Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Dirvono, Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos prašymą pareiškėjams R. A. ir L. A. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

5. Pareiškėjai taip pat pažymėjo, jog 2020 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktas Nr. 23-7-132 yra neišsamus ir neaiškus, jame tik pacituotos teisės aktų nuostatos, nepagrindžiant jų konkrečiomis aplinkybėmis, pateiktas subjektyvus specialisto vertinimas. Pareiškėjams nesuprantama, kodėl jie pažeidė Taisyklių 7.1 punktą, nes Žemės sklype nėra ir nebuvo atliekų. Pareiškėjai atkreipė dėmesį, kad Žemės sklypą įsigijo tik 2020 m. vasarį ir iki vasaros tikėjosi išsiaiškinti, ar jame auga augalai, kuriuos vertinga išsaugoti formuojant aplinką; buvo įvertinta augančių medžių būklė, nenustačius invazinių rūšių, siekta juos išsaugoti tinkamai formuojant. Pareiškėjams taip pat nebuvo aišku, kaip pasireiškė statinių nepriežiūra, t. y. kas konkrečiai nesutvarkyta, kurios vietos nenudažytos ar tinkamai nenudažytos, dėl kurių konkrečių fasadų ar jų dalių surašytas aktas ir kokiu būdu tokį tariamą pažeidimą reikėtų šalinti.

II.

8. Remdamasis Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio 1–3 dalimis, Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 punktu, Aprašo (redakcija, galiojančia nuo 2019 m. gegužės 16 d.) 2, 2¹, 3, 6 punktais, Taisyklių 3, 7.1–7.5, 11.2 punktais, pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad Aprašas detaliai reglamentuoja nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar naudotojai apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką, tačiau Sąrašo keitimo tvarka ir sąlygos Apraše nėra numatytos, taip pat nėra numatyti detalūs kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai, o nesilaikant šių reikalavimų, žemės sklypų savininkai ir valdytojai privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą.

9. Pirmosios instancijos teismas nesutiko su Administracijos argumentais, kad Administracija įvykdė visas Apraše numatytas procedūras, susijusias su žemės sklypų savininkų informavimu. Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos Žaliakalnio seniūnija registruotu laišku pareiškėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 23-2-462 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriame nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apžiūroje nustatyta, jog Žemės sklypas yra nenaudojamas, jame nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, sklype stovi apleisti, nenaudojami statiniai, tuo pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 11.2 punktai, todėl pareiškėjams pasiūlyta iki 2020 m. liepos 10 d. sutvarkyti Žemės sklypą taip, kad jis atitiktų Aprašo bei Taisyklių reikalavimus, ir apie tai pranešti Žaliakalnio seniūnijai; rašte nurodyta, kad to nepadarius, Žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Administracijos Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. birželio 2 d. raštas Nr. 23-2-462 pareiškėjams nebuvo įteiktas, siunta grąžinta siuntėjui. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad pareiškėjams Apraše nustatyta tvarka nebuvo pateikta informacija apie ketinimą Žemės sklypą įtraukti į Sąrašą. Atsakovas nepateikė kitų objektyvių įrodymų, kad laikėsi Aprašo 2¹ ir 6 punktų reikalavimų registruotais laiškais informuoti asmenis, kurių nuosavybės teise valdomą ar nuomojamą (naudojamą) žemės sklypą ketinama įrašyti į Sąrašą. Aplinkybė, kad informacija apie tai papildomai buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje, pirmosios instancijos teismo vertinimu, neatleido atsakovo nuo pareigos apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą pranešti jo savininkams registruotu laišku, nes priešingu atveju būtų pažeidžiama sklypo savininkų teisė pagal Aprašo 6 punktą per nustatytą terminą pašalinti Taisyklių pažeidimus. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju nepateikus pareiškėjams informacijos apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą, buvo paneigta jų teisė teikti įrodymus apie Taisyklių pažeidimų pašalinimą.

III.

15. Administracija taip pat laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas peržengė prašymo nagrinėjimo ribas – Žemės sklypo ribos yra aiškios, pareiškėjai nei nagrinėjant bylą Ginčų komisijoje, nei teisme neginčijo, kad nuotraukose yra užfiksuotas būtent Žemės sklypas. Priešingai – bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pareiškėjai patvirtino, kad nuotraukose yra užfiksuotas jiems nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas.

16. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių administracinio akto panaikinimo pagrindų. Atsakovas laikosi pozicijos, kad Įsakymas buvo priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, vadovaujantis imperatyviomis teisės normomis, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą.

