- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-09-12
- Bylos Nr.
- A6.-4047-1017/2019
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Giedrė Norvilienė
- Pažeidėjas
- S. L.
- Advokatai
- Daris Palionis
dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui S. L., jo atstovui advokatui Dariui Palioniui,
nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
S. L., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi ir žinodamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turi neįvykdytų mokestinių prievolių valstybės biudžetui, bet neturi pakankamai piniginių lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalėdamas užtikrinti, jog būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais Bendrovės kreditoriais, tarp jų:
1) 2019 m. vasario 19 d. buvo sumokėta 484 Eur UAB „Pelesos verslo centras“, 193,60 Eur – MB „Fotinija“, 1 210 Eur – UAB „Conte Baltic“;
2) 2019 m. kovo 12 d. buvo sumokėta 446,49 Eur UAB „Posev“;
3) 2019 m. kovo 25 d. buvo sumokėta 1 064,80 Eur UAB „Transvira“;
4) 2019 m. balandžio 2 d. buvo sumokėta 389 Eur MB „Fotinija“;
5) 2019 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta 209,34 Eur UAB „Pelesos verslo centras“;
6) 2019 m. kovo 1 d. – balandžio 30 d. buvo sumokėtas darbo užmokestis, iš viso 7 004,03 Eur sumos, ir šiais savo veiksmais pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) interesus.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo S. L. paaiškino, kad kaltę dėl nusižengimo pripažįsta iš dalies. Nurodė, jog VMI pareiškime ne visiškai teisingai yra nurodytos faktinės nusižengimo aplinkybės. VMI skaičiuoja susidariusią mokestinę nepriemoką nuo 2019 m. vasario 16 d., tačiau ši mokestinė nepriemoka – apie 700 Eur – buvo sumokėta laiku. Nepriemoka atsirado 2019 m. vasario 16 d., o ją nuskaičiavo per kelis kartus savaitės bėgyje nuo 2019 m. vasario 19 d. iki 2019 m. vasario 27 d., tas įsiskolinimas iki mėnesio pabaigos buvo visiškai padengtas, sąskaitoje likutis buvo teigiamas iki 2019 m. kovo 4 d. 2019 m. kovo 5 d. buvo išstatytas PVM, kuris turėjo būti sumokėtas iki 2019 m. vasario 25 d. Pirmiausia reikia pateikti PVM deklaraciją, kuri buvo pateikta pavėluotai – 2019 m. vasario 28 ar 29 d., o VMI 2019 m. kovo 1 d. atsiuntė priminimą, jog atsiranda 7 800 Eur mokestinė nepriemoka. Jis traktuoja, kad įmonės įsiskolinimas biudžetui atsirado nuo 2019 m. kovo 5 d., nes tada kaip vadovas pamatė minusą sąskaitoje. Deklaracijas teikia apskaitos įmonė. 2019 m. kovo 1 d. sąskaitoje dar buvo 1 697 Eur. VMI pareiškime kaltina, kad jis atliko mokėjimus: 2019 m. kovo 12 d. 446,49 Eur UAB „Posev“; 2019 m. kovo 25 d. 1 064,80 Eur UAB „Transvira“, 2019 m. balandžio 2 d. 389 Eur MB „Fotinija“, 2019 m. balandžio 12 d. 209,34 Eur UAB „Pelesos verslo centras“. Tie mokėjimai nebuvo vykdomi nei iš įmonės pinigų ar jos sąskaitos, kuri tuo metu buvo areštuota, nei iš kasos. Įmonės kasoje nebuvo pinigų. Jis tada atsiskaitė savo asmeniniais pinigais su subrangovais, nes jautė prieš šias įmones asmeninę atsakomybę. Tai įforminta