Klaipėdos apygardos teismo sprendimas, e2A-745-538/2017

Teismas: Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-05-29
Bylos Nr.: e2A-745-538/2017
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Giedrė Seselskytė, Almantas Padvelskis, Raimonda Andrulienė
Ieškovas: G. T.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinį
Trečiasis asmuo: VĮ „Registrų centras“

Civilinė byla Nr. e2A-745-538/2017Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10555-2015-5Procesinio sprendimo kategorijos (S) 2.6.16.8; 2.6.8.11.1; 3.2.4.8.2; 3.3.1.18.2.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 29 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondos Andrulienės, Almanto Padvelskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Giedrės Seselskytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės G. T. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės G. T. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl įsakymo, atsakymo bei sprendimo panaikinimo ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei G. T., atsakovams pagal priešieškinį J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto bankui dėl statinių iškeldinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, Neringos miesto savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5); panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro); priteisti bylinėjimosi išlaidas.Nurodė, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004-10-04 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu išsinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,0403 ha. Ieškovė gavo 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. spalio 4 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta. Ieškovė su šiuo pranešimu nesutiko, todėl kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą. 2015-08-03 gavo 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“ ir 2015-07-30 Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5). Ieškovės nuomone, tiek įsakymas, tiek atsakymas yra neteisėti. Ieškovė nurodė, kad remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, ieškovės nuomojamas žemės sklypas ribojasi su (duomenys neskelbtini) miško 49 kvartalu, tačiau nepatenka į šio miško teritoriją. Pagal šiuo metu galiojančią Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702 schemą, teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, nėra priskirta miškų ūkio paskirties žemei. Mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Tvarkymo plano, o ne Bendrojo plano, sprendiniais, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir yra aukštesnės teisinės galios nei Bendrasis planas. Pažymėjo, kad Bendruoju planu nėra nustatoma tiksli kiekvieno žemės sklypo galimo naudojimo paskirtis, o kiekvienu atveju yra būtina atsižvelgti į kitus kriterijus (esamą faktinę situaciją, nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypo paskirtį ir pan.). Pastatas, esantis žemės sklype, yra poilsio pastatas, todėl jo paskirtis visiškai atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą, tokia žemės sklypo paskirtis buvo ir pastatų įsigijimo metu, todėl sutarties nutraukimas neabejotinai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, susiklosčiusių nuomos teisinių santykių stabilumą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas buvo nustatyti 2004-07-15 apskrities viršininko įsakymu, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o jame įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovė nepažeidė nuomos sutarties, nes žemės sklypas yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke nurodytą žemės sklypo paskirtį, jokie neigiami padariniai (žala) nuomotojui neatsirado, todėl nėra teisinio pagrindo sutartį nutraukti. Nurodė, jog ieškovė pastatus įgijo notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Nuosavybės teisė į pastatus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra galiojanti ir neginčijama. Pažymėjo, kad ginčijamame sprendime yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu NŽT turi teisę atlikti valstybinio žemės sklypo formavimo funkciją apskritai, tačiau nėra nurodytas materialinis teisinis pagrindas, suteikiantis NŽT teisę išformuoti žemės sklypą. Mano, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 negali būti pagrindu išregistruoti žemės sklypą, kadangi šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų ar galimybės žemės sklypui būti įregistruotu kaip atskiru objektu. Pažymėjo, kad sprendimas pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kadangi juo buvo sudarytos kliūtys Nuomos sutarties tolesniam vykdymui ne tik nesant ieškovės valios, tačiau net jai nepranešus.Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos patikslintu priešieškiniu prašė įpareigoti ieškovę G. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šių įpareigojimų atsakovai pagal priešieškinį per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išsiieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės G. T. ir atsakovų pagal priešieškinį. Nurodė, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendinius tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Nagrinėjamu atveju į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieškovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismui pripažinus, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai nutraukė nuomos sutartį, atsakovai pagal priešieškinį turėtų sutvarkyti teritoriją, kurioje buvo jiems priklausę statiniai. Viešajame registre nurodoma, kad inžinerinis statinys kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso dalinės nuosavybės teise ir kitiems asmenims, t.y. atsakovams pagal priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-12-30 sprendimu ieškinį atmetė. Priešieškinį tenkino iš dalies. Įpareigojo ieškovę G. