- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- e2A-116-390/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Nerijus Meilutis, Algimantas Kukalis, Marius Bartninkas
- Atsakovas
- J. S.
- Ieškovas
- UAB „Jaukus būstas“
- Trečiasis asmuo
- V. S.
- Advokatai
- Sonata Žukauskienė
- Kategorijos
- 2.6.8.8Sutarčių aiškinimas
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.18.2Vartojimo ranga
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.3Pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Algimanto Kukalio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Neringai Pažėraitei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Sonatai Žukauskienei, atsakovui J. S., jo atstovui advokatui V. I., viešame teismo posėdyje, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-23605-944/2018 pagal ieškovės UAB „Jaukus būstas“ ieškinį atsakovui J. S., trečiajam asmeniui V. S. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė iš atsakovo prašė priteisti 3960 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. balandžio 21 d. tarp šalių buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo organizuoti buto įrengimo darbus ir juos baigti iki 2017 m. birželio 31 d. Atsakovas darbų atlikimo sutarties 2.2. punktu įsipareigojo ne vėliau kaip per 5 darbo dienas atsiskaityti už atliktus darbus. Ieškovė atsakovui išrašė PVM sąskaitas faktūras ir darbų priėmimo–perdavimo aktą bendrai 3 960 Eur sumai, tačiau atsakovas piktybiškai vengia priimti darbų priėmimo–perdavimo akte nurodytus darbus ir už juos atsiskaityti.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 1 d. preliminariu sprendimu ieškinį tenkino.
Atsiliepimas
4. Atsakovas pateikė prieštaravimus. Nurodė, kad atsakovui atsiranda pareiga apmokėti už sutartus darbus tada, kai yra atlikti visi darbai. Tuo tarpu ieškovė nepakabino dujinio turbininio katilo, nėra radiatorių, sienos ištinkuotos tik iki trijų metrų aukščio (paliktas tarpas tarp stogo perdengimo ir tinko viršaus). Atsakovas pažymėjo, kad darbai buvo pradėti vėliau, todėl darbo priėmimas – perdavimas 2017 m. birželio 26 d. negalėjo būti organizuojamas. Kadangi ieškovė neatliko visų darbų, nepateikė tinkamo pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, atsakovui nekilo pareiga priimti darbus ir atsiskaityti su ieškove.
5. Ieškovė atsiliepime į prieštaravimus prašė preliminarų teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovas nepagrįstai teigia, kad ieškovė neatliko visų darbų. Po sutarties sudarymo atsakovas persigalvojo ir pageidavo, kad visas butas būtų su šildomomis grindimis. Dėl šios aplinkybės radiatorių ieškovė neįrengė, kadangi jie tiesiog tapo nereikalingi. Taip pat nurodė, kad po sutarties sudarymo paaiškėjo, kad turbininiai katilai Lietuvoje yra uždrausti, todėl jis bute nebuvo įrengtas. Atsakovo teiginys, kad buvo per mažai ištinkuotos sienos, nes minimalus lubų aukštis yra 2,5 m., tuo tarpu ieškovė atliko darbus iki 3 m aukščio, yra nepagrįstas. Atsakovas taip pat nepagrįstai teigia, kad darbai buvo atliekami rudenį, o baigti žiemą. Atsakovą tenkino darbų kokybė, o jo pareiga susimokėti už atliktus darbus atsiranda nuo darbų priėmimo – perdavimo akto pasirašymo. Kadangi atsakovas atsisakė pasirašyti darbų priėmimo – perdavimo aktą, nenurodydamas atsisakymo priežasčių, todėl jam tenka pareiga atsiskaityti už atliktus darbus.
6. Trečiasis asmuo atsiliepimu prašė panaikinti preliminarų teismo sprendimą ir ieškinį atmesti, nurodydamas, kad sutinka su atsakovo pozicija.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. galutiniu sprendimu Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą – ieškinį tenkino. Ieškovei iš atsakovo priteisė 3 960 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 960 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 780 Eur bylinėjimosi išlaidas. Valstybei iš atsakovo priteisė 3,02 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu.
8. Teismas nustatė, kad tarp šalių susiklostę santykiai kvalifikuotini, kaip vartojimo ranga, t. y. 2017 m. balandžio 21 d. sudarytai sutarčiai atitinkamai taikytinos ir vartotoją apsaugančios teisės normos. Konstatavo, kad nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas susisijęs su šalių pasirašytoje sutartyje nurodytų darbų atlikimu.
9. Teismas nurodė, kad šioje nagrinėjamoje byloje reikšminga aplinkybė yra ne tik, kad atsakovas yra vartotojas, tačiau ir atsakovo turimas išsilavinimas. Atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jis turi aukštąjį išsilavinimą ir yra įgijęs civilinės pramoninės statybos specialybę. Todėl teismas sprendė, kad susiklosčius situacijai, kai vartotojas turi specialių žinių, toje srityje, kurioje kilo ginčas, tokio pobūdžio aplinkybės turi reikšmę vertinant asmens elgesį, jo galimybes tinkamai ginti savo teises ir interesus įgyvendinant sutarties nuostatas.
