- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-15
- Bylos Nr.
- eI3-2297-402/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02558-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Natalja Zelionkienė (pirm.), Rimantas Giedraitis, Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- V. V.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus ir Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. V. skundą atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, t. y. iš jo išbraukiant V. V. priklausančius žemės sklypus (30 vienetų), esančius J. T. g. ir (duomenys neskelbtini), Kauno m.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020-09-04 įsakymo Nr. Al-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ 1-uoju punktu patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą. Minėtame sąraše V. V. nurodytas kaip 30-ies žemės sklypų, esančių Aleksoto seniūnijoje, J. T. ir (duomenys neskelbtini) gatvėse, savininkas, kartu nurodant tikslų žemės sklypų adresą ir unikalų numerį. Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus 2020-09-11 raštu Nr. 29-2-859 pranešė pareiškėjui, kad Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-05-14 sprendimu Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ nustatė 2020 metų nenaudojamai žemei, įtrauktai į Nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, padidintą žemės mokesčio tarifą - 4 procentus žemės mokestinės vertės, taip pat pranešė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2020-09-04 įsakymu Nr. Al-465 patvirtino Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, pagal kurį pareiškėjui už nuosavybės teise valdomus žemės sklypus (iš viso 30 sklypų, nurodytų minėtame sąraše, esančių Aleksoto seniūnijoje, J. T. ir (duomenys neskelbtini) gatvėse) už 2020 metus priklauso mokėti žemės mokestį sprendime nurodytu tarifu - 4 procentus. Reikalavimas pareiškėjui sumokėti padidintą žemės mokesčio tarifą - 4 procentus žemės mokestinės vertės - grindžiamas su Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo nustatytomis procedūromis, įrašant į žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašą fiziniams ir juridiniams asmenims priklausančios ar nuomojamos nenaudojamos ir neprižiūrimos žemės sklypus (Aprašo 5 p.), kurių savininkai ar naudotojai seniūnų registruotais laiškais buvo įspėti apie ketinimus jų valdomus žemės sklypus įtraukti į šį sąrašą (Aprašo 6 p.), jiems buvo nustatytas protingas terminas Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti bei buvo atlikta pakartotinė tokių sklypų patikra. Seniūnai tokius sąrašus pateikia atitinkamam Savivaldybės administracijos skyriui (Aprašo 8 p.), kuris parengia ir patiekia pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui įsakymą (Aprašo 9 p.). Pareiškėjas pažymėjo, kad jis nebuvo informuotas apie savivaldybės ketinimą jo valdomus žemės sklypus įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą, jam nebuvo pranešta apie kokio nors termino nustatymą sutvarkyti sklypus, t. y. reikalavimą pašalinti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus ir pakartotinę tokių sklypų patikrą. Vos tik sužinojęs 2020-09-18 laišku apie jam taikytinas sankcijas, pareiškėjas sureagavo ir 2020-09-28 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB Aplinkos priežiūros centru, kuris įsipareigojo minėtuose pareiškėjo žemės sklypuose atlikti aukštos žolės, krūmynų ir medžių pjovimo bei žaliųjų atliekų smulkinimo darbus nuo 2020-09-28 iki 2020-10-31 ir žymią dalį šių darbų jau atliko. Pažymėjo, kad sklypai pareiškėjui buvo dovanoti 2017-10-17 jo motinos O. V., kurios vardu 2017 m. buvo parengtas supaprastintas statybos projektas, pagal kurį minėtuose sklypuose dar 2017 m. turėjo prasidėti statybos darbai, kurie dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių neprasidėjo, todėl nebuvo galimybės juos panaudoti pagal kokią nors kitą paskirtį. Teritorija, kurioje yra pareiškėjo sklypai, yra priskiriama vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijai, kuriai yra parengtas detalusis planas ir jo korektūros projektas, nutiesti inžinieriniai tinklai, parengti gyvenamųjų namų techniniai projektai, gauti preliminarūs inžinierinių tinklų derinimai, projektai (duomenys neskelbtini) yra įkelti į sistemą „infostatyba“ statybos leidimui gauti. 