Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-05-18 · Administracinė byla Nr. I-596-243/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2017-05-18Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-12-12Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-05-18
Bylos Nr.
I-596-243/2017
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00065-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Vida Stonkuvienė
Pareiškėjas
L. D.
Atsakovas
Klaipėdos miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-596-243/2017Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00065-2017-6Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2; 55.1.3 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOSADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 18 d.Klaipėda
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė,sekretoriaujant posėdžių sekretorei Vidai Rutkauskienei,dalyvaujant pareiškėjui L. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo L. D. patikslintą skundą, paduotą teismui 2017 m. vasario 20 d., atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui dėl 505,11 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas L. D. patikslintu skundu, paduotu teismui 2017 m. vasario 20 d., prašo priteisti 505,11 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės. Pareiškėjas nurodo, jog jam padarytą turtinę žalą sudaro antstolio išieškota suma UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui – vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą ir vykdymo išlaidos. Pareiškėjo teigimu, jis neturi atliekų konteinerių, komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslauga jam nėra teikiama, jis nėra sudaręs komunalinių atliekų išvežimo sutarties, todėl neturi mokėti vietinės rinkliavos. Svarbia aplinkybe laiko tai, kad nebuvo aprūpintas atliekų konteineriais. Pareiškėjo teigimu, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras piktnaudžiauja savo padėtimi, reketuoja, apgaudinėja teismą, inicijavo nepagrįstą ginčą, jis jaučiasi bejėgis prieš vykdomą diskriminaciją. Nurodo, jog neturtinė žala pasireiškia patirtais dideliais dvasiniais išgyvenimais.

Pareiškėjas prašo skundą patenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu ir priteisti jam patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

Atsiliepimas

Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjo patikslintu skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog pareiškėjas neaiškiai formuluoja skundo reikalavimus, pagrindą ir dalyką, nėra aišku dėl kokių viešojo administravimo subjekto veiksmų jam kilo žala, kurios atlyginimą prašo priteisti, neteikia žalos faktą pagrindžiančių įrodymų. Nurodo, jog 2007 m. gegužės 9 d. Koncesijos sutartimi Nr. J4-831 Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą, tame tarpe, ir nesumokėtos rinkliavos išieškojimą (b. l. 37-38, 46).

Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras atsiliepimu pareiškėjo patikslintą skundą siūlo atmesti kaip nepagrįstą. Argumentuoja, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016 iš pareiškėjo priteista 461,08 Eur nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui sprendimo neįvykdžius, išieškojimo veiksmus atliko antstolis. Nurodo, jog pareiškėjas patirtą turtinę žalą sieja su antstolio išieškota suma, kurią jis atsisakė sumokėti gera valia. Pažymi, jog vietinės rinkliavos mokėjimas nėra siejamas su konkrečios paslaugos suteikimu, todėl aplinkybė, kad pareiškėjui atliekų konteineris suteiktas 2016 m. lapkričio 4 d., nėra pagrindas nuo šios datos skaičiuoti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas apmokestintas už nuosavybės teise turimo nekilnojamojo turto objekto paskirtį ir plotą pagal Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintus Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (b. l. 49-50).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamos bylos dalykas – pareiškėjo L. D. reikalavimo dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės pagrįstumo nustatymas.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 24 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjo patikslintą skundą dalyje dėl reikalavimų panaikinti teismų nutartis, 2016 m. mokėjimo pranešimą Nr. K1688511 ir įpareigojimo sudaryti sutartį (b. l. 22-24).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). CK 6.271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Neteisėti veiksmai – tai veikimas arba neveikimas, bet abiem atvejais jie turi būti neteisėti – prieštarauti teisės aktų (įstatymų, kitų norminių aktų) nuostatoms. Neteisėti veiksmai, kaip civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį pagrindas, nustatomi pagal tai, ar asmuo turėjo teisinę pareigą ir ar objektyviai ją įvykdė. Pažymėtina, kad neteisėtais veiksmais, dėl kurių atsiranda civilinė atsakomybė, gali būti ne tik tiesiogiai įstatyme ar sutartyje numatytų pareigų nevykdymas ar draudžiamųjų veiksmų atlikimas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Europos Tarybos Rekomendacijos Nr. R (84) 15 „Dėl viešosios atsakomybės“ 1 principas nurodo, kad viešosios valdžios institucijos aktu sukeltos žalos atlyginimas turi būti užtikrinamas, jei žala atsirado dėl to, kad viešoji institucija nukentėjusio asmens atžvilgiu neveikė tokiu būdu, kuris pagrįstai tikėtinas jos veikloje, atsižvelgus į teisės reikalavimus. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės ar savivaldybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A444–619/2008; nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1003/2010; nutartis administracinėje byloje Nr. A520-2473/2013, kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, pareiškėjas taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A444-669/2011; Nr. A492-684/2013; Nr. A-1317-822/2017; kt.).