10. Vertindamas ieškovės pateiktų PVM sąskaitų išrašymo datą, teismas sprendė, kad nesant kitų įrodymų, jos nepatvirtina fakto, kad per šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminą darbai nebuvo atlikti, kad priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas 2017 m. birželio 26 d.
11. Teismas svarbia aplinkybe laikė sutarties įvykdymo terminą. Dėl šios aplinkybės, jeigu darbai nebuvo atlikti per sutartyje nustatytą terminą šalys privalėjo spręsti susidariusią situaciją. Tiek atsakovas duodamas paaiškinimus, tiek liudytojas R. K. duodamas parodymus nurodė, kad šalys bendravo minimaliai, bendravimas vyko telefonu, atsakovas ginčo objekte dažnai nesilankė. Teismas sprendė, kad užsakovas, kaip atidus ir rūpestingas asmuo, jeigu darbai nebuvo atlikti per sutartą terminą, turėjo pareigą kreiptis į rangovą ir pareikalauti informacijos, duomenų dėl darbų eigos, jų pabaigos, priėmimo perdavimo. Tokias savo pareigas, kaip užsakovo, atsakovas turėjo žinoti dėl savo turimo išsilavinimo.
12. Teismas nustatė, kad ginčo darbai buvo atlikti ir perduoti (atsakovas turi galimybę jais naudotis, t. y. turi raktus nuo būsto, jį galėjo ir gali bet kada apžiūrėti ir savo valia disponuoti), byloje esant duomenims, kad šis aktas buvo išsiųstas atsakovui, vėliausiai 2018 m. sausio 29 d. jo gyvenamosios vietos adresu, tačiau užsakovas jų nepasirašė, žymos apie nepasirašymą nebuvimas negali būti vertinamas kaip kliūtis tokius aktus kvalifikuoti pasirašytais vienašališkai, sukeliančiais užsakovo pareigą įvykdyti priešpriešines prievoles pagal sutartį, t. y. apmokėti už atliktus darbus. Teismas taip pat nurodė, kad užsakovas, nesutikdamas su rangovo vienašališkai pasirašytu aktu, turi teisę jį ginčyti, įrodinėdamas, kad pagrįstai atsisakė pasirašyti aktą; vienašalis perdavimo aktas netenka galios tik tuo atveju, jei teismas jį pripažįsta negaliojančiu (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Toks reikalavimas teismui nebuvo pareikštas.
13. Teismas, byloje esančių įrodymų pagrindu konstatavo, kad darbų priėmimas–perdavimas turėjo būti organizuojamas iki sutarties termino pabaigos, ieškovės pateikto 2016 m. birželio 26 d. darbų priėmimo–perdavimo akto atsakovas neginčijo, pastabų ir nepasirašymo priežasčių nenurodė. Ieškovas kreipėsi į teismą po sutarties įvykdymo termino pabaigos praėjus daugiau kaip pusei metų. Teismas sprendė, kad buvo pakankamas terminas ikiteisminėje stadijoje tinkamai susipažinti su atliktais darbais, įvertinti juos, pateikti savo poziciją. Procesiniuose dokumentuose, t. y. prieštaravimuose atsakovas iš esmės nurodė šiuos trūkumus, t. y. nėra sienos ištinkuotos iki reikiamo aukščio, nėra turbininio katilo ir radiatorių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu sutiko, kad šalių sutarimu buvo įrengtas grindinis šildymas, todėl teismas darė išvadą, kad ginčas kilo dėl ieškovės prievolės tinkamai įvykdyti darbus, t. y. dėl išmūrytų sienų aukščio ir dėl turbininio katilo.
14. Teismas spręsdamas kilusį ginčą dėl tinkuotų sienų aukščio, konstatavo, kad šalys šios sąlygos neaptarė. Vartojimo rangos nuostatos tokios situacijos nereglamentuoja, todėl teismas taikė statybinę rangą reglamentuojančias teisės normas. Sprendžiant ginčą kokio aukščio turėjo būti ištinkuotos sienos teismas nurodė, kad reikia vadovautis statybos teisinius santykiuos reglamentuojančiais teisės aktais, o šiuo atveju STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ techninio reglamento nuostatomis.
