- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-12-30
- Bylos Nr.
- e2-430-965/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-10555-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erika Tamošaitienė
- Ieškovas
- G. T.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį
- Trečiasis asmuo
- Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos, VĮ „Registrų centras“
- Advokatai
- Ričardas Noreika
- Kategorijos
- 2.5.16.8Žemės nuoma
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Erika Tamošaitienė, sekretoriaujant Erikai Palepšienei, dalyvaujant ieškovės G. T. atstovui advokatui Ričardui Noreikai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei V. J., trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovei G. Č., atsakovių pagal priešieškinį R. J., C. Ž. ir V. S. atstovui advokatui V. J., žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. T. patikslintą ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui VĮ „Registrų centras“ dėl įsakymo, atsakymo bei sprendimo panaikinimo, ir pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei G. T., atsakovams pagal priešieškinį J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto bankui dėl statinių iškeldinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, VĮ „Registrų centras“, Neringos miesto savivaldybė, Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė G. T. kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, kuriuo prašo panaikinti: 1) 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“; 2) panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5); 3) panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro); 4) priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso pastatas-poilsio namelis, esantis adresu (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004 m. spalio 4 d. sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0490, kurios pagrindu išsinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,0403 ha. Ieškovė gavo 2015-05-07 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus pranešimą Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo Miško g., Neringa“, kuriuo ieškovė buvo informuota, kad vadovaujantis CK 6.564 straipsnio 2 dalimi po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), 2004 m. spalio 4 d. sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta. Ieškovė su šiuo Pranešimu nesutiko, todėl kreipėsi su skundu į Nacionalinę žemės tarnybą. 2015-08-03 gavo 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ ir 2015-07-30 Nacionalinė žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5). Ieškovės nuomone, tiek Įsakymas, tiek Atsakymas yra neteisėti. Grįsdama minėtų aktų neteisėtumą ieškovė nurodo, kad remiantis Miškų valstybės kadastro duomenimis, ieškovės nuomojamas Žemės sklypas ribojasi su Neringos (Lapių) miško 49 kvartalu, tačiau nepatenka į šio miško teritoriją. Tai patvirtina ištrauka iš nekilnojamojo turto kadastro duomenų ir ištrauka iš miškų valstybės kadastro. Taigi, mano, jog atsakovės argumentas dėl to, kad žemės sklypas patenka į miškų ūkio žemę yra visiškai nepagrįstas. Pagal šiuo metu galiojančią Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto 2012 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 702, schemą, teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, nėra priskirta miškų ūkio paskirties žemei. Mano, jog nagrinėjamu atveju turėtų būti vadovaujamasi Tvarkymo plano, o ne Bendrojo plano, sprendiniais, kuris yra patvirtintas Vyriausybės nutarimu ir yra aukštesnės teisinės galios nei Bendrasis planas. Pažymi, kad Bendruoju planu nėra nustatoma tiksli kiekvieno žemės sklypo galimo naudojimo paskirtis, o kiekvienu atveju yra būtina atsižvelgti į kitus kriterijus (esamą faktinę situaciją, nekilnojamojo turto registre įregistruotą Žemės sklypo paskirtį ir pan.). Ieškovė, vadovaujantis II tomo Gyvenviečių teritorijų vystymas aiškinamojo rašto reglamentais, daro išvadą, kad teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, priskirtina „Rekreacinei teritorijai prie Miško gatvės“, o remiantis to paties tomo 2b reglamentu „Kultūros paveldo apsauga“, teritorija, kurioje yra nuomojamas žemės sklypas, pažymėta kaip „naujos statybos morfotipai“. Taigi, šie Bendrojo plano sprendiniai akivaizdžiai paneigia atsakovės teiginį, kad žemės sklypo naudojimo būdas yra miško parkas su poilsio aikštelėmis. Ieškovė ieškinyje pažymi, kad pagal Nekilnojamojo turto centrinio duomenų banko duomenis, žemės sklypo paskirtis yra kita, žemės sklypo naudojimo būdas: rekreacinės teritorijos. Pastatas, esantis žemės sklype, yra poilsio pastatas, todėl jo paskirtis visiškai atitinka žemės sklypo naudojimo paskirtį bei būdą. Tokia žemės sklypo paskirtis buvo ir Pastatų įsigijimo metu, todėl Sutarties nutraukimas neabejotinai pažeistų ieškovės teisėtus lūkesčius, susiklosčiusių nuomos teisinių santykių stabilumą bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir būdas buvo nustatyti 2004-07-15 apskrities viršininko įsakymu, ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre ir kadastre, o jame įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, todėl Pranešimas apie Sutarties nutraukimą (taip pat atsakovės Įsakymas bei