Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Čiapaitė, sekretoriaujant Deimantei Žilienei, Danguolei Bielskutei, dalyvaujant ieškovei G. I., jos atstovui advokatui Vaidotui Granickui, atsakovo UAB „Medicinos bankas“ atstovei R. S., atsakovo atstovui, advokatui Sigitui Čepui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. I. ieškinį atsakovui UAB „Medicinos bankas“ dėl darbo sutarties nutraukimo pagal DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. pripažinimo neteisėtu, atleidimo pagrindo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos darbo sutarties su UAB „Medicinos bankas“ nutraukimą DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. pagrindu neteisėtu ir pripažinti, kad darbuotoja atleista iš darbo LR Darbo kodekso 136 str. 3 d. 2 p., 235 str. 2 d. 11 p. pagrindu. Ieškinyje nurodė, kad 2015-05-28 priimtu įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda dėl DK 118 str., 147 str. 3 d., Valiutos keityklų, dirbančių su gramą NANO, darbo instrukcijos 2.1.1. p., 4.26.1.1 p., 4.26.1.4.1 p., 2.7 p., Darbo stočių duomenų naudojimo ir saugojimo, internete ir elektroninio pašto naudojimo tvarkos 9.9 p., UAB Medicinos lanko vidaus darbo tvarko taisyklių 3.1.5 p., 11.8.7 p., 3.1.4 p., UAB Medicinos banko tipinių Klaipėdos filialo Valiutos keityklos kasininko pareiginių nuostatų 2.28 p., 4.1. p., 4.10 p., 2009-09-01 visiškos materialinės atsakomybės sutarties Nr. 172 1.1. p., 1.2 p., 1.5. p., DK 35 str., UAB Medicinos banko tipinių Klaipėdos filialo Valiutos keityklos kasininko pareiginių nuostatų 2.14 p., DK 235 str. 2 j., 7 p., taip pat DK 235 str. 2 d.. 4 p. pažeidimo. Nurodo, jog jos veiksmai/neveikimas, nurodyti 2015-05-28 įsakyme Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ieškovė buvo atleista iš darbo negali būti kvalifikuojami kaip turintys turto pasisavinimo ar iššvaistymo požymių (DK 235 str. 2 d. 7 p.) arba turintys požymių nurodytų DK 235 str. 2 d. 4 p. (pasinaudojimas pareigomis siekiant gauti neteisėtų pajamų sau ar kitiems asmenims arba dėl kitokių asmeninių paskatų, taip pat savavaliavimas ar biurokratizmas, kad drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo skyrimas vadovaujantis DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. yra neteisėtas, o darbdavio 2015-05-28 nurodytas atleidimo pagrindas atitinka DK 235 str. 11 p. , t. y. kvalifikuotinas kaip „kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo drausmė". Taip pat ieškovė nesutinka su darbdavio įsakymu 2015-05-28 Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje, kurioje konstatuojama, jog ji esą pažeidė UAB „Medicinos bankas“ vidaus darbo tvarkos taisyklių 11.8.7 p., taip pat, jog jos veiksmai/neveikimas yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su galimai kilusia materialine žala ir yra jos galimo atsiradimo pagrindas. Taip pat nurodo, kad darbdavys, skirdamas drausminę nuobaudą - atleidimą iš darbo, nurodė netinkamą atleidimo pagrindą - DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. bei tokiu būdu pažeidė darbuotojos teises dėl šių priežasčių: 2015-05-21 reikalavime pasiaiškinti Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2015-05-26 reikalavime pasiaiškinti nebuvo nurodoma, kad ieškovė įtariama pinigų pasisavinimu, iššvaistymu, neteisėtų pajamų gavimu, savivaliavimu ar biurokratizmu; be to, darbdavys, vykdydamas DK 240 str. l d. nustatytą pareigą, savo rašte darbuotojui turi nurodyti konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama pasiaiškinti, taip pat turėtų pasiūlyti, kad darbuotojas nurodytų visas aplinkybes, turinčias reikšmės drausminės atsakomybės darbuotojo atžvilgiu taikymui (DK 35 str. l d.). Per ieškovės darbo laikotarpį nebuvo nustatyti jokie trūkumai, ji niekada nebuvo apkaltinta, įtariama panašių veiksmų padarymų. Apie tai, kad S. K. rengiasi pasisavinti bankui priklausančias lėšas ji informuota nebuvo. Darbdavys konstatuodamas būtent tokį atleidimo iš darbo pagrindą bei nurodydamas, jog ieškovė atliko veiksmus turinčius turto pasisavinimo, iššvaistymo požymių, jog ji savivaliavo, jog jos veiksmuose yra biurokratizmo požymių, netinkamai kvalifikavo teisės normas, neatsižvelgė ir į DK 235 str. 2 d. 4 ir 7 p. taikymo pasekmes darbuotojai.