Iš pareiškėjo skundų turinio (b. l. 2-3, 9, 33) ir paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, jog prašomą priteisti turtinę žalą jis sieja su teismo sprendimu iš jo priteistos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą dydžiu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, jog Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 iš pareiškėjo, kaip gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, savininko už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. priteista 368,00 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimą pakeitė ir 2016 m. kovo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016 iš atsakovo L. D. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui priteisė 461,08 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. Pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo 2016 m. liepos 15 d. administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 išduotas vykdomasis raštas. Pareiškėjas Klaipėdos miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2YT-14641-980/2016 ginčijo antstolės A. R. Ž. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 75-01009/16, kuri pradėta ir vykdoma 2016 m. liepos 15 d. Klaipėdos apygardos administracinio teismo išduoto vykdomojo rašto Nr. I-797-342/2015 pagrindu. Skundu prašė grąžinti, jo teigimu, neteisėtai nuskaičiuotas pinigines lėšas ir nepagrįstas vykdymo išlaidas. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-14641-980/2016 pareiškėjo skundas atmestas. Nutartis įsiteisėjo Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-213-265/2017 palikus Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutartį nepakeistą.

Iš nustatytų aplinkybių matyti, jog pareiškėjas, reikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo, siekia revizuoti įsiteisėjusius teismų sprendimus, nes siekia, kad teismas kitaip įvertintų teismų nustatytas teisines ir faktines aplinkybes ir paneigtų pareiškėjo pareigą mokėti vietinę rinkliavą. Teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 16 straipsnio 1 dalyje. Šioje teisės normoje nustatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams, ar pareigūnams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims tuo aspektu, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip negu instancine tvarka. Teismo procesinio sprendimo priėmimas dažniausiai (tai priklauso nuo parinkto teisių gynimo būdo) nereiškia administracinio proceso pabaigos – tam, kad būtų realiai apgintos sprendime nustatytos byloje dalyvaujančių asmenų teisės ir teisėti interesai, būtina jį įvykdyti. Konkretaus asmens atžvilgiu priimto teismo sprendimo vykdymą garantuoja valstybė. Jeigu skolininkas savanoriškai teismo sprendimo neįvykdo, sprendimas vykdomas priverstinai, vykdymo veiksmus atlieka antstolis (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 634 straipsnio 1 ir 2 dalys). Iš LITEKO duomenų matyti, jog įsiteisėjusiu teismo sprendimu iš pareiškėjo yra priteista nesumokėta vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, o pareiškėjui neįvykdžius geruoju teismo sprendimo, įsiskolinimas išieškotas priverstinai, antstolės, vykdžiusios teismo sprendimą, veiksmų neteisėtumas nenustatytas. Pareiškėjo dėstomi argumentai dėl to, kad jis neturėjo komunalinių atliekų konteinerių, kad nebuvo teikiama atliekų išvežimo paslauga, kad jis nėra sudaręs sutarties su UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centru, nagrinėjamoje byloje teisinės reikšmės neturi. Šie pareiškėjo argumentai buvo įvertinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. I-797-342/2015 ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtoje administracinėje byloje Nr. A-297-556/2016, kuriose konstatuota, jog Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. kovo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525-471/2010 ir kitose bylose išaiškino, kad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą vertintina kaip atliekų turėtojo privaloma įmoka už atliekas, kurios tvarkomos savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemoje. Vietinė rinkliava ir jos dydis nėra siejama su konkrečios paslaugos suteikimu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas minėtoje nutartyje akcentavo ir tai, jog vietinės rinkliavos privalomasis pobūdis (Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalis) ir paskirtis lemia, kad rinkliava nėra sutartinio pobūdžio mokėjimas, ir ji reglamentuojama viešosios, o ne privatinės teisės normomis, todėl vietinės rinkliavos objektas negali būti laikomas komunaline paslauga (šiukšlių išvežimu) Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.584 straipsnio 1 dalies požiūriu. Vietinės rinkliavos objektas yra siejamas su atitinkamos teisės vietinės rinkliavos mokėtojui suteikimu, t. y. asmuo, norėdamas įgyti (naudotis) atitinkamą teisę, o ne gauti atitinkamas paslaugas, privalo sumokėti atitinkamą vietinę rinkliavą.