Atsakymas) yra neteisėtas ir privalo būti panaikinti. Ieškovė nepažeidė nuomos sutarties, nes žemės sklypas yra naudojamas pagal Nekilnojamojo turto centriniame duomenų banke nurodytą žemės sklypo paskirtį, jokie neigiami padariniai (žala) nuomotojui neatsirado, todėl nėra teisinio pagrindo sutarties nutraukimui. Nurodo, jog ieškovė pastatus įgijo notaro patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, kuri yra galiojanti ir nenuginčyta. Nuosavybės teisė į Pastatus įregistruota Nekilnojamojo turto registre, yra galiojanti ir neginčijama. LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis numato, kad „Valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais“, todėl ieškovė turi įstatyminę teisę į žemės sklypo nuomą, kuri negali būti paneigta nesant jokio pažeidimo iš ieškovės pusės. Ginčijamame Sprendime yra nurodyti teisės aktai, kurių pagrindu NŽT turi teisę atlikti valstybinio žemės sklypo formavimo funkciją apskritai, tačiau nėra nurodytas materialinis teisinis pagrindas, suteikiantis NŽT teisę išformuoti žemės sklypą. Kitaip tariant, Sprendime nėra nurodytas joks žemės sklypo išformavimo teisinis pagrindas, o nurodytosios teisės normos nesuteikia NŽT teisinio pagrindo išformuoti žemės sklypo, dėl kurio yra sudarytos nuomos sutartys bei kuriame yra tretiesiems asmenims priklausantys statiniai. Laikosi pozicijos, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009 m. kovo 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009 negali būti pagrindu išregistruoti žemės sklypą, kadangi šioje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų ar galimybės žemės sklypui būti įregistruotu kaip atskiru objektu. Šioje byloje prokuroras ginčijo detaliojo plano sprendinius, tačiau ne žemės sklypo įregistravimą ar jo ribas. Nusprendus išformuoti žemės sklypą, turėjo būti priimti atitinkami teisėti, teisingi ir sąžiningi sprendimai dėl pastatų, esančių žemės sklype, savininkų teisių. Sprendimas pažeidė ieškovės teisėtų lūkesčių principą, kadangi juo buvo sudarytos kliūtys Nuomos sutarties tolesniam vykdymui ne tik nesant ieškovės valios, tačiau net jai nepranešus.
Atsiliepimas
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2009 m. kovo 13 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-60-609/2009, panaikino Neringos savivaldybės tarybos 2002 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. 151 patvirtintą detalųjį planą. Teismas nustatė, kad žemės sklypai, kurie buvo patvirtinti detaliuoju planu, yra Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorijoje ir priklauso šio parko rekreacinei zonai, tarp minimų žemės sklypų yra ir ieškovės nuomojamas iš Valstybės žemės sklypas. Panaikintu detaliuoju planu taipogi buvo panaikintas anksčiau nustatytas žemės sklypo naudojimo būdas ir pobūdis. Šioje administracinėje byloje dalyvavo ir ieškovė, todėl jai galioja ir yra žinomi įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyti prejudiciniai faktai. Pažymėjo, jog remiantis Neringos savivaldybės tarybos 2012 m. rugsėjo 21 d. sprendimu Nr. T1-164 patvirtinto Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrojo plano sprendiniais, teritorija, kurioje yra ginčo žemės sklypas, yra miškų ūkio paskirties žemėje, kurios naudojimo būdas - ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013 m. vasario 28 d. surašė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ZN-(14.13.73.)-3, kuriuo konstatavo, kad „Žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, kaip manome pastatai yra sugriuvę arba sugriauti“. Vėliau, po Patikrinimo akto sudarymo, apžiūrėjus žemės sklypą buvo nustatyta, kad žemės sklype ant sugriuvusio statinio pamatų pastatytas statinys. Nors šioje teritorijoje bet kokia statyba draudžiama, išskyrus statinius, reikalingus rezervatų steigimo ir veiklos tikslams įgyvendinti. Negalima nei nauja statyba, nei esamų statinių rekonstrukcija, o pastatytus statinius reikia likviduoti. Be to, nesant pagrindinio statinio, valstybinės žemės nuomos sutartis negali būti sudaroma dėl statinio priklausinių. Taigi Sutarties vykdymo metu išnyko aplinkybės, kurioms esant yra pagrindas tęsti nuomos teisinius santykius. Atsakovė pažymėjo, kad ieškovė įsigijo statinį (namelį), esantį Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijoje. Buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos teritorijos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas numatytas dar 1994 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje, t. y. prieš privatizuojant poilsio namelius. Patvirtinus Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą ir Neringos savivaldybės teritorijos ir jos dalių bendrąjį planą, reikalavimai pastatų iškėlimui nesugriežtinti. Tad asmenys, tame tarpe ir ieškovė, įsigydami šios stovyklos pastatus, turėjo susipažinti su galiojančiu teisės aktu ir teritorijų planavimo dokumentų nuostatomis. Kadangi žemės sklype statiniai, buvę Sutarties sudarymo metu, šiuo metu yra sunykę - likę tik pamatai, t. y. nevykdoma Sutartyje numatyta veikla, todėl yra pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovė nenaudojo žemės sklypo pagal Sutartį, t.y. iš esmės pažeidė nuomos sutarties sąlygas ir atsakovė turėjo pagrįstą pagrindą Sutarties nutraukimui.