Atsakovas UAB „Medicinos bankas“ pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, jog 2015-05-21 Bankas Ieškovei pateikė reikalavimą pateikti paaiškinimą raštu Nr. (duomenys neskelbtini) iki 2015-05-22 10 val. pasiaiškinti dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo bei pateikti valiutos keityklos Nr. 715 kasoje susidariusio grynųjų pinigų trūkumo. 2015-05-25 Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015-05-15 neatvyko į darbą dėl sveikatos problemų, 2015-05-16 atvykusi į darbą negalėjo pradėti dirbti, nes nerado seifo rakto, savo asmeninių prisijungimo vardų ir slaptažodžių neperdavė, o apie kasos trūkumą sužinojo 2015-05-17 vakare iš S. K.. 2015-05-26 Bankas Ieškovei pateikė reikalavimą pateikti paaiškinimą raštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pareikalavo iki 2015-05-26 17 vai. pateikti raštišką paaiškinimą į papildomai užduotus kausimus dėl padaryto darbo drausmės pažeidimo bei valiutos keityklos Nr. 715 kasoje susidariusio grynųjų pinigų trūkumo. 2015-05-27 Ieškovė pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad 2015-05-14 jos kodu S. K. nuimti nuo apsaugos valiutos keityklos patalpas negalėjo, nes kodo nežinojo, neatspausdino kasos likučių, nes pasitikėjo S. K., 2015-05-14 savo darbo vietą užleido S. K., nes ją iškvietė dėl vamzdynų avarijos. 2015-05-28 Banko administracijos vadovo įsakymu dėl drausminės nuobaudos G. I. skyrimo Nr. 712K Ieškovei buvo skirta LR DK 136 str. 3 d. 2 p. numatyta drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo nuo 2015-05-28. Įsakymas dėl drausminės nuobaudos skyrimo bei darbo sutarties nutraukimas buvo pateikti Ieškovei susipažinti bei pasirašyti. 2015-05-28 aktu konstatuota, kad Ieškovė atsisakė pasirašyti 2015-05-28 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2015-05-28 darbo sutarties nutraukimą, be to, ieškovė pasirašė 2015-05-28 raštą dėl žalos atlyginimo Nr. (duomenys neskelbtini), bet po to, jį perplėšė ir raštiškai atsisakė nuo jo pasirašymo. 2015-05-28 Bankas pateikė Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui pareiškimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Ieškovės nusikalstamos veikos požymių turinčių veiksmų. Ieškovė be darbdavio sutikimo bei informavimo savo darbą savavališkai leido atlikti S. K.. Ką draudžia LR DK 118 str., nes 2015-05-14 jos pamainos metu jai kartu esant S. K. atidarė seifą ir padėjo dalį pinigų į kasą, stovint Ieškovei jam už nugaros įjungė kompiuterį ir prisijungė Ieškovės vardu prie NANO programos, Ieškovei sėdint kasos patalpoje ir kalbant telefonu S. K. jos vardu atliko 10 operacijų, be to 2015-05-15 jos pamainos metu 9 vai. iki 12 vai.) į darbą neatėjo, o pasinaudodamas jos prisijungimo prie Banko programos NANO, kodu už ją dirbo S. K.. Taigi Ieškovė leisdama už save dirbti kitam asmeniui akivaizdžiai pažeidė LR DK 118 str., taip pat Darbo stočių duomenų naudojimo ir saugojimo, interneto ir elektroninio pašto naudojimo tvarkos 9.9 punktą, draudžianti mėginti apsimesti kitu vartotoju, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.5 punktą, nurodantį įpareigojantį asmeniškai atsakyti už darbo rezultatus ir sprendimų vykdymą, 11.8.7 punktą draudžiantį atskleisi slaptažodžius kitiems asmenims, UAB Medicinos banko tipinių Klaipėdos filialo Valiutos keityklos kasininko pareiginių nuostatų 4.10 punktą, draudžiantį kitiems banko darbuotojams perduoti prisijungimo slaptažodžius. Be to, Ieškovė, 2015-05-14 atėjusi į darbą, kasoje esančių pinigų neskaičiavo, kasos likučių nespausdino, taip pažeisdama Valiutos keityklų, dirbančių su programa NANO darbo instrukcijos 4.26.1.1 punktą, reikalaujantį kiekvieną dieną spausdinti kasos likučius bei 4.26.1.4.1 punktą reikalaujantį kasos likučių ataskaitą sutikrinti su apyvartinės kasos grynųjų pinigų likučiais, 2.7 punktą, nustatantį darbuotojų veiksmus perduodant grynuosius pinigus. 2009-09-01 visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1, 1.2, 1.5 punktus įpareigojančius saugoti materialines vertybes, imtis priemonių ir veiksmų, kad būtų užkirstas kelias žalai atsirasti. Valiutos keityklos kasininko pareiginių nuostatų 2.14 punktą, įpareigojantį užtikrinti gautų ir priimtų pinigų saugumą. Taigi, ieškovė leisdama už save dirbti kitam asmeniui ir netikrindama (neskaičiuodama, nespausdindama) pinigų likučių, atliko veikas, kuriomis akivaizdžiai ir nepateisinamai ignoravo nustatytą tvarką. Būtina pažymėti, kad šiuo atveju darbas su didelėmis grynųjų pinigų sumomis susijęs su keliamais didesniais atidumo ir rūpestingumo standartais, nes taisyklės ir procedūros nustatytos tam, kad užkirsti kelią pinigų trūkumui, todėl atsižvelgiant įdarbuotojo (kasininko) pareigų esme ir reikšmę, savavališkas tokių taisyklių ignoravimas atitinka savavaliavimo darbo teisėje sampratą, o tuo labiau, kad tai sudarė sąlygas S. K. (UAB „Medicinos banko“ vertinimu galimai abiem) pasisavinti pinigus.

