Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-03-03 · Administracinė byla Nr. A-756-290-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-03-03
Bylos Nr.
A-756-290-11
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Anatolijus Baranovas
Pareiškėjas
T. Ž.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai
Administracinė byla Nr. A756-290/2011Procesinio sprendimo kategorija 24 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. kovo 3 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės- Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos T. Ž. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, ir Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja T. Ž. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apygardos administracinį teismą prašydama: 1) panaikinti Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos VGTPT) 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą Nr. 2328-92-D/09; 2) įpareigoti Klaipėdos VGTPT per teismo nustatytą terminą priimti naują sprendimą dėl valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos teikimo kasacinės instancijos teisme, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, arba nedelsiant skirti pareiškėjai kvalifikuotą advokatą civilinėje byloje, kurioje atsakovas yra AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“; 3) priteisti iš Klaipėdos VGTPT 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti iš Klaipėdos VGTPT direktoriaus 48 000 litų turtinės žalos atlyginimą; 5) priteisti 5 proc. metinių palūkanų, padidinus jas iki 11 proc., nuo teismo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 6) priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad 2008 m. balandžio 18 d. kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-5258-793/2008) su ieškiniu dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo (atsakovas – AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“). Savo pažeistas teises pareiškėja gynė pati. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2008 m. liepos 22 d. sprendimu atmetė jos ieškinį. Pareiškėja 2008 m. rugpjūčio 20 d. padavė Klaipėdos apygardos teismui apeliacinį skundą dėl šio Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo. Klaipėdos VGTPT tik 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 113-92-A/09 suteikė pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą minėtoje civilinėje byloje, valstybei garantuojant ir apmokant 50 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teisinei pagalbai teikti buvo paskirtas advokatas V. M.. Pablogėjus pareiškėjos turtinei padėčiai, Klaipėdos VGTPT 2009 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. 530-92-C/09 nuspręsta nuo 2009 m. kovo 9 d. teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą valstybei apmokant 100 proc. procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teikti teisinę pagalbą buvo paliktas tas pats advokatas V. M.. Tačiau advokatas V. M. neparuošė nei vieno procesinio dokumento minėtoje civilinėje byloje, tiek nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme. Advokatas dalyvavo tik viename Klaipėdos apygardos teismo posėdyje, tačiau buvo visiškai neaktyvus ir pareiškėjos pažeistų teisių neapgynė. Dėl to Klaipėdos apygardos teismas 2009 m. spalio 1 d. priėmė pareiškėjai nepalankią nutartį, kuria jos apeliacinis skundas buvo atmestas. Po šios nutarties paskelbimo pareiškėja kreipėsi į Klaipėdos VGTPT direktorių ir advokatą V. M. su prašymu paruošti kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Kadangi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 347 straipsnio 3 ir 4 dalis kasacinį skundą gali surašyti tik advokatas, o prie kasacinio skundo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys skundą surašiusio asmens teisinę kvalifikaciją, pareiškėja negalėjo savarankiškai surašyti ir paduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui kasacinio skundo. Tačiau Klaipėdos VGTPT direktoriaus ir kitų darbuotojų pareiškėja buvo verčiama rašyti juridinio pobūdžio prašymus ir paaiškinimus, ieškoti panašios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos civilinėse bylose ir atlikti kitą jų darbą. Advokatas V. M. neteisėtai atsisakė ruošti kasacinį skundą ir užvilkino kito advokato paskyrimą. Dėl nurodytų priežasčių buvo praleistas įstatymų nustatytas trijų mėnesių terminas kasaciniam skundui paduoti. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė Klaipėdos VGTPT pakartotinį prašymą. Tačiau Klaipėdos VGTPT 2009 m. gruodžio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 2328-92-D/09, kuriuo apskritai nutraukė antrinės teisinės pagalbos teikimą pareiškėjai minėtoje civilinėje byloje. Pareiškėjos nuomone, minėtas Klaipėdos VGTPT 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimas nepagrįstai apriboja jos teisę į kasaciją ir yra neteisėtas. Klaipėdos VGTPT ir advokatas nesudarė pareiškėjai realių galimybių laiku apginti jos pažeistas teises, akivaizdžiai pažeidė jos konstitucinę teisę kreiptis į kasacinės instancijos teismą bei prašyti valstybės garantuojamos ir apmokamos teisinės pagalbos, šiurkščiai užvilkino teisingą ir greitą ginčo išsprendimą. Dėl neteisėtų Klaipėdos VGTPT ir advokato veiksmų sumažėjo pareiškėjos pasitikėjimas valstybe ir teismais, pablogėjo jos sveikata ir dvasinė pusiausvyra, pareiškėja jaučiasi pažeminta ir prislėgta, pastoviai jaučia nerimą dėl savo ateities, ją kamuoja nemiga. Dėl darbo netekties, neišmokėto atlyginimo ir skolų pareiškėja negali išlaikyti savo nepilnamečio vaiko. Pareiškėja turi įvairių teisinių problemų, tačiau Klaipėdos VGTPT akivaizdžiai vengia jai padėti. Pareiškėjos nuomone, atsižvelgiant į devalvaciją, jai priklausančios palūkanos nuo teismo priteistos sumos didintinos iki 11 procentų.

Atsiliepimas

Atsakovas Klaipėdos VGTPT prašė atmesti pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą. Atsakovas nurodė, jog advokatas V. M., vykdydamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – ir VGTP įstatymas, VGTPĮ) 23 straipsnio 2 dalyje numatytą pareigą, 2009 m. lapkričio 10 d. pranešimu informavo Klaipėdos VGTPT apie tai, kad antrinės teisinės pagalbos teikimą T. Ž. pagal sprendimą Nr. 11-92-A/09 tikslinga nutraukti vadovaujantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, nes atstovavimas šioje byloje yra neperspektyvus. Advokatas savo pranešime nurodė, kad iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo ir Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties turinio matyti, jog pareiškėjos reikalavimai jau buvo išnagrinėti anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose ir dėl jų jau buvo priimti įsiteisėję teismų sprendimai. Todėl šiuo atveju teismai iš viso netaikė jokių materialinės teisės normų. Iš bylos medžiagos nematyti, kad nagrinėjant bylą buvo padaryta kokių nors procesinės teisės pažeidimų, galėjusių turėti įtakos priimtų teismo sprendimo ir nutarties teisėtumui ir, vadovaujantis CPK 346 straipsnio nuostatomis, galėtų sudaryti kasacijos pagrindą. Klaipėdos VGTPT, siekdama visapusiškai išsiaiškinti visas antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai pagal 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 113-92-A/09 aplinkybes, kartu su 2009 m. lapkričio 24 d. raštu Nr. (1.7)-SR-3685 pateikė advokatui V. M. pareiškėjos pakartotinio 2009 m. lapkričio 23 d. prašymo kopiją ir paprašė advokato pateikti jo pranešime minimų teismo sprendimų kopijas bei pranešti, ar pareiškėjos 2009 m. lapkričio 23 d. prašyme nurodomos aplinkybės turi įtakos vertinant tolimesnio atstovavimo pareiškėjai šioje civilinėje byloje perspektyvumą. Advokatas V. M., atsakydamas į šį Klaipėdos VGTPT raštą, nurodė, kad pareiškėja savo pakartotiniame prašyme, kaip ir ankstesniame advokatui pateiktame jos 2009 m. lapkričio 6 d. prašyme, nurodo tik faktines aplinkybes, kurios, jos manymu, teismų yra neteisingai įvertintos. Advokatas taip pat nurodė, kad pareiškėjai buvo išaiškinta, kad skundo dėl faktinių bylos aplinkybių netinkamo išaiškinimo pateikti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nėra galimybės. Advokato nuomone, nei prieš tai, nei 2009 m. lapkričio 