Šalies argumentai
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu priešieškiniu prašo įpareigoti ieškovę G. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją; jeigu šių įpareigojimų atsakovai pagal priešieškinį per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai pašalinti savavališkos statybos padarinius, išsiieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės G. T. ir atsakovų pagal priešieškinį. Nurodo, kad Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendinius tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Nagrinėjamu atveju į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieškovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl teismui pripažinus, kad Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai nutraukė nuomos sutartį, atsakovai pagal priešieškinį turėtų sutvarkyti teritoriją, kurioje buvo jiems priklausę statiniai. Viešajame registre nurodoma, kad inžinerinis statinys kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklauso dalinės nuosavybės teise ir kitiems asmenims, t.y. atsakovams pagal priešieškinį.
Atsiliepimas
Ieškovė G. T. atsiliepime į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad priešieškinyje prašomus nugriauti statinius ieškovė įsigijo 2000-01-29 pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ir yra teisėta šių pastatų savininkė, todėl tokio atsakovės reikalavimo patenkinimas pažeistų Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo prezumpciją. Savo poziciją dėl nuomos sutarties nutraukimo neteisėtumo ieškovė išdėstė patikslintame ieškinyje, tačiau net gi tuo atveju, jeigu nuomos sutarties nutraukimas būtų pripažintas teisėtu, ieškovė turėtų teisę naudotis žemės sklypu nustačius jai servitutą, todėl atsakovės reikalavimas pašalinti poilsio namelį ir 1/21 kitų statinių yra nepagrįstas. Be to, ieškovė turi teisę atstatyti poilsio namelį ir šią teisę ketina įgyvendinti.
Atsakovas pagal priešieškinį VĮ Turto bankas atsiliepime į patikslintą priešieškinį su juo nesutiko, prašė atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad yra netinkamas atsakovas šioje byloje, kadangi
inžineriniu statiniu - kiemo aikštele, VĮ Turto bankas niekada nedisponavo bei šis statinys nebuvo perduotas jam patikėjimo teise. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija, įgyvendindama nacionalinio parko tvarkymo planą, atsakingai valstybės institucijai turėjo duoti nurodymą minėtą statinį išardyti ir sutvarkyti teritoriją. VĮ Turto bankas jokių pavedimų dėl kiemo aikštelės išardymo ir teritorijos sutvarkymo iš minėtos direkcijos nėra gavęs. Be to, nurodė, jog Nekilnojamojo turto registro išrašas patvirtina, kad kiemo aikštelė yra sunaikinta, tokio statinio nėra, o byloje nepateikti jokie įrodymai, patvirtinantys, jog šiuo metu yra likę kokių nors kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) fragmentų.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, atsiliepime į patikslintą priešieškinį nurodė, jog atsižvelgiant į tai, kad valstybinės žemės nuomos sutartis yra nutraukta, statinių nugriovimas galėtų būti taikomas kaip CK 4.104 straipsnyje reglamentuotos teisės naudotis žemės sklypu praradimo pasekmės, ir tik tuo atveju, jeigu ieškovės ieškinys dėl nuomos sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu būtų atmestas.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė patikslintame ieškinyje pareikštus reikalavimus ir išdėstytas aplinkybes, taip pat atsiliepime į patikslintą priešieškinį. Papildomai nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu nebuvo panaikinti administraciniai aktai, įsakymai, tai, kad buvo panaikintas detalusis planas, dar nereiškia, kad pasinaikino ir visi kiti administraciniai aktai, susiję su šiuo planu ir jo įgyvendinimo procedūromis. Valstybė ir toliau ėmė nuomos mokestį iš ieškovės. Nuomos sutartis buvo nutraukta dėl to, kad žemė nebeatitiko paskirties ir dėl to, kad žemės nuomininkai naudojo žemę ne pagal paskirtį. Ieškovė nekilnojamąjį turtą įsigijo 2000 metais. Šiuo metu ten yra pamatai, panašios būklės jį ir įsigijo, iš dalies juos tvarkė, bet jokios savavališkos statybos nevykdė. Nurodė, jog ieškovė ketina atstatyti namelį, iki šiol tas nebuvo daroma, kadangi vyko daug ginčų.