Ieškovė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Paaiškino, jog sutinka, kad visos banko taisyklės yra surašytos popieriuje, tačiau galiojo ir nusistovėjusio taisyklės, pagal kurias Bankas žinojo, kad jos darbo specifika skiriasi nuo kitų banko darbuotojų, kad ji ne visada dirbdavo pagal grafiką, o įspėjusi, neateidavo į darbą dėl ligos ar kitų priežasčių, tačiau už tai ji atidirbdavo dirbdama viršvalandžius. Per tiek darbo metų ji turėjo pasitikėjimą, nes visada buvo gera darbuotoja, ir tik ši keitykla iš visų bankui priklausančių keityklų nebuvo uždaryta, nes darbdavys žinojo, kad keitykla dirbo labai gerai, rezultatai buvo ir geri, ir pelningi, todėl mano, kad jokio savavaliavimo nebuvo, nes viskas vyko su darbdavio žinia. Pats bankas neprieštaravo, kad buvo dirbama su nelicencijuota programa, visiems buvo žinoma, kad slaptažodžių identifikavimas buvo labai paprastas ir niekas nieko nedarė, darbdavys, turėdamas galimybę stebėti vaizdo kamerose jų darbo vietą, nefiksavo jokių pažeidimų ir neskyrė jokių nuobaudų. Po euro įvedimo, programa veikė labai prastai. Ieškovė nurodė nepadariusi jokių nusikalstamų veiksmų, o jos atleidimas iš darbo tokiais pagrindais neigiamai įtakoja ir jos reputaciją, ir jos galimybę susirasti naują darbą. Taip pat paaiškino, jog dirbdama su S. K. ne vienerius metus, ji juo visiškai pasitikėjo, nes niekada jų keitykloje nėra buvę jokių pinigų trūkumų, jie dirbo bendrai sutardami dėl darbo tvarkos ir pasitikėdami vienas kitu, todėl žinia apie pinigų trūkumą jai buvo netikėta ir ji niekada neįtarusi, kad kolega galėtų taip pasielgti.

Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus, patvirtino jame išdėstytas aplinkybes. Papildomai paaiškino, kad darbdavys nesilaikė tokiems atvejams nustatytos tvarkos ir nepareikalavo iš ieškovės pasiaiškinimų dėl visų jos atleidimui įtakos turėjusių aplinkybių ir pagrindų, be to, ieškovės elgesyje nebuvo jokių veiksmų, turinčių vagystės, turto pasisavinimo ar sukčiavimo, ar kito nusikaltimo požymių, o ir įrodymų, kurie tai vienareikšmiai patvirtintų byloje taip pat nėra, duomenų, kad ieškovė būtų veikusi tiesiogine tyčia, be to byloje taip pat nėra įrodymų, kurie pagal susiformavusią teismų praktiką atleidžiant darbuotoją iš darbo šiuo pagrindu turi būti akivaizdūs ir neginčytini. Papildė, kad Bankas, ieškovės darbdavys, ilgą laiką toleravo, o ir netinkamai organizavo keityklos darbą, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. K. nuolat dirbo prisijungęs G. I. slaptažodžiu, dirbo ir ne pagal grafiką, tačiau darbdavys dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Duomenų, kad pati ieškovė būtų perdavusi S. K. savo slaptažodžio duomenis nėra, be to, slaptažodžiai nebuvo tinkamai individualizuoti, o juos darbuotojams suteikė ir kūrė pats darbdavys. Papildė, kad ieškovės elgesyje nėra veiksmų, pagal kuriuos būtų galima kvalifikuoti šiurkštų darbo tvarkos pažeidimą tokiais pagrindais pagal kuriuos ji buvo atleista.