2021-02-03 pasirašyta trišalė sutartis tarp UAB „Kauno vandenys“, Kauno miesto savivaldybės ir pareiškėjo, pagal kurią numatoma toliau realizuoti minėtame žemės sklype vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos parengiamuosius darbus, įrengiant inžinierinės infrastruktūros objektus.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Nurodė, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymu nustatyta tvarka. Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas nustatytas nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą ir pobūdį; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Tai duoda pagrindą išvadai, kad Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-05-14 sprendimu Nr. T-201 nustatė žemės mokesčio tarifus 2020 metams, šis teisės aktas buvo paskelbtas oficialioje savivaldybės interneto svetainėje ir Teisės aktų registre, todėl laikytina, kad apie jo turinį visiems asmenims, kurių teisėms ir pareigoms jis gali turėti įtakos, tapo žinoma nuo jo paskelbimo dienos. Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo procedūras reglamentuoja Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 patvirtintas Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašas. Aprašo 6 punkte numatyta, kad Kauno miesto seniūnai, nustatę nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypai atitinka Aprašo 5 punktą, registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą, nustato protingą terminą nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti ir atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą. Pareiškėja nepateikė Vilijampolės seniūnijai 2020-05-13 ir 2020-05-14 žemės sklypų aktuose nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Pareiškėjas nepateikė Aleksoto seniūnijai (toliau - Seniūnija) 2020-07-16 nenaudojamos žemės patikrinimo aktuose nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų. Šiuose aktuose nurodyta, kad sklypai apleisti, auga krūmai, piktžolės, žolė nenušienauta. Taip pat nurodoma, kad pažeidžiamas Tvarkymo ir švaros taisyklių 7.3. papunktis. Be to, ir vėlesniuose 2020-08-06 apžiūros aktuose užfiksuotos tos pačios aplinkybės. Atliekant šių Sklypų apžiūras buvo padarytos foto fiksacijos, kuriose akivaizdžiai matosi aktuose užfiksuotos aplinkybės. Kauno miesto savivaldybės administracija pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės Sklypus priklausančius jam nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kuris į Aleksoto seniūniją negrįžo, kaip neįteiktas, todėl laikytina, kad registruota siunta yra įteikta. Informacija, laikanti Aprašo nuostatų, papildomai buvo skelbta internete, be to, prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo žemės Sklypai buvo kelis kartus apžiūrėti, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, Seniūnijos 2020-06-10 raštu Nr. 01-2-267 pareiškėjas buvo įspėtas laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių bei prašomas iki 2020-07-01 sutvarkyti Sklypus. Pareiškėjas teigia, kad šis įspėjimas jam nebuvo įteiktas, tačiau būtina paminėti, kad visa informacija apie galimai trauktinus sklypus į Sąrašą buvo skelbiamas internetiniame puslapyje http://www.kaunas.lt/verslas-fmansai/turtas/2020-metai/. Todėl vien ta aplinkybė, kad įspėjimas tariamai pareiškėju nebuvo pateiktas, dar nesudaro pagrindo teikti, kad apie norminių teisės aktų reikalavimus pareiškėjui, kaip atsakingam sklypų savininkui, negalėjo būti žinoma. Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo ir pobūdžio, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros). Tvarkymo ir švaros taisyklės yra paskelbtos Teisės aktų registre, todėl pareiškėjo argumentai dėl tariamai neaiškių žemės Sklypų įtraukimo į Sąrašą motyvų tėra jo užimta gynybinė pozicija, siekiant išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo. Paminėtina, kad preliminarus Aleksoto seniūnijos neprižiūrimos žemės sklypo sąrašas Kauno miesto savivaldybės internetiniame puslapyje buvo paskelbtas 2020-06-16, patikslintas 2020-07-30, šiame sąraše nurodyta, kad Sklypai į Sąrašą galimai bus traukiami. Be to akcentuotina, kad turint žemės sklypų savininkai privalo rūpintis priklausančiu turtu ir žolę valdomame sklype pjauti daugiau nei vieną kartą