avansine apyskaita, kad šiuos pinigus įmonė liko jam skolinga. Pripažįsta, jog kai atsirado mokestinė nepriemoka, išmokėjo apie 8 000 Eur atlyginimams. Kai tapo aišku, kad įmonei sunku ir nieko nebus, jis įspėjo darbuotojus dėl atleidimo, jie tikėjosi, kad su jais bus atsiskaityta. Kadangi įmonėje buvo tik du darbuotojai, priėmė sprendimą su jais atsikaityti. Jei jis būtų nesumokėjęs, jie ir taip gautų pinigus iš valstybės garantinio fondo, todėl jis netraktuoja, jog tokiais veiksmais padarė žalą valstybei. Iš tų 7 904,03 Eur darbo užmokesčio sumos, jis 1 394 Eur sumokėjo iš savo asmeninių pinigų, nes įmonės lėšų neužteko. Tai matyti iš avansinės apyskaitos. Kai areštavo jų sąskaitas, buvo likęs prekių likutis, kurį galėjo pardavinėti už grynus pinigus pagal kasos pajamų orderį. Taip atsirado mažos įplaukos, iš kurių atsiskaitė su žmonėmis. Jis supranta, kad formaliai neturėjo mokėti atlyginimų, turėjo sumokėti mokesčius, tačiau prašo atsižvelgti į tai, kad realios žalos jis nepadarė valstybei. Jis prieš atleisdamas žmones ir uždarydamas įmonę, nekėlė darbuotojams atlyginimų, įspėjo žmones apie atleidimą. Rezultate įmonė liko jam skolinga 2 343 Eur kaip atskaitingam asmeniui. Ar įmonė liko skolinga darbo užmokesčio jam, net nežino. Įmonė negali vykdyti veiklos, nes pagrindinis akcininkas, kuris buvo investuotojas, ir pažadėjo investuoti didelius pinigus į naujo produkto kūrimą, investavo tik trečdalį reikiamos sumos. UAB „(duomenys neskelbtini) pardavinėjo fasadines plokštes ir bandė pradėti pardavinėti iš tų plokščių pagamintus namukus, tačiau šis projektas nepavyko ir nebuvo baigtas dėl nepakankamo finansavimo, jie nespėjo išleisti prekės į rinką. Paėmė du užsakymus, iš kurių padarė tik vieną. Dėl bankroto bylos iškėlimo jis dabar ruošia dokumentus. Įmonė turto neturi. Kitiems kreditoriams įmonės įsiskolinimas siekia apie 35 000 Eur. 20 000 Eur iš jų yra paskola, kurią įnešė akcininko draugas. Akcininkas nuolat kas mėnesį ar kelis finansavo įmonės veiklą nuo 2017 m. MB „Fotinija“ yra jų apskaitos įmonė, kuriai negalėjo nemokėti. Iš UAB „Pelesos verslo centras“ įmonė nuomojosi patalpas. Paskutinį mėnesį šis kreditorius nuomos mokesčio netaikė, bet reikėjo jam mokėti komunalinius mokesčius. UAB „Conte Baltic“ yra pagrindinio akcininko įmonė, per kurią jis duodavo pinigus. Neprisimena už kokią paslaugą 2019 m. vasario 19 d. jai mokėjo, gal tai buvo dalinis paskolos gražinimas. UAB „Posev“ įmonė, kuri skolino darbuotojus, davė žmones, to antro užsakymo įvykdymui. Paskutinis įsipareigojimas buvo susijęs su statybos darbais, jie prašė žmonių, už tą paslaugą mokėjo į priekį. UAB „Transvira“ yra logistai, kurie vežė įmonei prekes. Tai buvo atsiskaitymas už prekių atvežimą. Jis pats dirba UAB „Pelesos verslo centras“. Jo pajamos per mėnesį apie 1 000 Eur, privalomų išlaidų turi namo kreditą, tačiau namą nuomoja ir tuo dengia kreditą. Šią savaitę ar kitos pradžioje teiks pareiškimą dėl įmonės bankroto. UAB „Transvira“ įsiskolinimas atsirado anksčiau, prieš VMI įsiskolinimą (b. l. 60-62).