23 d. tarnybai pateiktame prašyme pareiškėja nenurodė įstatyme numatytų kasacijos pagrindų. Klaipėdos VGTPT, išnagrinėjusi visą turimą informaciją bei dokumentus, nustatė, kad advokato V. M. teiginiai dėl kasacijos pagrindų šioje civilinėje byloje nebuvimo yra pagrįsti. Todėl, vadovaujantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu, antrinės teisinės pagalbos teikimas pareiškėjai buvo nutrauktas. Pažymėjo, kad pagal CPK 347 straipsnio 3 dalį, kasacinį skundą surašo ir pasirašo advokatas. Advokatas negali parengti kasacinio skundo bei jį pasirašyti, jeigu nėra kasacijos pagrindų, nes tai prieštarautų CPK 346 straipsnio 1 daliai, tai draudžia ir Lietuvos advokatų etikos kodekso 6.7 punktas. Be to, pagal CPK 95 straipsnį, šaliai, nesąžiningai padavusiai nepagrįstą kasacinį skundą, teismas gali paskirti iki dvidešimties tūkstančių litų baudą. Advokatui neįžvelgus kasacijos pagrindų, o pareiškėjai nepateikus konkrečių faktų, patvirtinančių tokių pagrindų buvimą, kasacija šiuo atveju buvo negalima. Kasaciniam skundui surašyti nebuvo jokių teisinių argumentų. Atsakovo nuomone, tiek Klaipėdos VGTPT, tiek advokato veiksmai šiuo atveju buvo teisėti. Pareiškėjos pateikti argumentai nepatvirtina, kad Klaipėdos VGTPT veiksmais (neveikimu) jai buvo padaryta kokia nors žala, todėl tenkinti pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2010 m. kovo 4 d. sprendimu atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

Teismas sprendime nurodė, kad VGTP įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje numatyta, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, spręsdama dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, turi teisę prašyti advokato išvados, ar nėra šio straipsnio inter alia 6 dalyje nustatytų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų. VGTP įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje inter alia numatyta, jog antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai apie paaiškėjusias VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos nutraukimo. Nagrinėjamu atveju skundžiamas Klaipėdos VGTPT sprendimas priimtas vadovaujantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatomis, t. y. konstatavus atstovavimo neperspektyvumą. Nustatė, kad pareiškėja siekė gauti antrinę teisinę pagalbą tam, kad galėtų kreiptis su kasaciniu skundu į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-115-125/2009, kuria paliktas nepakeistas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-5258-793/2008. Pareiškėja 2009 m. lapkričio 9 d. ir 2009 m. lapkričio 23 d. pateikė Klaipėdos VGTPT prašymus, kuriuose nurodė, kad teismai nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes, įrodymus vertino atskirai nuo ieškinio pagrindo, neteisingai paskirstė šalims įrodinėjimo pareigą, nebuvo aktyvūs, taip pažeisdami CPK 12, 178, 185, 414 straipsnių nuostatas. Advokato V. M. 2009 m. lapkričio 10 d. ir 2009 m. lapkričio 26 d. pranešimuose dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo akcentuojama tai, kad kasacinio skundo parengimui ginčo atveju nėra CPK 346 straipsnyje numatytų pagrindų, kadangi pareiškėja kasacijos galimybę sieja su netinkamu faktinių ginčo bylos aplinkybių išsiaiškinimu, o ne su CPK 346 straipsnyje nustatytais įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindais. Teismas sprendė, kad atsakovo argumentai, jog CPK 346 straipsnyje numatytų įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarčių peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų nebuvimas daro kasacinio skundo paruošimą betiksliu, o tolimesnį atstovavimą ginčo byloje neperspektyviu, yra pagrįsti. Pareiškėjos reikalavimai dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir su tuo susijusių sumų priteisimo, neturtinės žalos atlyginimo faktiškai jau yra išspręsti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. sausio 3 d. sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-83/2008), kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-518-538/2007 paliktas nepakeistas. Teismas pabrėžė, kad