metuose, kai gauna seniūnijos įspėjimą. Pažymėtina, kad apie tariamą Sklypų priežiūrą tėra nurodoma skunde, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikta. V. V. priklausantys žemės Sklypai buvo identifikuojami kaip neprižiūrimi ir 2019 m. ir galėjo būti trauktas į nenaudojamos žemės sklypų 2019 metų sąrašą. Tačiau po 2019-05-22 rašto Nr. 01-2-265 „Dėl neprižiūrimų žemės sklypų“, gavimo, pareiškėjui ėmusis veiksmų dėl sklypų priežiūros į 2019 m. Sąrašą sklypai įtraukti nebuvo. Todėl vien tas faktas, kad 2020 m. rugsėjo-spalio mėnesį žolę sklype pareiškėjas dalinai nupjovė, dar nesudaro pagrindo teigti, kad žemės sklypu pareiškėjas rūpinasi nuolatinai. Byloje pateikti dokumentai niekaip negali paneigti, kad nagrinėjamu atveju atsakovas tinkamai įvykdė pareigą pagrįsti pareiškėjo žemės sklypo apleistumo, nepriežiūros faktą, įgalinantį atsakovą ginčo žemės sklypus įtraukti į Sąrašą Aprašo 6 p. nustatyto kriterijaus pagrindu. Pareiškėjas skunde teigia, kad „teritorija, kurioje yra V. V. sklypai, yra gyvenamosios paskirties, [...] projektai (duomenys neskelbtini), yra įkelti į sistemą „Infostatyba“ statybos leidimui gauti.“ Tačiau šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų nei su skundu, nei atskirai KMSA ar Aleksoto seniūnijai Pareiškėjas nėra pateikęs. Aleksoto seniūnijos darbuotojui patikrinus „infostatyba“ duomenis, tokių projektų rasti nepavyko, todėl toks pareiškėjo skundo teiginys yra nepagrįstas ir tiesiog užimta gynybinė pozicija siekiant išvengti padidinto žemės mokesčio mokėjimo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 „Dėl Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“ dalį, t. y. iš jo išbraukiant V. V. priklausančius žemės sklypus (30 vienetų), esančius (duomenys neskelbtini), Kauno m.
Ginčas nagrinėjamoje byloje kilęs dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 dalies dėl pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių 30 žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)), įtraukimo į Įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad minėti žemės sklypai nuosavybės teise priklauso V. V..
Žemės sklypai į Sąrašą įtraukti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymu Nr. A1-465 „Dėl nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašo patvirtinimo“, priimtu vadovaujantis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčio tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu ir Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Kauno miesto savivaldybės tarybos 2012-06-07 sprendimu Nr. T-286 „Dėl Nenaudojamos žemės nustatymo tvarkos aprašo tvirtinimo“ (toliau - ir Aprašas) 9 punktu.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 37 punktas numato, kad išimtinė savivaldybės tarybos kompetencija yra ir vietinių rinkliavų ir mokesčių tarifų nustatymas įstatymų nustatyta tvarka.
Žemės apmokestinimo žemės mokesčiu tvarką nustato Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, mokesčio tarifas - nuo 0,01 procento iki 4 procentų žemės mokestinės vertės. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog savivaldybės taryba iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos nustato konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje kitą mokestinį laikotarpį, neviršydama šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų. Pagal šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, savivaldybės tarybai suteikta teisė nustatyti konkrečius mokesčio tarifus, kurie gali būti diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: 1) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį; 2) žemės sklypo naudojimo būdą; 3) žemės sklypo naudojimą arba nenaudojimą; 4) žemės sklypo dydį; 5) mokesčio mokėtojų kategorijas (dydį ar teisinę formą, ar socialinę padėtį); 6) žemės sklypo buvimo savivaldybės teritorijoje vietą (pagal strateginio planavimo ir teritorijų planavimo dokumentuose nustatytus prioritetus). Taigi, Kauno miesto savivaldybės tarybai yra suteikta teisė priimti norminio pobūdžio administracinius teisės aktus, kuriais ji gali nustatyti konkretų žemės mokesčio tarifo dydį bei jį diferencijuoti, priklausomai nuo žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties, naudojimo būdo, žemės sklypo naudojimo sąlygų (priežiūros).