Atsakovo atstovė R. S. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė ieškinio netenkinti. Papildomai nurodė, kad darbuotoja iš esmės nesilaikė nustatytų banko taisyklių ir jeigu ir nebuvo susitarimo tarp ieškovės ir S. K. dėl vagystės, tačiau darbuotoja, matydama ar žinodama, ar numanydama apie galimai netinkamus veiksmus privalėjo apie tai informuoti darbdavį. Patvirtino, kad, iš tiesų, bankų padaliniai yra stebimi ir vaizdas fiksuojamas vaizdo kameromis, tačiau galimybių nuolat stebėti darbuotojus jų darbo vietoje ir ką jie daro darbo dienos metu nėra, kadangi banke dirba apie 800 darbuotojų ir visų jų nuolat stebėti nebuvo įmanoma.

Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu patvirtino savo poziciją išdėstytą atsiliepime, prašė ieškinį atmesti. Papildomai nurodė, jog atleidimo pagrindai yra aiškūs ir pritaikyti tinkamai, nes ieškovės elgesys darbo vietoje prieštaravo visoms banko taisyklėms, darbuotoja ir nesilaikė darbo tvarkos, leido naudotis savo slaptažodžiu, nespausdino kasos likučių, neskaičiavo kasoje pinigų, leido savo darbą atlikti kitam asmeniui, t.y. S. K., tokiais savo veiksmais akivaizdžiai ir nepateisinamai pažeidė privalomą savo veiksmų atlikimo tvarką, t.y. savavaliavo. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepaisė taisyklių ne vieną, kartą, o nuolat nesilaikė banko taisyklių, ko pasėkoje banko valiutos keitykloje buvo nustatytas pinigų trūkumas, kurį nors ir prisipažino padaręs S. K., tačiau akivaizdu, kad ieškovė nesilaikydama nustatytos tvarkos taip pat savo veiksmais tam turėjo lemiamos įtakos .

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ginčas tarp šalių – ieškovės, darbuotojos, ir atsakovo, darbdavio iš esmės kilo dėl ieškovei pritaikytos drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo pagrindų, numatytų LR DK 235 straipsnio 2 dalies, 4 punkte ir 7 punkte pakeitimo.

Ieškovė pripažino, kad nesilaikė galiojusių įtvirtintų banko taisyklių ir neginčija paties atleidimo fakto, tačiau prašo teismo pripažinti jos darbo sutarties nutraukimą LR DK 235 str., 2 d. 4 ir 7 p., pagrindu neteisėtu ir pripažinti, kad ieškovė atleista iš darbo pagal LR DK 136 str. 3 d., 2 p., 235 str. 2 d., 11 p. pagrindu, t.y. – padarius kitus nusižengimus, kuriais šiurkščiai pažeidžiama darbo tvarka.

Bylos medžiaga, šalių paaiškinimais nustatyta, jog tarp šalių ieškovės ir atsakovės 2004 m. birželio 29 d. su UAB „Medicinos bankas“ sudarytos darbo sutarties Nr. 239 pagrindu ieškovę G. I. neterminuotai priėmus valiutos keityklos kasininkės pareigoms susiklostė teisiniai darbo santykiai.

2009 m. rugsėjo 1 d. ieškovė G. I. pasirašė visiškos materialinės atsakomybės sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kaip darbuotoja, kurios darbas susijęs su grynųjų pinigų litais bei užsienio valiuta ir/ar kitų materialinių vertybių priėmimu, perskaičiavimu, išdavimu, naudojimu, saugojimu ar pervežimu, pagal kurią darbuotojas prisiima visišką materialinę atsakomybę už jam perduotas (patikėtas) bet kokio pobūdžio materialines vertybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. balandžio 22 d. ieškovės su atsakovu sudaryta darbo sutartis buvo pakeista, nustatant kad G. I. nustatyta dirbti ½ (pusę etato) ir mokėti ½ (pusę) minimalios mėnesio algos darbo užmokestį, nustatant dirbti iki 24 val. per savaitę ir iki 12 val. per darbo dieną pagal slenkantį darbo grafiką, taikant suminę darbo laiko apskaitą.

Nustatyta, jog 2015 m. gegužės 28 d. UAB „Medicinos banko“ administracijos vadovo įsakymu dėl drausminės nuobaudos skyrimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieškovei G. I. skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo 2015 m. gegužės 28 d. pagal LR DK 136 straipsnio 3 d. 2 p., 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte ir 7 punkte numatytais pagrindais.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais teisme nustatyta, kad 2015 m. gegužės 18 d. atlikus Klaipėdos filialo keityklos, kurioje dirbo du darbuotojai kasininkai – ieškovė G. I. ir S. K., patikrinimą buvo nustatyti kelių rūšių valiutų trūkumai- bendras nustatytas pinigų trūkumas valiutos keitykloje – 87 910,26 Eur.