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos pašalinti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės G. T.. Kitą priešieškinio dalį paliko nenagrinėtą. Priteisė iš ieškovės G. T. 31 eurų žyminio mokesčio valstybės naudai. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta būtent dėl ginčo teritorijos, ieškovė dalyvavo nagrinėjant bylą, todėl ieškovės pozicija, kad jos nuomotas valstybinės žemės sklypas nepatenka į miškų ūkio paskirties teritoriją, atmestina. Pažymėjo, kad nustačius, jog ieškovės nuomotame valstybinės žemės sklype įregistruoti statiniai ir jų paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties, spręstina, kad ieškovė naudodama žemės sklypą ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą šią sutartį nutraukti. Nurodė, kadangi žemės dalis, kurioje yra ieškovei priklausantis statinys, t. y. jo fragmentai, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, todėl pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas ši žemė negali būti civilinių teisių objektu. Teismas padarė išvadą, kad vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant išformuoti ir išregistruoti inter alia valstybinės žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), todėl ir šioje dalyje tenkinti ieškovės ieškinio nėra teisinio pagrindo. Pažymėjo, kad ieškovės interesus liečia tik valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė reikalavimus reiškia ir dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo teisėtumo. Teismas konstatavo, kad teismui pripažinus, jog Nacionalinė žemė tarnyba prie žemės ūkio ministerijos teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, o jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės G. T.. Teismas nurodė, jog tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba reiškia identiškus reikalavimus - įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, atitinkančius visus tris išvardytus požymius, todėl konstatavo, jog teisme jau esant iškeltai civilinei bylai ir priimtam, tačiau dar neįsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas paliktinas nenagrinėtu.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-12-30 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-430-965/2016 pakeisti - ieškinį patenkinti visiškai, o atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį atmesti; priteisti iš atsakovės visas patirtas mano bylinėjimosi išlaidas.Nurodo, kad teismas nepagrįstai atsisakė panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-( 14.13.2), taip pat nepagrįstai atsisakė panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro. Taip pat mano, kad įpareigojimas nugriauti poilsio namelį teisiškai yra nepagrįstas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, kad nagrinėjamu atveju nuosavybės teisių ribojimui sąlygų nėra, t. y. nagrinėjami teritorijų planavimo dokumentai (Schema ir Tvarkymo planas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Bendrasis planas - Neringos savivaldybės tarybos sprendimu) nėra įstatymai. Tai reiškia, kad minėti sprendimai įsigalioja nuo jų priėmimo ar paskelbimo momento ir atgal negalioja. Taigi iš esmės 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintas Kuršių nerijos nacionalinio tvarkymo planas, kuriame numatyta ekosistemos apsaugos miškų zona, negali būti taikoma. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamo ginčo aspektu remdamasis vien 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu, neišsamiai ir netinkamai išanalizavo byloje esančius įrodymus, todėl ir priėmė neteisėtą sprendimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat neteisėtai konstatavo, kad jos nuomotame žemės sklype įregistruoti statiniai ir jų tikslinė paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės paskirties, todėl atsakovė, visiškai teisėtai nutraukė nuomos sutartį. Pažymi, kad nepagrįsta yra ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo žemės sklypas patenka į miško teritoriją. Taip pat pažymi, kad jog atsakovė turėjo inicijuoti ginčo žemės sklypo nuomos pakeitimus, kurie užtikrintų 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimo tinkamą įvykdymą. Žemės sklypo išregistravimas, kuomet jame yra man priklausantys statiniai, taip užkertant kelią nuomos sutarties tolesniam vykdymui bei sukuriant visiškai neapibrėžtą teisinę situaciją, iš esmės pažeidė aukščiau nurodyto Vyriausybės nutarimo reikalavimus.Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos prašo skundą atmesti.Nurodo, kad apeliantė, įsigydama statinį teritorijoje, kurioje jau buvo numatytas objektų likvidavimas, prisiėmė iš to galinčius atsirasti neigiamus padarinius, todėl nėra pagrindo sutikti, jog pirmos instancijos teismo sprendimu yra pažeidžiami apeliantės teisėti lūkesčiai. Pažymi, kad žemės sklypas yra saugomoje teritorijoje, kuriai taikoma ypatinga teisinė apsauga, juolab, kai 2000 m. lapkričio 29 d. UNESCO Pasaulio paveldo komiteto dvidešimt ketvirtajame posėdyje Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūros ir gamtos vertybė. Teigia, kad panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir suteikus apeliantei teisę nuomotis valstybinės žemės sklypą, būtų pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys valstybinės žemės nuomą. Pažymi, kad vadovaujantis disponavimą valstybine žeme