2019 m. liepos 2 d. VMI prie FM operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. (21.222) FR1042-2651 nurodyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis, įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinė nepriemoka buvo 39 295,74 Eur (2 981,16 Eur gyventojų pajamų mokesčio bei 32,06 Eur šio mokesčio delspinigių, 35 883,36 Eur PVM ir 399,16 Eur šio mokesčio delspinigių). GPM mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 16 d., PVM mokesčio nepriemoka susidarė nuo 2019 m. vasario 26 d. Mokestinės nepriemokos išieškojimas VMI pradėtas vykdyti 2019 m. kovo 5 d. VMI prie FM duomenimis Bendrovė AB SEB banke turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą (LT037044060007803015) ir iki 2019 m. vasario 25 d. turėjo vieną mokėjimo kortelės sąskaitą (LT737044000090627245). Pagal pateiktas banko sąskaitų išrašų kopijas nustatyta, kad pinigų likutis Bendrovės sąskaitose 2019 m. vasario 1 d. buvo 6 547,68 Eur. Gautos pajamos per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 9 896,90 Eur (už prekes ir paslaugas – 9 796,90 Eur, pervedimai tarp savo sąskaitų – 100,00 Eur), išlaidos sudarė 16 440,54 Eur (VMI prie FM – 1 146,71 Eur, Sodrai – 752,23 Eur, antstoliams Brigitai Palavinskienei ir I. G. – 1 384,07 Eur, sumokėtas darbo užmokestis – 1 502,59 Eur, tiekėjams – 6 512,40 Eur, avansas atskaitingam asmeniui – 5 000,00 Eur, pervedimai tarp savo sąskaitų – 100,00 Eur, už banko paslaugas – 42,54 Eur), likutis 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 4,04 Eur.
Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. vasario 16 d.) iš Bendrovės sąskaitos LT037044060007803015, pažeidžiant VMI prie FM interesus, buvo išmokėtos šios didžiausios sumos:
Data išlaidos Išmokėta suma Eur Mokestinės nepriemokos suma Eur 2019-02-19 UAB Pelesos verslo centrui 484,00 108,64 2019-02-19 MB „Fotinija“ 193,60 108,64 2019-02-19 UAB „CONTE BALTIC 1210 108,64 2019-03-04 Darbo užmokestis 860 7.812,46
Pagal pateiktą kasos knygos išrašą per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. kopiją nustatyta, kad pinigų likutis 2019 m. vasario 1 d. buvo 0,29 Eur, per laikotarpį gauta pajamų 7 401,21 Eur (už prekes ir paslaugas), išlaidos sudarė 6395,86 Eur (sumokėtas darbo užmokestis), likutis 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 1005,64 Eur.
Po mokestinės nepriemokos susidarymo datos (2019 m. vasario 16 d.), pažeidžiant VMI prie FM interesus, iš kasos buvo sumokėtas darbo užmokestis:
Data išlaidos Išmokėta suma Eur Mokestinės nepriemokos suma Eur 2019-03-01 Darbo užmokestis 1110,23 7.813,02 2019-03-08 Darbo užmokestis 1460 8.184,15 2019-04-03 Darbo užmokestis 282 13.899,89 2019-04-04 Darbo užmokestis 100 13.906,89 2019-04-05 Darbo užmokestis 1005 13.906,89 2019-04-08 Darbo užmokestis 1290 13.906,89 2019-04-29 Darbo užmokestis 615,15 34.229,25 2019-04-30 Darbo užmokestis 281,65 34.761,25
Pagal pateiktas Avanso apyskaitų Nr. 2, Nr. 3 ir Nr. 4 kopijas nustatyta, kad Bendrovės skola atskaitingam asmeniui S. L. 2019 m. vasario 1 d. buvo 909,99 Eur, per laikotarpį nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. gauta 5 000,00 Eur pajamų (iš banko sąskaitos), padaryta 3 490,37 Eur išlaidų (sumokėta tiekėjams už gautas prekes ir paslaugas) ir pinigų likutis pas atskaitingą asmenį 2019 m. balandžio 30 d. sudarė 599,64 Eur. Atskaitingas asmuo 2019 m. balandžio 30 d. mėnesio pabaigoje išmokėto ir nepanaudoto avanso į kasą negrąžino (b. l. 43-46).