Nustatyta ir tai, kad S. K. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 183 straipsnyje (turto pasisavinimas) padarymo.

Analizuojant darbuotojo veiką šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo aspektu būtina atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotus aktualius nagrinėjamai bylai išaiškinimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad egzistuojančių lokalių teisės aktų neišsamumas nelaikytinas aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, nes darbuotojo pareiga dirbti dorai ir sąžiningai, tausoti darbdavio turtą nustatyta DK 228 straipsnyje, o sudaryta darbo sutartis įpareigoja darbuotoją būti lojaliam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. UAB „Euro sofa“, bylos Nr. 3K-3-440/2012). Darbuotojo pareigų pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, jei dėl tokio pažeidimo darbdavio interesai iš esmės pažeidžiami ir jis pagrįstai praranda pasitikėjimą darbuotoju, t. y. jo sugebėjimu ateityje tinkamai atlikti pavestas darbo funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. UAB ,,Sanatorija ,,Pušyno kelias“, bylos Nr. 3K-3-565/2007). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota pozicija, kad darbuotojams, atliekantiems darbo funkcijas, susijusias su materialinių vertybių apskaita, taikomi griežtesni atidumo, atsargumo, rūpestingumo, taip pat drausminės atsakomybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-98/2012; 3K-3-275/2013; 3K-3-107/2013).

Bylos duomenimis, nustatyta, kad ieškovė G. I., eidama keityklos, kurioje nustatytas trūkumas, kasininkės pareigas, pagal 2015 m. balandžio 15 d. patvirtintą darbo grafiką 2015 m. gegužės 14 d. turėjo dirbti nuo 9 val. iki 12 val., tačiau darbuotojai atėjus į darbo vietą, keityklos patalpas savo kodu nuo apsaugos nuėmė kitas šios keityklos kasininkas – S. K., o 2015 m. gegužės 15 d. ieškovė turėjo dirbti nuo 9. val. iki 12 val., tačiau tą dieną į darbą neatėjo, o tą dieną ieškovės slaptažodžiu banko programoje NANO dirbo prisijungęs S. K., kuris prisijungęs ieškovės slaptažodžiu tą dieną atliko 7 valiutos keitimo operacijas.

Nustatyta ir tai, kad 2015 m. gegužės 14 d. ieškovės pamainos metu kasoje prisijungęs ieškovės slaptažodžiu dirbo S. K., o G. I. taip pat buvo darbo vietoje.

Tiek bylos duomenimis, tiek ir šalių paaiškinimais nustatyta, kad tokia praktika, kai ieškovė neatvykdavo į darbą pagal nustatytą darbo grafiką, o už ją dirbo S. K. buvo nevienkartinė ir tai patvirtino ir pati ieškovė. Liudytojas V. V. paaiškino, kad su ieškove buvo griežtai kalbėta ir apie darbo grafiką, ir apie jos pareigą nustatytu laiku būti savo darbo vietoje, juolab, kad ieškovei už tokį pažeidimą 2012 metais jau buvo skirta drausminė nuobauda.

Byloje pateiktais duomenimis nustatyta, kad 2012 m. gegužės 25 d. UAB „Medicinos banko“ administracijos vadovo įsakymu ieškovei už vidaus darbo tvarkos pažeidimą – dirbus ne pagal grafiką ir įvedus savo slaptažodį ne savo darbo pamainos metu, buvo skirta drausminė nuobauda – pastaba.

Ieškovės paaiškinimais, bylos duomenimis nustatyta ir tai, kad jau kurį laiką iki susidariusio pinigų trūkumo nustatymo fakto ieškovė pradėdavo darbą ir baigdavo savo pamainą, neskaičiuodama kasos likučių ir nespausdindama dienos ataskaitų. Be kita ko, tiek ieškovė, tiek ir liudytojas S. K. patvirtino, kad S. K. labai dažnai ir savo pamainos metu, ir ieškovės, dirbdavo prisijungęs ne savo, o ieškovės slaptažodžiu ir ieškovei tai buvo žinoma, tačiau ir jis ir ieškovė nurodo taip elgėsi dėl to, kad įvedus naują programą, programa veikė labai prastai, dažnai strigdavo, atsijungus vienam vartotojui, kitas neturėdavo galimybės vėl prisijungti.

Bylos duomenimis, liudytojo V. V. paaiškinimais nustatyta, kad ieškovė turėjo pareigą ir privalėjo kiekvieną kartą pradėjus darbo pamainą ir baigus darbą, suskaičiuoti kasos likutį ir atsispausdinti dienos ataskaitą, tačiau to nedarė. Liudytojo V. V., banko atstovės R. S. paaiškinimais nustatyta ir tai, kad jeigu ieškovė būtų tinkamai atlikusi savo darbines pareigas ir kasdieną skaičiavusi kasos likutį bei spausdinusi ataskaitas, ji būtų pastebėjusi, kad valiutos keitykloje yra pinigų perteklius ir atitinkama suma yra perduota pasaugai.

