Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-12-04 · Civilinė byla Nr. 2A-1130-881/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-10-15Vilniaus regiono apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2014-12-04Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-12-04
Bylos Nr.
2A-1130-881/2014
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-00386-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vilija Mikuckienė, Henrichas Jaglinskis, Jadvyga Mardosevič
Ieškovas
A. K.
Atsakovas
J. K.
Trečiasis asmuo
UAB DK „PZU Lietuva“
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1130-881/2014Teisminio proceso Nr. 2-48-3-00386-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1.; 99.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gruodžio 4 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Henricho Jaglinskio, Jadvygos Mardosevič ir Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. apeliacinį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-807-231/2013 pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei J. K. dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB DK „PZU Lietuva“.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė A. K. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės Trakų rajono 1-ojo notarų biuro notarės J. K. 9 358,30 Lt notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, t. y. 8 948,30 Lt nuostolių atlyginimo ir 410 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011 m. gruodžio 27 d. iki bylos iškėlimo teisme, taip pat 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad įsiteisėjusiu Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 pripažinta negaliojančia atsakovės patvirtintos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties 2.1 punkto dalis, nustatanti, kad V. K. 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) perka „asmeninės nuosavybės teise“. Teismas pripažino, kad V. K. ir A. K. santuokos metu įgytas žemės sklypas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad šalys siekė įgyti perkamą turtą lygiomis dalimis kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl A. K. vardu minėtoje žemės pirkimo-pardavimo sutartyje nustatytas servitutas tapo pertekliniu ir taip pat teismo buvo panaikintas. Teismas taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokią A. K. valią dėl žemės sklypo nuosavybės formos, priešingai nei notarė J. K. įrodinėjo nurodytoje byloje. Dėl notarės J. K. nerūpestingumo ir netinkamai atliktų pareigų ieškovė buvo priversta kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo ir dėl to patyrė didelių išlaidų. Ieškovė yra Austrijos pilietė, nuolat gyvenanti Vienoje, Austrijoje, todėl ji patyrė itin didelių laiko ir piniginių sąnaudų vykdama į paskirtus teismo posėdžius iš Austrijos į Trakų rajono apylinkės teismą (buvo paskirti devyni teismo posėdžiai, įvyko aštuoni posėdžiai), taip pat kitų su bylinėjimusi susijusių išlaidų: 1) kelionėms į paskirtus Trakų rajono apylinkės teismo posėdžius Lietuvoje ir grįžimui atgal į Vieną, Austriją sumokėta 6 440 Lt; 2) išlaidoms dokumentų paruošimui ir pristatymui į Trakų rajono apylinkės teismą – 365,50 Lt; 3) išlaidoms bylos proceso dienomis – 352,60 Lt; 4) kelionei pas advokatą K. Č. – 183,90 Lt; 5) dokumentų kopijoms – 16,95 Lt; 6) dokumentų dėklams – 17,48 Lt; 7) biuro smulkmenoms – 17,59 Lt; 8) dokumentų vertimui – 54,28 Lt; 9) pirminio ieškinio parengimui advokatei I. M. – 1 500 Lt. Iš viso ieškovė dėl bylinėjimosi Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 patyrė 8 948,30 Lt nuostolių, kurie nebuvo priteisti teismo sprendimu.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 15 d. sprendimu ieškinį atmetė.

Teismas nurodė, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010, nėra konstatuotas notarės J. K. civilinės atsakomybės buvimas, nors, pagal Notariato įstatymo 16 straipsnio 1 dalį, notaras atsako tik už savo kaltais veiksmas padarytą žalą. Be to, Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. 2-22-213/2010 apeliacine tvarka, nurodė, jog tik dėl pirmojo ieškovės reikalavimo (dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia) atsakinga notarė J. K. kartu su atsakovais J. K. bei S. K.. Kadangi Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos iš atsakovų J. K., S. K. ir J. K. priteisiant po 2 560,83 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K., vadinasi, teismas laikė, jog dėl ieškovės reikalavimų yra atsakingi ir atsakovai J. K. ir S. K.. Be to, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas padarė išvadą, jog dėl dalies ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakinga ir pati ieškovė. Teismas nurodė, kad nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-22-213/2010 buvo įvykę aštuoni teismo posėdžiai, tačiau trys iš jų atidėti dėl ieškovės kaltės; duomenų, jog teismo posėdžiai būtų atidėti dėl atsakovės kaltės, nėra. Teismas pažymėjo, kad pagal CPK 7 straipsnio 2 dalį dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, o dėl teismo posėdžių atidėjimo neigiamas pasekmes (patirtas išlaidas) turi prisiimti ir pati ieškovė, be to, ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl kritiškai vertinamas net trijų teismo posėdžių atidėjimas, ieškovei nesugebėjus pateikti įrodymų bei įstatymus atitinkančio ieškinio.