VMI prie FM į bylą pateikė išrašus apie UAB „(duomenys neskelbtini) balansus iš VMI duomenų bazės, iš kurių matyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinės prievolės biudžetui, susidariusios dėl nesumokėtų mokesčių, dydis ataskaitiniu laikotarpiu (b. l. 21-29), UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų išrašus (b. l. 9-16), taip pat UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2019 m. vasario – balandžio mėn. avanso apyskaitų išrašus, kasos pajamų orderių kopijas, kasos knygos išrašus (b. l. 6-8, 17-18), patvirtinančius atliktus mokėjimus aukščiau minėtiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas.
ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. nuo 2014 m. vasario 26 d. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas. Be to, iš byloje esančių įrodymų visumos (tarp jų Operatyvaus patikrinimo pažymos, išrašų iš VMI duomenų bazės, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimų teisme) nustatyta, kad įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nuo 2019 m. vasario 16 d. turi mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, kurios priverstinis išieškojimas vykdomas nuo 2019 m. kovo 5 d. Nors teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas teigė, kad 2019 m. vasario 16 d. Bendrovė dar neturėjo susidariusios mokestinės nepriemokos, jai tuo metu dar buvo paskaičiuotas tik mokėtinas gyventojų pajamų mokestis, kurį Bendrovė iki mėnesio pabaigos sumokėjo, byloje esantys duomenys paneigia šiuos teiginius. Iš VMI prie FM pateikto išrašo (b. l. 21, antra pusė) matyti, kad pradelstų prievolių skiltyje nurodytas gyventojų pajamų mokestis jau 2019 m. vasario 19 d. Be to, pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 23 straipsnio nuostatas, paprastai šis mokestis turi būti sumokėtas iki 15 d. Taigi Bendrovei gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka galėjo būti skaičiuojama nuo 16 d., t. y. nuo 2019 m. vasario 16 d.
Byloje nustatyta, kad 2019 m. gegužės 29 d. duomenimis, mokestinė nepriemoka, kurios mokėjimo terminas suėjęs, sudarė 39 295,74 Eur; 2019 m. liepos 16 d. duomenimis, ji padidėjo iki 47 626,46 Eur. Taigi viso laikotarpio nuo 2019 m. vasario 16 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. metu įmonė turėjo įsiskolinimą valstybės biudžetui. Nustatyta, jog tik labai nežymi jo dalis buvo išieškota – per minėtą laikotarpį VMI prie FM buvo pervesta 1 146,71 eurų, Sodrai – 752,23 eurų. Tačiau visa susidariusi nepriemoka nebuvo sumokėta, be to, ji vis didėja.
Taip pat nustatyta, jog nagrinėjamu laikotarpiu UAB „(duomenys neskelbtini)“, turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais: sumokėta 2019 m. vasario 19 d. 484 Eur UAB „Pelesos verslo centras“, 193,60 Eur – MB „Fotinija“, 1 210 Eur – UAB „Conte Baltic“; 2019 m. kovo 12 d. buvo sumokėta 446,49 Eur UAB „Posev“; 2019 m. kovo 25 d. buvo sumokėta 1 064,80 Eur UAB „Transvira“; 2019 m. balandžio 2 d. buvo sumokėta 389 Eur MB „Fotinija“; 2019 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta 209,34 Eur UAB „Pelesos verslo centras“; 2019 m. kovo 1 d. – balandžio 30 d. buvo sumokėtas darbo užmokestis S. L., D. V., R. F., iš viso 7 004,03 Eur sumos.
