- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-08-20
- Bylos Nr.
- e2-119-477/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- I. L., J. B.
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros
- Kategorijos
- 2.4.4.1Servitutas
trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui V. Černov,
teismo posėdyje, išnagrinėjęs K. Č. ir G. Č. ieškinį I. L., Z. R., ir J. B., tretiesiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Zarasų rajono savivaldybės administracijai, Kultūros ir paveldo departamentui prie Kultūros ministeri-jos dėl kelio servituto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
K. Č. ir G. Č. ieškinyje nurodė, kad į jiems priklausančią namų valdą, jie gali pateikti arba pro atsakovėms I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą, arba pro atsa-kovei J. B. priklausančią namų valdą. Iki šiol, ieškovai naudojasi pravažiavimu pro at-sakovėms I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą. Nuo 2018 m. pavasario, nuro-dytos atsakovės, ėmė drausti ieškovams naudotis privažiavimu iki jiems priklausančios namų valdos, per I. L. ir Z. R. priklausančią namų valdą. Šios atsakovės tokį draudimą motyvavo tuo, kad per joms priklausančią namų valdą, nėra nustatytas servitutas, kuris užtikrintų ieškovams patekimą į jiems priklausančią namų valdą. Ieškovai taip pat nurodė, kad yra galimas kitas privažia-vimas į jiems priklausančią namų valdą, nustatant kelio servitutą per J. B. namų valdą.
Atsiliepimas
Atsakovės I. L. ir Z. R. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu jų atžvilgiu nesutinka. Ieškovai į jiems priklausančią namų valdą patenka per atsakovėms priklausančią namų valdą. Pravažiavimas iki ieškovų namų valdos, eina per atsakovių namų valdos kiemą ir tokiu būdų namų valdą dalina į dvi dalis. Be to, šis pravažiavimas yra prie pat įėjimo į namą, ieškovai daž-nai važinėja automobiliais į savo namų valdą, ir tokiu būdu kelia didelį pavojų atsakovėms ir jų šeimų nariams.
Atsakovė J. B. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies.
Ši atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad sutinka, jog jai priklausančioje namų valdoje būtų nusta-tytas servitutinis kelias, kuriuo ieškovai galėtų patekti į jiems priklausančią namų valdą. Tačiau J. B. laiko, kad ieškovai turėtų jai kompensuoti jiems priklausančios namų valdos dalimi (0,02 ha), arba kompensuoti atsakovei kelio servitutu apsunkimano, jai priklausančio namų valdos sklypo vertės praradimą – 7 000 Eur.
Tretysis asmuo, Nacionalinė žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašė jį tenkinti.
Tretysis asmuo, Zarasų rajono savivaldybės administracija, atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu, ieškovė K. Č. ir jos atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Ieškovų atstovė sutiko, kad racionalesnis, mažiau sukeliantis nepatogumų tarnaujančio žemės sklypo savininkui ir saugesnis, yra privažiavimas iki ieškovų namų valdos, per atsakovei J. B. priklausančią namų valdą.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu, atsakovės I. L., Z. R. ir jų atstovas atsiliepimą palaikė, prašė ieškinį atmesti. Šios atsakovės papildomai nurodė, kad prieš maždaug 15 m., pro jų kiemą pravažiuojantis automobilis, sužalojo jų giminaitį. Ankstesnė ieškovams priklausančios namų valdos ir namo savininkė, pravažiavimu per atsakovių kiemą į jai priklausančią namų valdą, naudojosi ypa-tingai retai ir tai nekėlė nepatogumų atsakovėms.
Atsakovė J. B., teisme palaikė savo atsiliepimą. J. B. sutiko, kad ieš-kovai į jiems priklausančią namų valdą, gali patekti arba pro atsakovių I. L. ir Z. R. arba pro jos namų valdas. Teisme J. B. nurodė, kad jei ieškovai savo sąskaita užtikrintų jai galimybę prisijungti prie nuotekų kanalizacijos, ji neprieštarautų, kad ieškovai į jiems priklausančią namų valdą, patektų per jos namų valdą. Atsakovė ateityje planuoja toje namų valdos dalyje, kurioje galėtų būti nustatytas kelio servitutas, statyti garažą. J. B. priklausantis namas yra išnuomotas, ji pati dvejus metus gyvena (duomenys neskelbtini).
Trečiojo asmens, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas, palaikė atsiliepimą į ieškinį, ir nurodė, kad atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, objektyviai raciona-lesnis ir saugesnis, privažiavimas iki ieškovų namų valdos, būtų nustačius kelio servitutą per atsakovei J. B. priklausančią namų valdą.
