- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-04-20
- Bylos Nr.
- eI3-2150-644/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-03232-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Audrius Grauželis (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. A., L. A.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą pareiškėjams R. A. ir L. A., dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) skundu kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus (toliau – ir Ginčų komisija) 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimą Nr. 21R1-226(AG1-191/12-2020) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė teismo posėdžio metu skundą palaikė ir prašė Ginčų komisijos sprendimą panaikinti. Pažymėjo, kad Administracijos Žaliakalnio Seniūnija 2020 m. gegužės 27 d. atliko R. A. ir L. A. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą ir 2020 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktu Nr. 23-7-132 nustatė, kad šiame sklype nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, stovi nenaudojami ir apleisti statiniai. Atlikus pakartotinę apžiūrą 2020 m. liepos 15 d. patikrinimo aktu Nr. 23-7-199 buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas, nenušienautas, jame stovi nenaudojami apleisti statiniai. Papildomai apžiūrėjus žemės sklypą 2020 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo aktu Nr. 23-7-264 konstatuota, kad žemės sklypas nenaudojamas, netvarkomas, apleistas piktžolėmis. Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559 (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės, Taisyklės) 7 punkte nustatyta, kad teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose, valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas, priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtu ne daugiau kaip 12 cm, tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus. Patikrinimo aktuose nurodytos aplinkybės yra pagrįstos nuotraukomis, kuriose akivaizdžiai užfiksuoti Taisyklių pažeidimai.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 patvirtinto Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar naudojamas žemės sklypas bus įrašomas arba yra įrašytas į Nenaudojamos žemės sąrašą (toliau – ir Sąrašas), informuojami registruotu laišku, jiems siųstina informacija papildomai skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo ar jo dalies savininkui ar naudotojui tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Sutinkamai su Aprašo nuostatomis, Administracijos Žaliakalnio seniūnija registruota pašto siunta išsiuntė pareiškėjams 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 23-2-462 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriuo informavo žemės sklypo savininkus apie Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus bei pareikalavo per 30 kalendorinių dienų sutvarkyti apleistą žemės sklypą. Tačiau pašto siunta buvo gražinta siuntėjui, nes gavėjui siuntos įteikti nepavyko. 2020 m. birželio 5 d. Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje (www.kaunas.lt) buvo paskelbtas preliminarus Žaliakalnio seniūnijos nenaudojamų žemės sklypų sąrašas, kuriame nurodyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), į Sąrašą galimai bus traukiamas, kaip pažeidžiantis Taisyklių nuostatas. Taigi, Kauno miesto savivaldybė įvykdė visas Apraše numatytas procedūras, susijusias su žemės sklypų savininkų informavimu. Pareiškėjams turėjo būti žinoma apie Taisyklėse nustatytą pareigą tvarkyti ir palaikyti švarą savo žemės sklype. Teismų praktikoje analogiškose bylose nėra reikalaujama žemės sklypo, kurį ketinama įtraukti į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, savininkus informuoti asmeniškai. Pagal suformuotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (toliau – ir LVAT), ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti priimtą administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės.
Pažymėjo, kad Administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymas Nr. A1-465, kuriuo pareiškėjams priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Įsakymo preambulėje išvardintų teisės normų turinys atskleidžia tokio sprendimo priėmimo teisinį ir faktinį pagrindą, jo motyvus. Įsakymo turinys yra aiškus ir pakankamas, leidžiantis šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą, todėl, darytina išvada, kad Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnyje nustatytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui bei yra priimtas laikantis gero administravimo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principų.
Atsiliepimas
Pareiškėja R. A. teismo posėdžio metu atsiliepimą palaikė ir prašė skundo netenkinti. Pažymėjo, kad nė vienas žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini), savininkų nebuvo tinkamai informuoti apie Administracijos veiksmus, nėra gavę registruoto laiško apie administracijos rašytus aktus, ketinimus sklypą įtraukti į Nenaudojamos žemės sąrašą. Nors Kauno miesto savivaldybės administracija žinojo, kad pirmasis laiškas žemės sklypo savininkams nebuvo įteiktas, Administracija 2020 m. liepos 1 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. pakartotinai surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktus ir jų savininkams net neišsiuntė. Apie tai pareiškėjai sužinojo patys susisiekę su Administracijos Žaliakalnio seniūnijos vyriausiąja specialiste. Ginčų komisija 2020 m. lapkričio 12 d. sprendime pagrįstai konstatavo, kad pranešimo neįteikimo faktas užkirto kelią pareiškėjams surinkti ir tinkamai pateikti duomenis, jiems pasunkėjo įrodinėjimo našta.