Teismo vertinimu, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo klaidingai traktuoja, jog dėl to, kad 2019 m. vasario 16 d. susidariusi gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka buvo padengta iki 2019 m. vasario pabaigos, o 2019 m. vasario 19 d. mokėjimai įmokos kreditoriams nepažeidžia mokėjimų eiliškumo tvarkos ir nesudaro ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo sudėties. Kaip pats teismo posėdyje nurodė S. L., ši gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka buvo visiškai padengta tik 2019 m. vasario 27 d., vadinasi atliekant 2019 m. vasario 19 d. mokėjimus, įmonė vis dar buvo VMI skolininkė šio mokesčio nepriemokos apimtyje. Tai, kad 2019 m. kovo 1 d. ši nepriemoka jau buvo padengta, nepaneigia, kad ji dar buvo nesumokėta 2019 m. vasario 19 d., kai buvo atlikti mokėjimai ketvirtos eilės kreditoriams UAB „Pelesos verslo centras“, 193,60 Eur – MB „Fotinija“, 1 210 Eur – UAB „Conte Baltic“.
Byloje nėra ginčo ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bei jo atstovas neginčija, kad formaliai buvo pažeistas įstatymas, laikotarpiu nuo 2019 m. kovo 1 d. iki 2019 m. balandžio 30 d. išmokėjus darbo užmokestį Bendrovės darbuotojams. Kita vertus, jie teigia, kad žala dėl šių veiksmų valstybės biudžetui nebuvo padaryta, kadangi Bendrovei nesumokėjus darbo užmokesčio, jį būtų turėjusi sumokėti valstybė iš Garantinio fondo. Šios aplinkybės veikos kvalifikavimui pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi. Tiek iš ANK 120 straipsnio 1 dalies dispozicijos, tiek ir iš teismų praktikos matyti, kad šio nusižengimo sudėtis yra formali, todėl atsakomybei kilti pakanka nustatyti veiksmų, kuriais pažeidžiami atitinkamų teisės aktų reikalavimai, atlikimo faktą, neatsižvelgiant į tai, ar dėl tokių neteisėtų veiksmų kilo padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-22-976/2018, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-181-626/2017, Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-429-397/2017). Be to, pastebėtina, kad esant situacijai, kai įmonėje turimo turto neužtenka visų kreditorių reikalavimams patenkinti, visų (o ne vieno ar keletos) kreditorių interesų užtikrinimas yra prioritetinis ir įmonės vadovas tokios situacijos atveju privalo imtis priemonių tai užtikrinti: nedelsiant inicijuoti įmonės restruktūrizavimo arba bankroto procedūras, didinti įmonės turtą ir pan. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju įmonės vadovas – administracinėn atsakomybėn traukiamas S. L. pats teisme pripažino, kad jis nutarė suteikti prioritetą tam tikriems kreditoriams (tarp jų darbuotojams), o ne ėmėsi veiksmų stabilizuoti įmonės finansinę situaciją arba pagal įstatymą inicijuoti jos restruktūrizavimo ar bankroto procedūras, kuomet su visais kreditoriais atsiskaitoma pagal įstatyme įtvirtintą eiliškumą. Pareiškimas dėl Bendrovės bankroto bylos iškėlimo teismui buvo paduotas tik 2019 m. rugsėjo 11 d., kai nuo 2019 m. pavasario aišku, kad įmonė veiklos vykdyti nebegali ir atsiskaityti su visais kreditoriais lėšų neturi.