Trečiojo asmens, Zarasų rajono savivaldybės administracijos atstovas, teisme palaikė trečiojo as-mens, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovo poziciją.
Bylos nagrinėjimo metu, buvo apklaustas liudytojas V. S. – Zarasų rajono savivaldy-bės administracijos Teritorijų planavimo sk. vadovas. Šis liudytojas parodė, kad pravažiavimas iki ieš-kovams priklausančio namo per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, yra nesaugus. Saugesnis, racionalesnis ir proporcingesnis kelio servitutas, ieškovams patekti iki jiems priklausančios namų valdos, būtų per J. B. namų valdą.
Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančio daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 str. 1 d.). Servitutu suteikiamos servituto turėtojui konkrečios naudojimosi konkrečiu svetimu daiktu teisės (CK 4.112 str. 1 d.), servituto suteikiamos teisės turi būti įgyvendinamos pagal tikslinę paskirtį, kad būtų kuo mažiau nepatogumų tarnaujančio daikto savininkui (CK 4.113 str. 1 d.). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, o nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normalio-mis sąlygomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 str. 1d.).
Žemesnės instancijos teismas
Kaip matyti iš ieškinio turinio ir reiškiamo reikalavimo, ieškovų ir jų atstovo paaiškinimų, šios bylos dalykas – alternatyvaus kelio servituto nustatymas.
Teismo posėdžio metu atsakovės sutiko, kad ieškovai į jiems priklausančią namų valdą, gali patekti per I. L. ir Z. R. arba per J. B. namų valdas. Šią aplinkybę patvirtina vietos apžiūros protokolas /T 1, b.l. 153/, taip pat kelio servituto nustatymo planai /T 2, b.l. 25-26/. Vietos apžiūros metu, buvo nustatyta, kad ieškovai negali įsirengti įvažiavimo į savo namų valdą nuo (duomenys neskelbtini) gatvės, nes šioje vietoje, ties jiems priklausančio žemės sklypo riba, yra status šlaitas. Kad šioje vietoje ieškovai dėl objektyvių vietovės ypatumų negali įsirengti įvažiavimo į jiems priklausančią namų valdą, patvirtino ir atsakovės. Šios aplinkybės patvirtina, kad ieškovų pateikimą į jiems priklausančią namų valdą, esant ginčui, gali užtikrinti tik kelios servituto nustatymas.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovai į jiems priklausančią namų valdą, patenka per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą. Kaip teisme parodė atsakovės I. L. ir Z. R., anks-tesnė ieškovams priklausančio namo ir žemės sklypo savininkė, nuo apie 1978 m., į jai priklausančią namų valdą, pravažiuodavo per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą. Buvusi ieško-vams priklausančio namo ir žemės sklypo savininkė, išimtinai retai naudojosi pravažiavimu per atsakovėms priklausančią namų valdą ir tai nekėlė atsakovėms nepatogumų. Ieškovams tapus ankstes-nei kaimynei priklausiusio namo ir namo ir namų valdos savininkais, labai padidėjo transporto prie-monių eismas per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą. Iš pateiktų prie atsiliepimo fotonuotraukų, nurodytoms atsakovėms priklausančio žemės sklypo plano, bei vietos apžiūros proto-kolo matyti, kad pravažiavimas per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, iki ieškovams priklausančios namų valdos, eina per patį namų valdos sklypo vidurį/T 1, b.l.99, 103-104, 153/. Nustačius kelio servitutą per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, esant tokioms aplinkybėms, jis šią namų valdą padalintų į dvi dalis. Be to, šis pravažiavimas yra prie pat įėjimo į gyvenamąjį namą. Teismas sutinka, kad ieškovų patekimas transporto priemonėmis į jiems priklausančią namų valdą, esant nustatytoms aplinkybėms, yra ypatingai nesaugus atsakovių I. L., Z. R. ir jų šeimų narių atžvilgiu. Kelio servituto nustatymas per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, yra nesaugus, neproporcingas ir neracionalus.
Ieškovai pateikė alternatyvų reikalavimą, nustatyti kelio servitutą per J. B. namų valdą. Apžiūrėjus atsakovės J. B. namų valdą, buvo nustatyta, kad į jai priklausančią namų valda, yra patenkama keliu, kuris prasideda J. Ž. gatvėje. Dalis šio kelio yra valstybinėje žemėje/T 1, b.l. 26/. Šis kelias eina J. B. priklausančio žemės sklypo pakraščiu, ir ribo-jasi su sklypo riba. Pravažiavimas yra apie 30 m. nuo J. B. namo, ir tai reiškia, kad jis yra žymiai saugesnis, nei pravažiavimas per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą. Šiuo pravažiavimu naudojasi atsakovė J. B. ir dabartiniai jai priklausančio namo nuomi-ninkai.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes. Atsakovė J. B. patvirtino, kad ji negyvena jai priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį namą ji nuomoja kitiems asmenims. Ši aplinkybė reiškia, kad kelio nustatymas per J. B. namų valdą šiuo metu, nesukurs jai asmeniškai ir jos šeimos nariams papildomų nepatogumų.
