyti iki kol bus paskelbtas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas dėl šio klausimo.
11.3. Atsakovė nepagrįstai atskirajame skunde laiko, kad egzistuoja pagrindas stabdyti dalį bylos dėl to, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas spręs dėl procesinės teisės normos teisėtumo, o ne materialinės teisės normos teisėtumo. Pirma, civilinės bylos sustabdymą reglamentuojančiose CPK normose nėra nustatyta galimybė stabdyti civilinės bylos dalį. Taip pat, antra, nei CPK 164 straipsnyje, nei CPK 163 straipsnyje nėra išskiriama, dėl kokių teisės aktų nuostatų kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą – ar materialinės teisės, ar procesinės teisės normų – privalo būti (CPK 163 straipsni) ar gali būti (CPK164 straipsnis) stabdoma civilinė byla. T. y. įstatymo leidėjas šioje vietoje nedaro jokio atskyrimo ar išimčių – jeigu tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje, tai yra pagrindas nagrinėjamą bylą stabdyti. Civilinė byla stabdoma nepriklausomai nuo to, ar prejudicinis ryšys kyla dėl materialinės ar procesinės teisės normų. Atitinkamai, CPK 3 straipsnio 3 dalyje taip pat nėra nurodoma, kad, kilus klausimams dėl procesinės teisės normų atitikties Konstitucijai, neturėtų būti stabdoma visa civilinė byla. Trečia, CPK yra numatyti aiškūs terminai, per kiek laiko privalo būti išnagrinėjami su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję klausimai, todėl, jeigu būtų panaikinta ginčijama nutartis ir byla nebūtų sustabdyta, tai remiantis CPK nuostolių užtikrinimo klausimas byloje turėtų būti išsprendžiamas. CPK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, kad teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo rašytinio proceso tvarka išsprendžia nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos; išimtiniais atvejais, kai būtina surinkti papildomus sprendimui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priimti reikalingus duomenis, teismas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendžia per septynias darbo dienas nuo jo gavimo dienos. CPK 147 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kitose proceso stadijose pateikti prašymai dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir kiti su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję prašymai nagrinėjami laikantis šiame skirsnyje nustatytų terminų ir tvarkos. Esant nustatytiems aiškiems terminams, per kiek laiko privalo būti išnagrinėjami su laikinosiomis apsaugos priemonėmis susiję klausimai, ieškovių įsitikinimu, vienintelis būdas stabdyti tokius procesinius terminus yra vadovaujantis CPK 66 straipsniu. CPK 66 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad visi nepasibaigę procesinių veiksmų atlikimo terminai sustabdomi sustabdžius bylos nagrinėjimą.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
13. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
14. Apeliacijos objektas šioje byloje – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl bylos sustabdymo CPK 164 straipsnio 4 punkto pagrindu teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Bylos duomenimis, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi tenkino ieškovių prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – uždraudė atsakovei rezervuoti, išduoti išankstines prijungimo sąlygas, sudaryti ketinimų protokolus, išduoti prijungimo sąlygas, sudaryti prijungimo paslaugos sutartį dėl 200 MW laisvos prijungimo galios tinkle vėjo elektrinių atžvilgiu 330 kV įtampos zonoje Nr. 68, o jeigu tokie dokumentai būtų pasirašyti ir (ar) išduoti tretiesiems asmenims – sustabdyti jų galiojimą ir vykdymą.
16. Atsakovė 2024 m. vasario 6 d. pateikė prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą
17. Ginčijama nutartimi, nustačius, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas 2024 m. balandžio 12 d. priėmė Seimo narių grupės prašymą įvertinti Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai, byla sustabdyta.
18. Seimo narių grupės prašyme, be kita ko, nurodyta, kad AIEĮ 64 straipsnio (2023 m. gruodžio 19 d. redakcija) 8 dalyje įtvirtinus teismo pareigą įpareigoti laikinųjų apsaugos priemonių prašiusią šalį pateikti nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kai nuostolių dydis ne įrodinėjamas, o apskaičiuojamas taip, kaip nurodyta įstatyme, ir dėl to yra neproporcingai didelis, iš esmės yra apribota šalių galimybė prašyti laikinųjų apsaugos priemonių ir kartu teisė kreiptis į teismą.
19. Bylos sustabdymas – procesinių veiksmų, kuriais siekiama bylą išspręsti iš esmės, atlikimo laikinas sustabdymas neapibrėžtam terminui; byla gali būti sustabdyta dėl įstatymuose numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išnagrinėti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, taip pat kitais atvejais, nors įstatymuose ir nenumatytais, tačiau kliudančiais teismui išnagrinėti bylą iš esmės (CPK 1623 straipsnis).
20. CPK 163 straipsnio normos nustato privalomo civilinės bylos sustabdymo pagrindus, o CPK 164 straipsnyje įtvirtinti fakultatyvieji civilinės bylos sustabdymo pagrindai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad esminis skirtumas tarp privalomojo ir fakultatyviojo bylos sustabdymo yra tas, kad, esant bent vienam privalomojo sustabdymo pagrindui, teismas privalo sustabdyti bylos nagrinėjimą, o fakultatyvus bylos sustabdymas priklauso teismo diskrecijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-573/2009).
21. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą nutartį vadovavosi vienu iš fakultatyviųjų civilinės bylos sustabdymo pagrindų, t. y. CPK 164 straipsnio 4 punktu, pagal kurį teismas turi teisę sustabdyti bylą, kai pripažįsta, kad ją sustabdyti yra būtina.
22. Nors fakultatyviųjų bylos sustabdymo pagrindų taikymas priklauso teismo diskrecijai, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos sustabdymo pagrindus, taikymą, yra konstatavęs, kad nepaisant to, dėl kurios rūšies civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimo yra sprendžiama, abiem atvejais turi būti nustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą. Byla sustabdoma iki tol, kol išnyksta sustabdymo pagrindą sudariusios aplinkybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-187/2011 ir kt.).
23. Civilinio proceso tikslai reikalauja, kad teismas rūpintųsi greitu bylos išnagrinėjimu ir asmenų pažeistų teisių apgynimu (Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK 2, 7, kiti straipsniai). Dėl to teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai ir kiekvienu konkrečiu atveju privalo įsitikinti, kad yra pagrindas privalomajam bylos sustabdymui (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2007).
24. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas atsakovės išdėstytai pozicijai, sprendžia, kad šiuo atveju nenustatytos objektyvios aplinkybės, kliudančios išspręsti civilinę bylą – ginčas tarp šalių kilo dėl galimybės prijungti ieškovių elektros įrenginius prie perdavimo ar skirstomųjų tinklų, tuo tarpu Lietuvos Respublikos Konstituciniame Teisme bus sprendžiama dėl AIEĮ nuostatų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu.
25. Todėl konstatuotina, kad byla buvo sustabdyta nepagrįstai, kas sudaro pagrindą atsakovės atskirąjį skundą tenkinti – ginčijamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės, atmetant ieškovių prašymą dėl bylos sustabdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atsakovės akcinės bendrovės „LITGRID“ atskirąjį skundą tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 24 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Ieškovių uždarosios akcinės bendrovės „Balteva“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Telšių vėjo energija“ prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti .
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.