- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-10-20
- Bylos Nr.
- e2YT-20649-868/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-15896-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vanda Višnevska
- Pareiškėjas
- A. N.
- Suinteresuotas asmuo
- N. D., S. Š.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Vanda Višnevska rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. N. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų, suinteresuotieji asmenys – N. D., S. Š., antstolė Virginija Meškauskienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2022 m. liepos 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pingines lėšas Nr. S-22-15-17420 ir panaikinti A. N. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.
Nurodė, kad antstolė yra priėmusi 2022 m. liepos 12 d. patvarkymą, dėl išieškojimo iš darbo užmokesčio, ji neturi teisės taikyti arešto A. N. sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi į ją yra gaunamas tik darbo užmokestis. Kitokių pajamų pareiškėja negauna. Pareiškėjos teigimu, ji gali disponuoti tokia pinigų suma, kurią numato CPK nuostatos, t. y. maždaug 750 eurų per mėnesį, atskaičius išieškomas sumas. Tikslią sumą kas mėnesį paskaičiuos ir į antstolės sąskaitą perves (duomenys neskelbtini), todėl taikyti dar papildomai areštą pareiškėjos sąskaitai, taip stengiantis, kad antstolei nurašoma pinigų suma viršytų visus įstatymo reikalavimus, yra civilinio proceso kodekso nuostatų pažeidimas.
Antstolė Virginija Meškauskienė patvarkymu pareiškėjos skundo nepatenkino, nurodydama, kad vykdymo veiksmus atliko, laikydamasi įstatymo keliamų reikalavimų, laiko savo veiksmus teisėtais ir persiuntė skundą su vykdomąją byla teismui.
Atsiliepimas
Suinteresuotasis asmuo S. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą kuriame nurodė, kad su pareiškėjos skundu nesutinka. Nurodė, kad į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, jog skundžiamas antstolės nurodymas yra neteisėtas. Suinteresuotojo asmens teigimu, Sprendimų vykdymo instrukcijos 89 punktas įtvirtina skolininkui 14 dienų terminą pateikti antstoliui dokumentus, įrodančius, kad areštuotos lėšos, į kurias negali būti nukreiptas išieškojimas, tačiau tokie dokumentai antstolei pateikti nebuvo.
Suinteresuotasis asmuo N. D. atsiliepimo į pareiškėjos skundą nepateikė.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo (toliau – AĮ) 3 straipsnio 2 dalis nustato, jog antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisų ir teisėtų interesų. Tuo pačiu antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis). Antstolis vykdydamas vykdomuosius dokumentus turi siekti kuo greitesnio ir efektyvesnio (realesnio) vykdomojo dokumento įvykdymo, tuo pačiu nepažeidžiant vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų.
Pažymėtina, kad teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu įgyvendinamas teismo sprendimas, o išieškotojas ir skolininkas realiai patiria teisinius ir turtinius teismo sprendimo padarinius. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų, t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko bei kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 straipsnis), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-227/2008, 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-40/2010; ir kt.).
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d.vykdomąjį raštą Nr. e2-649-275/2021 dėl 31 404,54 Eur skolos ir 5 024,73 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkės A. N., išieškotojos S. Š. naudai. Taip pat antstolė Virginija Meškauskienė vykdo Vilniaus apygardos teismo 2022 m. birželio 13 d.vykdomąjį raštą Nr. e2-649-275/2021 dėl 25 407,54 Eur skolos, 4 065,21 Eur palūkanų ir 3 143,58 Eur bylinėjimosi išladų išieškojimo iš skolininkės A. N., išieškotojo N. D. naudai. Vykdomojo dokumento vykdymo metu antstolė 2022 m. liepos 14 d. piniginių lėšų apribojimo sistemai (toliau – PLAIS) pateikė priverstinai nurašyti pinigines lėšas iš visų skolininkės sąskaitų 37 875,87 Eur sumai.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašo panaikinti antstolės Virginijos Meškauskienės 2022 m. liepos 14 d. nurodymą priverstinai nurašyti pingines lėšas Nr. S-22-15-17420 ir panaikinti A. N. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini) areštą.
Įstatymų leidėjas, detalizuodamas konstitucinį nuosavybės teisių apsaugos ir subjektų lygiateisiškumo principus, CPK normose, reglamentuojančiose išieškojimo iš skolininko turto tvarką, nustato skolininko ir kreditoriaus interesų pusiausvyrą: skolininkui, nevykdančiam savo įsipareigojimų, gali būti taikomos turtinio poveikio priemonės ir skola išieškoma priverstinai; kartu yra saugomi ir ginami kreditoriaus interesai. Kita vertus, įgyvendinant kitus Konstitucijoje įtvirtintus principus (proporcingumo, teisingumo bei socialinės darnos) vykdymo procese tam tikrai skolininko turto daliai, kuri būtina esminiams ir gyvybiškai svarbiems poreikiams bei interesams patenkinti, yra nustatyta absoliuti neliečiamybė, todėl iš jos negali būti išieškoma (CPK 668 straipsnis).