Pažymėjo, kad 2020 m. gegužės 27 d. patikrinimo aktas Nr. 23-7-132 yra neišsamus ir neaiškus, jame cituojamos tik teisės aktų nuostatos, tačiau konkrečios aplinkybės faktais negrindžiamos, pateikiamas tik subjektyvus specialisto vertinimas. Nesuprantama, kodėl pareiškėjai pažeidė Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1 punktą, jeigu sklype nėra ir nebuvo jokių atliekų. Akte formaliai ir glaustai nurodomos faktinės aplinkybės, o teisės aktų punktai reglamentuoja visai ką kita. Pažymėjo, kad sklypą pareiškėjai įsigijo tik 2020 m. vasario mėn. ir iki vasaros tikėjosi išsiaiškinti, ar jame auga vertingi augalai, kuriuos vertinga išsaugoti formuojant aplinką. Buvo įvertinta augančių medžių būklė, nenustačius invazinių rūšių, siekiama juos išsaugoti tinkamai formuojant. Nėra aišku, kokiu būdu pasireiškė statinių nepriežiūra, t. y. kas konkrečiai nesutvarkyta, kurios vietos nenudažytos ar tinkamai nenudažytos, dėl kurių konkrečių fasadų ar jų dalių surašytas aktas ir kokiu būdu tokį tariamą pažeidimą reikėtų šalinti.
Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga yra ta, kad jame turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti. Šiuo atveju Administracija faktines aplinkybes apibrėžė ypač glaustai, nedetalizavo nei tariamų pažeidimų vietos, nei masto, subjektyviai vertino aplinkybes ir siekė situaciją dirbtinai pritraukti prie galiojančio reglamentavimo. Kadangi Administracija neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeidė numatytą savininkų informavimo procedūrą), todėl skundo tenkinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas byloje yra kilęs dėl Ginčų komisijos 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21R1-226(AG1-191/12-2020), kuriuo buvo panaikinta Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalis dėl 340 eilės numeriu pažymėto žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), įtraukimo į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus numeris (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracijos filialas Žaliakalnio Seniūnija atliko žemės sklypo ir statinių naudojimo apžiūrą ir 2020 m. gegužės 27 d. surašė Nenaudojamos žemės patikrinimo aktą Nr. 23-7-132, kuriame nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, stovi nenaudojami, apleisti statiniai ir nurodė, kad pažeidžiami Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1., 7.3. ir 11.2. punktai. 2020 m. liepos 15 d. minėtas sklypas apžiūrėtas pakartotinai ir 2020 m. liepos 15 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 23-7-199 buvo nustatyta, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nenaudojamas, nenušienautas, stovi nenaudojami apleisti statiniai. 2020 m. rugpjūčio 10 d. atlikus papildomą žemės sklypo apžiūrą 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo akte Nr. 23-7-264 buvo nustatyta, kad žemės sklypas nenaudojamas, netvarkomas, apleistas piktžolėmis. Žemės sklype stovi nenaudojami apleisti statiniai.
Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), 340 eilės numeriu buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą. Minėtas įsakymas priimtas vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 punkto ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286, 9 punkto pagrindu.
Nesutikdami su Kauno miesto savivaldybės administracijos sprendimu, kuriuo jiems nuosavybės teise priklausantis sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, pareiškėjai skundu kreipėsi į Lietuvos Respublikos administracinių ginčų komisiją, prašydami minėtą Administracijos direktoriaus sprendimą panaikinti. Ginčų komisija 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 21R1-226(AG1-191/12-2020) panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 m. sąrašo patvirtinimo“ dalį, kuria 340 eilės numeriu į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą buvo įtrauktas pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini).
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 m. gegužės 14 d. sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu nustatė, kad nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų 2020 metų žemės mokesčio tarifas – 4 proc.