Iš administracinės bylos Nr. I-797-342/2015 duomenų matyti, kad L. D. nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, ir nors Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše duomenų apie statinius šiame sklype nėra, tačiau iš kitų įrodymų (2010 m. birželio 10 d. patikros vietoje akto Nr. (8.17)-8R-255 ir fotonuotraukų) matyti, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini) Klaipėda, yra pastatytas gyvenamasis namas, kuriame gyvenama, todėl konstatuota, kad pareiškėjas yra atliekų turėtojas Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 (su pakeitimais) patvirtintų Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatų (toliau – Nuostatai) požiūriu ir privalo mokėti vietinę rinkliavą. Pareiškėjas, priešingai nei teigia savo skunduose, nėra diskriminuojamas, nes vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą yra Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka į savivaldybės biudžetą, galiojanti Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje, kurią kiekvienas komunalinių atliekų turėtojas privalo sumokėti Nuostatuose nustatyta tvarka. Koncesijos sutartimi 2007 m. gegužės 9 d. Nr. J4-831 Klaipėdos miesto savivaldybė pavedė UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui teikti viešąsias komunalinių atliekų tvarkymo paslaugas ir būti Klaipėdos miesto savivaldybės komunalinių atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi, organizuoti ir vykdyti vietinės rinkliavos surinkimą, tame tarpe, ir nesumokėtos rinkliavos išieškojimą. UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras, vykdydamas savo pareigas, Klaipėdos apygardos administraciniam teismui padavė prašymą dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo iš pareiškėjo, Klaipėdos apygardos administracinio teismo sprendimu vietinė rinkliava buvo priteista, pareiškėjui neįvykdžius teismo sprendimo, UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras teismo sprendimą vykdyti perdavė antstoliui.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta pareiškėjo nurodomų neteisėtų Klaipėdos miesto savivaldybės ir UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro veiksmų ar neveikimo apmokestinant pareiškėją vietine rinkliava ir ją išieškant. Pareiškėjas klaidingai suvokia teisinę situaciją apmokestinimą vietine rinkliava siedamas su konkrečios paslaugos suteikimu. Nustačius, kad nėra institucijos neteisėtų veiksmų kaip vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, konstatuojama, jog nėra teisinio pagrindo kilti viešajai civilinei atsakomybei, todėl kitų sąlygų egzistavimas plačiau nenagrinėjamas. Pareiškėjo patiriami dvasiniai išgyvenimai taip pat sietini ne su jo apmokestinimu vietine rinkliava, o su paties pareiškėjo veiksmais keliant nepagrįstus ginčus, nevykdant įsiteisėjusio teismo sprendimo ir pan.

Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu pareiškėjo patikslintas skundas dėl 505,11 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas ABTĮ 88 straipsnio 1 punkto pagrindu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-88 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti pareiškėjo L. D. patikslintą skundą, paduotą teismui 2017 m. vasario 20 d., dėl 505,11 Eur turtinės ir 1000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Vida Stonkuvienė