15. Teismas spręsdamas dėl netinkamai atliktų darbų, t. y. dėl katilo, nurodė, kad iš šalių paaiškinimų matyti, kad buvo dvi alternatyvos dėl šildymo sistemos, t. y. įrengti turbininį katilą ir radiatorius, įrengti šildomas grindis. Nustatė, kad duomenų, jog šalys sutarties sudarymo metu tarėsi dėl grindinio konventoriaus įrengimo nėra pateikta. Teismas atsižvelgdamas į aplinkybę, kad atsakovas statybos srityje turi specialių žinių sprendė, kad sutarties sudarymo metu šalys buvo lygiavertėje padėtyje, t. y. sutartyje nurodyti darbai turėjo būti aiškūs atsakovui. Teismas pripažino, kad sutartyje nurodyta kaina 520 Eur, buvo numatyta už turbininį katilą ir radiatorius. Kadangi abi šalys po sutarties sudarymo sutiko pakeisti šią sąlygą, t. y. atsakovas pageidavo šildomų grindų, kurių kaina už 40 kv. m, yra 560 Eur, todėl atsakovas nepagrįstai reikalauja, kad būtų pakabintas turbininis katilas. Daugiau aplinkybių, prieštaravimų dėl atliktų darbų atsakovas nenurodė. Pripažino, kad ieškovė visus įsipareigojimus atliko tinkamai, kadangi atsakovas jų neginčijo.
16. Teismas taip pat nurodė, kad įstatyme nustatyti atvejai, kada užsakovas turi teisę atsisakyti priimti darbų rezultatą, pvz., jeigu nustatomi trūkumai, dėl kurių darbo rezultato neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį ir šių trūkumų rangovas ar užsakovas negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), kai rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui praranda prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis, tačiau tokios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą ir ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1 .Pirmosios instancijos teismas pripažinęs darbų atlikimo sutartį vartojimo sutartimi, netaikė CK 6.193 straipsnio 4 dalies, CK 6.188 straipsnio 6 dalies nuostatų bei kasacinio teismo išaiškinimų dėl šių nuostatų privalomo taikymo kilus atsakovo (vartotojo) ir ieškovo (verslu užsiimančios įmonės) ginčui. Atsakovo manymu, pirmosios instancijos teismas nustatęs aplinkybę, kad atsakovas yra įgijęs civilinės pramoninės statybos specialybę būtent dėl šios priežasties netaikė vartojimo rangos normų, suteikiančių silpnesnei sutartinių santykių pusei - vartotojui (atsakovui) papildomų garantijų ir teisių, o rangovui (ieškovui) nustatančių platesnio turinio pareigas.
17.2 . Pirmosios instancijos teismas turėjo darbų atlikimo sutarties 3.3. p. nuostatą (ištinkuotos sienos) aiškinti atsakovo naudai, kaip įpareigojančią ieškovę ištinkuoti visą sienų plotą iki pat perdengimo ir byloje esančių įrodymų pagrindu konstatuoti sutartinių santykių pažeidimą iš ieškovės pusės. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį į LR CK 6.674 str. 1 d. nuostatą, įpareigojančią ieškovą iki sutarties sudarymo suteikti atsakovui būtiną ir teisingą informaciją apie siūlomus darbus, jų rūšis ir t.t. Šios informacijos ieškovė nepateikė. Taigi tinkamai taikant darbų atlikimo sutarties sąlygų aiškinimo taisykles nėra pagrindo taikyti statybinę rangą reglamentuojančias teisės normas, kurias teismas taikė netinkamai. Ta pati situacija yra ir su darbų atlikimo sutarties 3.2 bei 3.2.1 p. ieškovės prisiimtais įsipareigojimais, pagal kuriuos ieškovė įsipareigojo išvedžioti santechniką, pakabinti dujinį katilą ir sukabinti reikiamo galingumo radiatorius, vonios kambaryje įrengti šildomas grindis. Šalims sutarus dėl buto šildymo būdo pakeitimo - vietoje šildymo sistemos radiatorių pagalba įrengiant grindinio šildymo sistemą, ieškovė privalėjo atsakovą informuoti apie darbų atlikimo kainos ir/ar apimties pasikeitimą, tačiau to nepadarė. Priešingas ieškovės aiškinimas, kad šildomos grindys buvo įrengtos vietoje turbininio katilo ir radiatorių, su kuriuo visiškai sutiko pirmosios instancijos teismas, reiškia ne tik virš nurodytos sutarčių aiškinimo contra proferentem taisyklės bei atsakovo, kaip vartotojo, teisių pažeidimą bet ir akivaizdų LR CK 6.674 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimą. Šioje nuostatoje nurodyta, kad užsakovas turi teisę nutraukti sutartį neapmokėdamas už atliktus darbus bei reikalauti atlyginti nuostolius, jei dėl rangovo pateiktos informacijos nepakankamumo ar netikslumo buvo sudaryta sutartis atlikti darbą pagal savo savybes neatitinkantį, ką užsakovas turėjo omenyje. Atsakovas, sudarydamas darbų atlikimo sutartį, turėjo omenyje, kad bus įrengta veikianti buto šildymo sistema. Kadangi ieškovas nepateikė jokios informacijos dėl kainos pasikeitimo, leidžiančios atsakovui įvertinti kaip keičiasi sutarties sąlygos pakeitus šildymo būdą, atsakovas vadovaujantis aptariama civilinio kodekso nuostata įgijo teisę reikalauti, kad ieškovas už tą pačią kainą įrengtų užbaigtą (įskaitant ir dujinio katilo pakabinimą) grindinio šildymo sistemą, o iki jos pilno įrengimo nemokėti už atliktus darbus.
