- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-09-08
- Bylos Nr.
- e2S-1194-777/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00515-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Pareiškėjas
- S. J., O. J.
- Suinteresuotas asmuo
- UAB „Baltijos kredito sprendimai“
- Kategorijos
- 3.4.2.2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.3.2.5Apeliacinės instancijos teismo nutartis dėl atskirojo skundo
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų S. J. (S. J.) ir O. J. (toliau – pareiškėjai) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-11 nutarties pagal pareiškėjų S. J. ir O. J. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo S. J. ir O. J., suinteresuoti asmenys UAB „Baltijos kredito sprendimai“, antstolė Viktorija Vėliuvienė.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai 2017-02-20 pateikė Klaipėdos rajono apylinkės teismui prašymą iškelti bankroto bylą; paskirti bankroto administratore Liudmilą Leonenko; patvirtinti 1 150 Eur sumą, reikalingą pareiškėjų poreikiams tenkinti, ir patvirtinti 200 Eur sumą bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą iki nutarties patvirtinti fizinio asmens mokumo atkūrimo plano įsiteisėjimo dienos.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017-05-11 nutartimi iškėlė pareiškėjams bankroto bylą; paskyrė pareiškėjų bankroto administratore Liudmilą Leonenko; nustatė 20 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos terminą, per kurį kreditoriai turi teisę pareikšti bankroto administratorei savo reikalavimus pareiškėjams; patvirtino 200 Eur lėšų sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti kreditorių reikalavimų tenkinimo ir mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos; patvirtino 304 Eur lėšų sumą, reikalingą pareiškėjams kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos; nustatė keturių mėnesių terminą nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos pareiškėjų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į pareiškėjų turimų įsiskolinimų dydį, pareiškėjų gaunamas pajamas, darytina išvada, kad pareiškėjai pagal jų turtinę padėtį negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, o skolinio įsipareigojimo suma akivaizdžiai viršija 25 MMA. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad yra pagrindas iškelti pareiškėjams bankroto bylą, nes pareiškėjai yra nemokūs ir nenustatytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 5 straipsnio 8 dalyje numatytos sąlygos.Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog bankroto administratorės nurodyta 200 Eur lėšų suma, reikalinga pareiškėjų bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jų mokumo atkūrimo planą įsiteisėjimo dienos yra protinga ir pagrįsta, todėl nustatė 200 Eur sumą, kurią bankroto administratorė turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti (FABĮ 4 straipsnio 6 dalis, 6 straipsnio 3 dalies 4 punktas).Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad vertinant pareiškėjų gaunamas pajamas, pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes bei byloje nepateikus duomenų apie būtiniesiems poreikiams tenkinti skiriamų išlaidų pagrįstumą, pareiškėjų būtiniesiems poreikiams tenkinti numatytos išlaidos yra per didelės. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šias aplinkybes, atsižvelgęs į pareiškėjų gaunamas pajamas, nustatė 304 Eur dydžio sumą būtiniems pareiškėjų poreikiams tenkinti. Pirmosios instancijos teismas remiantis FABĮ 8 straipsnio 5 dalies reglamentavimu bei atsižvelgiant į kreditorių reikalavimų skaičių, dydį, nustatė keturių mėnesių terminą nuo nutarties įsiteisėjimo dienos fizinių asmenų kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano projekto pateikimui tvirtinti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai (toliau – apeliantai) pateikė atskirąjį skundą, juo prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl 304 Eur dydžio lėšų sumos, reikalingos apeliantų būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos ir patvirtinti 1 150 Eur lėšų sumą, reikalingą apeliantų šeimai kiekvieną mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinių asmenų bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos.Apeliantai nurodė, kad tapo nemokūs bei priversti gyventi tik iš 304 Eur šeimos gaunamų pajamų, kurių minimaliai užtenka tik maistui, turi pilnametį sūnų, tačiau jis mokosi mokykloje ir yra jų išlaikomas, todėl būtiniesiems poreikiams tenkinti pirmosios instancijos teismo nustatyta suma – 304 Eur – šeimai neleis net minimaliai patenkinti šeimos būtinųjų poreikių.Apeliantai nurodė, kad teismų praktikoje bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo vaiko išlaikymui, būtiniems jo poreikiams patenkinti pripažįstamas būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, mano, kad tokia nuostata turi būti taikoma ir sprendžiant klausimą dėl suaugusių asmenų poreikių, todėl būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant į tai, kad turi išlaikyti sūnų, būtina ne mažiau kaip 1 000 Eur per mėnesį.Atsiliepimai į apeliacinį skundą nepateikti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Apeliantas kvestionuoja pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl sumos, reikalingos fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydžio nustatymo.Apeliantai tiek pirmosios instancijos teismui, tiek apeliacinės instancijos teismui nurodė, kad jiems per mėnesį būtiniems poreikiams tenkinti reikalinga 1 150 Eur suma, kurią sudaro būtinos išlaidos: apeliantei – 400 Eur, apeliantui – 400 Eur, sūnui – 350 Eur. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad apeliantai nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių lėšų reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl pareiškėjo poreikiams tenkinti būtinų lėšų dydžio pagrįstumo, turi vertinti pareiškėjo pateiktą informaciją ir įrodymus (jeigu jie pateikti), o tuo atveju, kai pagal pateiktus duomenis bylos išnagrinėjimas negalimas, t. y. negalima nuspręsti dėl pagrįsto būtinųjų išlaidų dydžio, turi teisę reikalauti papildomų įrodymų (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-04-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269-219/2014). Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, kad remiantis FABĮ 7 straipsnio 3 dalimi ir CPK 736 straipsniu, mažiausia galima tokių išlaidų suma, kurios dydžio nereikėtų įrodinėti, galėtų būti ½ minimalios mėnesinės algos (toliau – MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantų argumentais, jog vertinant lėšų, reikalingų apeliantų būtiniesiems poreikiams patenkinti, vienu iš vertinimo kriterijų galėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta MMA, kurios dydis, atsižvelgiant į esamą valstybės ekonominę padėtį, laikytinas nežeminančiu asmens orumo ir patenkinančiu asmens, siekiančio bankroto, poreikius ir sutiktina su kasacinio teismo praktika, jog išlaidų, reikalingų būtiniesiems poreikiams tenkinti, dydis gali ir viršyti nurodytą minimaliosios mėnesinės algos dydį, tačiau tam turi būti nustatyti objektyvūs kriterijai, konstatuoti konkrečioje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-12-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2014). Kaip matyti iš civilinės bylos medžiagos, apeliantai nei pirmosios instancijos teismui, nei kartu su atskiruoju skundu nepateikė rašytinių įrodymų, pagrindžiančių lėšų dydį, reikalingą būtiniesiems poreikiams tenkinti, tik formaliai nurodė kiekvienam šeimos nariui skirtiną pinigų sumą, nors prašoma suma kiekvienam asmeniui ir viršija nurodytą MMA dydį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad jei apeliantai ir būtų pateikę anksčiau paminėtus įrodymus ar apeliacinės instancijos teismas juos būtų įpareigojęs pateikti (FABĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktas), šiuo atveju vienas iš svarbių vertinamųjų kriterijų dėl sumos dydžio, reikalingo fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti, yra ir apeliantų gaunamos pajamos, kurios nagrinėjamu atveju sudaro 304 Eur, o prašoma suma būtiniesiems poreikiams tenkinti nurodyta 1 150 Eur, kuri net tris kartus viršija šeimos pajamas. Apeliantai nepateikė jokių duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog šeimos pajamos greitu metu padidėtų daugiau nei tris kartus, todėl apeliantai nepagrįstai prašo šias išlaidas padidinti iki 1 150 Eur, kitu atveju būtų galima galvoti apie apeliantų nesąžiningumą. Apeliacinės instancijos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog viena iš FABĮ 16 straipsnyje nurodytų fizinių asmenų pareigų bankroto proceso metu – pagal savo galimybes dirbti arba užsiimti kita pajamų duodančia veikla, aktyviai siekti įsidarbinti arba siekti susirasti geriau apmokamą darbą (FABĮ 16 straipsnio 10 punktas). Viena esminių sąlygų fiziniams asmenims bankrutuoti pagal FABĮ yra pajamų gavimas, gebėjimas atsiskaityti su kreditoriais ir fizinių asmenų bankroto bylos iškėlimas nereiškia besąlygiško asmenų atleidimo nuo skolų ir pirmiausia yra skirtas keisti tolesnį asmenų elgesį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes apie apeliantų gaunamas pajamas, bankrutuojantiems asmenims keliamus tikslus siekti kreditorių reikalavimo patenkinimo, dėti maksimalias pastangas siekiant gauti pajamų, aktyviai siekti įsidarbinti arba dirbti geriau apmokamą darbą, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada – patvirtinti 304 Eur dydžio sumą, reikalingą fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti. Priešingas apeliacinės instancijos teismo sprendimas ir apeliantų skundo tenkinimas prieštarautų teisingumo, sąžiningumo, protingumo principams (CK 1.5 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, pažymi, jog suma būtiniesiems poreikiams tenkinti yra nustatoma apibrėžtam laikui, t. y. nuo teismo nutarties iškelti fiziniams asmenims bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, nes galutinis išlaidų dydis ir tai, kokią reikšmę šios išlaidos turės apeliantams vykdant įsipareigojimus kreditoriams, bus vertinama tik teismui gavus mokumo atkūrimo plano projektą su kreditorių finansinių reikalavimų tenkinimo grafiku (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).Esant anksčiau nustatytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino 304 Eur dydžio sumą, reikalingą fizinių asmenų būtiniesiems poreikiams tenkinti, ir toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017-05-11 nutartį palikti nepakeistą.