Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

kaltinamojo atstovams pagal įstatymą ir civiliniams atsakovams D. Š., S. G.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Šilutės r., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, 10 klasių išsilavinimo, nedirbantis, nesimokantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3d. laisvės atėmimu 3 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, teistumas neišnykęs, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1d. padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011 m. liepos 30 d. apie 21 val. Šilutės r., Traksėdžių k., Šilojų g., ties pastatu Nr.32, G. Š. kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam P. B. į veido sritį, taip sumušdamas nukentėjusiojo lūpas ir padarydamas lūpos vidinio paviršiaus kraujosruvą, kas nukentėjusiajam P. B. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

G. Š. neprisipažino kaltu padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir paaiškino, kad 2011 m. vasarą, tiksliai laiko nepamena, vakare, Traksėdžiuose , Šilutės r., jis su draugais L. Š., M. A. ėjo link šio namų. Netoli jų susitiko priešais pareinantį P. B.. Prasilenkė su juo nekalbėdami. Šiam jokių smūgių nesudavė.

Nukentėjusysis P. B. parodė, kad 2011 m. vasarą, dienos nepamena Šilutės r., Traksėdžių k., Šilutės r., jis išeinant iš miškelio sutiko G. Š., L. Š., M. A.. Tuomet G. Š., nieko neaiškindamas, su kumščiu du kartus sudavė jam į veidą. Po smūgių iš lūpų pradėjo bėgti kraujas. G. Š. po smūgių sudavimo nuėjo .

Nukentėjusiojo atstovė pagal įstatymą L. B. paaiškino, kad grįžo sūnus P. B., jam bėgo kraujas. Paklausus šio kas nutiko, jis paaiškino, kad einant per miškelį G. Š. jam kumščiu sudavė į veidą. Dėl šio įvykio kreipės į policiją.

Liudytojas L. Š. patvirtino, kad 2011 m. liepos mėnesį, dienos nepamena, vakare Šilutės r., Traksėdžių k. jis kartu su G. Š., M. A. ėjo pas šį į namus. Visi ėjo vorele, t.y. pirmas ėjo Mantas, antras Gytis, o jis trečias. G. Š. norėjo pastumti jį, tuomet jis pasitraukė ir G. pataikė P. B. į veidą. Po smūgio P. B. nubėgo.

Liudytojas M. A. patvirtino, kad jis su L. Š. ir G. Š. ėjo pas jį į namus. P. B. stovėjo miškelio pradžioje. Eidamas pasisveikino su juo ir praėjo pro šalį, nematė ar kas sudavė smūgius P. B..

Kaltinamojo atstovė pagal įstatymą ir civilinė atsakovė S. G. parodė, kad su sūnumi Gyčiu jos tarpusavio santykiai normalūs. Jis nesimoko, kadangi jam nesiseka mokslai .

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo atstovas pagal įstatymą ir civilinis atsakovas D. Š. patvirtino, kad sūnui nesiseka mokslai, todėl jis nesimoko Šilutės žemės ūkio mokykloje. Jis turi draugų. Mano, kad dėl jų neigiamos įtakos, sūnus turi teistumą. Sūnus pasakojo, kad jis nieko nepadarė. Dėl nukentėjusiojo P. B. gydymo jis atlygino Valstybinei ligonių kasai. Be to, sūnus dar turi atlyginti pagal ankstesnį nuosprendį virš 70 tūkstančių litų žalą.

2011-08-24 teismo med. specialisto išvadoje Nr. G 1287/11 (03) konstatuota, kad P. B. buvo padarytas lūpų sumušimas ir viršutinės lūpos vidinio paviršiaus kraujosruva. Sužalojimas atitinka įvykio laiką, t.y. 2011-07-30 apie 21 val. Jis atsirado sumušus burną buku daiktu, galimai suduodant ranka-kumščiu. P. B. padarytas lūpų sužalojimas vertinamas, kaip sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą. (b.l. 23).

Nukentėjusysis P. B. savo parodymus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu atliekant akistatą su įtariamuoju G. Š. (b.l. 14).

Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo bei fotolentelės matyti, kad nukentėjusysis P. B. parodė įvykio vietą, kur G. Š. pavartojo fizinį smurtą jo atžvilgiu (b.l.15-17).

Aptartų įrodymų visetas leidžia nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad kaltinamasis G. Š. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismui nekelia abejonių nukentėjusiojo P. B. parodymų objektyvumas. Jis tiek ikiteisminio tyrimo metu (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimo vietoje), tiek teisiamojo posėdžio metu nuosekliai nurodė esmines bylos aplinkybes dėl konflikto kilimo pradžios, jo eigos, kaltinamojo konkrečių nusikalstamų veiksmų. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina teismo medicinos specialisto išvada iš kurios matyti, kad sužalojimas buvo padarytas nukentėjusiojo nurodytomis aplinkybėms. Liudytojas M. A. patvirtino tik tai, kad įvykio vietoje buvo nukentėjusysis P. B. ir kaltinamasis G. Š., jis nei patvirtino nei paneigė kaltinamojo aiškinimo. Teismas netiki kaltinamojo aiškinimu, kad jis nesudavė jokių smūgių nukentėjusiajam bei liudytojo L. Š. aiškinimu, kad G. Š. sudavė smūgį nukentėjusiajam netyčia. Nes šiuos minėtų asmenų parodymus paneigia aukščiau paminėti įrodymai. Kaltinamojo aiškinimą vertina kaip pasirinkta gynybine pozicija, o minėto liudytojo parodymus kaip siekimą padėti G. Š. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamasis ir liudytojas L. Š. yra draugai.

