- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-05
- Bylos Nr.
- e2A-731-425/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00620-2018-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Ramunė Čeknienė, Eigirdas Činka
- Ieškovas
- K. Č., G. Č.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. e2A-731-425/2019. Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00620-2018-3.
2019 m. gruodžio 5 d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Laimanto Misiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramunės Čeknienės, Eigirdo Činkos,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų K. Č. ir G. Č. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-119-477/2019 pagal ieškovų K. Č. ir G. Č. ieškinį I. L., Z. R. ir J. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros ir paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl kelio servituto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai pirmosios instancijos teismui pareikštu ieškiniu prašė nustatyti vienam iš nurodytų žemės sklypų servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėms bei naudotis pėsčiųjų taku viešpataujančio daikto savininkui mokant 10 procentų dydžio nustatyto žemės mokesčio dydžio metinę kompensaciją tarnaujančio žemės sklypo savininkui.
2. Nurodė, kad į jiems priklausančią namų valdą, jie gali pateikti arba pro atsakovėms I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą, arba pro atsakovei J. B. priklausančią namų valdą. Iki šiol ieškovai naudojasi pravažiavimu pro atsakovėms I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą. Nuo 2018 m. pavasario nurodytos atsakovės ėmė drausti ieškovams naudotis privažiavimu iki jiems priklausančios namų valdos per I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą. Šios atsakovės tokį draudimą motyvavo tuo, kad per joms priklausančią namų valdą, nėra nustatytas servitutas, kuris užtikrintų ieškovams patekimą į jiems priklausančią namų valdą. Ieškovai taip pat nurodė, kad yra galimas kitas privažiavimas į jiems priklausančią namų valdą, nustatant kelio servitutą per J. B. namų valdą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmai 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, nustatė žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 3 m. pločio, 0,0061 ha ploto kelio servitutą pagal 2017-06-10 UAB „Jiregma“ parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas), viešpataujančio daikto savininkams K. Č. ir G. Č., mokant 11 procentų dydžio šiam žemės sklypui nustatyto žemės mokesčio dydžio metinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui J. B.. Ieškinį atsakovių I. L. ir Z. R. atžvilgiu atmetė. Taip pat priteisė iš J. B. 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams (atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidos), o iš G. Č. ir K. Č. solidariai priteisė 848 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovių I. L. ir Z. R. naudai; 27,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei. Iš J. B. priteisė 27,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
4. Teismas sprendė, kad tenkinus alternatyvų ieškovų reikalavimą ir nustačius kelio servitutą per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, servitutas šią namų valdą padalintų į dvi dalis. Be to, šis pravažiavimas yra prie pat įėjimo į gyvenamąjį namą. Taigi ieškovų patekimas transporto priemonėmis į jiems priklausančią namų valdą yra ypatingai nesaugus atsakovių I. L., Z. R. ir jų šeimų narių atžvilgiu. Kelio servituto nustatymas per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, yra nesaugus, neproporcingas ir neracionalus. Tačiau ieškovų alternatyvus reikalavimas nustatyti kelio servitutą per atsakovės J. B. priklausantį žemės sklypą yra tenkinamas, kadangi toks servituto nustatymas yra kur kas saugesnis, racionalesnis, sukuriantis mažiausiai nepatogumų tarnaujančiam žemės sklypo savininku – kelias eina atsakovei priklausančio žemės sklypo pakraščiu, ribojasi su sklypo riba, pravažiavimas yra apie 30 m. nuo atsakovės namo, o šiuo pravažiavimu naudojasi atsakovė J. B. ir dabartiniai jai priklausančio namo nuomininkai. Be to, atsakovė J. B. patvirtino, kad ji negyvena jai priklausančiame name, šį namą ji nuomoja kitiems asmenims, kas teismo vertinimu, reiškia, kad kelio nustatymas per J. B. namų valdą šiuo metu, nesukurs jai asmeniškai ir jos šeimos nariams papildomų nepatogumų.
5. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad ieškinį patenkinus, iš atsakovės J. B. priteisiamos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau, atmetus ieškinį atsakovių I. L. ir Z. R. atžvilgiu, joms iš ieškovų priteisiamos patirtos bylinėjimosi išlaidos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą motyvai
6. Apeliaciniu skundu ieškovai prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų – nepriteisti iš ieškovų 848 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovėms I. L. ir Z. R., taip pat 27,39 Eur dydžio išlaidas valstybei.
7. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš ieškovų solidariai priteisė bylinėjimosi išlaidas, kadangi proceso teisės normose nenustatyta solidarios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti. Be to, iš pirmosios instancijos teismo formuluotės nėra aišku, kokia dalis iš priteistų 848 Eur turi būti atlyginama kiekvienai iš atsakovių. Negana to, nagrinėjama civilinė byla yra elektroninė, tačiau elektroninės bylos dokumentuose nėra atsakovių bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių duomenų.
8. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nagrinėjamoje byloje ieškovai pareiškė alternatyvius reikalavimus, tačiau tokių reikalavimų pareiškimas, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, reiškia tai, kad vienos iš alternatyvos patenkinimas teismo sprendimu reiškia bylos laimėjimą, dėl ko iš laimėjusios šalies, šiuo atveju, ieškovų, negali būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Papildomai pažymi ir tai, kad šioms atsakovėms priklausančiu žemės sklypu patekimui į ieškovų žemės sklypą buvo naudotasi daugiau, nei 40 metų, dėl ko pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovai, reikšdami alternatyvų reikalavimą, veikė savo rizika ir dėl to turi prisiimti tokio veikimo pasekmes, juo labiau kad tiek atsakovės I. L. ir Z. R., tiek atsakovė J. B. pripažino kelio servituto būtinybę.
9. Pareikštu apeliaciniu skundu ieškovai taip pat nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstyti pašto išlaidas. Šio atveju didžioji dalis išlaidų susidarė dėl teismo šaukimų siuntimo, nors tiek ieškovai, tiek atsakovės buvo atstovaujamos advokatų, dėl ko procesiniai dokumentai turėjo būti įteikiami tik šalių atstovams, bet ne siunčiami kiekvienai iš šalių Be to, tretieji asmenys, būdami viešojo administravimo institucijomis, turėjo prieigą prie EPP, per kurį galėjo būti įteikiami procesiniai dokumentai.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo ieškovų apeliacinį skundą nagrinėti ir procesinį sprendimą priimti vadovaujantis įstatymu, teisingumo ir protingumo principais.
11. Atsiliepimu atsakovės I. L. ir Z. R. su apeliaciniu skundu sutinka iš dalies. Mano, kad apeliaciniame skunde teisinai nurodyta, kad solidari prievolė įstatyme nėra įtvirtinta dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors šiuo atveju ieškinį reiškė ieškovai, kurie yra sutuoktiniai. Tačiau atsakovės neprieštarauja, kad būtų nurodytos konkrečios priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dalys iš kiekvieno iš ieškovų. Be to, į bylą buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys atsakovių patirtų bylinėjimosi išlaidų dydį, o atsakovės neprieštarauja, jog priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis kiekvienai iš atsakovių būtų patikslintas.
12. Tačiau atsakovės kategoriškai nesutinka su ieškovų vertinimu, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms išvis neturi būti atlyginamos, kadangi nors ieškovai iš nelaikomi pralaimėję bylą, tačiau ieškovų reikalavimas atsakovių I. L. ir Z. R. atžvilgiu buvo atmestas, todėl iš ieškovų turi būti atlyginamos atsakovių I. L. ir Z. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
13. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliaciniame skunde nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
14. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai tvirtina, kad jie buvo pareiškę alternatyvius reikalavimus dėl kelio servituto nustatymo, todėl tenkinus vieną iš reikalavimų, ieškovai negali būti laikomi pralaimėjusiais civilinę bylą šalimi ir iš jų būtų priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovų prievolę atlyginti atsakovių I. L. ir Z. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas nustatė kaip solidariąją, nenurodė konkrečių bylinėjimosi išlaidų dydžio kiekvienai iš atsakovių, o taip pat neatsižvelgė į tai, kad į elektroninę bylą nebuvo pateiktų dokumentų apie atsakovių patirtas bylinėjimosi išlaidas. Be to, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai paskirstė pašto išlaidas, kurios susidarė siunčiant byloje dalyvaujantiems asmenims teismo šaukimus ir pranešimus, kadangi šalis atstovavo advokatai, o tretieji asmenys yra viešieji subjektai, turintys galimybę prisijungi ir visus procesinius dokumentus gauti per EPP.
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ieškovų apeliaciniu skundu keliamus reikalavimus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, o taip pat bylinėjimosi išlaidų priteisimą ir paskirstymą reglamentuojančias teisės aktų nuostatas sprendžia, kad yra pagrindas tenkinti dalį ieškovų apeliacinio skundo.
16. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra tas, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino, jog ieškovai negali būti laikomi pralaimėjusiais šią civilinę bylą, kadangi vienas iš jų pareikštų alternatyvių reikalavimų yra tenkintas, todėl iš ieškovų yra nepagrįstai priteistos bylinėjimosi išlaidos atsakovėms I. L. ir Z. R..
17. Išties, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką ieškovas, atsižvelgdamas į materialinį teisinį reguliavimą, teismui pateikiamame ieškinyje gali nurodyti alternatyvius ieškinio reikalavimus. Alternatyvių ieškovo reikalavimų nurodymas reiškia, kad ieškovas, kreipdamasis į teismą teisminės gynybos, apibrėžia teisme nagrinėtino ginčo ribas tokiu būdu, kad bet kurio iš pareikštų reikalavimų patenkinimas reikštų kilusio ginčo išsprendimą iš esmės. Tokių reikalavimų esmė yra ta, kad vienas ieškinio reikalavimas pašalina kito galimybę, tačiau bet kuriuo iš jų yra siekiama apginti pažeistas ar ginčijamas asmens materialines subjektines teises arba įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-185-916/2019 ir kt.). Tačiau svarbu pažymėti tai, kad net ir pareiškus alternatyvius reikalavimus, bylinėjimosi išlaidos tarp šalių, vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatomis, paskirstomos proporcingai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovai, pareiškę alternatyvius reikalavimus skirtingiems atsakovams, savo valia prisiėmė riziką, jog vienas iš reikalavimų, net ir esant pagrindui tenkinti kitą reikalavimą, bus pripažintas nepagrįstu ir atmestas. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria iš ieškovų nuspręsta priteisti atsakovių I. L. ir Z. R. patirtas bylinėjimosi išlaidas.
18. Apeliaciniame skunde visiškai pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė ieškovų solidariąją prievolę dėl priteistų iš ieškovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atsakovių I. L. ir Z. R. atžvilgiu.
19. Teismų praktikoje nurodoma, kad bylinėjimosi išlaidos solidariai negali būti priteisiamos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Šalys lygiais pagrindais naudojasi įstatymo suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdo pareigas. Dėl to iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012,Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.). Be to, solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu nustatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnis). CPK VIII skyrius, reglamentuojantis žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, mokėjimo bei jų paskirstymo tvarką, nenumato solidariosios atsakomybės pagrindų.
20. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą, galima daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nepagrįstai atsakovėms I. L. ir Z. R. jų patirtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovų priteisė solidariai. Dėl to ši skundžiamo sprendimo dalis keistina ir atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos po dalį iš kiekvieno ieškovo atskirai.
21. Be to, kaip pagrįstai nurodoma ieškovų apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš ieškovų atsakovių I. L. ir Z. R. naudai 848 Eur bylinėjimosi išlaidas, nenurodė konkrečios kiekvienai iš ieškovių priteisiamos sumos. Iš į bylą pateiktų duomenų matyti, jog atsakovė I. L. už advokato suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjusi 220 Eur, o I. R. – 628 Eur, dėl ko skundžiamas sprendimas šioje dalyje taip pat keistinas ir iš kiekvieno iš ieškovų atsakovei I. L. priteisiama po 110 Eur, o atsakovei I. R. – po 314 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti pirmosios instancijos teisme.
22. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas išvis neturėjo pagrindo priteisti minėtų atsakovių išlaidų advokato pagalbai apmokėti, nes į civilinę bylą, kuri yra elektroninė, nėra pateikti šias atsakovių išlaidas patvirtinantys dokumentai, yra nepagrįstas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2018-10-15 priėmė patvarkymą, kuriuo nutarė padaryti nagrinėjamos elektroninės civilinės bylos popierinį variantą (1 t., 127 b. l.). Taigi į popierinį civilinės bylos variantą esant pateiktiems advokato E. L. Pinigų priėmimo kvitams, kuriuos pasirašė advokatas ir atsakovės, nėra pagrindo išvadai, jog atsakovių patirtos bylinėjimosi išlaidos nėra įrodytos ir pagrįstos ir bylą nėra pateikta tai patvirtinančių įrodymų.