17.3 .Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad užsakovas (atsakovas) būdamas atidus ir rūpestingas asmuo, turėjo kreiptis į rangovą (ieškovę) ir pareikalauti informacijos apie darbų eigą, jų perdavimą ir priėmimą, jeigu per nustatytą terminą darbai nebuvo atlikti. Atsakovo nuomone, joks teisės aktas nenustato užsakovui pareigos kreiptis į rangovą dėl informacijos pateikimo, o ir turimas atsakovo išsilavinimas negali jo įpareigoti kreiptis į rangovą prašyti informacijos.
17.4 .Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad PVM sąskaitų-faktūrų išrašymo data neturi įrodomosios reikšmės. Atsižvelgiant į ieškovės PVM sąskaitose-faktūrose nurodytą datą laikytina, kad ieškovė sutartimi prisiimtus darbus (ne nevisa apimtimi) atliko tik 2018 m. sausio mėnesyje. Atsakovas prie ieškinio pridėtus dokumentus - pakartotinį pranešimą, 2017 m. birželio 26 d. darbų perdavimo - priėmimo aktą, bei PVM sąskaitas-faktūras pirmą kartą gavo 2018 m. sausio 30 d., iki tol jokio pranešimo apie pasirengimą perduoti atliktus darbus atsakovas negavo. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, atsakovas tik 2018 m. sausio 30 d. pirmą kartą gavęs darbų atlikimo aktą bei kitus dokumentus, pastabas dėl atliktų darbų trūkumų galėjo pateikti tik po ieškinio pateikimo teismui dienos. Kadangi atsakovas šiuo metu butu naudotis negali, todėl visiškai pagrįstai atsisakė priimti ieškovo pagal darbų atlikimo sutartį atliktus darbus bei už juos apmokėti.
17.5 .Nesutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad vadovaujantis LR CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostata, atsakovas turėjo pareikšti reikalavimą teismui dėl ieškovės vienašališko perdavimo-priėmimo akto pripažinimo negaliojančiu. Atsakovas pastabas dėl ieškovės atliktų darbų trūkumų pareiškė savalaikiai ir pagrįstai, pateikė į bylą įrodymus apie darbų trūkumų egzistavimą, prieštaravimuose nesutiko su ieškinio reikalavimais. Taigi atsakovas iš esmės ginčijo ieškovės vienašališkai pasirašytą darbų perdavimo-priėmimo aktą.
17.6 .Atsakovo nuomone, teikti informaciją visais darbų atlikimo klausimais, tame tarpe ir pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą, yra ieškovės pareiga, kurios ji nevykdė. Dėl šių pareigų neįvykdymo atsirado kliūčių, trukdančių tinkamai vykdyti darbų atlikimo sutartį.
Atsiliepimas
18. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą, atsakovo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti 780 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
Šalies argumentai
18.1 .Atsakovas apeliaciniu skundu siekia suklaidinti teismą, neteisingai nurodo faktines aplinkybes. Darbų atlikimo sutarties turinys patvirtina, jog atsakovas darbų eigoje persigalvojo ir pageidavo visame bute įrengti ne šildymo sistemą radiatoriais, bet grindinį šildymą. Atsakovas visas kainas dėl atliekamų darbų, įskaitant ir papildomą mokestį už grindinio šildymo įvedimą, žinojo.
18.2 .Pirmosios instancijos teismas spręsdamas dėl bute atliktų sienų tinkavimo darbų tinkamumo, pagrįstai ir tinkamai taikė statybos rangą reglamentuojančias teisės normas bei pagrįstai vadovavosi LR STR 2.02.01:2004 nustatytais reikalavimais. Priešingai apeliacinio skundo motyvams, šiuo atveju ginčas kyla ne dėl darbų sutarties sąlygų, t. y. 3.3 p., aiškinimo ir taikymo, bet dėl atliktų buto sienų tinkavimo darbų tinkamumo ir jų kokybiškumo, kas nėra apibrėžta vartojimo rangą reglamentuojančiomis teisės normomis. Todėl, pirmosios instancijos teismas galutiniame sprendime pagrįstai nurodė, jog vartojimo rangos nuostatos tokios situacijos nereglamentuoja, o yra taikytinos statybos rangą reglamentuojančios teisės normos. Taip pat pirmosios instancijos teismas nustatinėjant ginčo bute atliktų šildymo sistemos įrengimo darbų tinkamumą, bei konstatuojant, jog vietoj turbininio katilo ir radiatorių buvo pagrįstai įrengtos šildomos grindys ir sutarties metu šalys buvo lygiavertėje padėtyje, nepažeidė contra proferentem taisyklės (LR CK 6.193 str. 4 d.), LR CK 6.674 str. nuostatos.