G. Š. nusikalstami veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK140 str. 1d. , nes minėtas asmuo tyčia suduodamas kumščiu P. B. šiam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, įvertindamas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes.

Kaltinamojo G. Š. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgtina į G. Š. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus, tikslus, jo asmenybę, tai, kad jis būdamas nepilnamečiu, padarė nesunkų nusikaltimą, susijusį nepilnamečio sužalojimu, turėdamas neišnykusį teistumą (b.l. 47), t.y. laisvės atėmimo bausmės atidėjimo laikotarpiu, praėjus trumam laikotarpiui nuo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Kaltinamasis neatsiprašė nukentėjusiojo nors turėjo galimybę tai padaryti. Nors jis ir nebaustas administracine tvarka (b.l. 62), tačiau buvusios jo mokymo įstaigos- Šilutės žemės ūkio mokyklos grupės auklėtojos charakterizuojamas kaip dažnai be pateisinamos priežasties praleidžiantis pamokas (b.l. 66). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. Š. už nusikaltimą numatytą BK 140 str. 1 d. paskyrus laisvės atėmimo bausmę. Paskirta bausmė subendrintina remiantis BK 64 str. 1d. 3 d., t.y. prie Šilutės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu 2010-11-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmės dalį, galutinę subendrintą paskiriant laisvės atėmimą, jį atliekant pataisos namuose.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorė , gindama nepilnamečio interesus , pareiškė ieškinį kaltinamajam G. Š. bei jo tėvams D. Š., S. G. dėl 1000 Lt neturtinės žalos, padarytos G. Š. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam P. B. (b.l. 86). Nukentėjusysis P. B. nepareiškė aiškios pozicijos dėl ieškinio, o jo atstovė pagal įstatymą L. B. nepalaikė prokurorės ieškinio. Kaltinamasis ir jo atstovai pagal įstatymą ir civiliniai atsakovai D. Š. ir S. G. nesutinka su ieškiniu. Prokuroro pareiga –aktyviai dalyvauti visuose bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme etapuose, Vienas iš prokuroro valstybinio kaltinimo realizavimo būdų yra ir viešojo intereso gynimas. Šioje byloje prokurorė ne tik formaliai palaikė valstybinį kaltinimą, tačiau neperžengdama savo įgaliojimų ribų baudžiamajame procese gynė procesiškai silpnesnės šalies, t.y. nepilnamečio nukentėjusiojo interesus. Šiuo atveju nėra svarbu, kuris iš proceso dalyvių pareiškė ieškinį dėl žalos atlyginimo, lemiamą reikšmę turi nepilnamečio asmens, nukentėjusio nuo nusikaltimo interesai. Pagal BPK 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį nukentėjusysis, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę į jos atlyginimą. Byloje nustatyta, kad G. Š., nukentėjusiajam P. B. neturtinę žalą, pasireiškusią fiziniu skausmu dėl patirto smurto, jo pasekmių, nepatogumais padarė nusikalstamais veiksmais. Remiantis nukentėjusiojo aiškinimu nustatyta, kad dėl jam padaryto sužalojimo jo lūpos buvo sutinusios apie 3-4 dienas, gydėsi ambulatoriškai. P. B. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į bylos aplinkybes, į kaltinamojo kaltės laipsnį ir jo turtinę padėtį, tai, kad jis yra nepilnametis, šiuo metu nedirbantis, į padaryto kūno sužalojimo mąstą. Atsižvelgiant į visų šių aplinkybių visetą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais ieškinys tenkintinas iš dalies, t.y. iš G. Š. priteistina P. B. 300 litų neturtinei žalai atlyginti, o G. Š. neturint turto ar uždarbio priteistina solidariai iš D. Š. ir S. G. (CK 6.276 str.). Nukentėjusiajam P. B. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti minėto asmens atstovą pagal įstatymą L. B..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 303 str. 2d., 304 str., 305 str., 307 str., 308 teismas,

nusprendžia:

G. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1d. ir jam paskirti laisvės atėmimą septyneriems (7) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1d.3d. prie Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-30 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėjus dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, galutinę subendrintą bausmę G. Š. nustatyti laisvės atėmimą trejiems (3) metams trejiems (3) mėnesiams. Bausmę atliekant pataisos namuose.

Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorės civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. Š. 300 Lt ( tris šimtus litų), o šiam neturint turto ar uždarbio, solidariai iš D. Š. ir S. G., neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam P. B.. Nukentėjusiajam P. B. priteistų lėšų tvarkytoja paskirti jo atstovą pagal įstatymą- motiną L. B..

G. Š. paskirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus minėtą kardomąją priemonę panaikinti ir paskirti suėmimą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.