Išieškojimo iš banko sąskaitoje esančių piniginių lėšų tvarką reglamentuoja CPK 689 straipsnis, kurio 1 dalies numato, kad išieškojimą iš piniginių lėšų, esančių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytoje skolininko sąskaitoje (sąskaitose), arba disponavimo tokioje sąskaitoje (sąskaitose) laikomomis piniginėmis lėšomis apribojimą antstolis ir kitos institucijos ar pareigūnai, turintys teisę areštuoti ar duoti nurodymus priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas arba nutraukti piniginių lėšų išmokėjimą iš skolininko sąskaitos (sąskaitų), vykdo elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą šio Kodekso, Vyriausybės, Sprendimų vykdymo instrukcijoje ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka. CPK 689 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad antstolis, vykdydamas išieškojimą, elektroninių ryšių priemonėmis per Piniginių lėšų apribojimų informacinę sistemą pateikia kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti disponavimą skolininko piniginėmis lėšomis arba priverstinai nurašyti skolininko pinigines lėšas skolai ir vykdymo išlaidoms padengti. Šiame nurodyme turi būti nurodytas disponavimo piniginėmis lėšomis ribojimo ar priverstinio lėšų nurašymo pagrindas, piniginių lėšų, kuriomis disponavimas yra ribojamas ar kurios priverstinai nurašomos, suma ir reikalavimų patenkinimo eilė. Jei ši suma nenurodyta, apribojamas disponavimas visomis skolininko sąskaitoje (sąskaitose) esančiomis piniginėmis lėšomis.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. vasario 5 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2007, yra išaiškinęs, kad teismų procesinių sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Antstolio kaip viešosios teisės subjekto padėtis lemia, kad antstolis privalo vykdyti vykdomuosius dokumentus, laikydamasis vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų reikalavimų. Minėti teisės aktai, nurodyti CPK 689 straipsnio 1 dalyje, nesuteikia antstoliui teisės savo nuožiūra nustatyti leidžiamą disponuoti skolininkui piniginių lėšų sumą, o visi išieškojimo apribojimai yra reglamentuoti įstatymo.
Nagrinėjamu atveju pareiškėja nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė būtų nukreipusi išieškojimą į pinigines lėšas, iš kurių draudžiama išieškoti. Apribojimą dėl išieškojimo iš fizinio asmens piniginių lėšų numato CPK 668 straipsnio 1 dalis, pagal kurią draudžiama nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos MMA. Toks apribojimas aiškintinas tuo, kad, pradėjus išieškojimą iš skolininko turto ir jį nukreipiant į skolininkui priklausančius pinigus, skolininkas galėtų disponuoti tokia pinigų suma, kuri užtikrintų minimalių, gyvybiškai svarbių, būtiniausių jo poreikių tenkinimą, ir taip būtų apginti ne tik išieškotojo interesai, bet ir nepažeistos skolininko, kaip vykdymo proceso dalyvio, teisės bei teisėti interesai. Nors Sprendimų vykdymo instrukcijoje įtvirtintas draudimas nukreipti išieškojimą tik į grynųjų pinigų sumą, neviršijančią MMA, tačiau pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog antstolė pažeidė minėtą apribojimą.
Skolininkė (šiuo atveju pareiškėja) yra vykdymo proceso dalyvė, dėl kurios veiksmų (neveikimo; šiuo atveju savanoriškai neatsiskaičius su išieškotojais) apskritai kyla poreikis pradėti priverstinį teismo sprendimo ir (ar) kito vykdomojo dokumento vykdymą. Skolininkas vykdymo procese turi tam tikras teises (CPK 643 straipsnis), tarp jų – skųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, ir pareigas (CPK 644 straipsnis), tarp jų – aktyviai domėtis vykdymo eiga. Pažymėtina, kad antstolio patvarkymų, raginimų, kitų dokumentų siuntimo skolininkui tikslas, be skolininko tinkamo informavimo, taip pat yra aktyvus skolininko dalyvavimas vykdymo procese. Antstolio galimybės sužinoti skolininko turimo turto, lėšų kilmę galimybės vykdymo procese, skolininkui nebendradarbiaujant, yra ribotos. Būtent skolininkas, siekdamas kuo greitesnio vykdymo proceso pabaigos, yra (turi būti) suinteresuotas atitinkamų duomenų antstoliui atskleidimu ir dokumentų pateikimu, ypač tais atvejais, kai iš atitinkamo turto, lėšų nėra galimas išieškojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28- 378/2021).
Vertinant pareiškėjos skundo reikalavimo pagrįstumą pažymėtina, kad vykdymo procese tiek išieškotojams, tiek skolininkei keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkė ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstole ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą. Visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. Kaip nurodė antstolė, skolininkei nustatyta laisvai disponuojama 267 Eur suma, jais ji gali laisvai naudotis. Taigi sutiktina su antstole, kad šiuo atveju neišieškomos sumos dydis priklauso ne nuo skolininkės gaunamų pajamų dydžio, o nuo skolininkės valios pasinaudoti laisvai disponuojama suma ar nepasinaudoti. Pagal vykdomojoje byloje esančius duomenis, teismas nenustatė, kad antstolė savo veiksmais pažeidė vykdymo proceso normas, pareiškėjos interesus, taikydama apribojimus jos banko sąskaitai, jog dėl antstolės neteisėtų veiksmų pareiškėja negali pagal savo poreikius naudotis pinginėmis lėšomis. Antstolė privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojų interesus, nepažeisdama kitų vykdymo proceso dalyvių, įskaitant skolininkę, teisių bei teisėtų interesų. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu pareiškėjos prašymas panaikinti apribojimus jos banko sąskaitai, teismo vertinimu būtų neadekvatus ir pažeidžiantis išieškotojų teises pareiškėjos interesų gynimo būdas.
Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog antstolė nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog antstolė veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas dėl antstolės veiksmų atmestinas.
Kiti šalių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą, todėl dėl jų teismas nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje Jokšas v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 291, 513 straipsniu, teismas
nutaria:
pareiškėjos A. N. skundą dėl antstolės Virginijos Meškauskienės veiksmų atmesti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.