Atsakovės atstovė palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį ir patikslintame priešieškinyje išdėstytas aplinkybes. Nurodė, kad nuomos sutartis buvo nutraukta teisėtai ir pagristai, nes ant šios žemės nėra statinio, valstybinė žemė buvo naudojama ne pagal paskirtį, be to, ieškovė nemokėjo nuomos mokesčio. Nurodė, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas įsiteisėjusiu sprendimu nutarė panaikinti detalųjį planą, jame konstatavo, kad pastatai buvo numatyti likviduoti, todėl to ginčyti nebėra jokios prasmės. Pažymėjo, kad draudžiama statyti statinius buvo nuo 1994 metų, todėl ieškovė, įsigydama nekilnojamąjį turtą privalėjo tuo pasidomėti. Nesutinka su ieškovės atstovo pozicija, kadangi panaikinus detalųjį planą, teritorija nebėra suplanuota, todėl kitų įsakymų ar administracinių aktų naikinti ir nereikia, kartu yra panaikinami visi sprendimai, kurie buvo priimti remiantis detaliuoju planu. Paaiškino, kad valstybinę žemę galima nuomoti tik tada, kai šiame žemės sklype yra statinys, nagrinėjamu atveju, pati ieškovė pripažįsta, kad jokio pastato, jokio objekto nėra, yra tik pamatai, todėl nuomos sutartis turėjo būti nutraukta. Kitas pagrindas nuomos sutarties nutraukimui – valstybinės žemės sklypas yra naudojamas ne pagal paskirtį, kadangi šis sklypas turi miško paskirtį. Be to, sklypas pagal nuomos sutartį turėjo būti naudojamas rekreacijai, tačiau ieškovė rekreacinės veiklos nevykdė, reiškia ir pagal sutartį sklypą naudojo netinkamai. Be to, nutraukiant sutartį, ieškovė nebuvo sumokėjusi nuomos mokesčio už 3 mėnesius, o tai laikytina savarankišku pagrindu sutarties nutraukimui pagal sutarties nuostatas. Nuomos sutartis buvo sudaryta 2004 metais. Reikalavimą dėl kiemo aikštelės reiškė ir kitose civilinėse bylose, jau yra priimtas sprendimas dėl šio reikalavimo. Nurodė, kad 2012-06-02 Vyriausybės nutarimu buvo patvirtintas Kuršių Nerijos nacionalinio parko tvarkymo planas, kuris numato objektų likvidavimą, draudžia statybas miško paskirties teritorijoje, o ginčo objektai ir yra miško paskirties teritorijoje. Be to, privalo būti fiziškas statinys ir turi būti faktiškai naudojamas. Pažymėjo, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendime konstatuota dėl suinteresuotų asmenų sąžiningumo, tame tarpe ir ieškovės, kuri įsigydama nuosavybę 2000 metais, turėjo pareigą pasidomėti aplinkybe, jog nuo 1994 metų galiojo generalinis planas, kuris numatė likviduojamus objektus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu atsakovių pagal priešieškinį R. J., C. Ž. ir V. S. atstovas advokatas V. J. nurodė, kad atsakovės niekada neįsigijo kiemo aikštelės, įsigijo tik atskirus namelius. Vėliau kažkokiu būdu VĮ Registrų centras užregistravo kiemo aikštelę kaip priklausinius nameliams visiems namelių savininkams. Be to, nurodė, kad tos kiemo aikštelės jau seniai nebėra, jos niekas neeksploatavo, todėl ji apaugo medžiais, krūmais, nėra ką šalinti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovė G. Č. paaiškino, kad ginčo nameliai 1965 metais buvo pasatyti jau saugomoje teritorijoje. 1994 metais Vyriausybė nutarė likviduoti visus objektus ir renatūralizuoti teritoriją, o sklypai aplink namelius suformuoti nebuvo, tai buvo padaryta tik 2002 metais detaliuoju planu, kuris buvo panaikintas 2009-03-13 Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu. Šiuo metu galioja bendrojo plano sprendiniai ir atstatyti namelių nėra galimybės. Mano, kad priešieškinis turėtų būti patenkintas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinis tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovei G. T. nuosavybės teise nuo 2000-01-29 priklauso pastatas – poilsio namelis, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/21 kitų statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių adresu (duomenys neskelbtini). Ieškovė 2004-10-04 sudarė valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N23/2004-0490, pagal kurią dvylikos metų laikotarpiui išsinuomojo 0,2419 ha žemės sklypo dalį, sudarančią 0,0403 ha. 2015-05-07 pranešimu Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d., po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-10-04 sudaryta nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VĮ-310-(14.13.2.) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0490 nutraukimo“ nuspręsta nutraukti prieš terminą su ieškove sudarytą valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 sprendimu Nr. 13SK-185-(14.13.111.) „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro“ nuspręsta išformuoti valstybinės žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) mieste, bei kreiptis į VĮ Registrų centrą su prašymu paminėtus išformuotus žemės sklypus ir atsakovės patikėjimo teises į juos išregistruoti iš Nekilnojamojo turto registro ir Nekilnojamojo turto kadastro.
Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti įsakymą, kuriuo nutraukta nuomos sutartis
Iš byloje surinktų ir ištirtų rašytinių įrodymų nustatyta, jog ieškovės sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis prieš terminą nutraukta ginčijamu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo 2015-07-29 įsakymu Nr. 13VĮ-310-(14.13.2.) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N23/2004-0490 nutraukimo“. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos nurodė, kad ginčijamą įsakymą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį su ieškove priėmė esant kelioms priežastims: ieškovė naudojo žemės sklypą ne pagal paskirtį; nuomojamame valstybinės žemės sklype faktiškai nėra jokio statinio, o likę tik jo pamatų fragmentai; ieškovė vėlavo mokėti nuomos mokestį tris mėnesius.