23. Kartu apeliacinės instancijos teismas iš dalies sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismo skundžiamu sprendimu yra nepakankamai tiksliai apskaičiuotos ir dėl to neteisingai priteistos pašto išlaidos valstybei. Išties, CPK 118 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad tais atvejais, kai šalis ar trečiasis asmuo veda bylą per atstovą, su byla susiję procesiniai dokumentai įteikiami tik atstovui, o kai šalis ar trečiasis asmuo teismui raštu nurodo, kad procesinius dokumentus pageidauja gauti patys, – tik šaliai ar trečiajam asmeniui, išskyrus atvejus, kai teismas konstatuoja, kad atstovui procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau.
24. Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateiktų šalių prašymų dėl dokumentų gavimo tiesiogiai patiems, o pirmosios instancijos teismas taip pat nėra nutaręs, kad procesiniai dokumentai bus įteikiami operatyviau ne šalių atstovams, o tiesiogiai šalims. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovai buvo atstovaujami advokatės, kuri nuo ieškinio pateikimo teismui dienos buvo prisijungusi prie EPP, todėl procesinių dokumentų siuntimo ieškovams ar jų advokatei išlaidų negalėjo susidaryti. Atsakoves I. L. ir Z. R. nuo 2019-07-27 atstovavo advokatas E. L., kuris pirmosios instancijos teismui buvo pateikęs prašymą dėl prieigos prie civilinės bylos sudarymo per EPP (1 t., 102 b. l.). Taigi nuo 2017-07-27 procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atsakovėms I. L. bei Z. R., o taip pat jų atstovui advokatui apskaičiuojamos negalėjo būti. Be to, CPK 175¹ straipsnio 9 dalyje numatyta, kad advokatams, advokatų padėjėjams, antstoliams, antstolių padėjėjams, notarams, valstybės ir savivaldybių įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, finansų įstaigoms, draudimo ir audito įmonėms, teismo ekspertams, bankroto administratoriams ir restruktūrizavimo administratoriams teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis. Atsižvelgiant į tai, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos nagrinėjamoje byloje dalyvavusiems tretiesiems asmenims (Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracija, Kultūros ir paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos) taip pat negalėjo susidaryti, kadangi šie dokumentai turėjo būti įteikti EPP. Taigi nagrinėjamu atveju pašto išlaidos gali būti apskaičiuojamos tik už procesinių dokumentų siuntimą atsakovėms po ieškinio priėmimo bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos atsakovei J. B., kadangi byloje nėra jokių duomenų apie šio asmens išreikštą prašymą dėl procesinių dokumentų gavimo EPP. Atsižvelgiant į tai, bendros nagrinėjamoje byloje patirtos pašto išlaidos yra mažinamos iki 21,58 Eur bei paskirstomos tarp ieškovų ir atsakovės J. B. iš kiekvieno iš ieškovų priteisiant po 5,40 Eur, o iš atsakovės – 10,79 Eur.
25. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias pašto išlaidų apskaičiavimą bei teisinės pagalbos išlaidų paskirstymą, dėl ko šios skundžiamo sprendimo dalys keistinos – sumažinama iš šalių priteistų pašto išlaidų suma bei iš ieškovų bylinėjimosi išlaidos atsakovėms priteisiamos ne solidariai, o iš kiekvieno atskirai kiekvienai atsakovei, atitinkamai pagal jų pateiktus įrodymus dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
26. Nors ieškovų apeliacinis skundas yra tenkinamas iš dalies, tačiau esminis reikalavimas, t.y. dėl bylinėjimosi išlaidų iš ieškovų atsakovėms I. L. ir Z. R. nepriteisimo, yra atmetamas. Taigi skundžiamu sprendimu tenkintų bei atmestų materialinių reikalavimų proporcija nėra keičiama, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimu tarp šalių nustatyta teisinių išlaidų paskirstymo proporcija taip pat nėra perskirstoma.
27. Iš esmės atmetus ieškovų apeliacinį skundą, atsakovei Z. R. priteistinos turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme – 130,00 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, 2 t., 197 b. l.). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, atsakovei suteiktų teisinių paslaugų kokybę, daro išvadą, kad atsakovės pateiktų išlaidų, susijusių su advokato pagalba, dydis neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
nutaria:
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2019 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pakeisti ir išdėstyti taip:
Priteisti iš ieškovų G. Č. ir K. Č. po 110 Eur atsakovei I. L. teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš ieškovų G. Č. ir K. Č. po 314 Eur atsakovei Z. R. teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme
Priteisti iš ieškovų G. Č. ir K. Č. po 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš J. B. 10,79 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš ieškovų G. Č. ir K. Č. po 65 Eur teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme atsakovei Z. R..