Atsikirsdama į ieškinį, J. B. nurodė, kad ji sutiktų dėl kelio servituto nustatymo per jos namų valdą, jei ieškovai savo sąskaita užtikrintų jai galimybę prisijungti prie nuotekų tinklų. Šiuo metu, nuotekos yra kaupiamos izoliuotame šulinyje, esančiame šalia ieškovų namų valdos ribos. Tokį reikalavimą atsakovė grindė ta aplinkybe, kad ji planuoja toje vietoje, kur ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, statyti garažą. Prisijungus prie nuotekų tinklų ir panaikinus vietinės kanalizacijos šulinį, garažą būtų galima statyti arčiau gyvenamojo namo ir tokiu būdu, tai sudarytų sąlygas ieškovams netrukdomai patekti į jiems priklausančią namų valdą, o atsakovei pilna apimtimi naudotis savo namų valda. Nors J. B. nurodė, kad planuoja statyti savo namų valdoje garažą, ta-čiau jokių įrodymų patvirtinančių tai, nepateikė. Ši atsakovė taip pat nepateikė jokių įrodymų patvir-tinančių, kad toje jos namų valdos vietoje, kurioje ieškovai prašo nustatyti kelio servitutą, gali būti statomas statinys – garažas. Ši atsakovė taip pat nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad statinys - garažas gali būti statomas tik toje jos namų valdos dalyje, kurioje ieškovai prašo nustatyti kelio servi-tutą. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad ši byla nagrinėjam virš metų, tačiau atsakovė J. B. per šį laiką, nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad vykdo kokius nors garažo statybos ar statybos pasirengimo darbus.
Be to, ši atsakovė atsiliepime nurodė, kad nustačius kelio servitutą jai priklausančioje namų valdoje, jo vertė sumažėtų, jei atsakovė suplanuotų parduoti jai priklausantį namą ir namų valdą. Šis atsiliepimo argumentas yra neapibrėžtai hipotetinio pobūdžio, todėl negali būti teisiškai vertinamas. Nors J. B. atsiliepime nurodė, kad nustačius jos namų valdoje kelio servitutą, namų val-dos vertės praradimas, būsimi nepatogumai ir patiriami nuostoliai sudarytų 7 000 Eur, kuriuos ieš-kovai turi jai kompensuoti, tačiau jokie įrodymai patvirtinantys nurodytas aplinkybes, nepateikti.
Iš J. B. atsiliepimo turinio, jos paaiškinimų teisme matyti, kad ji iš esmės sutinka, jog kelio servitutas gali būti nustatytas per jai priklausančią namų valdą. Kaip matyti, sutikdama su kelio servituto nustatymu per jai priklausančią namų valdą, ir iškeldama sąlyginius reikalavimus ieškovams, J. B. siekia pasipelnyti, nes nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsiliepi-mo argumentus, bei jos atsikirtimus ir paaiškinimus teisme.
Šios aplinkybės leidžia padaryti išvadą, kad kelio servituto nustatymas per J. B. priklausantį žemės sklypą, yra racionalesnis, saugesnis, mažiausiai sukuriantis nepatogumų tarnau-jančio žemės sklypo savininkei - J. B..
Ieškinys J. B. atžvilgiu tenkintinas, I. L. ir Z. R. atžvilgiu at-mestinas.
Kompensacija už naudojimąsi servitutiniu keliu.
Būtinybė nesant kito tinkamo nuosavybės naudojimo būdo, kaip tik apriboti kito asmens nuosa-vybės teisę, siejama su būtinybe tinkamai atlyginti už nustatytą servitutą. Pagrindas mokėti tokią kom-pensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko nuostoliai. Tai turtiniai ir neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi netekimas, nepatogumų atsiradi-mas ir kita, įvertinta pinigais. Pagal bendrąsias taisykles, teismas, spręsdamas dėl kompensacijos dy-džio, atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio po-būdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Nustatant kompensacijos dydį, teismas nesaistomas tarnaujančiojo daikto savininko pagei-davimų ar viešpataujančio daikto savininko pasiūlymų, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, re-miasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis (LAT 2015-11-20 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-608-701/ 2015).