CK 6.564 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš teminą nuomotojo reikalavimu, jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį, arba yra keičiama pagrindinė tikslinė žemės naudojimo paskirtis, būdas ar pobūdis, išskyrus atvejus, kai Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime numatyta galimybė keisti pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, būdą ar pobūdį.
Valstybinės žemės sklypo socialinė paskirtis yra ta, kad žemė būtų naudojama pagal nustatytą pagrindinę jos naudojimo paskirtį ir teiktų visuomeninę naudą. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – teritorijos gamtinių ypatumų, tradicinės žmonių veiklos ir socialinės bei ekonominės plėtros poreikio nulemta pagrindinio žemės naudojimo kryptis, numatyta teritorijų planavimo dokumente, nuo kurios priklauso šios teritorijos planavimo ir žemės naudojimo sąlygos (Žemės įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). 2004-10-04 ieškovės pasirašytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nurodyta pagrindinė tikslinė išnuomojamo žemės sklypo paskirtis – kitos paskirties žemė, žemės naudojimo būdas ir pobūdis – rekreacinė teritorija, t. y. tokie paskirtis, būdas ir pobūdis atitinka tuos, kurie buvo nustatyti nuomos sutarties sudarymo metu galiojusio teritorijos detaliojo plano sprendiniais (Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintame teritorijos detaliajame plane) ir patvirtinti, suformuojant žemės sklypą bei užfiksuoti nekilnojamojo turto registre.
Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009 buvo panaikintas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimas Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“, kaip prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams, inter alia dėl to, kad aukštesnės galios teisės aktuose imperatyviai nurodyta, jog ginčo žemės naudojimo būdas – miško parkas su poilsio aikštelėmis: 1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje ginčo teritorija buvo priskirta VI zonai, kuri pažymėta kaip gyvenvietės bendro naudojimo žalieji plotai bei apsauginiai želdynai, šį dokumentą pakeitusiame 2012-06-06 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 702 patvirtintame Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plane ginčo teritorija yra ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje, t. y. 2004-10-04 nuomos sutartyje nurodyta rekreacinė ginčo teritorijos paskirtis buvo numatyta tik panaikintame Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintame ginčo teritorijos detaliajame plane.
Žemesnės instancijos teismas
Minėtu Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu panaikinus Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 patvirtintą ginčo teritorijos detalųjį planą, ginčo žemės sklypo naudojimo būdas grąžintas į prieš tai buvusią padėtį: Miškų kadastro duomenų bazėje ginčo teritorija žymima kaip miškų ūkio žemė, bendrajame plane ginčo teritorija numatyta kaip ekosistemų apsaugos miškų sklypai. Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybes, tai, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo įsiteisėjusiu sprendimu pasisakyta būtent dėl ginčo teritorijos, ieškovė dalyvavo nagrinėjant bylą, todėl ieškovės pozicija, kad jos nuomotas valstybinės žemės sklypas nepatenka į miškų ūkio paskirties teritoriją atmestina.
Žemė privalo būti naudojama racionaliai, ją tausojant, pagal pagrindinę paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nepažeidžiant įstatymų saugomų interesų (Žemės įstatymo 1, 21 straipsniai). Vadovaujantis Žemės įstatymo 10 punkto nuostatomis, valstybinė miško žemė gali būti išnuomojama tik Miškų įstatymo numatytai veiklai. Be to, Vyriausybės 2004-08-19 nutarimu Nr. 996 patvirtintų Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų 14 punkte įtvirtinta, kad ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonoje (Mek) be kitų reikalavimų, įtvirtinta, kad draudžiama statyti pastatus ir plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, paversti miško žemę kitomis naudmenomis, taip pat eksploatuoti naudingąsias iškasenas (14.1.9. punktas).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyrius 2013-02-28 priėmė žemės naudojimo patikrinimo aktą Nr. 13ŽN-(14.13.73)-3, kuriame konstatuota, kad apžiūrėjus vietoje žemės sklypą, (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad žemės sklype nebestovi nei vienas pastatas, pastatai yra sugriuvę arba nugriauti. Iš Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus 2016-01-19 žemės naudojimo patikrinimo akto Nr. 13ŽN-5-(14.13.73) matyti, kad atlikus žemės sklypo (duomenys neskelbtini), patikrinimą, 2016-01-15 nustatyta, jog iš ieškovei priklausiusio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra likę tik pamatų fragmentai, namelio nėra.
Taigi nustačius, kad ieškovės nuomotame valstybinės žemės sklype įregistruoti statiniai ir jų paskirtis neatitinka žemės sklypų tikslinės naudojimo paskirties, spręstina, kad ieškovė naudodama žemės sklypą ne pagal paskirtį, padarė esminį žemės nuomos sutarties pažeidimą, todėl atsakovė turėjo pakankamą pagrindą šią sutartį nutraukti.