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012 m. birželio 7 d. sprendimu Nr. T-286 (toliau – ir Aprašas) (akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. gegužės 16 d.). Aprašo tikslas yra nustatyti nenaudojamus žemės sklypus ir jų savininkus, nuomininkus (naudotojus), siekiant išsiaiškinti šių žemės sklypų nenaudojimo priežastis ir apmokestinti jų savininkus, nuomininkus (naudotojus) maksimaliais žemės ar žemės nuomos mokesčių tarifais (Aprašo 2 p.). Apraše vartojama sąvoka nenaudojama žemė – tai žemė, kurioje esantys statiniai apleisti, neprižiūrimi ar nenaudojami, arba neužstatyta neprižiūrima žemė. (Aprašo 3 p.). Minėtas aprašas detaliai reglamentuoja nenaudojamų, neprižiūrimų žemės sklypų, kurių savininkai ar naudotojai apmokestintini maksimaliais žemės ir žemės nuomos mokesčių tarifais, Sąrašo sudarymo ir tvirtinimo tvarką. Sąrašo keitimo tvarkos ir sąlygų Apraše nėra numatyta, taip pat nėra numatyti detalūs kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypas priskiriamas nenaudojamam ar (ir) neprižiūrimam.
Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014 m. lapkričio 6 d. sprendimu Nr. T-559, 3 punkte yra įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Pagal Taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. p.); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2. p.); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. p.); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. p.); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. p.). Pastatų, statinių savininkai (valdytojai ir naudotojai), be kita ko, privalo tvarkyti, dažyti ir prižiūrėti pastatų ir statinių fasadus (11.2 p.).
Aprašo 2¹ punkte numatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, o jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte reglamentuojama, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas yra nenaudojamas), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti bei atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
Iš pateikto teisinio reglamentavimo matyti, jog žemės sklypų savininkams teisės aktai numato pareigą jiems priklausančiuose žemės sklypuose palaikyti švarą ir tvarką, juos valyti, prižiūrėti, kad neaugtų piktžolės ir krūmai, žemės sklypus šienauti periodiškai. Nesilaikant šių reikalavimų, žemės sklypų savininkai ir valdytojai privalo būti įspėti apie prievolę laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimų ir galimybę žemės sklypus įrašyti į Sąrašą.
Konkrečiu atveju nesutiktina su atsakovės skundo argumentais, kad Kauno miesto savivaldybės administracija įvykdė visas Apraše numatytas procedūras, susijusias su žemės sklypų savininkų informavimu. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, Administracijos filialas Žaliakalnio seniūnija registruotu laišku pareiškėjams jų deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ((duomenys neskelbtini)) išsiuntė 2020 m. birželio 2 d. raštą Nr. 23-2-462 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“, kuriame nurodė, kad 2020 m. gegužės 27 d., vykdant žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą nustatyta, jog žemės sklypas yra nenaudojamas, jame nešienaujama žolė, netvarkomi želdiniai, sklype stovi apleisti, nenaudojami statiniai, tuo pažeidžiami Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių 7.1., 7.3. ir 11.2. punktai. Pareiškėjams pasiūlyta iki 2020 m. liepos 10 d. sutvarkyti žemės sklypą taip, kad jis atitiktų Aprašo bei Tvarkymo ir švaros taisyklių reikalavimus, ir apie tai pranešti Žaliakalnio seniūnijai. Rašte nurodoma, kad to nepadarius, žemės sklypas bus įtrauktas į Sąrašą dėl padidinto nekilnojamojo turto mokesčio tarifo nustatymo.