Taigi, teismas ieškinį atmetė kaip nepagrįstą, ieškovei neįrodžius, jog prašomi priteisti 9 358,30 Lt žalos atlyginimo kilo būtent dėl atsakovės neteisėtų veiksmų (CPK 12, 178 str. str.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Ieškovė A. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 teismai notarės civilinės atsakomybės klausimo nesprendė – teismai notarės veiksmus nagrinėjo tik byloje pareikštų reikalavimų kontekste, t. y. sprendė, ar notarė pagrįstai į žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį įrašė perkamo turto teisinį statusą, t. y. jo priklausomybę V. K. asmeninės nuosavybės teise. Šiuo atveju notarės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindas yra jos veiksmų neteisėtumo konstatavimas Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendime. Taigi, teismas nepagrįstai sutapatino notaro veiksmų tvirtinant sandorį teisėtumo ir notaro civilinės atsakomybės, pripažinus tokių veiksmų neteisėtumą, klausimus. Teismas neatsižvelgė į tai, kad notarui, kaip profesionalui, yra taikomas aukštesnis elgesio standartas, o jo deliktinei atsakomybei atsirasti pakanka ir fakto, kad teismas įsiteisėjusiame teismo sprendime nurodo, jog notaras nepakankamai atidžiai elgėsi ir nerūpestingai atliko savo pareigas. Teismas tik formaliai pasisakė dėl ieškovės reikalavimų civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 ryšio su notarės veiksmais tvirtinant žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartį, neįsigilindamas į visų toje byloje pareikštų reikalavimų esmę. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad civilinės bylos Nr. 2-22-2012/2010 iškėlimo metu žemės sklypo savininkai buvo V. K. paveldėtojai S. K. ir J. K., todėl ieškovė neturėjo kito pasirinkimo kaip tik nurodyti juos atsakovais, tačiau tai nereiškia, kad ieškovė įrodinėjo jų neteisėtus veiksmus sandorio sudarymo metu; taigi, teismas turėjo remtis ne tik procesine bylos šalių padėtimi, bet ir motyvais, kuriais remdamasis teismas pripažino sandorį negaliojančiu. Nurodęs, kad dėl dalies nuostolių kalta pati ieškovė, teismas nenustatė, kokia apimtimi ieškovė turėtų prisiimti atsakomybę, be to, teismo išvada dėl ieškovės kaltės apskritai nepagrįsta; nepriklausomai nuo to, ar būtų atmesti, ar tenkinti kiti ieškinio reikalavimai, ieškovė būtų turėjusi dalyvauti posėdžiuose, ruoštis bylos nagrinėjimui, teikti įrodymus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su išlaidomis; teismas nenurodė, kurių iš nurodytų išlaidų nebūtų buvę, jeigu ieškovė nebūtų pareiškusi dviejų reikalavimų, kurie buvo atmesti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad trys posėdžiai buvo atidėti dėl ieškovės kaltės; įprastus civilinėje byloje procesinius veiksmus teismas nepagrįstai vertino kaip ieškovės kaltus veiksmus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. K. ginčija apeliacinio skundo pagrįstumą ir prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendime nėra konstatuotas notarės civilinės atsakomybės buvimas, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Priežastinis ryšys, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti aiškinamas pernelyg plačiai, kad asmuo netaptų atsakingas už žalą, kurios atsiradimo jis nesąlygojo.

2. Papildomi ieškovės ieškinio civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 reikalavimai niekaip nėra susiję su notarės teisėmis ir pareigomis.

3. Ieškovė nepateikė teismui jos kelionės iš Austrijos į Lietuvą dokumentų ta apimtimi, kuria prašoma priteisti žalos. Ieškovė privalo prisiimti posėdžių atidėjimo neigiamas pasekmes ir su tuo patirtas išlaidas.

