Kauno apygardos teismo nutartis

2025-08-07 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-266-926/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-07
Bylos Nr.
AN2-266-926/2025
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00080-2025-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aušra Vingilė
Pažeidėjas
A. K.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-266-926/2025Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00080-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3; 16.9.4.1; 21.11.9; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. rugpjūčio 7 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Aušra Vingilė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. (toliau – apeliantas) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2025 m. birželio 16 d. nutarties, kuria A. K. skundas netenkintas ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – Institucija) 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

1. Institucijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą A. K. skirta 170 eurų bauda bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui už tai, kad jis 2025 m. sausio 30 d., 15 val. 28 min., (duomenys neskelbtini), rajoninio kelio (duomenys neskelbtini) km, (duomenys neskelbtini) miestelyje, (duomenys neskelbtini) g., vairuodamas transporto priemonę, važiuodamas keliu, kuriame yra po vieną eismo kiekviena kryptimi, lenkė ta pačia kryptimi važiavusias transporto priemones sankryžoje, kai tai daryti yra draudžiama. Tokiu būdu A. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – KET), 140.1 punkto reikalavimus.

Šalies argumentai

2. A. K. pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, kuriuo prašė pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti Institucijos nutarimą, panaikinti paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesių terminui arba jį sutrumpinti. Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartimi apelianto skundas netenkintas, o Institucijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimas paliktas galioti. Kauno apylinkės teismas nutartyje nurodė, kad vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų bei pažymėjo, kad skunde nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės iš esmės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą ir paskiriant baudą bei specialios teisės atėmimą, nustatant minimalius jų dydžius, o patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės, padarius nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir dėl jam paskirtos nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės teisingumo.

3. Apeliaciniu skundu, pateiktu Kauno apygardos teismui, apeliantas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, t. y. iš dalies pakeisti Institucijos 2025 m. balandžio 23 d. nutarimą ir paskirti A. K. ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytą administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 mėnesiui.

3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantas visiškai pripažįsta savo padarytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi, supranta, kad nebuvo pakankamai budrus ir atidus vairuotojas, dėl ko pasirinko netinkamą vietą lenkimui ir nors šis pažeidimas jokių pasekmių nesukėlė, pažada ateityje būti atidesnis ir atsargesnis, kad panašūs pažeidimai nesikartotų. Apeliantas nurodo, kad nesiekia išvengti atsakomybės, paskirtą baudą sumokės, tačiau pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog jam turi būti atimta teisė vairuoti transporto priemones, net nesvarstė apie švelnesnės administracinio poveikio priemonės taikymą, pavyzdžiui draudimą vairuoti transporto priemones 1 mėnesiui, o ne 3 mėnesiams.

3.2. Skunde apeliantas nurodo, kad pažeidimo dieną darbo reikalais vyko į (duomenys neskelbtini), grįždamas, gavo mamos skambutį, jog pablogėjo sveikata ir skubėdamas pas ją, ties (duomenys neskelbtini), įsitikinęs, kad nėra kitų transporto priemonių, kliūčių ar salelių, taip pat ištisinės skiriamosios juostos, lenkė kitą transport priemonę, kuri važiavo daug mažesniu nei leistina greičiu, o įspėjamojo kelio ženklo, žyminčio sankryžą, nepastebėjo, nes užstojo priekyje važiavusi ir lenkiama transporto priemonė.

3.3. Apeliantas pažymi, kad šiuo metu turėti galimybę vairuoti jam yra labai svarbi, kadangi slaugo mamą, kuri gyvena pas jį ir turi nustatytą (duomenys neskelbtini) proc. dalyvumo lygį, beveik nevaikšto. Taip pat nurodo, kad netekęs teisės vairuoti transporto priemones galimai prarastų savo darbo vietą, susijusią su nuolatiniu transporto priemonės vairavimu. Apelianto teigimu, jis nuo (duomenys neskelbtini) m. turi vairuotojo stažą ir yra įgijęs vairuotojo profesiją, kitos profesijos neturi, iki senatvės pensijos liko tik (duomenys neskelbtini) metai. Nurodo, kad netekęs teisės vairuoti, prarastų vienintelį pajamų šaltinį, kas apsunkintų turimų finansinių įsipareigojimų vykdymą. Teigia, kad dėl artėjančio pensijinio amžiaus, persikvalifikuoti ir kitą darbą rasti būtų ypač sudėtinga, o teisės vairuoti transporto priemones praradimas labai apribotų jo galimybes ir pareigą rūpintis savo šeima, nedarbinga ir ligota mama bei sutuoktine, kurios laukia jau trečia (duomenys neskelbtini) operacija (duomenys neskelbtini) mėn.