Kauno miesto savivaldybės taryba 2019-05-14 sprendimo Nr. T-201 „Dėl 2020 metų žemės mokesčių tarifų ir neapmokestinamojo žemės sklypo dydžio nustatymo“ 1.6 papunkčiu nustatė, kad nenaudojamos žemės, įtrauktos į Nenaudojamos žemės sklypų sąrašą, ir apleistų žemės ūkio naudmenų 2020 metų žemės mokesčio tarifas (procentais nuo žemės mokestinės vertės) – 4 proc.
Žemės, kuriai taikomas padidintas mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo ir keitimo procedūras reglamentuoja Aprašas, parengtas, be kita ko, vadovaujantis Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėmis, patvirtintomis Kauno miesto savivaldybės tarybos 2014-11-06 sprendimu Nr. T-559 „Dėl Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkymo ir švaros taisyklės).
Pagal Aprašo 4 punktą, nenaudojama žemė apibrėžiama kaip žemės sklypas, kuris yra nenaudojamas, neprižiūrimas (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Tvarkymo ir švaros taisyklių 3 punkte įtvirtinta nuostata, kad asmenys tvarko ir palaiko švarą jiems įstatymų nustatyta tvarka priskirtose arba faktiškai naudojamose teritorijose patys arba sudaro sutartis su kitais asmenimis dėl tokių darbų atlikimo. Pagal Tvarkymo ir švaros taisyklių 7 punktą, teritorijų naudotojai privalo nuolat: valyti ir prižiūrėti kiemus, sklypus, gatves, šaligatvius ir kitas jiems priskirtas teritorijas, surinkti ir išvežti šiukšles ir atliekas (7.1. papunktis); mesti sąšlavas į specialiai tam skirtus konteinerius arba kitas specialias surinkimo priemones (dėžės, maišus ir panašiai) (7.2. papunktis); priskirtose teritorijose prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm (7.3. papunktis); naikinti piktžoles nuo šaligatvių ir pėsčiųjų takų, panaudojant herbicidus arba kitus chemikalus, teisės aktų nustatyta tvarka (7.4. papunktis); tvarkyti žaliąsias atliekas (šakas, lapus, nupjautą žaliųjų vejų žolę) Savivaldybės tarybos patvirtintų Kauno miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo taisyklių nustatyta tvarka (7.5. papunktis). Pagal tų pačių taisyklių 25.14 punktą, draudžiama palikti netvarkomą, invaziniais augalais ir piktžolėmis apleistą žemės sklypą.
Pareiškėjas skundžiamo sprendimo neteisėtumui pagrįsti nurodė, jog buvo pažeistas Aprašo reikalavimas informuoti pareiškėją apie ketinimą įtraukti žemės sklypus į Sąrašą.
Aprašo 3 punkte numatyta, kad asmenys, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas arba įrašytas į Sąrašą, informuojami registruotu laišku, o jiems siųstina informacija papildomai paskelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt. Nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija. Aprašo 6 punkte reglamentuojama, kad Kauno miesto seniūnai seniūnijų teritorijose nustato nenaudojamos žemės sklypus, surenka įrodymus (surašo apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoja požymius, kad žemės sklypas yra nenaudojamas), registruotais laiškais įspėja žemės sklypų savininkus ir nuomininkus (naudotojus) apie ketinimą įtraukti į Sąrašą ir nustato protingą terminą (ne mažiau kaip 30 kalendorinių dienų) nustatytiems Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimams pašalinti bei atlieka pakartotinę tokių sklypų patikrą.