Be to, nepagrįstas ir S. L. bei jo atstovo argumentas, kad 2019 m. kovo 12 d. – balandžio 12 d. įvykdyti mokėjimai UAB „Posev“, UAB „Transriva“, MB „Fotinija“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ buvo atlikti iš jo asmeninių lėšų, dėl ko įvyko novacija (kreditorių pasikeitimas), įmonės kreditoriniai įsipareigojimai nesumažėjo ir dėl to VMI prie FM teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti. Visų pirma, pažymėtina, kad tiek iš 2019 m. vasario 28 d. avanso apyskaitos, tiek ir iš Operatyvaus patikrinimo pažymos nustatyta, kad S. L. su kreditoriais atsiskaitė ne iš savo asmeninių lėšų, o iš įmonės jam avansu suteiktų lėšų dar 2019 m. vasario mėnesį. Iš 2019 m. vasario 28 d. avanso apyskaitos matyti, kad 2019 m. vasario 5-6 d. dviem pavedimais (2 000 Eur ir 3 000 Eur) Bendrovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) pervedė S. L. iš viso 5 000 Eur, kuriuos jis vėliau ir išleido, atsiskaitydamas su UAB „Posev“, UAB „Transriva“, MB „Fotinija“ ir UAB „Pelesos verslo centras“. Iš 2019 m. vasario 28 d., 2019 m. kovo 31 d. ir 2019 m. balandžio 30 d. avanso apyskaitų matyti, kad ne Bendrovė liko skolinga S. L., kaip jis teigė, dėl jo išleistų Bendrovės interesams asmeninių lėšų, bet būtent jis pats dar liko skolingas Bendrovei 599,64 Eur („liekana“). Iš minėtų dokumentų matyti, kad 2019 m. vasario 1 d. S. L. Bendrovė buvo skolinga 909,99 Eur („antišlaidžiai“, t. y. atskaitingo asmens kreditorinis likutis), tačiau 2019 m. vasario 5-6 d. jam buvo pervesta 5 000 Eur, taip kompensuojant minėtus antišlaidžius, ir S. L. liko 4 090,01 Eur Bendrovės lėšų, iš kurių jis išleido 3 490,37 Eur ir liko skolingas Bendrovei 599,64 Eur. Tai matyti iš avanso apyskaitos skilties „Ankstyvesnio avanso liekana“, t. y. atskaitingo asmens debitorinis likutis. Tokia pati išvada pateikta ir Operatyvaus patikrinimo pažymoje bei Pareiškėjo pareiškime. Antra, S. L. teisme patvirtino, kad jis pasirinko atsiskaityti su UAB „Posev“, UAB „Transriva“, MB „Fotinija“ ir UAB „Pelesos verslo centras“ dėl asmeninių įsipareigojimų šioms įmonėms, t. y. tikslingai parinkdamas jas ir šias įmonės išskirdamas iš kitų kreditorių. Tai rodė jo tyčią veikti ne pagal įstatymą ir pažeisti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę bei tvarką.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas S. L., žinodamas, jog jo vadovaujama įmonė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, vykdė atsiskaitymus su įmonės darbuotojais, kitais Bendrovės kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti atsiskaitymai trečiąja eile su valstybės biudžetu pagal CK .9301 straipsnio 1 dalies nuostatas. Teismo vertinimu, S. L. įmonės finansinių sunkumų laikotarpiu privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios būtent ir nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tokiu atveju, jeigu turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais esamais kreditoriais, bet to nedarė tyčia, tokiu būdu pažeisdamas savo kreditoriaus – VMI prie FM teises. Jo veika dėl kreditoriaus teisių pažeidimo atitinka administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu), į šio nusižengimo padarymo aplinkybes (įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, nors prieš tai privalomai nebuvo įvykdyti visi atsiskaitymai su valstybės biudžetu; kreditoriai, su kuriais atlikti atsiskaitymai, pasirinkti išskirtinai pagal vadovo asmeninius interesus; šiais atsiskaitymais nebuvo siekiama išsaugoti įmonės veiklos tęstinumo, jau buvo aišku, kad įmonė veiklos netęs ir visų turimų įsipareigojimų savo kreditoriams neįvykdys). Taip pat teismas įvertina tai, jog nenustatyta S. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad asmuo visiškai pripažino savo kaltę, padaręs administracinį nusižengimą (jis sutiko tik su dalimi inkriminuoto nusižengimo, teismą tyčia klaidino, teigdamas paaiškinimus, susijusius su išlaidomis, įformintomis avanso apyskaitomis), be to, nėra pagrindo teigti ir tai, kad S. L. nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Be kita ko, teismas atsižvelgia ir į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, dirbantis, gaunantis nuolatines, ženkliai didesnes nei minimalios, pajamas (1 000 Eur / mėn.; nors turi būsto kreditą, tačiau jį padengia pajamos, gaunamos šio būsto nuomos), baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi galiojančių nuobaudų, neteistas.
Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas sprendžia, kad S. L. paskirtina artima sankcijoje numatytam baudos vidurkiui dydžio bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Pripažinti S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-4047-1017/2019 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.