- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-17
- Bylos Nr.
- II-254-1217/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-00120-2025-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laura Kaupelė
- Pažeidėjas
- M. R.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamo M. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 10-ANR_N-923-2025 administracinio nusižengimo byloje (ROIK: 24256653965).
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyrius (toliau – Institucija) 2025 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-923-2025 (toliau ir – Nutarimas) M. R. pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, už tai jam paskirta galutinė 1 200 eurų dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisė vairuoti transporto priemones) atėmimas 24 mėn. Ši nuobauda pareiškėjui buvo skirta už tai, kad jis 2024 m. spalio 3 d., 19.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g., vairavo automobilį Peugeot, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,20 promilių girtumo laipsnis. (duomenys neskelbtini) – (duomenys neskelbtini) g. nereguliuojamoje sankryžoje prieš pėsčiųjų perėją nesustojo ir nepraleido pėsčiosios, ko pasekoje ją partrenkė ir iš eismo įvykio vietos pasišalino, ko pasekoje Europos parko gatvėje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į kelio ženklą, jį apgadino ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Eismo įvykio metu žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Eismo įvykio metu nukentėjo pėsčioji, kuriai nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2025 m. sausio 28 d. gautas administracinėn atsakomybėn patraukto M. R. (toliau ir – pareiškėjas) skundas, kuriuo prašoma pakeisti minėtą Institucijos 2025 m. sausio 10 d. nutarimą dalyje dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti atėmimo 24 mėn. terminui, baudą palikti nepakeistą. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas visiškai pripažįsta padaręs administracinį nusižengimą, paaiškino administracinio nusižengimo aplinkybes ir padėjo atskleisti administracinį nusižengimą. Nurodo, jog administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl sumišimo, sveikatos momentinio pablogėjimo ir išgąsčio. Būtent šios aplinkybės lėmė, kad buvo padarytas administracinis nusižengimas ir sukelta žala. Tačiau mano, kad administracinio poveikio priemonė – teisių atėmimas 24 mėn. yra per griežta ir turėtų būti minimaliai sumažinta, suteikiant galimybę įsirengus alkoholio blokatorių atgauti teises anksčiau laiko. Atsižvelgtina į tai, kad pareiškėjas turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam reikalinga priežiūra – (duomenys neskelbtini), o kitas yra mažametis beveik (duomenys neskelbtini) metų vaikas. Teisė vairuoti pareiškėjui reikalinga, kad galėtų pasirūpinti vaikais ir nuvežti juos pas specialistus. Pareiškėjo gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu jis nedirba, kadangi dėl įvykio prarado darbą, o tai jau yra bausmė. Vairuotojo pažymėjimas reikalingas ne tik dėl anksčiau nurodytų aplinkybių, bet ir darbo paieškoms. Administracinio poveikio priemonė – teisių atėmimas 24 mėn. sukels neigiamas pasekmes ir atsilieps pareiškėjo finansams bei šeimos gerovei.
Atsiliepimas
Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašo palikti nutarimą nepakeistą ir pareiškėjo skundo netenkinti. Teigiama, kad išnagrinėjus ir įvertinus surinktų įrodymų visumą, manytina, jog nutarimas priimtas teisėtai ir pagrįstai, pažeidimas įrodytas administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu administracinio nusižengimo byloje ir kita medžiaga. Esminis skunde keliamas klausimas dėl administracinio poveikio priemonės proporcingumo bei ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo. Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais. Asmeniniai pažeidėjo poreikiai ir patogumas negali būti iškeliami aukščiau padaryto pažeidimo pavojingumo. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti pareiškėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, atgrasyti nuo kitų pažeidimų darymo, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Šiuo atveju pareiškėjas padarė administracinius nusižengimus, o paskirta bauda individualizuota tinkamai ir atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Paskirta nuobauda savo rūšimi ar dydžiu nėra aiškiai per griežta, atitinka teisingumo ir protingumo kriterijus. Jokių pareiškėjo padėtį ypač švelninančių aplinkybių nenustatyta, todėl taikyti jo atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nėra pagrindo.