Atsakovė atsiliepime nurodė, kad pareiškėją apie pareigą prižiūrėti žemės Sklypus priklausančius jam nuosavybės teise ir apie galimai teksiančią prievolę mokėti maksimalų žemės mokestį, jei sklypo priežiūra nepasikeis ir Seniūnijai nebus pateikti įrodymai, jog faktinė situacija yra pasikeitusi, informavo registruotu laišku, kuris į Aleksoto seniūniją negrįžo, kaip neįteiktas, todėl laikytina, kad registruota siunta yra įteikta. Informacija, laikanti Aprašo nuostatų, papildomai buvo skelbta internete, be to, prieš įtraukiant į Sąrašą, ginčo Žemės Sklypai buvo kelis kartus apžiūrėti, faktinė padėtis buvo užfiksuota vaizdinėje medžiagoje, Seniūnijos 2020-06-10 raštu Nr. 01-2-267 pareiškėjas buvo įspėtas laikytis Tvarkymo ir švaros taisyklių bei prašomas iki 2020-07-01 sutvarkyti sklypus. Visa informacija apie galimai trauktinus sklypus į Sąrašą buvo skelbiamas internetiniame puslapyje http://www.kaunas.lt/verslas-fmansai/turtas/2020-metai/.
Teismas pažymi, kad kitų objektyvių rašytinių įrodymų apie Aprašo 3 ir 6 punktų reikalavimų, kuriais Kauno miesto savivaldybės administracija (šiuo atveju - Kauno miesto savivaldybės administracijos filialo Aleksoto seniūnijos seniūnas) įpareigota informuoti registruotais laiškais asmenis, kurių nuosavybės teise valdomas ar nuomojamas (naudojamas) žemės sklypas bus įrašomas į Sąrašą, atsakovė nepateikė. Pažymėtina, kad atsakovės pateikti duomenys (Korespondencijos siuntų siunčiamų Lietuvoje gavimo pašte sąrašas) apie minėto laiško V. V. išsiuntimą nėra patikimi: korespondencijos siuntų sąraše nėra nurodyta išsiuntimo data, nėra siuntas priėmusio pašto darbuotojo parašo, nėra siuntimo datos spaudo. Nors atsakovė teigė, kad pareiškėjui siųstina informacija papildomai buvo skelbiama Kauno miesto savivaldybės interneto svetainėje www.kaunas.lt, taigi, nuo tokios informacijos paskelbimo dienos laikoma, kad žemės sklypo savininkui ar nuomininkui (naudotojui) tinkamai įteikta Apraše nurodyta informacija, tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo pareigos apie kiekvieną procedūrinį veiksmą (apie ketinimą įtraukti Žemės sklypą į Sąrašą) pranešti registruotu laišku, nes tokiu atveju pažeidžiama žemės sklypo savininko teisė pagal Aprašo 6 punktą per 30 dienų pašalinti Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamu atveju pripažintina, jog pareiškėjui Aprašo nustatyta tvarka nebuvo pateikta Apraše nurodyta informacija apie ketinimą įtraukti žemės sklypus į Sąrašą (Aprašo 3 ir 6 p.). Tokiu būdu buvo paneigta pareiškėjo teisė teikti įrodymus apie galimų Tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimų pašalinimą.
Pagal ginčijamo sprendimo priėmimo metu galiojusio Viešojo administravimo įstatymo (toliau - VAĮ) 8 straipsnį, reglamentuojantį individualaus administracinio akto bendruosius turinio reikalavimus, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos, individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs, pagrįsti nepiktnaudžiavimo valdžia bei kitais principais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-04-14 sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-471/2009). Pažymėtina, jog ne visais atvejais visi individualaus administracinio akto motyvai turi būti nurodyti pačiame akte, tačiau tokiu atveju akte turi būti pateikiama nuoroda į kitus dokumentus, kuriuose išdėstyti tokio individualaus administracinio akto priėmimo motyvai.
Ginčo kontekste svarbu, kad pateiktų duomenų visetas leidžia teismui tik numanyti, jog pareiškėjo valdomi žemės sklypai į Sąrašą ginčijamu Įsakymu buvo įtraukti remiantis Aprašo 4 punkto nuostatomis, t. y. nenaudojamas, neprižiūrimas sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės), ir konkrečiai Taisyklių 7.3 punkto nuostatomis – teritorijų naudotojai privalo nuolat užtikrinti švarą ir tvarką jiems priskirtose teritorijose ir prižiūrėti, kad neaugtų krūmai ir piktžolės, teritoriją šienauti periodiškai taip, kad žolės aukštis būtų ne daugiau kaip 12 cm. Šią išvadą galima daryti tik įvertinus atsakovės padalinio – Seniūnijos pranešimus pareiškėjui ir pačiai atsakovei, teiktus dar iki ginčijamo Įsakymo priėmimo. Pačiame ginčijamame Įsakyme tik nurodyta, kad jis priimamas vadovaujantis tik Aprašo 9 punktu, kuris reglamentuoja, jog atsakovės skyrius, gavęs iš seniūnų Aprašo 8 punkte nurodytus sąrašus, per 10 darbo dienų parengia Savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymą dėl Sąrašo tvirtinimo ir nustatyta tvarka teikia jį pasirašyti Savivaldybės administracijos direktoriui (iš esmės tai procesinė norma).