18. Pareiškėjų įsitikinimu, pagal Aprašą visa informacija, skirta žemės sklypo savininkui (valdytojui), turi būti privalomai siunčiama registruota pašto siunta, o skelbimas interneto svetainėje yra tik papildomas informacijos pateikimas. Apraše sąmoningai nėra nurodyta, kaip turi elgtis viešojo administravimo subjektas, jeigu registruotas laiškas grįžta neįteiktas. Nagrinėjamu atveju atsakovo registruotas laiškas pareiškėjų nepasiekė ir tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip teisės teikti įrodymus apie Taisyklių pažeidimų pašalinimą pažeidimą. Pareiškėjai nesutinka, kad Administracija neturi pareigos informuoti žemės sklypo savininkus raštu (registruota ar neregistruota siunta), ir viešą informacijos paskelbimą laiko nepakankamu. Jų teigimu, Administracija privalo savo pareigas atlikti maksimaliai rūpestingai ir apdairiai, nes tokias pareigas ji įvardina pareiškėjams, kaip vidutiniškai rūpestingo piliečio standartus turintiems atitikti asmenims. Todėl dar didesni standartai turi būti taikomi Administracijai, kaip privalomus administracinius aktus priimančiam subjektui. Pareiškėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad Administracija iš esmės tvarko pareiškėjų, kaip sklypo savininkų, asmens duomenis, todėl šiuo atveju galioja ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nuostata dėl duomenų subjekto teisės sužinoti apie pradėtą jo asmens duomenų tvarkymą.

19. Pareiškėjai atkreipia dėmesį, kad 2020 metais, įvykus pandemijai, galėjo sutrikti pašto paslaugas teikiančių įmonių veikla. Nagrinėjamu atveju nematyti jokių Administracijos pastangų iš tiesų informuoti sklypų savininkus – siųsti surašytus patikrinimo aktus – ir tik išnaudojus visas priemones daryti išvadą, kad vienintelis tinkamas būdas pateikti informaciją yra viešas paskelbimas. Toks įteikimo būdas yra subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai buvo išnaudotos visos kitos dokumentų įteikimo galimybės, o nagrinėjamu atveju išsiųstas vienas registruotas laiškas dviem savininkams negali būti pripažįstamas visų galimybių išnaudojimu. Pareiškėjai pažymi, jog pozicijos, kad savininkų informavimas privalo būti nuoseklus ir savininkus pasiekti laiku, laikosi ir teismai (nurodo Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 15 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eI3-2297-402/2021, 2021 m. vasario 11 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 13-521-423/2021, 2020 m. birželio 25 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 13-1147-505/2020).

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

21. Ginčas byloje kilo dėl Įsakymo dalies, kuria Žemės sklypas buvo įrašytas į Sąrašą, pagrįstumo ir teisėtumo.

22. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumas bei nepagrįstumas grindžiamas netinkamu faktinių aplinkybių nustatymu bei teisės taikymu ginčijamo Įsakymo dalies priėmimo procedūroje.

23. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

24. Ginčo santykius reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas (ginčui aktuali šio Aprašo 2019 m. spalio 15 d. Nr. T-441 redakcija, galiojusi nuo 2020 m. sausio 1 d.), Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas bei Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklės, patvirtintos Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559.

25. Aprašo 2 punkte įtvirtintas Aprašo tikslas – nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais. Aprašo 3 punkte nustatyta, kad kai Apraše nurodytais atvejais asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į nenaudojamos žemės sąrašą, informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – žemės sklypas ar jo dalis, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi (pažeidžiamos Taisyklės) (4 punktas). Pagal Aprašo 6 punktą Kauno miesto seniūnai (toliau – seniūnai) seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas atitinka Aprašo 5 punktą), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pagal Aprašo 8 punktą Sąrašus, sudarytus pagal Aprašo 7 punkto reikalavimus, kartu su Nekilnojamojo turto registro duomenų banko išrašais, apžiūros aktais su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga ir kitus duomenis, pagrindžiančius atitiktį nenaudojamai žemei, seniūnai iki mokestinio laikotarpio rugpjūčio 20 d. pateikia Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyriui (8 punkto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. gegužės 28 d. – Savivaldybės administracijos skyriui, administruojančiam valstybinės žemės nuomos mokestį (toliau – ir Skyrius), o Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius (Skyrius), gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (9 punktas). Pagal Aprašo 10.1 punktą Savivaldybės administracijos Finansų ir ekonomikos skyrius (Skyrius) per 15 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos paskelbia jį Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt ir registruotu laišku praneša įrašytų į Sąrašą žemės sklypų savininkams, nuomininkams (naudotojams) apie jų valdomų žemės sklypų ar jų dalių įrašymą į Sąrašą ir apmokestinimą Savivaldybės tarybos nustatytu mokesčio tarifu.