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas M. R. nurodė, jog padarytus pažeidimus pripažįsta visiškai. Teigia, kad buvo labai susipykęs su sutuoktine ir po darbo nusprendė išgerti alkoholio. Jis išpažįsta (duomenys neskelbtini) tikėjimą, kuris draudžia vartoti alkoholį ir nevartojo alkoholio 10 metų. Įsigyti ir pavartoti alkoholio įvykio dieną jį paskatino įtempta padėtis šeimoje, barniai su sutuoktine. Grįždamas iš darbo jis nusipirko vieną litrą 6 proc. stiprumo alaus, kurį suvartojo pakeliui į namus. Išgėrė alų maždaug per dvi valandas būdamas apie (duomenys neskelbtini) km nuo namų. Namuose vartoti alkoholio nenorėjo, kad nematytų vaikas. Kodėl išgėręs nusprendė vairuoti, paaiškinti negalėjo. Jautėsi apsvaigęs, tačiau privalėjo grįžti namo pamaitinti vaiką. Nusprendė važiuoti savo automobiliu, kadangi kitą rytą anksti turėjo išvykti į darbą. Tiesiog buvo apsvaigęs ir visai negalvojo. Kad partrenkė pėsčiąją, jis nematė ir nepastebėjo. Važiuojant toliau, jam iš paskos važiuojantis automobilis pradėjo signalizuoti, mirksėti šviesomis. Jis sustojo šalikelėje, iš paskui važiuojančio automobilio išlipo 4 ar 5 vaikinai, kurie jam kažką šaukė rusiškai. Jis nesuprato, ką jam sako ir sėdo važiuoti toliau. Kadangi viršijo greitį, nuvažiavo nuo kelio ir apgadino kelio ženklą. Policija atvyko maždaug po valandos, tie kiti asmenys buvo šalia jo ir laukė kartu policijos. Sustojęs alkoholio daugiau nevartojo. Kadangi tie nepažįstami asmenys rėkė vienas per kitą, jis nesuprato, ką jam sako, tik vėliau pasakė, kad jis partrenkė pėsčiąjį. Jis tuo metu nesusigaudė, kas vyksta. Su sutuoktine gyvena kartu, bet santykiai blogi. Vienam iš vaikų yra nustatyta tam tikrų sveikatos sutrikimų, juo reikia labai rūpintis. Visada vaiką pas specialistus veždavo jis, tačiau gydančios gydytojos pavardės neatsimena. Sutuoktinė vairuoto pažymėjimą turi apie 5 metus. Išsilavinimas jo yra (duomenys neskelbtini), tačiau niekada nedirbo pagal specialybę. Paskutiniu metu dirbo (duomenys neskelbtini), darbo užmokestis siekė apie (duomenys neskelbtini) Eur. Dabar be vairuotojo pažymėjimo jis negali susirasti gerai apmokamo darbo, kurio reikia šeimai išlaikyti. Su nukentėjusiąja susisiekęs nebuvo, tik nukentėjusiosios vyras jam skambino ir prašė didelės sumos pinigų. Kadangi jis mano, kad tai per didelė suma, susitarti dėl žalos atlyginimo nepavyko. Dėl kelio ženklo apgadinimo jis nesusisiekė su bendrove UAB „(duomenys neskelbtini)“. Bauda dar nesumokėta, jeigu būtų galimybė, prašo ne tik sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą, bet ir sumažinti paskirtą baudą. Šiuo metu jo gaunamos pajamos yra apie (duomenys neskelbtini) Eur iš darbo biržos. Gailis, kad taip viskas išėjo.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas
ANK 641 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
ANK 417 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad važiavimas esant draudžiamam šviesoforo signalui arba reguliuotojo gestui, nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, kai to reikalaujama pagal taisykles, užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
ANK 423 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, kad neblaivių (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį (nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas), narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki dviejų tūkstančių eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo dviejų tūkstančių iki dviejų tūkstančių šešių šimtų eurų.
Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, konstatuoja, kad M. R. padarė nutarime nurodytus administracinius nusižengimus, todėl pagal ANK 417 straipsnio 4 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį pripažintas kaltu teisėtai ir pagrįstai. Šioje byloje ginčas kilo ne dėl nusižengimų padarymo fakto ar jų teisinės kvalifikacijos, o dėl paskirtos nuobaudos – 1 200 Eur piniginės baudos ir administracinio poveikio priemonių – specialiosios teisės atėmimo 24 mėnesiams. M. R. prašo sumažinti paskirtos baudos dydį ir sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą kiek įmanoma trumpesniam laikotarpiui.
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų arba asmenims, kuriems nustatytas neblaivumas (ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės), teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo dvejų iki ketverių metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų šešių mėnesių iki dvejų metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Institucija, vadovaudamasi 38 straipsnio nuostatomis, pareiškėjui skyrė galutinę nuobaudą – 1 200 Eur baudą ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 24 mėn. Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikytina, kad Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, teisingai taikė įstatyme numatytas normas ir pagrįstai M. R. skyrė baudą ir administracinio poveikio priemones – specialiosios teisės atėmimą.
Pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį, teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Pagal teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik tokiais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose nurodyta, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-53/2014, Nr. 2AT-57-139/2015 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju tiek paskirtos piniginės baudos, tiek administracinio poveikio priemonės terminai nustatyti minimaliems įstatyme numatytiems terminams ir baudos dydžiui, taigi teismas daro išvadą, kad paskirtos nuobaudos nėra per griežtos ir neteisingos, o taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų nėra pagrindo.
Įvertinęs M. R. padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, teismas pažymi, kad asmens padaryti administraciniai nusižengimai – nesustojimas prieš pėsčiųjų perėją, automobilio vairavimas esant neblaiviam ir pasišalinimas iš eismo įvykio vietos – yra pagrįstai laikomi vienais šiurkščiausių su KET pažeidimais susijusių administracinių nusižengimų, keliantys pavojų eismo saugumui ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei. Šiuo atveju buvo sužalotas pėsčiasis ir tik laimingo atsitiktinumo dėka neįvyko skaudesnė nelaimė, kada pėsčiasis būtų žuvęs. Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, jog alkoholį vartojo pakeliui į namus, iki kurių buvo likę apie (duomenys neskelbtini) km. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantis neblaivumo nustatymo aktas, iš kurio matyti, kad antrojo patikrinimo alkotesteriu metu girtumo laipsnis buvo didesnis, t. y. asmuo girtėjo. Tai patvirtina, kad alkoholiniai gėrimai buvo vartoti neseniai. Teismo vertinimu, tokiomis aplinkybėmis asmuo, pavartojęs alkoholio, nors ir nedaug, juo labiau, jog iki tol 10 metų nevartojęs alkoholio, ir praėjus trumpam laiko tarpui sėdęs už vairo, turėjo itin atsargiai vertinti savo galimybę vairuoti automobilį, tačiau to nepadarė, todėl turi prisiimti tokio elgesio pasekmes.
Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teigiama asmens charakteristika, teisės vairuoti transporto priemones reikalingumas darbui, šeiminės aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis, kurios sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytą išimtinį administracinių nusižengimų teisenos institutą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-11-303/2018, 2AT-13-693/2018, 2AT-54-489/2018, 2AT-15-788/2024 ir kt.). Teismų praktikoje pasitaiko atvejų, kai administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti atėmimas administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui netaikomos, vis dėlto, teismo vertinimu, tokia situacija iš esmės galima bylose, kuriose neblaivumo laipsnis visiškai nežymiai viršija atitinkamame ANK straipsnyje nustatytą minimalią ribą, kartu nustačius kitas reikšmingas aplinkybes. Šiuo atveju M. R. nustatytas 1,20 promilės neblaivumas (po paklaidos), t. y. reikšmingai didesnis nei minimalus, taigi neblaivumo tolerancijos riba šiuo atveju viršyta žymiai, o toks neblaivumas tikrai turi reikšmės vairuotojo koordinacijai, pastabumui ir jo vairavimas kelia pavojų eismo saugumui. Teismo posėdyje M. R. nurodė po darbo išgėręs 1 litro butelį 6 laipsnių stiprumo alaus, ir nors jautėsi apsvaigęs, nusprendė sėsti už vairo ir grįžti namo, kas iš esmės sudaro pagrindą spręsti, kad jo padaryti administraciniai nusižengimai nebuvo neatsargūs. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-36-387/2021, 2AT-31-489/2024). Šiuo aspektu pažymėtina, kad sėsdamas už vairo prieš trumpą laiką išgėręs butelį stipraus alaus ir jausdamasis apsvaigęs M. R. turėjo pareigą susilaikyti nuo vairavimo. Juo labiau, kad 1,20 promilės neblaivumas nėra tokio nereikšmingo ir pojūčių nesukeliančio laipsnio, kadangi žymiai viršija minimalią įstatyme numatytą leistiną neblaivumo ribą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas minimalias neblaivumo ribas, nustatė ženkliai mažesnę leistiną neblaivumo ribą ne savitiksliai, o įvertinęs mokslinius medicininius tyrimus ir rekomendacijas šiuo aspektu. Paminėtos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad M. R. padaryti administraciniai nusižengimai buvo mažesnio pavojingumo ar mažareikšmiai, padaryti netyčia. Taigi šiuo atveju, teismo vertinimu, nėra pagrindo M. R. veiksmus laikyti mažiau pavojingais ir dėl to taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš Administracinių nusižengimų registro duomenų apie M. R. registruotus administracinius nusižengimus per pastaruosius penkerius metus matyti, kad asmuo yra dvylika kartų baustas administracine tvarka už KET pažeidimų padarymą – vairavimą neužsisegus saugos diržo, važiavimą eismo juosta, skirta tik maršrutiniam transportui, kelio ženklo kliudymą, važiuojant atbulam, kitų transporto priemonių kliudymą ir apgadinimą, nustatyto leistino greičio viršijimą (šie administraciniai nusižengimai priskirtini šiurkštiems). Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad dalis administracinių nusižengimų padaryti atliekant darbines funkcijas, kadangi vairuojant (duomenys neskelbtini) transporto priemonę sunku manevruoti (duomenys neskelbtini), tačiau šiuo atveju nėra pagrindo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens charakterizuoti išskirtinai teigiamai, kaip pavyzdingai besilaikančio KET reikalavimų, kas galėtų būti pagrindu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Būtinybę vairuoti M. R. argumentuoja tuo, kad turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienam yra nustatyti sveikatos sutrikimai, o kitas yra mažametis, todėl būtina jais pasirūpinti. Be to, teisė vairuoti jam reikalinga siekiant susirasti gerai apmokamą darbą. Įvertinęs šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad jos nėra išimtinės, sudarančios pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Teismo vertinimu, nors teisė vairuoti transporto priemones M. R. yra svarbi dėl asmeninių poreikių, tačiau šiuo atveju tokie poreikiai negali būti iškeliami aukščiau padarytų administracinių nusižengimų pavojingumo ir administracinės atsakomybės tikslų. Poreikis pasirūpinti šeimos nariais, ir tikimybė netekus teisės vairuoti prarasti darbą, juo labiau dirbant (duomenys neskelbtini), egzistavo jau nusižengimo padarymo metu, tačiau, nesilaikydamas KET reikalavimų, M. R. šių poreikių tinkamai neįvertino. Teismas neabejoja, kad kartu su pinigine bauda paskirtos administracinio poveikio priemonės sukelia M. R. neigiamas pasekmes – yra apsunkinamas jo kasdienis gyvenimas, tačiau teismų praktikoje yra ne kartą pabrėžta, kad kaip išskirtinio pobūdžio aplinkybė negali būti laikoma asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, interesas išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų tiek jam pačiam, tiek susijusių su jo asmeniniais (šeiminiais) įsipareigojimais, nes dėl specialiosios teisės atėmimo kylantys nepatogumai yra adekvatus padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakomybę prisiima pažeidėjas. M. R. teismui nepateikė jokių duomenų, kad jo nepilnamečių vaikų poreikiais negalėtų pasirūpinti kiti asmenys. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini) mieste, kur yra efektyviai išvystytas susisiekimas. Poreikis susirasti gerai apmokamą darbą, nebūtinai yra siejamas su teisės vairuoti turėjimu. Taigi, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turi galimybę be automobilio nuvykti į reikiamas vietas (duomenys neskelbtini) mieste, o esant būtinybei vykti kitur, kur nevažiuoja viešasis transportas, vairuoti transporto priemonę ir nuvežti M. R. ar sveikatos sutrikimų turintį nepilnametį vaiką gali teisę vairuoti turinti jo sutuoktinė.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones reikalinga jo paties ar jo šeimos poreikiams tenkinti, pats turi būti suinteresuotas nedaryti tokių teisės pažeidimų, kurie galėtų lemti administracinio poveikio priemonių taikymą, taip pat numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį bei galimas pasekmes, kilsiančias jam bei kitiems asmenims. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas administracinė nuobauda bei administracinio poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos (administracinio poveikio priemonės) arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda (administracinio poveikio priemonės) asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-38-895/2019). Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis. Taigi, ir šiuo atveju būtinumas turėti teisę vairuoti transporto priemones dėl darbo ir šeiminių aplinkybių nelaikytinas tokia aplinkybe, kuri sudaro pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį.
Teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 4 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje, 426 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. R. vadovaujantis ANK 38 straipsnio nuostatomis paskirta galutinė minimali ANK 423 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta bauda bei administracinio poveikio priemonių taikymas yra teisingos ir proporcingos jo padarytiems pažeidimams, nėra per griežtos, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje. Skundžiamame nutarime nurodytos viena M. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, teismo vertinimu, yra pagrindas būtent artimų įstatyme numatytiems minimaliems terminų parinkimui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 10 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-923-2025 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas tinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus ir teisingai pritaikius ANK normas, todėl M. R. skundo tenkinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nutarė:
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2025 m. sausio 10 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-923-2025 palikti nepakeistą ir M. R. skundo netenkinti.
Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.