reglamentuojančiais teisės aktais, Nacionalinei žemės tarnybai kyla pareiga nutraukti nuomos sutartį su apeliante. Taip pat pažymi, kad nagrinėjamoje byloje negali būti vadovaujamasi apeliantės nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014, nes nesutampa šios nutarties ir nagrinėjamos bylos ratio decidendi, kadangi apeliantės nurodomoje nutartyje buvo pastatas, o nagrinėjamu atveju jo nėra. Nurodo, kad sprendžiant žemės sklypo atlaisvinimo klausimą nėra būtina nuginčyti statinių įsigijimo sandorius. Pažymi, kad administracinio teismo sprendime 2009-03-13 nustatytos aplinkybės jai yra privalomos ir yra žinomos, tad apeliantė negali kelti klausimo dėl teritorijos paskirties ar galimybės atstatyti statinį, nes teismo sprendime 2009-03-13 buvo aiškiai konstatuota, kad teritorija priskiriama miškų ūkio paskirties žemei bei menkaverčius statinius būtina likviduoti.Atsiliepime į apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybės įmonė Turto bankas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus ir atsižvelgdamas į tai, kad 2016-12-30 Klaipėdos miesto apylinkės teismas sprendimu priešieškinio reikalavimus dėl kiemo aikštelės paliko nenagrinėtus, pažymi, kad neturi jokių duomenų, kurie patvirtintų arba paneigtų apeliaciniame skunde dėstomas ieškovės aplinkybes, todėl prašo nagrinėti ieškovės G. T. apeliacinį skundą teismo nuožiūra.Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nustatyta, kad ieškovei G. T. nuosavybės teise nuo 2000-01-29 priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004-10-04 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią dvylikos metų laikotarpiui išsinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,0403 ha. 2015-05-07 pranešimu Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-10-04 sudaryta nuomos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) bus nutraukta. Ieškovės sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukta ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VĮ-310-(14.13.2.) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“.Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškinį ir tenkino priešieškinį iš dalies motyvuodamas iš esmės tuo, kad administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu buvo aiškiai konstatuota, kad teritorija priskiriama miškų ūkio paskirties žemei bei menkaverčius statinius būtina likviduoti, be to, ieškovė naudodama žemės sklypą ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą šią sutartį nutraukti. Su šiais argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra išaiškinęs, kad, užtikrinant iš Konstitucijos kylantį bendrosios kompetencijos teismų praktikos vienodumą (nuoseklumą, neprieštaringumą), taigi ir jurisprudencijos tęstinumą, lemiamą reikšmę, be kitų, turi šie veiksniai: bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose; žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimų – precedentų tų kategorijų bylose; aukštesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismai privalo, peržiūrėdami žemesnės instancijos bendrosios kompetencijos teismų sprendimus, tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais. Tiek Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje (žr., pvz., 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimus), tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Baltijos žuvys“, bylos Nr. 3K-3-247/2009; 2015 m. vasario 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos skundą, bylos Nr. 3K-3-21-915/2015; kt.) nuosekliai nurodoma, kad remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai; precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos. Taigi teismo precedentas reiškia įsiteisėjusį teismo sprendimą kitoje išnagrinėtoje byloje, kuri savo faktinėmis aplinkybėmis tapati arba labai panaši į nagrinėjamą bylą.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Lietuvos Aukščiausias Teismas 2017-03-24 nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915-2017 tenkino analogišką ieškinį kaip šioje civilinėje byloje Nr. e2A-745-538/2017 ir nusprendė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimą ir Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. spalio 20 d. nutartį panaikinti ir priimti naują sprendimą, tai yra, ieškinį patenkinti ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-302-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. įsakymą Nr. 13VĮ-306-(14.13.2) „Dėl 2004 m. rugpjūčio 27 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015 m. liepos 29 d. sprendimą Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ bei priešieškinį atmesti.Kasacinis teismas civilinėje byloje Nr. e3K-3-147-915-2017 konstatavo, kad byloje nustatytos aplinkybės paneigia teismų padarytą išvadą, jog ieškovė pažeidė valstybinės žemės nuomos sutarčių sąlygas dėl žemės naudojimo paskirties. Nagrinėjamu atveju ieškovė kaip nuomininkė laikėsi ginčo nuomos sutarčių reikalavimų, susijusių su jai išnuomotų sklypų naudojimu. Kasacinis teismas nurodė, kad šioje byloje nustatytos aplinkybės (tai, kad su ieškove buvo sudarytos valstybinės žemės nuomos sutartys, kurios buvo vykdomos bei galiojančios ir po detaliojo plano panaikinimo; valstybė toleravo tokią padėtį, t. y. laikėsi prisiimtų įsipareigojimų, nenutraukdama nuomos sutarčių, nors faktiškai buvo aišku, kad nuomojamos žemės paskirtis buvo kita nei ta, kuri buvo nurodyta nuomos sutartyse) leidžia daryti išvadą, kad ieškovei pagrįstai susiformavo teisėti lūkesčiai dėl valstybinės žemės naudojimo ginčo nuomos sutarčių pagrindu sutartyse nustatytą