Ginčo atveju yra aktualus Aprašo 4 punkte numatytas kriterijus, pagal kurį Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymu ginčo žemės sklypai buvo įtraukti į Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą. Aprašo 4 punkte numatyta, kad į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą įrašomas neprižiūrimas, nenaudojamos žemės sklypas ar jo dalis (pažeidžiamos Tvarkymo ir švaros taisyklės). Dėl to taip pat ginčo atveju aktualus ir Taisyklių 7.3 punktas. Šios teisės normos ginčijamame Įsakyme nenurodytos pareiškėjo sklypų atžvilgiu.
Įvertinęs ginčijamo administracinio akto ir jo priedo turinį teismas daro išvadą, kad jis nėra tinkamai pagrįstas teisės normomis (konkrečiai ir pareiškėjo atžvilgiu). Ginčijamame akte nenurodytos nei Aprašo, nei Taisyklių materialinės teisės normos, kurių pagrindu žemės sklypai buvo įtraukti į Sąrašą. Anksčiau paminėtas teisės normas galima tik numanyti, išnagrinėjus seniūnijos raštų, kurių turinys neatleidžia atsakovės nuo pareigos teisės aktą pagrįsti teisės normomis, turinį. Tai yra esminis VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankišką ir pakankamą pagrindą ginčijamam administraciniam aktui panaikinti (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.).
Teismas pažymi, kad Aprašo 6 punkte seniūnui yra numatyta pareiga surinkti įrodymus (surašyti žemės sklypų apžiūros aktus su išsamiai aprašyta vaizdine medžiaga, kurioje būtų nurodyta fiksavimo data (aprašymai, nuotraukos, žemėlapiai ir pan.), ar kitaip užfiksuoti požymius, kad žemės sklypas yra apleistas). Minėtomis Aprašo nuostatomis siekiama išvengti to, kad žemės sklypai į Sąrašą būtų įtraukiami nepagrįstai, neištyrus situacijos, nesurinkus atitinkamos įtraukimui į nenaudojamos žemės sklypų sąrašą aktualios medžiagos.
Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypų faktinė situacija buvo užfiksuota 2020-07-16 nenaudojamos žemės patikrinimo aktais Nr. 01-8-89, 01-8-92, 01-8-93, 01-8-91, 01-8-90, 01-8-72, 01-8-73, 01-8-74, 01-8-75, 01-8-76, 01-8-77, 01-8- 78, 01-8-79, 01-8-80, 01-8-81, 01-8-84, 01-8-82, 01-8-83, 01-8-85, 01-8-86, 01-8-87, 01-8-88, 01- 8-94, 01-8-95, 01-8-96, 01-8-97, 01-8-98, 01-8-100, 01-8-101, 2020-08-06 apžiūros aktuose Nr. 01-8-233, 01-8-222, 01-8-221, 01-8-220, 01-8-219, 01-8-218, 01-8-217, 01-8-216 ir 2020-08-13 nenaudojamos žemės patikrinimo aktais Nr. 01-8-281, 01-8-243, 01-8-255, 01-8-256, 01-8-260, 01-8-261, 01-8-262, 01-8-264, 01-8-266, 01-8-267, 01-8-272, 01-8-273, 01-8- 276, 01-8-274, 01-8-275, 01-8-277, 01-8-278, 01-8-257, 01-8-279, 01-8-280, 01-8-233, 01-8-222, 01-8-221, 01-8-220, 01-8-219, 01-8-218, 01-8-218, 01-8-217, 01-8-216 ir vaizdine medžiaga (nuotraukomis), tačiau, teismo vertinimu, tokios nuotraukos neidentifikuoja, jog tai būtent pareiškėjui priklausantys žemės sklypai (pvz., nepažymėtos sklypų kadastrinės ribos), kurie yra apaugę žole, nenušienauti, apaugę menkaverčiais krūmais. Atsakovė nesurinko jokių kitų objektyvių šį faktą įrodančių dokumentų (pavyzdžiui, Žemės sklypo planas, žemėlapis, Žemės sklype esantys objektai, identifikuojantys sklypą, galiausiai - pareiškėjo apklausa, kviečiant atvykti į Žemės sklypo apžiūrą pagal VAĮ 28 straipsnio 1 dalies nuostatas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-03-23 administracinė byla Nr. A-535-525/2016). Pateiktos fotonuotraukos nėra išsamiai aprašytos patikrinimo aktuose, nenurodoma jų fiksavimo data. Tokiu būdu, kaip jau buvo paminėta, skundžiamo Įsakymo dalis neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nes įrodinėjimo našta tokiais atvejais pirmiausia tenka būtent viešojo administravimo subjektui, jam tenka pareiga pagrįsti jo priimamą (priimtą) sprendimą aptariamu klausimu.