4. Ieškovė šioje byloje nebuvo sąžininga. 2011 m. rugpjūčio 29 d. ieškovė pasirašė sutikimą, o 2003 m. rugpjūčio 27 d. patvirtino sutikimą, kad V. K. išsipirktų žemės sklypą. Tvirtinant 2003 m. rugpjūčio 27 d. sutikimą, ieškovei buvo išaiškinta, kad V. K. už jos sumokėtas avansines įmokas investiciniais čekiais išsipirks žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, su kuo ieškovė sutiko ir nepareiškė prašymo netvirtinti sutarties. Taigi, tvirtinant sutartį nebuvo pažeisti įstatymai bei bendro pobūdžio notaro pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).

Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teisėjų kolegija nenustatė.

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl notaro civilinės atsakomybės taikymo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, pastaroji yra galima tik tuo atveju, jei egzistuoja visos keturios jos taikymo sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp notarės neteisėtų veiksmų ir žalos, bei kaltė (CK 6.246–6.249 straipsniai, Notariato įstatymo 16 str. 1 d.) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2013).

Notarės (atsakovės) neteisėtus veiksmus apeliantė grindė Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu, kuriuo pripažinta negaliojančia notarės patvirtintos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties sąlyga (kad žemės sklypą V. K. perka „asmeninės nuosavybės teise“), o padarytą žalą – dėl teisminio proceso patirtomis išlaidomis. Apeliantė paaiškino (ir tuo iš esmės grindė priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį), kad dėl notarės nerūpestingumo ir netinkamai atliktų pareigų buvo priversta kreiptis į teismą ir dėl to patyrė didelių išlaidų, iš viso – 8 948,30 Lt.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad jeigu teismo sprendimu yra pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai įstatymo pažeidimas yra konstatuotas. Notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugant teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose, ir tai suponuoja notaro griežtos profesinės atsakomybės ypatumus. Kiekvienu atveju, kai notaras peržengia įstatymo jam suteiktus įgaliojimus ar juos netinkamai vykdo, ir dėl to padaroma žala tretiesiems asmenims, tokios žalos atsiradimas pripažintinas neteisėtu (CK 6.263 str. 1 d.), ir ji turėtų būti atlyginta, esant visoms deliktinės atsakomybės sąlygoms. Kaltė taip pat yra notaro atsakomybės sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2007).

Taigi, notaro patvirtinto sandorio pripažinimas negaliojančiu, pagal nurodytą teismų praktiką, savaime neįrodo notarą atlikus neteisėtus veiksmus, o yra tik prielaida svarstyti, ar tokie veiksmai buvo atlikti. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje notarės veiksmai, tvirtinant sandorį (jų atitikimas profesiniams elgesio standartams), neturi teisinės reikšmės, nes apeliantės prašoma priteisti suma (kelionės išlaidos į teismo posėdžius ir atgal, išlaidos dokumentų paruošimui, kopijavimui, vertimui, biuro reikmenims, advokato pagalbai apmokėti ir t. t.) nelaikytina žala CK 6.249 straipsnio prasme, bet pagal Civilinio proceso kodekse nustatytas taisykles atlygintinomis bylinėjimosi išlaidomis (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 9 p.). CPK 270 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą teismas išsprendžia priimdamas sprendimą dėl ginčo esmės, o CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išlaidos advokato pagalbai apmokėti negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad teisiniai santykiai dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo nėra savarankiški materialiniai teisiniai santykiai, o procesinių bylos, kurioje išlaidos patirtos, santykių tąsa, todėl negali būti atskiros bylos nagrinėjimo dalykas. Jeigu teismas sprendime neišsprendžia kokių nors bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimo, šiuo klausimu gali būti priimamas papildomas sprendimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-232/2013). Nagrinėjamu atveju pagrindo taikyti papildomo sprendimo institutą (CPK 277 str. 1 d. 3 p.) teisėjų kolegija nenustatė: terminas iškelti papildomo sprendimo priėmimo klausimą yra ženkliai praleistas ir jokių svarbių jo praleidimo priežasčių nenustatyta (CPK 277 str. 2 d., 78 str. 1 d.).

Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovės apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo keisti arba naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl šis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Henrichas JaglinskisJadvyga MardosevičVilija Mikuckienė