Liudytoju apklaustas S. K. teisme paaiškino, kad nors valiutos keityklos limitas ir yra apie 43 443 Eur, tokia didelė suma – apie 89 000 Eur susidarė dėl to, kad kasoje buvo pinigų perteklius, kurį jis sudarė per kelis kartus sistemoje perdavęs pinigus pasaugai, o faktiškai pinigai buvo įdėti apatinėje seifo stalčiaus dalyje, kurioje laikomi dokumentai, tuo tarpu, jo kolegė G. I. apie pinigų vagystę nieko nežinojusi ir net neįtarusi, nes labai juo pasitikėjo ir jie dirbo kaip įprastai, o atliekant kasdienes operacijas, jai jokių nesutapimų nebuvo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje Darbuotojo drausminės atsakomybės taikymo pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas, t. y. darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234 straipsnis). Viena drausminių nuobaudų rūšių – atleidimas iš darbo (DK 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju ieškovė atleista iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punkto pagrindu, t. y. už šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo samprata pateikta DK 235 straipsnio 1 dalyje, o DK 235 straipsnio 2 dalyje nustatyti šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atvejai, šis sąrašas nėra baigtinis. Šiurkštus darbo pareigų pažeidimas – tai darbo pareigų pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ir nustatytai darbo tvarkai. Vienas iš ieškovei taikytų atleidimo pagrindų yra DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas. Pagal jį šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu laikomos veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo,

neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, nors darbuotojas už šias veikas nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn. Toks atleidimo iš darbo pagrindas suteikia darbdaviui teisę atleisti darbuotoją iš darbo be įspėjimo, nesikreipiant į kompetentingas institucijas dėl darbuotojo patraukimo administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn ir nelaukiant jų išvadų, jei pats darbdavys nustato darbuotojo elgesyje (veikoje) administracinio nusižengimo ar nusikaltimo darbdavio atžvilgiu požymius.

Darbo sutarties nutraukimas dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, minėta, yra drausminė nuobauda, kuri, kaip ir kitos nuobaudų rūšys, gali būti taikoma tik esant būtinoms drausminės atsakomybės sąlygoms: konkretiems darbuotojo neteisėtiems veiksmams arba neveikimui, žalingiems padariniams, priežastiniam darbuotojo neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir žalingų padarinių ryšiui, darbuotojo kaltei (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktas, 4 dalis, 237 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo atveju turi būti nustatytos aplinkybės, suteikiančios pagrindą jį kvalifikuoti šiurkščiu. Kai už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą atleistas darbuotojas teisme ginčija darbo sutarties nutraukimo teisėtumą, įrodymus (teisinius argumentus), pagrindžiančius darbuotojo nusižengimo kvalifikavimą kaip šiurkštaus, turi pateikti darbdavys, o teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, kiekvienu atveju turi įvertinti, ar darbdavys padarytą nusižengimą pagrįstai kvalifikavo kaip šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. K. v. AB „Lietuvos draudimas“, bylos Nr. 3K-3-532/2005; 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „TELE-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. A. v. UAB „Barker textiles“, bylos Nr. 3K-3-424/2011; kt.). Konstatuojant darbo pareigų pažeidimą DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, papildomai reikia nustatyti darbuotojo valią be teisėto pagrindo užvaldyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. UAB ,,Baltijos parkai“, bylos Nr. 3K-3-351/2006). Šią aplinkybę taip pat turi įrodyti darbdavys.

Nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas, ar darbdavys tinkamai įvykdė įrodinėjimo pareigą, atsižvelgia ir į bendruosius įrodymų pakankamumo ir patikimumo civiliniame procese principus, taip pat į bylos materialinį teisinį pobūdį, šiuo atveju – darbo bylos specifiką, kuri gali nulemti teismo parinktus įrodymų pakankamumo kriterijus (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. 2011 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. UAB „Putokšnis“, bylos Nr. 3K-3-303/2011; ).

Pažymėtina, kad DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinta norma reiškia, kad darbuotojas yra atleidžiamas iš darbo už veiksmus, kurie turi nusikaltimo požymių. Atleidimas šiuo pagrindu reiškia ne tik darbo santykių pasibaigimą, tačiau gali turėti įtakos darbuotojo būsimai darbinei veiklai, jo reputacijai artimųjų, visuomenės akyse bei sukelti kitų neigiamų padarinių. Dėl šių priežasčių Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad tai, jog darbuotojas atliko veiksmus, turinčius vagystės ar kito nusikaltimo, numatyto DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte, požymių, turi būti įrodyta tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B., R. Ž. v. AB „Panevėžio duona“, bylos Nr. 3K-3-513/2004; 2007 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. S. v. UAB ,,Grasta“, bylos Nr. 3K-3-615/2007; 2012 m. birželio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. N. v. UAB „Einhell Balticum“, bylos Nr. 3K-3-265/2012; 3K-3-275/2013).