tiek Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5258-793/2008, tiek Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-115-125/2009 priimtuose sprendimuose pareiškėjos ieškininiai reikalavimai nagrinėti tik tuo aspektu, kiek tai susiję su atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ atsiskaitymu su ieškove. Pažymėjo, kad šiose bylose teismai rėmėsi prieš tai įsiteisėjusiuose teismo sprendimuose ir nutartyse konstatuotais faktais, bet netaikė konkrečių materialinės teisės normų. Atsižvelgiant į tai, konstatuota, kad pareiškėja minėtose civilinėse bylose kėlė reikalavimus, kurie iš esmės susiję su jau įsiteisėjusio teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-518-538/2007 vykdymu, o ne siekdama apginti, pareiškėjos manymu, pažeistas ir (ar) pažeidžiamas jos teises ir (ar) teisėtus interesus. Todėl teismas Klaipėdos VGTPT 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimą pripažino teisėtu ir pagrįstu. Nustatė, kad nėra pagrindo teigti, jog Klaipėdos VGTPT, Klaipėdos VGTPT direktorius R. V. arba kiti darbuotojai, ar advokatas V. M. veikė neteisėtai ir dėl to pareiškėjai padaryta turtinė ir neturtinė žala. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, kurie galėtų pagrįsti pareiškėjos prašomas priteisti turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo sumas. Todėl pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmetė. Dėl nurodytų priežasčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalimi, netenkintas ir pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėja T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – skundą patenkinti. Pareiškėjos nuomone, bylą nagrinėjusi Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja I. Č. buvo suinteresuota bylos baigtimi ir šališka, kadangi pareiškėja buvo padavusi keletą skundų dėl šios teisėjos veiksmų. Tačiau pareiškėjos pareikštas nušalinimas teisėjai nebuvo patenkintas. Nurodo, kad atsakovas nepateikė jai kartu su savo atsiliepimu visų pridėtų 56 lapų dokumentų nuorašų. Paaiškina, kad 2010 m. vasario 5 d. kreipėsi į teismą su prašymu pateikti nurodytus dokumentus, tačiau teismas 2010 m. vasario 5 d. netenkino šio pareiškėjos prašymo, nors pats atsakovas privalėjo pateikti teismui kartu su savo atsiliepimu tiek nuorašų, kiek yra proceso dalyvių. Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkė A. R. 2010 m. vasario 9 d. raštu Nr. 5-635 taip pat netenkino pareiškėjos teisėtų reikalavimų ir neįpareigojo atsakovo pateikti jai visų pridėtų prie jo atsiliepimo dokumentų nuorašų. Teigia, kad dėl nurodytų priežasčių negalėjo tinkamai pasiruošti bylos nagrinėjimui.

Pažymi, kad, vadovaujantis CPK 347 straipsnio 3, 4 dalimis, paruošti kasacinį skundą ir jį paduoti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui gali tik advokatas. Tačiau pareiškėjai paskirtas advokatas V. M. dėl pastovių konfliktų su Klaipėdos VGTPT ir dėl savo asmeninių sumetimų atsisakė tai padaryti, tokiu būdu pažeisdamas jos teisę kreiptis į teismą su kasacija bei padarydamas nepataisomą turtinę ir neturtinę žalą. Mano, kad Klaipėdos VGTPT nepagrįstai nutraukė jai antrinės teisinės pagalbos teikimą ir advokato argumentai dėl civilinės bylos neperspektyvumo yra nepagrįsti. Klaipėdos VGTPT nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jai negalėjo būti paskirtas kitas advokatas, kuris galėtų tinkamai paruošti kasacinį skundą. Tvirtina, kad nei Klaipėdos VGTPT, nei Klaipėdos apygardos administracinis teismas negalėjo vertinti, ar byla gali būti nagrinėjama kasacine tvarka, nes tai yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prerogatyva. Akcentuoja, kad dėl neteisėtų Klaipėdos VGTPT veiksmų yra vilkinamas tolesnis civilinės bylos nagrinėjimas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjos apeliacinį skundą atsakovas Klaipėdos VGTPT prašo palikti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti. Savo prašymą atsakovas grindžia iš esmės tais pačiais argumentais, kurie buvo pateikti jo atsiliepime į pareiškėjos skundą, paduotą pirmosios instancijos teismui. Atsakovo nuomone, teismo priimtas sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija k onstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Nagrinėjamu atveju administracinis ginčas kilo dėl Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimo Nr. 2328-92-D/09, kuriuo pareiškėjai nutrauktas antrinės teisinės pagalbos teikimas pagal Klaipėdos VGTPT 2009 m. sausio 20 d. sprendimą Nr. 113-92-A/09, teisėtumo ir pagrįstumo.