26. Taisyklių 3 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1 p.); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2 p.); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3 p.); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4 p.); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5 p.). Pastatų, statinių savininkai (valdytojai ir naudotojai), be kita ko, privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus (11.2 p.).

27. Byloje nustatyta, kad Žaliakalnio seniūnija registruotu laišku pareiškėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu išsiuntė 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 23-2-462 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriame nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d. apžiūroje nustatyta, jog Žemės sklypas yra nenaudojamas, jame nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, sklype stovi apleisti, nenaudojami statiniai, tuo pažeidžiami Taisyklių 7.1, 7.3 ir 11.2 punktai, todėl pareiškėjams pasiūlyta iki 2020 m. liepos 10 d. sutvarkyti Žemės sklypą taip, kad jis atitiktų Aprašo bei Taisyklių reikalavimus, ir apie tai pranešti Žaliakalnio seniūnijai; rašte nurodyta, kad to nepadarius, Žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. birželio 2 d. raštas Nr. 23-2-462 pareiškėjams nebuvo įteiktas, siunta grąžinta siuntėjui.

28. Pareiškėjams siųsta informacija 2020 m. birželio 5 d. papildomai buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje nustatytų aplinkybių pagrindu (žr. nutarties 27–28 p.) daro išvadą, kad nors Žaliakalnio seniūnija bei Administracija ir netinkamai įgyvendino savo prievolę informuoti pareiškėjus apie jų pareigą laikytis Taisyklių nuostatų, registruotu laišku neįspėjus (registruota siunta grįžo neįteikta) apie ketinimą įtraukti pareiškėjų Žemės sklypą į Sąrašą, tačiau šis atsakovo pažeidimas savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad pats atsakovo Įsakymas (jo dalis dėl pareiškėjų turimo Žemės sklypo) yra neteisėtas iš esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netinkamas informavimas apie priimtą Įsakymą yra procedūrinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos pareiškėjų teisėms ir pareigoms tik ta apimtimi, kiek jiems sutrukdo teisinę galimybę inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą.

30. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismo sprendime nėra nustatytų faktinių aplinkybių apie tai, kada pareiškėjams tapo žinoma apie skundžiamo Įsakymo priėmimą, ar jie buvo informuoti registruotu laišku pagal Aprašo 10.1 punktą Administracijos Skyriaus per 15 darbo dienų nuo Aprašo 9 punkte nurodyto Administracijos direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos, kada Įsakymas paskelbtas Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Pastebėtina, jog byloje taip pat nėra duomenų, ar pareiškėjai kreipėsi į Žaliakalnio seniūniją su prašymu išbraukti Žemės sklypą iš Nenaudojamų žemės sklypų 2020 metų sąrašo bei ar toks prašymas buvo išnagrinėtas Žaliakalnio seniūnijos. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino aplinkybės, kad ginčas dėl atsakovo Įsakymo dalies yra nagrinėjamas teisme, kuris taip pat gali būti pagrindu konstatuoti, jog pareiškėjų teisė inicijuoti ginčo sprendimo pakeitimą nebuvo esmingai apribota (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1686-525/2021 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija kritiškai vertina pirmosios instancijos teismo išvadą, kad padarytas procedūrinis pažeidimas pareiškėjų informavimo procese buvo esminis, vertinant ginčijamo Įsakymo dalies teisėtumą. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad negalima teigti, jog negavę įspėjimų apie galimą Žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą, pareiškėjai negalėjo ir neprivalėjo laikytis Taisyklėse nustatytų reikalavimų.

31. Vertindama skundžiamo Įsakymo dalies atitikimą VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatoms, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014). VAĮ keliamų administraciniam aktui reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą. Kaip ne kartą akcentavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (žr., pvz., 2015 m. vasario 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A398-442/2015; 2012 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A520-2294/2012; 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A444-2366/2012; ir kt.). Pareigos nustatyti juridinių faktų visetą, būtiną ir pakankamą teisės normai taikyti, nesilaikymas neatitinka gero administravimo principo ir VAĮ 8 straipsnio imperatyvų.