Atsakovė J. B. atsiliepime nurodė, kad dėl servituto nustatymo jos namų valdoje ji patirtų 7 000 Eur dydžio namų valdos nuvertėjimą, todėl jai turi būti nurodyta suma kompensuojama už kelio servituto jos namų valdoje nustatymą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši atsakovė nepateikė jokių įrodymų patvirtinančių, jog kelio servituto nustatymas per jos namų valdą iki ieškovų namų valdos, turės įtakos J. B. namų valdos vertės sumažėjimui ir, kad namų valdos vertės sumažėjimas gali būti 7 000 Eur dydžio.
Bylos nagrinėjimo metu, atsakovei J. B. buvo pasiūlyta naudotis advokato pagalba ir teikti teismui įrodymus dėl galimų turtinių praradimų, teismui nustačius servitutą jos namų valdoje. Nors 2019-05-30 vykusio teismo posėdžio metu, J. B. nurodė, kad teiks įrodymus apie jai priklausančios namų valdos ir namo vertės kaitos, teismui nustačius jos namų valdoje kelio servi-tutą, tačiau iki įrodymų tyrimo pabaigos, tokių įrodymų nepateikė. Iš byloje esančio VĮ Registrų centras banko išrašo matyti, kad J. B. priklausančios namų valdos vidutinė rinkos vertė yra 2 288 Eur /T 1, b.l./. Duomenų apie J. B. priklausančio namo vertę, byloje nėra. Esant šioms aplinkybėms, teismas negali atlikti objektyvų aplinkybių, susijusių su galimu J. B. priklausančio nekilnojamojo turto nuvertėjimu, nustačius jos namų valdoje kelio servitutą.
Ieškinys šioje dalyje pagrįstas, todėl tenkintinas.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas.
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas, teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.).
Ieškinį patenkinus, iš atsakovės J. B. priteistinos ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos.
Atsakovės I. L. ir Z. R.. pateikė prašymą, atlyginti byloje patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Spręsdamas nurodytų išlaidų atlyginimo priteisimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad ieško-vai pateikė alternatyvų reikalavimą, ir į bylos procesą atsakovėmis įtraukė I. L. ir Z. R. I. L. ir Z. R., būdamos byloje atsakovėmis, patyrė bylinėjimosi išlaidas. Bylos nagrinėjimo metu, teismas nustatė, kad ieškovų reikalavimas dėl kelio servituto nustatymo per atsakovių I. L. ir Z. R. namų valdą, yra netikslingas, nesaugus ir nepagrįstas, todėl ieškinį jų atžvilgiu atmetė. Šią teismo išvadą teisme iš esmės patvirtino ir ieškovų atstovė, bei trečiųjų asmenų atstovai. Esant šioms aplinkybėms, atsakovių I. L. ir Z. R. patirtos bylinėjimosi išlaidos, priteistinos iš ieškovų.
Bylinėjimosi išlaidos nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 1 d.).
Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas yra atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.).
Byloje nustatyta, kad ieškovai pateikė alternatyvius ieškinio reikalavimus. Tokiu būdu į bylos procesą buvo įtraukti alternatyvūs atsakovai. Teismas spręsdamas šios bylos ginčą, turėjo iš dviejų alternatyvų, pasirinkti teisiškai objektyviausią sprendimą, Ieškinys nuo pat jo pareiškimo, buvo galimas tenkinti tik iš dalies. Reikšdami tokį ieškinį, ieškovai prisiėmė ir riziką, susijusią su papildomomis bylinėjimosi išlaidomis, kurias jiems gali tekti atlyginti.
Ieškinys patenkintas iš dalies, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei skirstytinos tarp ieškovų ir atsakovės J. B., proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis LR CPK 185 str., 259 str., 260 str., 263 str. - 265 str., 270 str.,
nusprendė:
K. Č. ir G. Č. ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini) (tarnaujantis daiktas) atlygintinį 3 m. pločio, 0,0061 ha ploto kelio servitutą pagal 2017-06-10 UAB „Jiregma“ parengtą servituto nustatymo planą, suteikiantį teisę važiuoti trans-porto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku į ieškovams priklausantį žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (viešpataujantis daiktas) viešpataujančio daikto savininkams K. Č. ir G. Č., mokant 11 procentų dydžio šiam žemės sklypui nustatyto žemės mokes-čio dydžio metinę kompensaciją tarnaujančio daikto savininkui J. B..
Ieškinį I. L. ir Z. R. atžvilgiu atmesti.
Priteisti iš J. B. 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovams(atstovavimo ir žyminio mokesčio išlaidos).
Priteisti iš G. Č. ir K. Č. solidariai 848 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovių I. L. ir Z. R. naudai.
Priteisti iš G. Č. ir K. Č. solidariai 27,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Priteisti iš J. B. 27,39 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apy-linkės teismo Zarasų rūmus.