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą asmenims, kad šie galėtų tinkamai ginti pažeistas ar ginčijamas savo teises ir įstatymų saugomus interesus, reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas . Šio įstatymo 11–12 straipsniai apibrėžia, kokie asmenys ir kokiomis sąlygomis gali gauti antrinę teisinę pagalbą. Teisė gauti antrinę teisinę pagalbą nėra absoliuti, prigimtinė ir neribojama. Ją suteikia pati valstybė, savo iniciatyva ir savo nuožiūra, ir tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti. Antrinės teisinės pagalbos instituto paskirtis – suteikti kokybišką, efektyvią ir ekonomiškai pagrįstą teisinę pagalbą ginant teisėtus interesus tų asmenų, kuriems tokia pagalba būtiniausia. Todėl net ir esant formalioms sąlygoms, kai asmeniui antrinė teisinė pagalba turėtų būti teikiama, Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas numato tam tikrus apribojimus. Priešingu atveju, neribojant kreipimųsi skaičiaus, iškiltų reali grėsmė patenkinti kitų besikreipiančiųjų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos asmenų prašymus.

VGTP įstatymas nustato, kad tuo atveju, jei atstovavimas byloje neperspektyvus, antrinė teisinė pagalba neteikiama (VGTPĮ 11 str. 6 d. 2 p.), o jei ši aplinkybė paaiškėja po to, kai buvo priimtas sprendimas teikti šią pagalbą, antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas (VGTPĮ 23 str. 1 d. 9 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad atstovavimo byloje perspektyvumas VGTP įstatymo taikymo prasme yra vertinamojo pobūdžio. Šį vertinimą Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba kiekvienu konkrečiu atveju turi atlikti įvertinusi tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų visumą. Informacijos, kuria remiantis turi būti atliktas šis vertinimas, šaltiniai gali būti įvairūs. Informacija apie atstovavimo, kai yra priimtas sprendimas teikti antrinę teisinę pagalbą, neperspektyvumą paprastai gaunama iš advokato teikiančio antrinę teisinę pagalbą pranešimų (VGTPĮ 23 str. 2 d.), taip pat iš teismų priimtų procesinių sprendimų, asmens, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, paaiškinimų ir kt. Antrinės teisinės pagalbos teikimas remiantis VGTP įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 9 punktu gali būti nutrauktas, kai iš visų tam konkrečiam atvejui reikšmingų faktinių duomenų yra pakankamai akivaizdu, jog pradėtas ginčas šaliai, kuriai teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisinės perspektyvos (nebus pasiektas siekiamas rezultatas). Kartu pažymėtina, kad sprendimas nutraukti antrinę teisinę pagalbą turi būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir motyvuotas taip, kad antrinės teisinės pagalbos netekusiam asmeniui būtų aiškios teisinės pagalbos nutraukimo priežastys, o ginčui persikėlus į teismą (jei asmuo nesutinka su sprendimu nutraukti teisinę pagalbą), teismas galėtų patikrinti antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrįstumą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1162/2010).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja 2009 m. sausio 20 d. kreipsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama suteikti antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje Nr. 2A-1070-125/2008 (b. l. 32-36). Klaipėdos VGTPT 2009 m. sausio 20 d. sprendimu Nr. 113-92-A/09 „Dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“ nusprendė teikti pareiškėjai antrinę teisinę pagalbą civilinėje byloje dėl neteisėto atleidimo iš darbo ir darbo užmokesčio bei su juo susijusių sumų priteisimo ir antrinę teisinę pagalbą teikti paskyrė advokatą V. M. (b. l. 47).