32. Byloje nustatyta, kad Žemės sklypas įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą remiantis Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. gegužės 27 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 23-7-132, 2020 m. liepos 15 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 23-7-199 bei 2020 m. rugpjūčio 10 d. nenaudojamos žemės patikrinimo aktu Nr. 23-7-264, konstatavus, kad Žemės sklype nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, stovi nenaudojami, apleisti statiniai bei tuo yra pažeisti Taisyklių 7.1, 7.3 ir 11.2 punktai. Pareiškėjai ginčija Žemės sklypo nepriežiūros faktą ir teigia, kad jie nepažeidė Taisyklių 7.1 punkto, nes Žemės sklype nėra ir nebuvo atliekų. Taip pat nurodė, kad Žemės sklypą įsigijo tik 2020 m. vasarį ir iki vasaros tikėjosi išsiaiškinti, ar jame auga augalai, kuriuos vertinga išsaugoti formuojant aplinką; buvo įvertinta augančių medžių būklė, nenustačius invazinių rūšių, siekta juos išsaugoti tinkamai formuojant. Pažymėjo, kad iš patikrinimo aktų nebuvo aišku, kuo pasireiškė statinių nepriežiūra, t. y. kas konkrečiai nesutvarkyta, kurios vietos nenudažytos ar tinkamai nenudažytos, dėl kurių konkrečių fasadų ar jų dalių surašytas aktas ir kokiu būdu nurodytą pažeidimą reikėtų šalinti. Nurodė, kad Žemės sklype esančiam pastatui yra atliekami projektavimo darbai bei dėl kadastrinių duomenų keitimo užsitęsė leidimų gavimas pastato griovimo darbams.

33. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija byloje surinktų įrodymų pagrindu prieina prie išvados, kad atsakovas nepagrindė Taisyklių 7.1, 11.2 punktų pažeidimo, nes byloje nėra duomenų, kad Žemės sklypas būtų nesutvarkytas ar jame būtų atliekų, šiukšlių; nėra konkrečiai nurodoma, kuo pasireiškė statinių nepriežiūra bei kaip šis pažeidimas turėtų būti pašalinamas, o iš nuotraukose užfiksuotų vaizdų negalima padaryti vienareikšmiškos išvados šiuo aspektu. Nurodyti skundžiamo Įsakymo dalies trūkumai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti jo turinį, identifikuoti pareiškėjų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galbūt) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

34. Pažymėtina, kad VAĮ 8 straipsnio 1 dalies reikalavimų nepaisymas ir konkrečių teisės normų nesusiejimas su objektyviais duomenimis (faktais) pripažintinas esminiu trūkumu, kai toks pažeidimas ne tik paneigia asmens teisę žinoti teisei priešingos veikos ribas, riboja teises į teisminę gynybą, bet ir ginčui persikėlus į teismą atima galimybę pastarajam suprasti bei apsibrėžti bylos nagrinėjimo apimtį, o kartu visapusiškai bei objektyviai išnagrinėti ginčą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2359/2012; 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1687-438/2019).

35. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes ir vadovaudamasi pateiktu aktualiu teisiniu reguliavimu bei teismų praktika, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nors ir nėra pagrindo skundžiamą ginčo individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, konkrečiu atveju nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, todėl pirmosios instancijos teismas darė pagrįstą išvadą, jog toks individualus administracinis aktas neatitinka VAĮ nustatytų individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų, nors ir kitų argumentų pagrindu.

36. Sutiktina su atsakovo teiginiais, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi aplinkybėmis, kurių neginčijo pareiškėjai (pareiškėjai neginčijo aplinkybės, kad nuotraukose yra užfiksuotas jiems nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas) bei jų pagrindu darė nepagrįstas išvadas, tačiau tai nepaneigia apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos padarytos išvados, kad skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka VAĮ nustatytų teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos reikalavimų.

37. Pareiškėjų argumentai dėl duomenų subjekto teisės sužinoti apie pradėtą jo asmens duomenų tvarkymą pagal 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) nenagrinėjami, kaip neturintys teisinės reikšmės bylos išsprendimui.

38. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su atsakovo apeliacinio skundo argumentais, kad ginčo nagrinėjimui aktualioje Aprašo redakcijoje nėra 2¹ punkto, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi neaktualios redakcijos Aprašo nuostatomis. Tuo pačiu pastebi, kad net ir po padarytų Aprašo pakeitimų (2019 m. spalio 15 d. Nr. T-441 ir 2020 m. gegužės 26 d. Nr. T-218 redakcijos) ginčui aktualių teisės normų turinys iš esmės nepakito, nors ir pasikeitė jų išdėstymo tvarka, todėl, vadovaudamasi ABTĮ 11 straipsnyje įtvirtintais ekonomiškumo ir operatyvumo principais, nenustačiusi besąlyginių pagrindų pirmosios instancijos teismo sprendimui panaikinti, teisėjų kolegija padarytus netikslumus ištaiso šioje nutartyje.

39. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, tačiau sutiktina su teismo padarytomis išvadomis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.