Bylos duomenys patvirtina, kad Administracijos filialo Žaliakalnio seniūnijos 2020 m. birželio 2 d. raštas Nr. 23-2-462 „Dėl apleisto nekilnojamojo turto“ pareiškėjams nebuvo įteiktas, o siunta grąžinta siuntėjui. Vadinasi, pareiškėjams Apraše nustatyta tvarka nebuvo pateikta informacija apie ketinimą ginčo žemės sklypą įtraukti į Sąrašą. Atsakovė nepateikė kitų objektyvių rašytinių įrodymų apie tai, kad tinkamai laikėsi Aprašo 2¹ ir 6 punktų reikalavimų informuoti registruotais laiškais asmenis, kurių nuosavybės teise valdomą ar nuomojamą (naudojamą) žemės sklypą ketinama įrašyti į Sąrašą. Nors atsakovė teigė, kad ši informacija papildomai buvo paskelbta Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, tačiau, teismo vertinimu, ši aplinkybė neatleidžia atsakovės nuo pareigos apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą pranešti žemės sklypo savininkams registruotu laišku, nes priešingu atveju būtų pažeidžiama sklypo savininkų teisė pagal Aprašo 6 punktą per nustatytą terminą pašalinti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju nepateiktus pareiškėjams informacijos apie ketinimą įtraukti jų žemės sklypą į Sąrašą, buvo paneigta jų teisė teikti įrodymus apie galimų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų pašalinimą.
Pagal VAĮ 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (LVAT 2009 m. balandžio 14 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad Aprašo 6 punkte seniūnui yra numatyta pareiga surinkti įrodymus (surašyti žemės sklypų apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje būtų nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoti požymius, kad žemės sklypas yra apleistas. Minėtomis Aprašo nuostatomis siekiama išvengti to, kad žemės sklypai į Sąrašą būtų įtraukiami nepagrįstai, neištyrus situacijos, nesurinkus atitinkamos įtraukimui į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą aktualios medžiagos.
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo faktinė situacija buvo užfiksuota 2020 m. gegužės 27 d., 2020 m. liepos 15 d. ir 2020 m. rugpjūčio 10 d. Nenaudojamos žemės patikrinimo aktais ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis), tačiau, teismo vertinimu, tokios nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjų žemės sklypas, kuris yra nenušienautas, netvarkomas, apleistas piktžolėmis ir netvarkomais želdiniais. Atsakovė nesurinko jokių kitų objektyvių šį faktą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, žemės sklypo planas, žemėlapis, žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, galiausiai - pareiškėjų apklausa, kviečiant atvykti į žemės sklypo apžiūrą pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas) (LVAT 2016 m. kovo 23 d. administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Tokiu būdu skundžiamo įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų.
Teismas pažymi, kad tarp šalių kilus ginčui dėl to, ar atitinkamas žemės sklypas atitiko Aprašo ir Tvarkymo ir švaros taisyklių nustatytus nenaudojamos žemės kriterijus, įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, kuriam tenka pareiga pagrįsti jo priimtą sprendimą aptariamu klausimu (LVAT 2016 m. kovo 23 d. administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Nagrinėjamu atveju, atsakovė tinkamai neįvykdė pirminės pareigos tinkamai pagrįsti pareiškėjų žemės sklypo įtraukimą į Sąrašą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (LVAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014 m. balandžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Teismo vertinimu, dėl minėto Aprašo 2¹ ir 6 punktuose numatytos procedūros pažeidimo, (pareiškėjų neinformavimo registruotu laišku apie ketinimą įtraukti žemės sklypą į Sąrašą) nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, ištyrimas, pareiškėjams nesudaryta galimybė pašalinti galimus pažeidimus ir išdėstyti savo poziciją. Taip pat konstatuotina, kad žemės sklypas į Sąrašą buvo įtrauktas nesurinkus pakankamai aktualios, įtraukimą pagrindžiančios medžiagos. Konstatuoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo turinio ir procedūriniai trūkumai (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista informavimo procedūra) tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, sudaro pakankamą pagrindą Administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 dalį, kuria pareiškėjams priklausantis žemės sklypas buvo įtrauktas į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, panaikinti.
Atsižvelgiant į ta, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad Ginčų komisija skundžiamu 2020 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 21R1-226(AG1-191/12-2020) pagrįstai konstatavo, jog Kauno miesto savivaldybės administracija neatliko įstatymais ir poįstatyminiais aktais nustatytų veiksmų (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeidė numatytą procedūrą informuoti), todėl buvo pažeistos VAĮ 8 str. bei įpareigojančios viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, kas sudarė pagrindą Kauno miesto savivaldybės administracijos 2020 m. rugsėjo 4 d. įsakymo Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį dėl pareiškėjams priklausančio žemės sklypo įtraukimo į Sąrašą, panaikinti.
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.