18.3 .Atsakovas apeliaciniame skunde netinkamai aiškina ir taiko darbų priėmimą-perdavimą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje prieina neteisingos išvados, jog atsakovas neva tinkamai pranešė ieškovei apie neva esančius trūkumus-nukrypimus nuo sutarties sąlygų ir pagristai atsisakė pasirašyti atliktų darbo priėmimo-perdavimo aktą. Ieškovė teigia, kad visais atvejais, jei yra nustatomi atliktų darbų trūkumai, jie privalo būti pažymėti užsakovo priėmimo perdavimo akte, kaip ir tuo atveju, jei užsakovas atsisako priimti darbus, jis privalo akte nurodyti priežastis. Nagrinėjamu atveju, byloje esančios 2017 m. balandžio 21 d. darbų atlikimo sutarties turinys neginčytinai patvirtina, jog darbų atlikimo terminas numatytas 2017 m. birželio 31 d., kas leidžia daryti išvadą, jog atliktų darbų priėmimas-perdavimas turėjo būti organizuotas iš karto po 2017 m. birželio 31 d. Atsakovo apeliacinio skundo motyvai, jog darbai buvo pradėti neva tik 2017 m. lapkričio mėn., yra visiškai nelogiški ir prieštaraujantys bylos medžiagai. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog PVM sąskaitų išrašymo data, nesant kitų įrodymų, nepatvirtina fakto, jog per šalių sudarytos sutarties įvykdymo terminą darbai nebuvo atlikti, kad priėmimo perdavimo aktas nebuvo surašytas 2017 m. birželio 26 d.
Žemesnės instancijos teismas
18.4 .Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog darbai buvo perduoti tinkamai ir laiku, dėl ko atsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus. Kartu ieškovė pažymi, kad atsakovas nesutikdamas su vienašališkai pasirašytu aktu, turėjo reikšti atskirą reikalavimą dėl akto pripažinimo negaliojančiu, tačiau to nepadarė.
18.5 .Pirmosios instancijos teismas pagristai nustatė, jog atsakovas nevykdė LR CK 6.691 straipsnio 1 dalies nustatytos šalių bendradarbiavimo pareigos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad visa informacija atsakovui buvo suteikta, tačiau nepaisant to, atsakovas su ieškove nebendradarbiavo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
19. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.
20. Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Jaukus būstas“ 2017 m. balandžio 21 d. sudarė su atsakovu darbų atlikimo sutartį. Šia sutartimi ieškovė (rangovė) įsipareigojo atlikti atsakovo (užsakovo) buto, esančio (duomenys neskelbtini) , Kauno rajone, dalinio įrengimo darbus iki 2017 m. birželio 31 d. Rangovė įsipareigojo bute išvedžioti elektros instaliaciją, išvedžioti santechniką, pakabinti dujinį turbininį katilą (kaina 520 Eur) ir sukabinti reikiamo galingumo radiatorius, vonios kambaryje įrengti šildomas grindis (Sutarties 3.2 punktas). Pagal sutarties 3.2.1. 3.3, 3.4 sąlygas ieškovė įsipareigojo papildomai įrengti šildomas grindis, kurios kainuos 14 Eur/kv.m, ištinkuoti sienas bei išbetonuoti grindis. Už atliktus darbus atsakovas įsipareigojo sumokėti 4 000 Eur į ieškovės sąskaitą ( Sutarties 4.1 punktas).
21. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad statybos rangos sutartys išskiriamos pagal specifinį rangos dalyką – statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas sąlygas statybos darbams atlikti, priimti rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (CK 6.681 straipsnio 1 dalis). Jei pagal statybos rangos sutartį darbai atliekami fizinio asmens (vartotojo) asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams, nesusijusiems su jo verslu ar profesija, tenkinti, sutarčiai taikomos vartojimo rangos sutarties taisyklės (CK 6.681 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019m. sausio 8d. nutartis civilinėje byloje Nr.e3K-3-104-684/2019).
22. Vartojimo sutarties, vartotojo ir verslininko sąvokos apibrėžtos CK 6.228¹ straipsnyje, vartotojo ir verslininko sampratų apibrėžtis pakartota ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 19 ir 24 dalyse. CK 6.228¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. Šio straipsnio 2 dalyje vartotojas apibūdinamas kaip fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis; šio straipsnio 3 dalyje verslininkas apibrėžiamas kaip fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą.
23. Taip pat Kasacinio teismo praktikoje, remiantis teisės aktuose pateikta vartojimo sutarties samprata, suformuluoti esminiai požymiai, kuriuos atitinkanti sutartis kvalifikuojama kaip vartojimo: pirma, prekes ar paslaugas įsigyja fizinis asmuo; antra, fizinis asmuo prekes ir paslaugas įsigyja ne dėl savo ūkinės komercinės ar profesinės veiklos, o savo asmeniniams, šeimos, namų ūkio poreikiams tenkinti; trečia, prekes ar paslaugas teikia verslininkas (fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis verslo tikslais) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-397/2011; 2012 m. kovo 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2012; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358-248/2016, 31, 32 punktai). Taigi teismui konkrečiu atveju sprendžiant, ar sudaryta sutartis yra vartojimo, būtina identifikuoti sutarties šalis (vartotoją ir prekių (paslaugų) tiekėją) bei nustatyti, kokio tikslo, sudarydama sutartį, siekia viena iš sutarties šalių – vartotojas.