Išanalizavęs civilinių bylų medžiagą, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus, advokatas V. M. 2009 m. lapkričio 10 d. Klaipėdos VGTPT pateikė pranešimą, kuriuo pasiūlė nutraukti pareiškėjai antrinės teisinės pagalbos teikimą, kadangi neegzistuoja CPK 346 straipsnyje įtvirtinti kasacinio skundo pagrindai (b. l. 60-61).

Klaipėdos VGTPT, įvertinusi visas aplinkybes, konstatavo, kad Klaipėdos miesto ir Klaipėdos apygardos teismo sprendimuose nebuvo taikytos materialinės teisės normos, o remtasi įsiteisėjusiuose sprendimuose ir nutartyse konstatuotais faktais, taip pat nenustatyta procesinės teisės pažeidimų, todėl kasacine tvarka kreiptis į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl šių sprendimų panaikinimo nėra pagrindo, o advokato išvados dėl kasacijos pagrindų šioje civilinėje byloje nebuvimo ir antrinės teisinės pagalbos teikimo pareiškėjai neperspektyvumo yra pagrįsti.

Iš į bylą pateikto Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. liepos 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5258-793/2008 (b. l. 68-72) matyti, jog pareiškėja civilinėje byloje, kurioje prašė jai suteikti antrinę teisinę pagalbą, į teismą kreipėsi prašydama jai iš atsakovo AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ priteisti kompensaciją ir skolą už nepanaudotas kasmetines atostogas, papildomas atostogas už ilgalaikį nepertraukiamą darbo stažą vienoje darbovietėje, taip pat dėl palūkanų išieškojimo, padarytos žalos atlyginimo ir kitų išlaidų priteisimo. Pirmosios instancijos teismas jos ieškinį atmetė, apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą (Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. spalio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-115-125/2009, b. l. 73-76). Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai savo sprendimuose nurodė, kad atsakovas AB „Lietuvos jūrų laivininkystė“ su pareiškėja atsiskaitė iki galo – atsakovė pareiškėjai sumokėjo kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas bei nepanaudotas atostogas už nepertraukiamąjį stažą, priteistą įsiteisėjusiais teismo sprendimais anksčiau nagrinėtose civilinėse bylose. Taigi pareiškėjos ieškinys ir apeliacinis skundas minėtose civilinėse bylose atmesti remiantis nustatyta faktine bylos aplinkybe, kad atsakovas su pareiškėja atsiskaitė iki galo, ir materialinės teisės normos nebuvo taikytos, pareiškėjos reikalavimų teisinis pagrįstumas nebuvo vertintas, nes jie iš esmės buvo išnagrinėti anksčiau iškeltose civilinėse bylose.