3.4. Apeliantas nurodo, kad yra doras visuomenės narys, kuris yra pasirinkęs visuomenėje priimtiną gyvenimo būdą, įgijęs profesinį vairuotojo išsilavinimą, besirūpinantis artimaisiais, savo darbine aplinka, aplinkinių charakterizuojamas teigiamai. Apelianto teigimu, paskyrus trumpesnę administracinio poveikio priemonę arba jos neskiriant visai, jis būtų pakankamai paveiktas ir mano, kad būtų pasiekti administracinės atsakomybės tikslai.

3.5. Skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nevertino, kad lenkimo manevras, nutarime nurodytoje vietoje, atliktas dėl to, kad priešais važiavusi transporto priemonė važiavo lėčiau, nei yra leistinas greitis, kelio ženklą įspėjančio apie draudimą lenkti, tikėtina užstojo priešais važiavusi transporto priemonė, ištisinės kelio ženklinimo linijos minėtoje atkarpoje nėra, kelias buvo gerai matomas, automobilių priešpriešoje nebuvo, vairuojant nesukeltas eismo įvykis, nepadaryta žala sveikatai ar turtui, nepažeisti kiti KET reikalavimai, pažeidimas atliktas netyčia, ne iš piktybiškų paskatų, taip pat nurodoma, kad apeliantas iki šio įvykio nėra padaręs analogiško ar panašaus administracinio nusižengimo.

3.6. Skunde nurodoma, kad apeliantas nėra teistas už nusikaltimų padarymą ir nors 5 metų bėgyje buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus, bet po šio įvykio ir taikytos administracinės nuobaudos kardinaliai pakeistas gyvenimo būdas — atsisakyta alkoholio. Taip pat nurodoma, kad visi kasdieniai buitiniai ir sveikatos priežiūros, susijusios su motinos ir žmonos sveikata, reikalai tapo išimtinai apelianto rūpesčiu. Taip pat pažymima, kad vairuotojo teisės yra vienintele priemonė, užtikrinti apelianto pragyvenimo šaltinį bei būtina priemonė tinkamai pasirūpinti senyva mama bei žmona, o taip pat ir darbe yra reikalingas teigiamai charakterizuojamas darbuotojas, puikiai susidorojantis su jam paskirtomis užduotimis.

Atsiliepimas

4. Institucija pateiktu atsiliepimu prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti Kauno apylinkės teismo nutartį, o tuo pačiu ir Institucijos nutarimą nepakeistus.

4.1. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad vaizdo įraše užfiksuoti faktai, jog asmuo lenkimą atliko ne tik pažeisdamas KET reglamentavimą, bet ir sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymima, kad transporto priemonės yra padidinto pavojaus priemonės, o praktika rodo, kad priešpriešinis transporto priemonių susidūrimas atneša labai skaudžių pasekmių. Taip pat pažymima, kad kelio savininkai vietas, kurios pavojingos, žymi kelio vertikaliuoju ir horizontaliuoju ženklinimu, draudžiančiu išvažiavimą į priešpriešinio eismo judėjimo juostas. Taip pat nurodoma, kad apeliantas vairavo sunkvežimį su priekaba, kas pavojingumo atžvilgiu tik sunkina apelianto padėtį. Atsiliepime pateikiamos ir KET 4, 5, 8 punktų nuostatos, taip pat nurodoma, kad vietos, kuriose draudžiama lenkti, aiškiai ir nedviprasmiškai yra nurodytos KET 140 punkte, o kelio ženklų reikšmės reglamentuotos KET 1 priede.

4.2. Institucija pažymi, kad ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, o administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsniu, skiriama, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

4.3. Atsiliepime nurodoma, kad pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, eismo saugumas suprantamas kaip kelių eismo ypatybių visuma, rodanti, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių, iš ko seka, kad grėsmės eismo saugumui sudarymo konstatavimui užtenka to, kad dėl tam tikrų, neleistinų asmens veiksmų, tokia grėsmė galėjo kilti. Taip pat nurodoma, kad nagrinėjamu atveju asmuo lenkė kitą transporto priemonę draudžiamoje vietoje, kas sukėlė realų pavojų tiek paties vairuotojo, tiek kitų eismo dalyvių gyvybei ir sveikatai, t. y. asmuo įvykdė šiurkštų KET pažeidimą, vairuodamas padidinto pavojaus priemonę – transporto priemonę, elgėsi neatsakingai, pavojingai eismo dalyvių atžvilgiu.

4.4. Institucija apelianto skundo teiginius vertina kaip jo gynybinę poziciją, bandymą išvengti administracinės atsakomybės, sušvelninti savo padėtį ir nurodo, kad apeliantas, būdamas pakankamai brandi asmenybė, turėdamas bendro pobūdžio teisių ir pareigų visumą, ką apeliantas akcentuoja ir skunde, jis nepaisė galimų savo neteisėto elgesio pasekmių. Institucija atsiliepime pabrėžia, kad darydamas administracinį nusižengimą, apeliantas prisiėmė galimų neigiamų pasekmių kilimo riziką, todėl dėl administracinės nuobaudos ir/ar poveikio priemonės taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto nusižengimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcija.

Atsiliepimas

4.5. Institucijos nuomone, ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostata negali būti taikyta, kadangi, nagrinėjimu atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo įvertinti ir numatyti savo priešingo teisei veikimo pasekmes dar prieš darant nusižengimą, todėl padaręs jį privalo prisiimti neigiamus tokio elgesio padarinius. Nurodoma, kad už nusižengimą apeliantui administracinė nuobauda paskirta už vieną iš pavojingiausių ir šiurkščiausių KET pažeidimų, todėl švelnesnės nei straipsnio sankcijoje numatyto nuobaudos skyrimas būtų nesuderinamas nei su teismų praktika analogiškose bylose, nei su valstybės politika griežtinti atsakomybę už šiurkščius pažeidimus, nei su visuomenės interesu, kad asmuo sukėlęs realią grėsmę jos nariams, neišvengtų jo teises ir kartu galimybės padaryti analogišką pažeidimą ribojančios nuobaudos. Atsiliepime pažymima, kad inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas.

4.6. Institucijos vertinimu, apeliantas pateikdamas save kaip išskirtinai, teigiamai charakterizuojančią asmenybę, turėjo suprasti, kad dėl administracinės nuobaudos taikymo kiltų papildomų nepatogumų, turėjo būti ypač suinteresuotas nedaryti pažeidimo, kuris galėtų lemti teisės vairuoti transportą atėmimą nuobaudos taikymą, tačiau taip nesielgė. Neigiamų pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsiliepime nurodoma, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

4.7. Atsiliepime pažymima, kad apeliantas prašo išskirtinių sąlygų, t. y. save iškelia aukščiau įstatymo reguliavimo, kitų asmenų interesų dėl saugios aplinkos, saugaus eismo užtikrinimo. Institucijos nuomone, tokių sąlygų pritaikymas administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui neatitiktų ANK 22 straipsnyje reglamentuotų administracinės nuobaudos tikslų ir paskirties, pažeistų proporcingumo ir protingumo principus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinis skundas netenkinamas.

5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. K. neginčija padaryto ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo kvalifikacijos ir faktinių aplinkybių, tačiau kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės individualizavimo klausimą, prašydamas iš viso neskirti arba sušvelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją keisti ar naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

6. ANK 420 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad už šio administracinio nusižengimo padarymą, nagrinėjamu atveju – už lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama lenkti, vairuotojams privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 420 straipsnio 6 dalis). Kaip minėta, Institucijos nutarimu A. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirta ne tik nuobauda, bet ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesių laikotarpiui.

7. ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma pagal ANK specialiosios dalies straipsnyje numatytos specialiosios teisės atėmimo minimalios ir maksimalios trukmės vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, nustatoma ne ilgesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių ar kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, nustatoma ne trumpesnė negu vidurkis specialiosios teisės atėmimo trukmė. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, specialiosios teisės atėmimo trukmė nustatoma atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.

8. Nagrinėjamoje byloje nustatyta A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors apeliantas savo kaltę dėl administracinio nusižengimo pripažino iš karto, tačiau nurodo, kad pažeidimą padarė, skubėdamas pas mamą dėl jos pranešimo apie pablogėjusią sveikatą, taip pat nurodo, kad lenkiama transporto priemonė važiavo daug mažesniu nei leistina greičiu bei kad ji apeliantui užstojo kelio ženklą, žymintį sankryžą, o kitų pažeidimų apeliantas nepadarė. Visų pirma pažymėtina, kad jokių duomenų, patvirtinančių, jog įvykio metu apelianto motinai būtų kilę kažkokių sveikatos problemų, byloje nėra, o apelianto pateiktas jo motinos dalyvumo lygio nustatymas taip pat nepatvirtina apelianto teiginių apie įvykio metu gautą pranešimą dėl motinos sveikatos pablogėjimo. Teismo vertinimu, apelianto nurodomos aplinkybės dėl lenkiamos transporto priemonės greičio (iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad lenkiama transporto priemonė važiavo 65 km/h greičiu) bei kad lenkiama transporto priemonė užstojo jam kelio ženklą, žymintį sankryžą, rodo apelianto bandymą pateisinti savo elgesį kito eisme dalyvavusio asmenų veiksmais, tačiau pažymėtina, kad nei viena apelianto pateikta priežastis nesuteikė jam teisės pažeisti KET reikalavimo.

9. Kaip teisingai nurodoma Institucijos atsiliepime, eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu (KET 4 punktas) ir eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis (KET 5 punktas). Kaip nurodo pats apeliantas, vairuotojo stažą jis turi nuo (duomenys neskelbtini) metų, turi įgijęs vairuotojo profesiją, nuo (duomenys neskelbtini) dirba vairuotoju UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 11), todėl akivaizdu, jog KET 5 punkte nurodytų teisės aktų reikalavimai jam yra puikiai žinomi. Taip pat atmestini apelianto teiginiai, kad be jam inkriminuoto administracinio nusižengimo, kitų nepadarė, žalos nesukėlė, nes kaip teisingai nurodė Institucija atsiliepime, apeliantui inkriminuoto nusižengimo sudėtis formali ir jam nebūtinos jokios pasekmės, jis savo esme yra itin pavojingas, juo labiau, kad apeliantas vairavo sunkvežimį su priekaba. Be to, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad įvykio metu matomumas buvo labai geras, todėl apeliantas apie artėjančią sankryžą galėjo spręsti ne tik iš kelio ženklo, tačiau ir iš to, kad pagrindinį kelią kertantis šalutinis kelias buvo matomas iš toli.

10. Šioje dalyje taip pat įvertintina ir apelianto asmenybė. Nors A. K. yra saistomas tvirtais socialiniais ryšiais (dirba, turi šeimą), tačiau apelianto administracinių nusižengimų istorija jį charakterizuoja neigiamai ir patvirtina apelianto neigiamą požiūrį į visuomenėje priimtas bei teisės aktuose įtvirtintas su eismo dalyvių saugumu susijusias privalomas taisykles. 2025 m. gegužės 15 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas Nr. (duomenys neskelbtini) apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus (toliau – ANR išrašas) patvirtina, kad A. K. nagrinėjamų administracinių nusižengimų padarymo metu jau buvo baustas administracine tvarka keturis kartus vien dėl KET pažeidimų (vairuodamas transporto priemonę, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis, bei vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus). Šių aplinkybių kontekste spręstina, kad ankstesnės apeliantui taikytos nuobaudos savo tikslų nepasiekė, o nagrinėjamas apelianto padarytas administracinis nusižengimas nėra atsitiktinis jo poelgis. Pastarosios aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo spręsti, kad vien tik baudos paskyrimas šiuo atveju būtų proporcingas apelianto administracinio teisės pažeidimo atžvilgu.

11. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į tai, kad nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgiant į jo įvykdytų ankstesnių administracinių nusižengimų pobūdį bei kiekį, spręstina, kad Institucija A. K. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirdama administracinio poveikio priemonę ir nustatydama jos minimalią trukmę, t. y. 3 mėnesius, tinkamai taikė ANK 32 ir 34 straipsnių nuostatas. Aukštesniojo teismo vertinimu, Institucijos nutarimu paskirta administracinio poveikio priemonė yra teisinga ir proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui bei atitinka administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindus.

12. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad pats apeliantas skunde teigia, kad dėl paskirtos net ir minimalaus termino administracinio poveikio priemonės jis darbą prarastų tik galimai. Taip pat ir iš byloje esančios UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktos apelianto charakteristikos nenustatyta, kad darbovietė, apeliantui laikinai netekus specialiosios teisės, ketintų jį atleisti, kadangi charakteristikoje nurodoma, jog tokiu atveju nukentės darbuotojo pajamos, o ne kad su juo bus nutraukta darbo sutartis (b. l. 11). Be to, pažymėtina ir tai, kad apeliantas minėtoje įmonėje dirba nuo (duomenys neskelbtini), o Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2021 m. liepos 9 d. nutartimi už administracinio nusižengimo įvykdymą apeliantui buvo paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 6 mėnesių terminui bei 1 metų terminui paskirtas draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, tačiau jokių duomenų, kad tuo metu apeliantas būtų netekęs darbo, byloje nėra. Taigi, šiuo atveju sutiktina su Institucijos nuomone, jog apeliaciniame skunde pateikti argumentai tėra apelianto pasirinkta gynybinė versija, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį.

13. Galimybė iš viso neskirti arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę nei numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje yra reglamentuota ANK 34 straipsnio 6 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, be kita ko gali paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismų praktikoje ne kartą yra išaiškinta, kad administracinio poveikio priemonė, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, tai yra nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytas administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-5-303/2017, 2AT-54-489/2018, 2AT-36-387/2021).

14. Apeliantas savo prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį ar šios administracinio poveikio priemonės iš viso neskirti grindžia tuo, kad nebuvo pakankamai įvertinta aplinkybių visuma, susijusi su jo darbu ir šeimos situacija, o teisė vairuoti transporto priemones jam yra be galo reikalinga darbo, šeimos poreikių tenkinimui. Pažymėtina, kad kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje ir Institucija atsiliepime, apelianto nurodytos aplinkybės nėra niekuo išskirtinės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/20218, 2AT-15-788/2024). Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui neabejotinai sukelia nepatogumų, tačiau tokių padarinių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, suteikiančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę. Be to, visos aplinkybės, dėl kurių apeliantui reikalinga teisė vairuoti, buvo jam žinomos ir prieš nusižengimų padarymą, todėl kilusios pasekmės yra jo paties elgesio rezultatas, taip pat apelianto nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės iš esmės įvertintos ir Institucijos nutarimu skiriant baudą bei specialios teisės atėmimą, ką teisingai nurodė apylinkės teismas. Aukštesniojo teismo vertinimu, apelianto patiriamos pasekmės yra adekvačios padarytų administracinių nusižengimų pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams (tiek nubaudimo, tiek prevenciniams) pasiekti. Kaip teisingai pažymėjo Institucija atsiliepime, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu.

15. Aptartų aplinkybių visumoje konstatuotina, kad apeliacinio skundo tenkinti nėra pagrindo, nes skundžiama Kauno apylinkės teismo nutartis ir Institucijos nutarimas yra teisėti bei pagrįsti, todėl paliekami galioti, o administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2025 m. birželio 16 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Aušra Vingilė