24. Nagrinėjamoje byloje statybos rangos šalis – užsakovas –fizinis asmuo, o rangovas – juridinis asmuo (verslininkas). Taigi, byloje nutarties 20 punkte nurodyta sutartis atitinka vartojimo sutartims keliamą subjektiškumo požymį. Darbų atlikimo sutarties objektas (buto statybos darbų įrengimas) suponuoja, jog šalių sudarytos sutarties tikslas yra susijęs su asmeninių, šeimos, namų ūkio poreikių tenkinimu, Taigi, akivaizdu, kad sudarytą šalių darbų atlikimo sutartį yra pagrindas kvalifikuoti kaip vartojimo sutartį. Pažymėtina, kad tokią aplinkybę konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tarp sutarties šalių taip pat nekyla ginčas dėl sutarties kvalifikavimo.
25. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių ginčas kyla dėl tinkamo sutarties vykdymo, t. y. dėl dalies neatliktų darbų.
26. Rangovui pažeidus vartojimo statybos rangos sutartį, užsakovas savo teises gali ginti ne tik bendraisiais užsakovo, bet ir specialiaisiais – vartotojo teisių gynybos būdais, nustatytais vartojimo rangą ir vartojimo pirkimą–pardavimą reglamentuojančiose teisės normose, taip pat rangovui gali būti taikoma civilinė atsakomybė. Užsakovo (vartotojo) teisės gali būti ginamos taikant įvairius įstatyme įtvirtintus pažeistų teisių gynimo būdus, kurių pasirinkimo teisę turi užsakovas (vartotojas). CK įtvirtinta vartotojo teisių gynimo būdų, kurių taikymo pasirinkimo teisė suteikta vartotojui, įvairovė yra viena iš vartojimo sutarčių instituto specifikos išraiškų. Ginčą nagrinėjantis teismas, įvertindamas vieno ar kito vartotojo teisių gynimo būdo pasirinkimo pagrįstumą, turi atsižvelgti į konkrečias teisiškai reikšmingas aplinkybes ir siekti, kad vartotojo teisių gynimo būdas būtų proporcingas prievolių pažeidimo mastui ir nesukeltų pažeidimui neadekvačių teisinių pasekmių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2009).
27. Užsakovo teises, kai rangovas neatlieka sutartyje nurodyto darbo ar jį netinkamai atlieka ir darbas nėra užbaigtas, reglamentuoja CK 6.680 straipsnis, kuriame nustatyta, kad jeigu rangovas neatlieka arba netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 straipsnyje nustatytomis pirkėjo teisėmis. Ši norma reglamentuoja užsakovo (vartotojo) teises, rangovui pažeidus vartojimo rangos sutartyje nurodyto darbo atlikimo metu ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. gruodžio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2018).
28. Remiantis CK 6.334 straipsnio 1 dalimi, jeigu rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje nurodytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti, kad: 1) darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; 2) kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; 3) kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; 4) grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties. Šie užsakovo teisių gynybos būdai turi būti derinami su CK 6.363 straipsnyje įtvirtintu reglamentavimu. CK 6.363 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad visais atvejais pirkėjas turi teisę į nuostolių, atsiradusių dėl netinkamos kokybės prekės pardavimo, atlyginimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018m. gruodžio 7d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2018).
