- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-10-10
- Bylos Nr.
- 2S-1762-555/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12344-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Tamašauskas
- Pareiškėjas
- V. J.
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2SP-20330-475/2019 pagal pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas V. J. kreipėsi į teismą su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomoje byloje, kuriuo prašė sustabdyti 2019 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-19-36-16913, 2019 m. birželio 26 d. patvarkymo Nr. S-19-36-16957 vykdymą ir sustabdyti išieškojimą vykdymo procese.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2019 m. liepos 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo V. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese.
Šalies argumentai
3. Teismas, susipažinęs su pateiktu skundu dėl antstolės veiksmų ir jame išdėstytu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo konstatavo, kad skundas yra iš esmės įžeidžiančio pobūdžio.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismas nurodė, kad skundo turinys ir jame naudojami konkretūs teiginiai rodo ieškovo niekinamą požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenims, teismams ir proceso dalyviams, tokiu būdu konstatavo netinkamą pareiškėjo procesinį elgesį, kuris prilyginamas piktnaudžiavimui teise.
5. Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes, pripažino, kad pareiškėjas skunde reikšdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdymo procese, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu pareiškėjas V. J. prašo Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
6.1. Pirmosios instancijos teismo nutartimi pareiškėjas yra diskriminuojamas, jam yra trukdoma lygiomis teisėmis su kitais dalyvauti procese, taip pat pažeista jo teisė į teisingą procesą ir suvaržyta žodžio laisvė.
6.2. Pirmosios instancijos teismo nutartimi yra slepiami teismų, teisėjų ir kitų institucijų nusikaltimai, suvaržomos pareiškėjo teisės į teisingą procesą bei žodžio laisvė dėl tokių nusikaltimo atskleidimo.
6.3. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė Teismų įstatymo, Civilinio proceso kodekso, Konstitucijos normas, sprendžiant, kad jo pateiktas procesinis dokumentas yra įžeidžiančio pobūdžio ir paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais.
6.4. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo atitikimo CPK 80, 110-114, 135 straipsnio reikalavimams, netinkamai vertino, kad skundas yra prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 ir 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliacijos objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo (apelianto) V. J. pateiktą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
9. Teisė į teisminę gynybą ir teisingą procesą teisėje pripažįstama prigimtine teise, kuri įtvirtinta ne tik aukščiausią galią turinčiuose nacionaliniuose įstatymuose, bet ir tarptautiniuose dokumentuose (Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos 8 straipsnis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis). Tačiau net ir ši teisė nėra absoliuti. Jos įgyvendinimo tvarką bei sąlygas nustato nacionaliniai įstatymai. Teisė į teisminę gynybą nereiškia, kad teismas privalo priimti ir nagrinėti bet kurį suinteresuoto asmens pareikštą reikalavimą. Teismas yra nepriklausomas ir nešališkas, įstatymų nustatyta tvarka sprendžia šalių ginčus ir neformuluoja reikalavimų už ieškovą (pareiškėją). Suinteresuotas asmuo, siekiantis apginti galbūt pažeistą subjektinę teisę ar įstatymų saugomą interesą, turi pateikti teismui procesinį dokumentą, kuris atitiktų įstatyme nustatytus formos ir turinio reikalavimus (CPK 2 straipsnis, 5 straipsnio 1 dalis, 111 straipsnis, 114 straipsnis, 135 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju teismas apelianto V. J. pateiktą teismui procesinį dokumentą (prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo) atsisakė priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, konstatavęs, kad paties procesinio dokumento turinys ir jame naudojami teiginiai „...prookupacinio režimo teismai...“, „...kyšiams „Lietuvos Aukščiausiojo teismo“ „teisėjams“ E. L., S. G., J. J., kurie atsidėkodami politinį kalinį, disidentą V. J. iš Ž. V. kreditoriaus nusikalstamai ir ypatingai ciniškai tyčiodamiesi iš teisingumo, įstatymų, Konstitucijos pavertė jo skolininkės Ž. V. „skolininku“...“, ... A. veiksmai prieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principams, nes ji stiprina ir remia kriminalinius nusikaltėlius, iš politinio kalinio V. J. turto teikia jiems nusikalstamą finansavimą, remia antikonstitucinės Kauno chuntos teroristus, save vadinančius „teisėsaugininkais“, „teisėjais“. ...“, ... ji [antstolė] neteisėtai stiprina ir remia kriminalinius nusikaltėlius, iš politinio kalinio V. J. turto teikia jiems nusikalstamą finansavimą, remia antikonstitucinės Kauno chuntos teroristus, save vadinančius „teisėsaugininkais“, „teisėjais“, politiniam kaliniui V. J. didina prookupacinio režimo valstybės institucijų daromą žalą.“, „Priimti patvarkymą, kuris neleistų neteisėtai pelnytis ir praturtėti V. J. sąskaita kriminaliniams vertingą Ž. V. kilnojamąjį Ž. V. turtą pagrobusiems nusikaltėliams – „tėvui“ G. V. ir „pamotei“ Ž. V., „advokatui“ R. L. „Lietuvos Aukščiausiojo teismo“ „teisėjams“ E. L., S. G., J. J.;...“, ...Priimti patvarkymą atsisakyti stiprinti ir remti kriminalinius nusikaltėlius, iš politinio kalinio V. J. turto neteikti jiems nusikalstamo finansavimo, neremti antikonstitucinės Kauno chuntos teroristų, save vadinančių „teisėsaugininkais“, „teisėjais“.., „Į vykdomąsias bylas suinteresuotu asmeniu įtraukti A. K., Z. K., Kauno miesto savivaldybės administraciją, suklastojusią S. V. gimimo liudijimą, nuslėpusią jos tėvą D. K., Vaiko teisių apsaugos skyriaus „specialistus“, kurie G. V. ir Ž. V. Lietuvoje padėjo nuslėpti iš (duomenys neskelbtini) siekiant užvaldyti motinos Ž. V. turtą pargabentos mažametės S. V. tikrąjį tėvą D. K., jos senelius A. K., Z. K., gyvenančius (duomenys neskelbtini) ...“ yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremti tik emocinio pobūdžio pasisakymais, kurie rodo netinkamą apelianto V. J. požiūrį į Lietuvos valstybę, nepagarbą jos institucijoms ir jose dirbantiems pareigūnams bei kitiems asmenimis, teismams ir proceso dalyviams.
11. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai, kadangi iš apelianto pateikto teismui procesinio dokumento turinio matyti, kad jis iš esmės yra įžeidžiančio pobūdžio. Pažymėtina, kad apeliantas sistemingai skundžia įvairių institucijų pareigūnų, darbuotojų veiksmus, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad apeliantui tiek pirmosios instancijos, tiek apeliacinės instancijos teismų nutartyse daug kartų buvo išaiškinti ieškinio turiniui ir formai keliami reikalavimai, taip pat civilinio proceso nuostatos, reglamentuojančios teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos bei jos įgyvendinimo tvarką, tačiau apeliantas sąmoningai jų nevykdo ir sistemingai teikia teismui įžeidžiančio turinio procesinius dokumentus, grindžiamus paties jo deklaratyviais teiginiais.
12. Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintos šalių teisės ir pareigos, kuriose nurodyta, kad suinteresuotas asmuo savo teisėmis, įskaitant ir teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, turi naudotis sąžiningai ir ja nepiktnaudžiauti (CPK 42 straipsnio 5 dalis). Jei asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tai, kad apeliantas, nekeisdamas savo elgesio, kas kartą teikia teismui tokio paties turinio procesinius dokumentus, suponuoja jo tyčinį elgesį ir akivaizdų piktnaudžiavimą kreipimosi į teismą teise (CPK 7 straipsnio 2 dalis, 42 straipsnio 5 dalius, 95 straipsnis). Taigi, darytina išvada, kad apeliantas, teikdamas tapataus turinio dokumentus, iš esmės pats yra atsisakęs veiksmingo civilinio proceso, o kreipdamasis į teismą turi vienintelį tikslą – užgaulioti teismus ir kitas institucijas. Toks apelianto elgesys nedera su CPK 2 ir 5 straipsniuose įtvirtintais civilinio proceso tikslais ir šio proceso paskirtimi. Įvertinus nurodytą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti apelianto pateiktą procesinį dokumentą, kurio turinys yra įžeidžiančio pobūdžio bei paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, pagrįstai pripažino, jog jis piktnaudžiauja jam suteiktomis subjektinėmis teisėmis.
13. Atsižvelgiant į pirmiau nustatytas aplinkybes, pripažintina, kad dėl tokio nuolatinio, sisteminio apelianto elgesio, nepriimtino teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo instituto kontekste, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė ginti apelianto V. J. teisę į teisminę gynybą, net nesvarstydamas klausimo dėl pateikto procesinio dokumento trūkumų šalinimo instituto taikymo (CPK 115 straipsnio 2 dalis). Tokie teismo veiksmai, atsisakius priimti pateiktą procesinį dokumentą, kaip nenagrinėtiną teisme, nevertintini kaip asmens konstitucinės teisės į teisminę gynybą pažeidimas ar suvaržymas, priešingai, jais siekiama užkirsti kelią akivaizdžiam ir sąmoningam piktnaudžiavimui teise (CPK 1.137 straipsnio 3 dalis, CPK 95 straipsnis).
14. Pažymėtina ir tai, kad nustačius, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pagrįstai atsisakė priimti apelianto V. J. pateiktą procesinį dokumentą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka, kadangi pats teismui pateikto procesinio dokumento turinys yra įžeidžiančio pobūdžio, paremtas tik emocinio pobūdžio pasisakymais, apelianto atskirojo skundo argumentas dėl to, kad pateiktas teismui procesinis dokumentas yra skundas, o ne prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šiuo atveju nesudaro pagrindo naikinti teisėtos ir pagrįstos pirmosios instancijos teismo nutarties.
15. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Akcentuotina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip pareiga detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 . kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
16. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes ir padarytas teisines išvadas, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakęs priimti pareiškėjo procesinį dokumentą, įvardintą skundu, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl nurodyto, pareiškėjo V. J. atskirasis skundas atmetamas, o Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
17. Apeliacinės instancijos teismas šioje byloje turėjo 3,90 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio nuostatomis, apelianto atskirojo skundo netenkinus, šios išlaidos valstybės naudai yra priteisiamos iš apelianto.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338-339 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2019 m. liepos 24 d. nutartį palikti nepakeistą.
Iš pareiškėjo V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai priteisti 3,90 Eur (tris eurus 90 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (nurodytas sumas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.