terminą. Valstybė nagrinėjamu atveju veikė pasyviai (nenutraukė nuomos sutarčių, nesiėmė veiksmų duomenims apie ginčo žemės paskirtį pakeisti), taip prisidėdama prie ieškovės teisėtų lūkesčių suformavimo. Toks valstybės institucijų elgesys vertintinas kaip valstybės klaida, kuri neturi neproporcingai riboti ieškovės teisės naudoti ginčo žemės sklypus pagal nuomos sutartis (žr. nutarties 56 punktą).Teisėjų kolegija pažymėjo, kad šioje byloje iš esmės ginamas viešasis interesas užtikrinti ginčo žemės naudojimą pagal Vyriausybės nutarimais, kitais teisės aktais nustatytą paskirtį. Šioje byloje ginamo viešojo intereso reikšmingas aspektas yra ir tai, kad šis interesas turi būti ginamas, nepažeidžiant ar kaip galima mažiau pažeidžiant teisėtus pastatų savininkės interesus. Kadangi vienos nuomos sutarties (nuomos sutartis Nr. N23/2004-0472) terminas faktiškai yra pasibaigęs, o kitos (nuomos sutartis Nr. N23/2004-0473) baigiasi 2017 m. rugpjūčio 27 d., tai viešasis interesas tinkamai naudoti ginčo žemę sulaukiant nuomos termino pabaigos ir nesukeliant grėsmės pažeisti nuomininkės interesus būtų apgintas iš esmės tuo pačiu momentu, kaip ir išnagrinėjus ginčą dėl nuomos sutarčių nutraukimo. Taip pat kasacinis teismas, atsižvelgdamas į civilinio proceso tikslą kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis), pasisakė, jog šioje byloje turi būti siekiama, kad priimtu teismo sprendimu nebūtų sukeltas kitas ginčas. Nuomos sutarčių nutraukimas besibaigiant jų galiojimo terminui būtų neproporcinga viešojo intereso gynimo priemonė, todėl ginčo nuomos sutartys paliktinos galioti iki jose nustatyto nuomos termino pabaigos, panaikinant skundžiamus atsakovės įsakymus, todėl konstatavus, kad ieškovės skundžiami įsakymai yra neteisėti, ginčo nuomos sutartys paliktinos galioti iki jose nustatyto termino pabaigos, darytina išvada, kad 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimas dėl ginčo sklypų išformavimo ir išregistravimo taip pat turi būti panaikintas. Taip pat kasacinis teismas pažymėjo, kad priešieškinio reikalavimas dėl namelių fragmentų pašalinimo ir teritorijų sutvarkymo turėjo būti atmestas, nes byloje konstatuota, jog atsakovė neteisėtai nutraukė ginčo nuomos sutartis ir jos galiojo (bei galioja) iki sutartyse nustatyto termino pabaigos, todėl klausimai, susiję su ginčo namelių fragmentų pašalinimu, turi būti sprendžiami pagal ginčo nuomos sutarčių sąlygas, tarp jų – 4 punktą bei 13 punktą, kuriame nurodyta, kad pasibaigus žemės nuomos terminui, žemė sutvarkoma nuomininkų lėšomis ir grąžinama nuomotojui tinkančios naudoti būklės, išskyrus įstatymu nustatytus atvejus. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui tenkinus analogišką ieškovo ieškinį tam pačiam atsakovui kaip ir šioje civilinėje byloje bei esant faktiškai tokioms pačioms aplinkybėms, konstatuotina, kad minėta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis turi prejudicinę galią šioje civilinėje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas), todėl yra pagrindas dalį skundžiamo teismo sprendimo panaikinti ir toje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5); panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro“; panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priešieškinis tenkintas iš dalies ir ieškovė G. T. įpareigota savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos pašalinti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės G. T., ir šią priešieškinio dalį atmesti. Kadangi ginčo dėl teismo sprendimo dalies, kuria priešieškinio dalis palikta nenagrinėta, nėra, teismo sprendimas šioje dalyje paliktinas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Panaikintina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei iš atsakovės priteistina 62 eurai žyminio mokesčio ir 4379 eurų teisinės pagalbos išlaidų (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys). Naikintinos 2015-08-27 nutartimi ir 2015-12-30 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės.Tenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškovei iš atsakovės priteistina 500 eurų teisinės pagalbos išlaidų ir 62 eurai žyminio mokesčio (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 5 dalis, CPK 98 straipsnio 1-3 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 30 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės G. T. ieškinys ir iš dalies tenkinta atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinio dalis įpareigoti ieškovę G. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos pašalinti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės G. T., panaikinti.

Ieškinį tenkinti, panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukimo“; panaikinti (duomenys neskelbtini) Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5); panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro“;

Priešieškinio dalį ieškovei G. T. dėl statinių iškeldinimo atmesti.

Panaikinti teismo sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ieškovei G. T. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priteisti 4441 eurą bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Teismo sprendimo dalį, kuria atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos priešieškinio dalis palikta nenagrinėta, palikti nepakeistą.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi ir 2015-12-30 nutartimi.

Priteisti ieškovei G. T. iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos 562 eurus bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Raimonda AndrulienėAlmantas PadvelskisGiedrė Seselskytė