Išanalizavus šalių bei liudytojų paaiškinimus teisme, įvertinus visą pateiktą rašytinę bylos medžiagą, teismas daro išvadą, kad ieškovės veiksmai, ryšys tarp jos veiksmų ir kilusių pasekmių – 2015 m. gegužės 18 d. UAB „Medicinos bankas“ Klaipėdos filialo keitykloje nustatyto piniginių lėšų – 87 910,26 Eur trūkumo, nebuvo darbdavio (atsakovo) įrodytas tokiu laipsniu, kad neliktų jokių pagrįstų abejonių šio fakto egzistavimu, t.y. kad būtent ieškovės veiksmai pažeidus darbo tvarką buvo turintys vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių, todėl šioje dalyje yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovė buvo nepagrįstai atleista iš darbo LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu, todėl ieškovės ieškinys šioje dalyje tenkintinas.

Vienok, konstatavimas, kad ieškovės veiksmuose nenustatyta vagystės ar turto pasisavinimo požymių (DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punktas), nelemia išvados, kad ieškovė nepadarė kito šiurkštaus darbo drausmės pažeidimo, kuris buvo teisėtas pagrindas taikyti jai drausminę atsakomybę – atleidimą iš darbo.

Teismas pažymi, kad išnagrinėtoje civilinėje byloje nustatyti konkretūs darbuotojos neteisėti veiksmai arba neveikimas, kuriuos teismas vertina, kvalifikuoja ir sprendžia ar jie atitinka DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyto šiurkštaus darbo pažeidimo sąvoką.

Minėta, šiurkštus darbo drausmės pažeidimas – tai darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai (DK 235 straipsnio 1 dalis).

Atsakovo atstovas nurodė, kad ieškovės veiksmai ją atleidžiant iš darbo pagrįstai buvo kvalifikuoti pagal DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punktą kaip savavaliavimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme savavaliavimas aiškinamas kaip akivaizdus teisės aktų nuostatos pareigų vykdymo arba teisių įgyvendinimo tvarkos nepaisymas, pavyzdžiui, darbuotojo veikimas akivaizdžiai ir nepateisinamai nepaisant nustatytos jo kompetencijos, veiksmų atlikimas ignoruojant privalomą jų atlikimo tvarką ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. B. v. UAB „Tele-3“, bylos Nr. 3K-3-139/2010; byla Nr. 3K-3-107/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vertinant neteisėtus savavaliavimo veiksmus kaip šiurkštų darbo drausmės pažeidimą tokių veiksmų padariniai apima tiek turtinę žalą, tiek kitokią, pavyzdžiui, pasitikėjimo darbuotoju praradimą. Ar savavaliavimu padaryta žala ir kiti padariniai yra mažareikšmiai, turi būti sprendžiama pagal turtinių ir neturtinių padarinių visumą, ar tai suteikė darbdaviui pagrindą ateityje tokiu darbuotoju nepasitikėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. B. v. AB „Puntukas“, bylos Nr. 3K-3-117/2012; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 13 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2013).

Nagrinėjamu atveju teismas atsižvelgia ir įvertina tai, ar dėl tokių ieškovės veiksmų, t.y. darbo grafiko nesilaikymo, leidimo kitam asmeniui atlikti jai pavestas funkcijas, leidimo naudotis savo slaptažodžiu, pinigų likučių neskaičiavimo ir ataskaitų nespausdinimo, atsirado pagrindas darbdaviui nepasitikėti darbuotoja, kuris tai ir pažymi bylos nagrinėjimo metu. Nagrinėjamu atveju ieškovė, dirbdama valiutos keityklos kasininkės pareigose, būdama materialiai atsakinga už jai perduotas vertybes dirbo itin atsakingą darbą tiesiogiai susijusį su grynaisiais pinigais ir jų apskaita, jos darbo veikla tiesiogiai susijusi su materialiosiomis vertybėmis, jų apskaita ir naudojimu darbdavio interesais. Tokiems darbuotojams taikomi didesni sąžiningumo ir rūpestingumo darbe standartai.