29. Kaip jau minėta, ginčas tarp šalių kyla pagal šalių sudarytą vartojimo rangos darbų sutartį dėl neatliktų darbų, tik dėl išmurintų sienų aukščio ir, dėl turbininio katilo įrengimo. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė šalių sudarytos darbų atlikimo sutarties 3. 3 punktu buvo įsipareigojusi ištinkuoti atsakovo bute sienas. Sutartyje tinkuojamų sienų aukštis nėra nurodytas. Ieškovė įrodinėja, kad buto patalpų, pastato vidaus koridorių ir galerijų minimalus aukštis, pagal STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji namai“ yra 2,5 m, todėl ieškovė ir atlikusi tokio aukščio sienų tinkavimo darbus. Atsakovas tvirtina, kad buto sienų aukštis yra apie 3 metrai ir ieškovė tokio aukščio sienų darbų iki galo nėra atlikusi, atsakovas sudarydamas sutartį tikėjosi, kad sienos bus ištinkuotos iki stogo. Toks atsakovo aiškinimas byloje nėra paneigtas. Tokias aplinkybes atsakovas įvardijo ir nuosekliai aiškino tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka apeliacinės instancijos teisme. Ieškovė taip pat pripažįsta aplinkybę, kad faktiškai buto sienų aukštis yra didesnis nei 2,5 metro. Esant nustatytoms aplinkybėms nepagrįstai pirmosios instancijos teismo yra konstatuota, kad atsakovas neįrodė, jog sienų tinkavimo darbai nebuvo atlikti pagal sutarties sąlygas. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju, ieškovė (rangovė) yra verslininkas, todėl nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme įrodinėjimo našta negalėjo būti perkeliama silpnesniajai šio santykio šaliai – vartotojui (atsakovui) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-634/2006). Aplinkybę, kad visi darbai buvo atlikti ir tinkamai, turėjo įrodyti ieškovė, tačiau tokios pareigos ji neįvykdė. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pažeisdamas įrodymų naštos tarp šalių paskirstymo taisykles civiliniame procese bei vertindamas įrodymus darė nepagrįstą išvadą apie visų sutartų darbų atlikimą (176-185 straipsniai). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs nustatytas aplinkybes ir byloje pateiktus įrodymus sprendžia, kad ieškovė neatliko sutartimi prisiimtų įsipareigojimų ir pagal šalių sudarytos sutarties sąlygas nepilnai atliko sienų tinkavimo darbus.
30. Pagal sudarytą šalių darbų atlikimo sutarties 3. 2 punkto sąlygą ieškovė buvo dar įsipareigojusi išvedžioti bute santechniką, pakabinti turbininį katilą (kaina 520 Eur), sukabinti reikiamo galingumo radiatorius, vonios kambaryje įrengti šildomas grindis. Šalys 3. 2.1 punkto sąlyga sulygo, kad papildomai šildomos grindys kainuos 14 Eur/kv. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir apeliacinėje instancijoje, šalys skirtingai aiškino tokias šalių sudarytos sutarties sąlygas. Ieškovė teigė, kad vietoj turbininio katilo ir radiatorių buvo įrengtos šildomos grindys, o atsakovas tvirtina ir įsitikinęs, kad šildomos grindys turėjo būti įrengtos už radiatorių kainą ir ieškovė turi pakabinti turbininį katilą, kurio kaina buvo nurodyta ir sutartyje – 520 Eur. Pirmosios instancijos teismas vertindamas turimus duomenis pripažino, kad sutartyje nurodyta kaina 520 Eur buvo numatyta už turbininį katilą ir radiatorius motyvuodamas tuo, kad atsakovas turi statybos srityje specialių žinių, todėl sutarties sudarymo metu šalys buvo lygiavertėje padėtyje ir atsakovui sutartyje nurodyti darbai turėjo būti aiškūs. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokia apylinkės teismo išvada ir konstatuoja, kad atsakovas yra vartotojas ir silpnesnioji sandorio šalis, o ieškovė yra profesionalė statybos darbų srityje. Ieškovė taip pat ruošė ir sutarties projektą, todėl tikėtina, kad atsakovui nevisiškai buvo išaiškintos sutarties sąlygos jos sudarymo metu dėl turbininio katilo ir radiatorių įrengimo. Ieškovė aplinkybes, kad buvo padarytas sutartyje prierašas dėl sutarties sąlygos pakeitimo ir pageidavimo šildomų grindų už 560 Eur įrodinėjo liudytojo R. K. parodymais ir pastarojo ranka sutartyje padarytu įrašu. Akcentuotina, kad minėtas liudytojas yra ieškovės darbuotojas ir galimai turėjo tikslą palankia linkme priimant sprendimą padėti ieškovei, todėl nagrinėjant šalių ginčą apylinkės teismas nepagrįstai priimdamas sprendimą rėmėsi šio liudytojų parodymais. Teisėjų kolegija visų nustatytų faktinių aplinkybių kontekste sprendžia, kad ieškovė neįrengė dujinio turbininio katilo ir neįvykdė šalių sutartos sutarties sąlygos. Sutartimi šalys dujinio katilo vertę buvo nustatę - 520 Eur.
31. Ieškovė pareikštu ieškinio reikalavimu prašė iš atsakovo priteisti už atliktus darbus – 3 960 Eur skolos. Minėta, kad nepakabinto dujinio katilo vertė yra 520 Eur. Apeliacinės instancijos teisme atsakovas taip pat nurodė, kad sienų tinkavimo darbus atliko savo medžiagomis ir jėga bei dėl to turėjo maždaug 250 Eur nuostolių, rašytinių įrodymų patvirtinančių jam susidariusių nuostolių dydį neturi. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus. Tai atitinka Europos deliktų teisės nuostatas (žr. Principles of European Tort Law; www. egtl. org). Pagal principų 2:105 straipsnį teismas gali nustatyti nuostolių dydį, jeigu šalis tikslaus dydžio įrodyti negali arba jeigu tai yra neekonomiška (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Nustatyta, kad šalys nesutaria dėl atsakovo turėtų nuostolių dydžio, tačiau ieškovė priešingų įrodymų atsakovo paaškinimams paneigti nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsakovo turėtas išlaidas laiko protingomis ir pagrįstomis (CPK 178 straipsnis, CK 1. 5 straipsnis) bei remiantis CK 6. 249 straipsnio 1 dalimi nustato atsakovo turėtų išlaidų dydį – 250 Eur už atliktus dalinius sienų tinkavimo darbus. Įvertinant tai, kad ieškovė neatliko atsakovui visų statybos rangos vartojimo sutartimi sutartų darbų už 770 Eur (520+250=770) ir tokią prievolę vykdė netinkamai, o dėl kitų darbų atlikimo tarp šalių ginčo nėra, ieškovei teismo galutiniu sprendimu priteista skola iš atsakovo už neapmokėtus darbus mažintina iki 3 190 Eur ( C K 6. 38 straipsnis).