Žemesnės instancijos teismas
Be to, iš nagrinėjamoje byloje esančių įrodymų spręstina, kad iš žemės sklype esančių statinių yra likę tik pamatų fragmentai. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas paaiškino, kad šiuo metu ten yra pamatai, panašios būklės ieškovė jį ir įsigijo, iš dalies juos tvarkė, bet jokios savavališkos statybos nevykdė, nieko nestatė. Tai yra taip pat pakankamas pagrindas išvadai, kad ieškovė nenaudojo valstybinės žemės sklypo pagal sutartį, neeksploatavo sklypo naudingų savybių sutartyje nustatytu būdu pakankamai ilgą laiką – daugiau nei dešimt metų (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal CK 6.546 straipsnį žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tai yra imperatyvioji įstatymo norma. Pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatas žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose nustatyto dydžio, kuris būtinas žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą šių statinių ar įrenginių tiesioginę paskirtį (3, 31 punktai).
Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nesant suformuotos ir viešame registre įregistruotos žemės sklypo dalies, teismai turi svarstyti, ar tokia šalių sudaryta valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis negali būti laikoma niekine ir negaliojančia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-10-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-496/2006; 2007-04-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-115/2007; 2010-02-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-93/2010; kt.). Šiuo atveju rekreacinės paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas ir įregistruotas nekilnojamojo turto registre, remiantis Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu teritorijos detaliuoju planu. Panaikinus minėtą detalųjį planą, kilo būtinybė atstatyti buvusią padėtį – išformuoti neteisėtai suformuotus sklypus ir juos išregistruoti, ką atsakovė ir padarė. Kadangi žemės dalis, kurioje yra ieškovei priklausantis statinys, t. y. jo fragmentai, yra laisvos valstybinės žemės fondo dalis, kurioje nesuformuotas joks sklypas, darytina išvada, kad pagal CK 1.109 straipsnio nuostatas ši žemė negali būti civilinių teisių objektu. Esant tokioms aplinkybėms, spręstina, kad šalims nėra galimybės tęsti nuomos teisinių santykių, nes neliko žemės nuomos objekto.
Išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog tenkinti ieškinio reikalavimą ir panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus įsakymą Nr. 13VĮ-310-(14.13.2) „Dėl 2004-10-04 valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. 23/2004-0490 nutraukimo“ nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo, todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti 2015-07-30 atsakymą
Ieškovė prašo panaikinti 2015-07-30 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakymą Nr. 1SS-2075-(7.5).
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2015-05-07 pranešimu Nr. 13SD-626-(14.13.55) „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ atsakovė informavo ieškovę, kad vadovaujantis CK 6.564 str. 2 d. po dviejų mėnesių valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2004-10-04 sudaryta nuomos sutartis Nr. N23/2004-0490 bus nutraukta. Nacionalinė žemės tarnyba, išnagrinėjusi ieškovės skundą dėl 2015-05-07 pranešimo, 2015-07-30 priėmė atsakymą „Dėl skundo nagrinėjimo“ Nr. 1SS-2075-(7.5), kuriuo netenkino ieškovės skundo.
Vientisos (vienos) administracinės procedūros metu, prieš priimant galutinį sprendimą, gali būti ir dažnai yra surašomas ne vienas viešojo administravimo institucijos dokumentas, toks kaip tarnybinis pranešimas, paklausimas, siuntimas, teikimas, tarnybinė išvada ar kitas. Šie dokumentai paprastai atlieka tik pagalbinį, tarpinį ar aptarnaujantį vaidmenį viešojo administravimo procedūroje ir jais dažniausiai nėra įforminami baigiamieji, galutiniai kompetentingų (įgaliotų) asmenų sprendimai tuo klausimu, dėl kurio buvo pradėta administracinė procedūra. Jais gali būti sprendžiami įvairūs procedūriniai klausimai, tiesiogiai nesusiję su asmens teisių ar pareigų atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-07-09 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-556-782/2014; 2011-06-03 nutartis administracinėje byloje Nr. AS62-270/2011; 2011-09-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A26-3478/2011).
Nagrinėjamu atveju įvertinus prašomo panaikinti administracinio akto turinį bei pobūdį, konstatuotina, kad tai yra informacinio pobūdžio pranešimas, kuris nesukėlė, nesukelia ir negali sukelti ieškovei jokių teisinių pasekmių, nes jis nėra valinis viešojo administravimo subjekto patvarkymas ieškovei, kuris būtų pagrindas teisiniams santykiams atsirasti, pasibaigti ar pasikeisti, todėl negali būti ginčo objektu teisme. Atsižvelgiant į tai, šis ieškinio reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl ieškinio reikalavimo panaikinti sprendimą dėl žemės sklypų išformavimo ir išregistravimo
Ieškovė patikslintu ieškiniu taip pat prašo panaikinti 2015-07-29 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Klaipėdos miesto ir Neringos skyriaus vedėjo sprendimą „Dėl valstybinės žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) mieste, išformavimo ir išregistravimo iš nekilnojamojo turto registro ir nekilnojamojo turto kadastro).
Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad analogiškas reikalavimas dėl ginčijamo sprendimo panaikinimo buvo reiškiamas ir kitose civilinėse bylose (kitų ieškovų), kuriose jau yra priimti ir įsiteisėję teismų sprendimai (2016-05-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-428-323/2016; 2016-05-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-348-323/2016).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime konstatavo, kad teismo precedento horizontalusis poveikis lemia teismo pareigą laikytis tos pačios pakopos teismo pirmiau išnagrinėtoje analogiškoje byloje suformuluotų teisės taikymo ir aiškinimo taisyklių, tiek, kiek bylose nagrinėjami santykiai yra tapatūs. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2014). Įvertinus tai, kad tiek anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose, tiek šioje civilinėje byloje yra ginčijamas tas pats Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas, jį ginčija valstybinės žemės sklypų (duomenys neskelbtini), nuomininkai, teismas remiasi anksčiau priimtais ir įsiteisėjusiais sprendimais kaip turinčiais precedentą šiai bylai.
Kaip jau nustatyta nagrinėjamoje byloje, žemė sklypas (duomenys neskelbtini), buvo suformuotas Neringos miesto savivaldybės tarybos 2002-09-16 sprendimu Nr. 151 „Dėl buvusios pionierių stovyklos teritorijos Juodkrantės gyv., Neringa, detaliojo plano patvirtinimo ir pritarimo sutartims dėl infrastruktūros plėtojimo“ patvirtintu detaliuoju planu, kuris panaikintas įsiteisėjusiu Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2009-03-13 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-60-609/2009.
Ieškovė laikosi pozicijos, kad šis teismo sprendimas negali būti pagrindu išregistruoti žemės sklypą, kadangi su statinių savininkais nebuvo išspręstas klausimas dėl tolesnio statinių naudojimo, be to, minėtoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjamas ginčas dėl žemės sklypo ribų ar galimybės įregistruoti žemės sklypą atskiru objektu. Su tokia ieškovės pozicija sutikti negalima, kadangi, pirmiausia, panaikinus paminėtą detalųjį planą tapo reikalinga atstatyti padėtį, buvusią iki panaikinto sprendimo priėmimo, t. y. išformuoti rekreacinės paskirties sklypus ((duomenys neskelbtini)), kurių iki panaikinto detaliojo plano patvirtinimo teritorijoje nebuvo, bei juos išregistruoti iš viešųjų registrų.
LR Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 25 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) nuosavybės teises į jį teritoriniam registratoriui pateikia nuosavybės teisę į daiktą įgijęs asmuo ar valstybei nuosavybės teise priklausančio turto patikėtinis. Aukščiau paminėtų valstybinės žemės sklypų patikėtinis yra atsakovė. Tų pačių nuostatų 26 punktas numato, kad prašymą įregistruoti ar išregistruoti kitas daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše pateikia šių teisių turėtojas, įstatymo įgaliota institucija arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu ar išregistravimu. Prašymą įregistruoti ar išregistruoti nekilnojamąjį daiktą, daiktines teises, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus ar pakeisti duomenis nekilnojamojo daikto registro įraše gali pateikti teisėsaugos, valstybės valdžios ar valdymo institucijos, įstatymų nustatytais atvejais ginančios viešąjį interesą, arba bet kuris proceso, kurio metu priimtas teismo sprendimas dėl nekilnojamojo daikto, daiktinių teisių, šių teisių suvaržymų ir juridinių faktų pasikeitimo ir (ar) pasibaigimo, dalyvis (Nuostatų 28 punktas). Esant aukščiau nurodytoms faktinėms aplinkybėms bei nurodytam teisiniam reglamentavimui, vykdydama įsiteisėjusį teismo sprendimą, atsakovė teisėtai ir pagrįstai ėmėsi veiksmų, siekiant išformuoti ir išregistruoti inter alia valstybinės žemės sklypą, esantį Miško g. 10, Neringa, todėl ir šioje dalyje tenkinti ieškovės ieškinio nėra teisinio pagrindo, todėl jis atmestinas.
Pažymėtina ir tai, kad ieškovės interesus liečia tik valstybinės žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), tuo tarpu ieškovė reikalavimus reiškia ir dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini), išformavimo ir išregistravimo teisėtumo.
Dėl priešieškinio reikalavimo – poilsio namelio
Atsakovė priešieškiniu prašo teismo įpareigoti ieškovę G. T. per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.