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, jog skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje yra pripažįstama, kad ši nuostata reiškia, jog ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės. Kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A-79-624/2016; 2014-04-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A502-253/2014 ir kt.).
Teismo vertinimu, dėl minėto Aprašo 3 ir 6 punktuose numatytos procedūros pažeidimo (pareiškėjo neinformavimo registruotu laišku apie ketinimą įtraukti žemės sklypus į Sąrašą) nebuvo užtikrintas objektyvus visų aplinkybių, turinčių įtakos pagrįsto ir teisėto sprendimo priėmimui, ištyrimas, pareiškėjui nesudaryta galimybė pašalinti galimus pažeidimus ir išdėstyti savo poziciją. Taip pat konstatuotina, kad žemės sklypai į Sąrašą buvo įtraukti nesurinkus pakankamai aktualios, įtraukimą pagrindžiančios medžiagos. Konstatuoti viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo turinio ir procedūriniai trūkumai (nepagrindė faktų objektyviais duomenimis, pažeista informavimo procedūra) tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė šioje byloje, sudaro pakankamą pagrindą ginčijamo akto dalį panaikinti.
Esant minėtoms aplinkybėms pripažintina, jog nagrinėjamu atveju atsakovė pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, įpareigojančias viešojo administravimo subjektus priimti motyvuotus, teisės aktais ir faktinėmis aplinkybėmis pagrįstus sprendimus, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas (ABTĮ 91 str. 1 d. 3 p.).
Likusieji pareiškėjo, atsakovės argumentai laikytini pertekliniais, neturi lemiamos teisinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Pareiškėjas taip pat prašo teismo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Šioje administracinėje byloje teismo sprendimas priimamas pareiškėjo naudai, todėl jis turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 str. 1 d.). Pagal ABTĮ 41 straipsnio 1 dalį, dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Iš administracinės bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas 2020 m. spalio 20 d. sumokėjo Valstybinei mokesčių inspekcijai 22,50 Eur žyminį mokestį, kitų įrodymų, pagrindžiančių patirtas bylinėjimosi išlaidas, pareiškėjas nepateikė. Pareiškėjo sumokėta 22,50 Eur žyminio mokesčio suma pripažintina pagrįstomis išlaidomis, susijusiomis su skundo nagrinėjimu, ir yra priteistina pareiškėjai.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo V. V. skundą patenkinti.
Panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2020-09-04 įsakymo Nr. A1-465 dalį dėl V. V. nuosavybės teise priklausančių 30 žemės sklypų (esančių (duomenys neskelbtini)) įtraukimo į Įsakymu patvirtintą Nenaudojamos žemės sklypų 2020 metų sąrašą.
Priteisti pareiškėjo V. V. naudai iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 22,50 Eur išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu Regionų apygardos administraciniame teisme.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.