32. Apibendrinusi išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad priimdamas galutinį sprendimą pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino byloje pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis) bei taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias vartojimo statybos rangą bei nepagrįstai visiškai patenkino ieškovės ieškinį, todėl galutinis teismo sprendimas bei priimtas preliminarus sprendimas, pakeistini (CPK 329 straipsnio 1 dalis, CPK 330 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teisme
33. Pakeitus galutinį ir preliminarų sprendimus spręstinas iš naujo šalių byloje turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, todėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo ir 2018 m. kovo 1 d. preliminaraus sprendimo dalys dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2018 m. lapkričio 13 d. papildomas sprendimas naikintini.
34. Ieškovės ieškinio suma – 3 960 Eur. Ieškinys tenkinamas 3 190 Eur dalyje, todėl konstatuotina, kad ieškinys yra patenkintas 80,55 proc., atmestas – 19,45 proc.
35. Ieškinį patenkinus iš dalies, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
36. Ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pirmosios instancijos teisme sudaro iš viso 1 035 Eur (45 Eur žyminis mokestis ir 990 Eur už advokato pagalbą), o atsakovės – 600 Eur už advokato pagalbą. Šalių prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai atlyginti neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų, redakcija galiojanti nuo 2015-03-27, dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių.
37. Ieškovės ieškinį patenkinus 80,55 proc., iš atsakovo ieškovei priteistinos 833,70 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės atsakovui – 116,70 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos pirmosios instancijos teisme.
38. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 89 Eur žyminį mokestį ir ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėjo 780 Eur bylinėjimosi išlaidas bei 300 Eur išlaidas už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme. Turėtos išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11 punktas). Teismo posėdis apeliacinės instancijos teisme, kuriame ieškovės interesams atstovavo advokatė, vyko 1 val. 15 min., suapvalinus – 1 valandą (Rekomendacijų 9 punktas). Maksimali priteistina suma už vienos valandos atstovavimą yra 93,57 Eur (935,70 Eur x 0,1 x 1) (Rekomendacijų 8.19 punktas). Todėl prašoma priteisti 300 Eur už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme mažintina iki 93,57 Eur.
39. Atsakovo apeliacinis skundas patenkintas 19,45 proc., atmestas – 80,55 proc., todėl iš atsakovo ieškovei priteistinos 703,66 Eur bylinėjimosi išlaidos ir iš ieškovės atsakovui – 17,31 Eur bylinėjimosi išlaidos, turėtos apeliacinės instancijos teisme.
40. Kadangi šalių reikalavimai priteisti bylinėjimosi išlaidas abipusiai ir tenkinti iš dalies, todėl vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 7 straipsnio 1 dalis), darytinas priešpriešinių sumų užskaitymas ir iš atsakovo ieškovei priteistinos 1 403,35 Eur ((833,70+703,66)-(116,70+17,31)) bylinėjimosi išlaidos.
41. Valstybė byloje turėjo iš viso 7,70 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus iš dalies, priteistinos valstybei iš atsakovo 6,20 Eur ir iš ieškovės 1,50 Eur bylinėjimosi išlaidos.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinį sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 1 d. preliminarų sprendimą pakeisti – ieškinį patenkinti iš dalies.
Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 12 d. galutinio sprendimo ir 2018 m. kovo 1 d. preliminaraus sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir 2018 m. lapkričio 13 d. papildomą sprendimą panaikinti.
Priteisti ieškovei UAB „Jaukus būstas“, įmonės kodas 302507496, buveinės adresas A. Smetonos al. 21-1B, Kaunas, iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 3 190 Eur (tris tūkstančius šimtą devyniasdešimt eurų) skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (3 190 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. vasario 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 1 403,35 Eur.
Priteisti valstybei iš atsakovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)., 6,20 Eur ir iš ieškovės UAB „Jaukus būstas“, įmonės kodas 302507496, buveinės adresas A. Smetonos al. 21-1B, Kaunas, 1,50 Eur išlaidas dėl procesinių dokumentų siuntimo. Šios išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300 010112394300, įmokos kodas 5660.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.