Bylos medžiaga nustatyta, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 702 „Dėl Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo plano patvirtinimo“ sprendinius tiek žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), tiek žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), numatytas esamų objektų likvidavimas ir ekosistemų apsaugos miškų veikla. Nagrinėjamu atveju į teritoriją, kurioje numatytas objektų likvidavimas, patenka du ieškovei priklausantys statiniai, t. y. poilsio namelis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo aikštelė (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
1994-12-19 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 1269 patvirtintoje Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemoje buvo numatytas buvusios Juodkrantės pionierių stovyklos renatūralizavimas ir pastatų iškėlimas: planavimo schemos tekstiniuose sprendiniuose numatyta iškelti menkaverčius pastatus, respektuoti buvusį taką nuo marių pusės link jūros, išlaisvintą teritoriją paversti miško parko poilsio aikštelių zona ir atkurti prarastus želdinius. Taigi jau ieškovei įsigyjant poilsio namelį 2000 metais, buvo žinoma, jog nagrinėjamoje teritorijoje esantys nameliai yra skirti laikinam naudojimui, jokiu būdu jų negerinant, neremontuojant ir neatstatant. Be to, kaip jau nustatyta, ginčo žemė priskirta ekosistemų apsaugos miškų išsaugančio (konservacinio) ūkininkavimo kraštovaizdžio tvarkymo zonai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje (t. y. nepakeitus pagrindinės žemės naudojimo paskirties) galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės. Taigi poilsio pastatų statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama.
Kartu pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas bylose, kuriose sprendžiami statybų miško žemėje teisėtumo klausimai, formuoja vienodą praktiką, jog, vadovaujantis Konstitucinio Teismo išaiškinimu bei Miškų ir Žemės įstatymų nuostatomis, tokios paskirties žemėje gyvenamųjų ir su jais susijusių pastatų statyba draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014-04-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2014; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. vasario 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-556-206/2008; kt.).
Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, aptartą teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad teismui pripažinus, jog Nacionalinė žemė tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos teisėtai nutraukė su ieškove sudarytą valstybinės žemės nuomos sutartį, ieškovė įpareigotina per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, jeigu šių įpareigojimų ieškovė per teismo nustatytą terminą neįvykdys - leisti Nacionalinei žemės tarnybai pačiai sutvarkyti teritoriją, išieškant visas patirtas išlaidas iš ieškovės G. T..
Dėl priešieškinio reikalavimo – kiemo aikštelės
Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos patikslintu priešieškiniu taip pat prašė įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nurodė, kad analogiškas reikalavimas yra pareikštas ir kitose civilinėse bylose. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų bazės nustatyta, kad analogiškas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos reikalavimas buvo pareikštas civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 ir išspręstas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-11-21 sprendimu. Sprendimas dar nėra įsiteisėjęs, dėl jo paduotas apeliacinis skundas.
CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad teismas pareiškimą palieka nenagrinėtu, jeigu teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Įstatyme ieškinio (priešieškinio) reikalavimų tapatumas siejamas su trimis kriterijais (požymiais): tomis pačiomis šalimis, tuo pačiu ieškinio dalyku ir tuo pačiu ieškinio pagrindu. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog tiek šioje civilinėje byloje, tiek civilinėje byloje Nr. e2-454-838/2016 atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba reiškia identiškus reikalavimus - įpareigoti G. T., J. K., J. K., A. R., K. S., V. S., V. V., J. Z., R. J., C. Ž., I. Z., L. Z., I. S., N. P., I. M. K., J. B., K. A., A. Ž., VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti kiemo aikštelės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją, atitinkančius visus tris aukščiaus išvardytus požymius.
Taigi įvertinus išdėstytas aplinkybės, teismas konstatuoja, jog teisme jau esant iškeltai civilinei bylai ir priimtam, tačiau dar neįsiteisėjusiam teismo sprendimui dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, šis atsakovės priešieškinio reikalavimas pliktinas nenagrinėtu (CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Atmetus ieškovės ieškinį, nėra pagrindo atlyginti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų. Tuo tarpu atsakovė, tretieji asmenys duomenų apie patirtas bylinėjimosi nepateikė, todėl jos taip pat nepriteistinos.
Atsakovei esant atleistai nuo žyminio mokesčio mokėjimo, iš ieškovės į valstybės biudžetą priteistina 31,00 Eur žyminio mokesčio už patenkintą priešieškinio reikalavimą (CPK 80 str. 1 d. 5 p., 7 d., 83 str. 1 d. 5 p., 96 str.).
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
2015-08-27 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
2015-12-30 nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti ieškovę G. T. savo lėšomis per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti poilsio namelio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) likusius fragmentus ir sutvarkyti teritoriją. Jei per nustatytą terminą šis reikalavimas nebus įvykdytas, leisti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos pašalinti nurodytą objektą, visas patirtas išlaidas išieškant iš ieškovės G. T..
Kitoje dalyje priešieškinį palikti nenagrinėtu.
Priteisti iš ieškovės G. T. 31,00 Eur žyminio mokesčio valstybės naudai.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-08-27 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-30 nutartimi, palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.
Per 3 darbo dienas po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą VĮ Registrų centras Klaipėdos filialui.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.