Bylos duomenimis, šalių paaiškinimais nustatyta, to neginčija ir pati ieškovė, kad ji leisdavo vietoje savęs dirbti kitam asmeniui – S. K., ji ne visuomet laikydavosi nustatyto darbo grafiko ir ne visuomet ateidavo dirbti pagal grafiką, pastaruoju metu ji nei pradėdama darbą, nei baigusi pamainą, neskaičiavo kasos likučių ir nespausdindavo kasos ataskaitų, leido kitam keityklos kasininkui prisijungti NANO programoje jos slaptažodžiu ir savo vardu atlikti valiutos keitimo operacijas. Akivaizdu, jog tokie ieškovės veiksmai būtent darbą tiesiogiai su materialinėmis vertybėmis – pinigais, dirbantiems darbuotojams taikomų didesnių sąžiningumo ir rūpestingumo darbe standartų neatitiko.

Teismas išanalizavęs bylos medžiagą, šalių, liudytojų paaiškinimus, daro išvadą, kad ieškovė savo veiksmais pažeidė kelis UAB „Medicinos bankas“ vidaus norminius aktus – Darbo stočių duomenų naudojimo ir saugojimo, interneto ir elektroninio pašto naudojimo tvarkos 9.9 punktą, Vidaus darbo tvarkos taisyklių 3.1.5 punktą, 11.8.7 punktą, UAB „Medicinos banko“ tipinių Klaipėdos filialo Valiutos keityklos kasininko pareiginių nuostatų 4.10 punktą, be to, ieškovė, neskaičiavusi kasoje esančių pinigų ir nespausdinusi kasos likučių, pažeidė Valiutos keityklų, dirbančių su programa NANO darbo instrukcijos 4.26.1.1 punktą bei 4.26.1.4.1 2.7 punktą ir 2009-09-01 visiškos materialinės atsakomybės sutarties 1.1, 1.2, 1.5 punktus, o be to, būtent dėl tokių nustatytų ieškovės pažeidimų, labiau tikėtina, kad susidarė palankios sąlygos atsirasti ženkliam pinigų trūkumui, t.y. kitam valiutos keityklos darbuotojui padaryti tiesioginę ir ženklią materialinę žalą darbdaviui.

Esant išdėstytų aplinkybių visumai, konstatuotina, kad tokiais veiksmais ieškovė pažeidė savo kaip darbuotojos pareigas, išvardytas DK 35, 228 straipsniuose, t. y. dirbti dorai ir sąžiningai, nepažeisti įstatymų saugomų darbdavio teisių ir interesų, tausoti darbdavio turtą, todėl teismas sprendžia, kad nustatytomis aplinkybėmis tokio pobūdžio ieškovės veiksmus yra teisinis pagrindas vertinti kaip savavaliavimą, įvardytą šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, kurie lėmė pagrįstą atsakovo, kaip darbdavio, pasitikėjimo ieškove, kaip darbuotoja, praradimą, t. y. jos sugebėjimu ateityje tinkamai, lojaliai ir sąžiningai atlikti pavestas darbo funkcijas, todėl teismas ieškovės atleidimo pagrindo, įvardinto šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu DK 235 straipsnio 2 dalies 4 punkte, nekeičia kaip to prašė ieškovė ir šioje dalyje ieškinį atmeta.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių, jų atstovų paaiškinimus, liudytojų paaiškinimus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies.

Patenkinus ieškinį iš dalies, ieškovei iš atsakovės proporcingai patenkintų reikalavimų skaičiui priteistinos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Byloje abi šalys pateikė prašymus priteisti jų turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovės atstovas prašo priteisti 650 Eur už suteiktas advokato teisines paslaugas: už ieškinio parengimą ir pasirengimą bei atstovavimą teismo posėdžiuose. Atsakovo atstovas prašo priteisti atsakovui jo turėtas išlaidas už suteiktas advokato teisines paslaugas: susipažinimą su bylą, procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą, kurias sudaro 800 Eur.

Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo neteisėtu ir pakeisti jos atleidimo pagrindus į LR DK 235 straipsnio 2 dalies 11 punktą, todėl teismas laiko, kad ieškovės ieškinys buvo patenkintas 50 procentų.

Esant tokioms aplinkybėms, šalims turėtų būti priteista po 50 procentų jų turėtų bylinėjimosi išlaidų, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šalių patirtų išlaidų sumos yra labai panašios bei į šios bylos specifiką ir siekiant ekonomiškumo bei koncentruotumo, teismas šalių patirtų išlaidų viena kitai nepriteisia ir šalys pasilieka prie savo patirtų bylinėjimosi išlaidų.

Tuo tarpu, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos CPK 96 straipsnio 1 dalis). Tokiu būdu, iš atsakovo priteistina 20,50 Eur (41 Eur x 50 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 268, 270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad ieškovės darbo sutartis su UAB „Medicinos bankas“ LR DK 235 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatytu pagrindu (veikos, turinčios vagystės, sukčiavimo, turto pasisavinimo arba iššvaistymo, neteisėto atlyginimo paėmimo požymių nors už šias veikas darbuotojas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn) nutraukta nepagrįstai.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės 20,50 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.