Pareiškėja 2009 m. lapkričio 22 d. pakartotiniu prašymu kreipėsi į Klaipėdos VGTPT, prašydama skubiai paskirti kompetentingą advokatą kasacinio skundo paruošimui, motyvuodama tuo, kad atsakovas civilinėje byloje iki šiol pilnai su ja neatsiskaitė, o teismas nevisapusiškai ir neobjektyviai ištyrė faktines bylos aplinkybes (b. l. 62-63). CPK 346 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad kasacija galima tik tuo atveju, kai yra šiame straipsnyje išvardyti pagrindai. Tokie pagrindai nustatyti šio straipsnio 2 dalyje. Kaip matyti iš pareiškėjos argumentų, ji iš esmės nesutinka su faktinių aplinkybių dėl ieškinio atmetimo civilinėje byloje Nr. 2-5258-793/2008 vertinimu, o toks kasacijos pagrindas CPK 346 straipsnio 2 dalyje nėra numatytas. Antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtas advokatas, išanalizavęs CPK 346 straipsnyje reglamentuotus kasacijos pagrindus, nenustatė ir jokių esminių procesinės teisės pažeidimų, kurie galėtų sudaryti pagrindą kasaciniam skundui paruošti. Šiuo atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, advokato (profesionalaus teisininko) pateikti aiškinimai yra pagrįsti. Todėl darytina išvada, kad Klaipėdos VGTPT turėjo pagrindą pareiškėjos atstovavimą byloje laikyti neperspektyviu (VGTP įstatymo 11 str. 6 d. 1 ir 2 p.), dėl ko antrinė teisinė pagalba negali būti teikiama.

Teismas, spręsdamas dėl reikalavimo atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, turi visapusiškai ištirti ir įvertinti aplinkybes, kurios gali pagrįsti arba paneigti sąlygų (viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui), būtinų valstybės ir savivaldybės civilinei atsakomybei atsirasti, buvimą arba nebuvimą, bei nurodyti konkrečius motyvus bei argumentus, kurių pagrindu padaro vienokią ar kitokią išvadą (administracinė byla Nr. A6-1286/2006). Nagrinėjama byla buvo išnagrinėta visapusiškai, tačiau nenustatyta, jog atsakovas veikė neteisėtai ar apskritai neveikė taip, kaip turėjo, todėl teisė į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą yra paneigiama, nesant bent vieno privalomo elemento valstybės viešajai atsakomybei atsirasti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjos reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliantės argumentais, kuriais jis grindžia savo abejones dėl bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjos galimo šališkumo, juos vertina kaip nepagrįstus. Atvejai, kuriais teisėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą numatyti ABTĮ 47 straipsnyje. Byloje nenustatyta, jog buvo įstatyme nurodytų aplinkybių (tokių įrodymų nepateikė ir apeliantė), dėl kurių Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja negalėjo nagrinėti bylos dėl pareiškėjos skundo atsakovui Klaipėdos VGTPT ir turėjo nusišalinti. Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad anksčiau ji yra padavusi keletą skundų ir prašymų dėl šios teisėjos nušalinimo, pati savaime nesuteikia pagrindo kelti abejones dėl teismo nešališkumo ir ši aplinkybė nepatenka į ABTĮ 47 straipsnyje nurodytą atvejų sąrašą, kai teisėjas negali nagrinėti bylos. Todėl pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjantis bylą teismas pažeidė procesinės teisės normas ir pareiškėjos teisę į nešališką teismą, nėra.

Dėl pareiškėjos apeliacinio skundo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas neįvykdė teisėtų jos reikalavimų ir neįpareigojo atsakovo pateikti jai visų pridėtų prie jo atsiliepimo dokumentų nuorašų, pažymėtina, kad pareiškėja turėjo teisę ir galimybę susipažinti su visa bylos medžiaga bei teismo (teisėjo) leidimu savo lėšomis pasidaryti dokumentų kopijas bei išrašus (ABTĮ 51 str.), be to, kaip matyti iš dokumentų turinio didžioji dauguma atsakovo su atsiliepimu į skundą pateiktų dokumentų pareiškėjai turėjo būti žinoma.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, tinkamai taikė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatas, reglamentuojančias antrinės teisinės pagalbos teikimą, ir pagrįstai padarė išvadą, kad Klaipėdos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2009 m. gruodžio 9 d. sprendimas Nr. 2328-92-D/09 yra teisėtas bei pagrįstas. Byloje nėra jokių duomenų, galinčių kelti kokių nors abejonių kurio nors iš bylą nagrinėjusios pirmosios instancijos teismo teisėjų objektyvumu. Tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n utaria:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2010 m. kovo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos T. Ž. apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Anatolijus Baranovas Artūras Drigotas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė