- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-10-15
- Bylos Nr.
- 2-807-231/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-00386-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- A. K.
- Atsakovas
- Trakų rajono 1-ojo notaro biuro
- Trečiasis asmuo
- UAB DK „PZU Lietuva“
- Advokatai
- Rūta Čilinskaitė
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovei Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarei J. K., trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 9358,30 Lt notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurią sudaro 8948,30 Lt nuostolių atlyginimo, 410,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-27 iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė paaiškino, jog įsiteisėjusiu 2010 m. balandžio 30 d. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. pripažinta negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J.K., registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1 punkto dalis ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent asmeninės nuosavybės teise V. K. perka 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas sprendimu pripažino, kad V. K. ir A. K. santuokos metu įgytas žemės sklypas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Byloje surinkti įrodymai patvirtino, kad šalys siekė įgyti perkamą turtą lygiomis dalimis kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, todėl A. K. vardu minėtoje žemės pirkimo - pardavimo sutartyje nustatytas servitutas tapo pertekliniu ir taip pat teismo buvo panaikintas. Teismas sprendimu taip pat konstatavo, kad byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių kitokią A. K. valią dėl žemės sklypo nuosavybės formos, priešingai nei notarė J. K. įrodinėjo nurodytoje byloje. Dėl notarės J. K. nerūpestingumo ir netinkamai atliktų pareigų ieškovė buvo priversta kreiptis į Trakų rajono apylinkės teismą dėl savo pažeistų teisių gynimo bei dėl to patyrė didelių išlaidų. Ieškovė yra Austrijos pilietė, nuolat gyvenanti Vienoje, Austrijoje, todėl ji patyrė itin didelių laiko ir piniginių sąnaudų vykdama į paskirtus teismo posėdžius iš Austrijos į Trakų rajono apylinkės teismą (buvo paskirti devyni teismo posėdžiai, įvyko aštuoni posėdžiai), taip pat kitų su bylinėjimusi susijusių išlaidų: 1) kelionėms į paskirtus Trakų rajono apylinkės teismo posėdžius Lietuvoje ir grįžimui atgal į Vieną, Austriją sumokėta 6440,00 Lt; 2) išlaidoms dokumentų paruošimui ir pristatymui į Trakų rajono apylinkės teismą - 365,50 Lt; 3) išlaidoms bylos proceso dienomis - 352,60 Lt; 4) kelionei pas advokatą K. Čilinską - 183,90 Lt; 5) dokumentų kopijoms - 16,95 Lt; 6) dokumentų dėklams - 17,48 Lt; 7) biuro smulkmenoms - 17,59 Lt; 8) dokumentų vertimui - 54,28 Lt; 9) pirminio ieškinio parengimui advokatei I. Malinauskienei - 1500 Lt. Iš viso ieškovė dėl bylinėjimosi Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. patyrė 8948,30 Lt nuostolių, kurie nebuvo priteisti teismo sprendimu ir kurių atlyginimo dėl nurodytų argumentų reikalaujama iš atsakovės. Ieškovė pateikė atsakovei 2011-12-06 reikalavimą dėl 8948,30 Lt nuostolių atlyginimo, tačiau 2011-12-15 raštu ieškovės atstovė buvo informuota, kad A. K. reikalavimas su visa pateikta medžiaga persiųstas nagrinėjimui UAB DK „PZU Lietuva“ žalų departamentui. 2012-02-08 notarė informavo, kad UAB DK „PZU Lietuva“ nusprendė, kad A. K. reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas.
Ieškovė paaiškino, jog Lietuvos Respublikos CK (toliau – CK) 6.263 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais - ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 str. 2 d.). Lietuvos Respublikos notariato įstatyme (toliau – Notariato įstatymas) įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, įtvirtinantis neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus bei užtikrinantis šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notariato įstatymo 16 str. 1 d. nustatyta, kad notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro turtinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2008 m.). Ieškovė nurodė, kad jeigu notarė J. K. iš pat pradžių į žemės pirkimo - pardavimo sutartį būtų įrašiusi tikrąją sutarties šalių valią (įgyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę), mirus sutuoktiniui V. K. ir sprendžiant paveldėjimo klausimus ieškovė būtų išvengusi bylinėjimosi teisme su V. K. vaikais ir pačia notare J.K. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 str. 1 d.). Jeigu teismo tvarka yra panaikintas ar pripažintas negaliojančiu notaro patvirtintas sandoris, tai žalos atlyginimo iš notaro byloje yra prielaida svarstyti, kad notaras atliko ne viską, nes objektyviai konstatuotas įstatymo pažeidimas. Pakankamas notaro atsakomybės pagrindas yra pats mažiausias neapsižiūrėjimas, neatidumas ar net klaida (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-127/2003 m.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. balandžio 6 d. nutartyje taip pat nurodė, kad notarai, vykdydami savo pareigas, privalo ne formaliai atlikti notarinius veiksmus, bet veikti taip, kad realiai būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga, o tam reikia imtis ne tik paprasčiausių, bet visų galimų priemonių, kurios yra prieinamos notarams. Notarui nesiėmus visu priemonių, maksimaliai atitinkančių notarų profesinės veiklos standartą, jam tenka rizika dėl galimos žalos, taip pat atsakomybė už sandorių teisėtumo neužtikrinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2007 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2007 m.). Pagal CK 6.249 str. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos, negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų neteisėtų veiksmų. Būtent dėl notarės J. K. kaltės ieškovei A. K. teko kreiptis į teismą ir ginčyti notarės patvirtintas sutartis bei patirti su bylinėjimusi susijusias išlaidas, kurios nurodytos aukščiau. Vienas iš pagrindinių civilinės atsakomybės principų yra tas, jog padaryti nuostoliai turi būti visiškai atlyginti (CK 6.251 str. 1 d., 6.263 str. 2 d.). Šis principas reiškia, kad nukentėjusysis turi būti grąžintas į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu jam nebūtų padaryta žalos. Ieškovei turi būti atlyginta 8948,30 Lt turtinė žala, kurią ji patyrė dėl bylinėjimosi Trakų rajono apylinkės teisme civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m.
Ieškovės atstovė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Paaiškino, jog nagrinėjant šią bylą reikia vadovautis įsiteisėjusiais sprendimais, t.y. 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu bei jo atžvilgiu priimta nutartimi išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka - 2011-03-31 Vilniaus apygardos teismo nutartimi. Atsakovės skundas dėl 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimo buvo paduotas tik dėl bylinėjimosi išlaidų ir dydžio, o ne dėl fakto – išlaidų priteisimo. Tiek pirmos instancijos teismo, tiek Vilniaus apygardos teismo yra nurodyta, kad byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovė ir jos sutuoktinis išreiškė valią, jog įsigyjamas turtas būtų asmeninės nuosavybės teise ieškovės vyro, priešingai, išnagrinėjęs bylą teismas nurodė, kad šalių valia buvo priešinga. Ieškovė įsivaizdavo, kad turtas ir jai priklausys nuosavybės teise, tačiau vėliau paaiškėjo, kad tik servitutas yra įformintas, kad ji nėra turto savininkė, būtent dėl šių priežasčių ir įvyko teismo procesas. Dėl to, kad teismas tenkino tik dalį ieškovės reikalavimų, t.y. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, o nebuvo tenkintas reikalavimas dėl servituto, teismas pasisakė, kad tas reikalavimas netenka prasmės, todėl negalima laikyti, kad netenkinus ieškinio reikalavimo dėl servituto buvo mažiau pažeistos ieškovės teisės. Nors atsakovė nurodė, kad ieškinio reikalavimai buvo pareikšti ne tik jai, bet ir kitiems atsakovams, tačiau ginčas civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. kilo dėl to, kad A. K. vaikai nurodė, kad bus taip, kaip jis norėjo, o tai sąlygojo notarės veiksmai, t.y. neteisingai išreikšta valia notarei tvirtinant valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovė nurodė, kad jokia ieškinio dalis nebuvo patenkinta notarės atžvilgiu, bet juk bylos esmė – neteisingai įformintos valios atstatymas. Atsakovė nurodė, kad nebuvo poreikio ieškovei dalyvauti teismo posėdžiuose, tačiau ieškovės dalyvavimas teismo posėdžiuose yra mažų mažiausiai pagarba teismui, kai asmuo pareiškia ieškinį ir jį palaiko, o galiausiai ir norint nustatyti faktines aplinkybes, susijusias su mirusio asmens ir ieškovės veiksmais. Dėl teismo posėdžių atidėjimų paaiškino, kad jie buvo atidedami suteikiant ieškovei galimybę pateikti įrodymus, patikslinti ieškinį, tačiau taip būna beveik kiekvienoje byloje, iškyla papildomų įrodymų pateikimo būtinybė, atsižvelgiant į kitų šalių argumentus, ieškovės kaltės dėl to nėra, be to, teismo nėra konstatuota, kad ieškovė vilkino procesą. Paaiškino, jog su ieškove bendrauja tik susitikusios, nes ieškovė nesinaudoja elektroniniu paštu, o telefonu susisiekti su Austrijoje gyvenančia ieškove ir tokiu būdu aptarti su byla susijusius klausimus yra sudėtinga. Dėl advokatės I. Malinauskienės išrašyto kvito paaiškino, kad nors jame nenurodyta, kokia paslauga suteikta, tačiau teismas kvitą turi vertinti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, minėto kvito data sutampa su ieškinio pateikimo data, taip pat ieškovė nurodė, kad pati nesugebėtų paruošti ieškinio, taigi, įvertinus šias aplinkybes akivaizdu, kad ieškovei ieškinį rengė advokatė I. Malinauskienė. Dėl senaties termino nurodė, jog iki Vilniaus apygardos teismo nutarties įsiteisėjimo negalima teigti, ar buvo ieškovės teisių pažeidimas, todėl mažų mažiausiai senaties terminas turi būti pradėtas skaičiuoti nuo 2011-03-31.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Paaiškino, jog ieškovė jau 2008-12-09 patikslindama ieškinį suprato, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti ir kas yra šį pažeidimą padaręs subjektas, išlaidos jau buvo patirtos, tačiau nuo 2008-12-09 į teismą ji nesikreipė, ieškinio dėl nuostolių atlyginimo nepateikė. Reikalavimui dėl žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, o ieškinys dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo pareikštas 2013-02-11, vadinasi pradėjus daugiau nei 3 metams. Atsakovė taip pat paaiškino, jog 2002-05-27 įsakymu dėl žemės sklypo pardavimo Nr. 1955-79 Vilniaus apskrities viršininkas nustatė V. K. teisę įsigyti žemės sklypą. 2001-08-29 ieškovė pasirašė notariškai patvirtintą sutikimą, registro Nr. 6731, kuriuo sutiko, kad sutuoktinis V. K. išsipirktų iš valstybės minėtą žemės sklypą ir įformintų jo nuosavybės teises savo, t.y. V. K., vardu. Šiame įsakyme nėra nustatyta, kad žemės sklypas yra parduodamas V. K. asmeninės nuosavybės teise, tačiau pagal 2002-05-27 įsakymo patvirtinimo metu galiojusius teisės aktus V. K. žemės sklypą galėjo įgyti tik asmeninės nuosavybės teise. 1996-06-20 konstitucinis įsakymas Nr.I-1392, galiojęs iki 2003-02-23, nesuteikė teisės užsienio piliečiams įsigyti žemės sklypus, esančius Lietuvos teritorijoje. Taigi ieškovė, būdama užsienio šalies piliete, nuosavybės teisių į žemės sklypą 2002 m. įgyti negalėjo. Toks teisinių santykių reglamentavimas buvo žinomas ir aiškintas ieškovei ir sutikimo rašymo metu, todėl ieškovė sutikime nurodydama, jog sutinka, kad sutuoktinis išsipirktų iš valstybės minėtą žemės sklypą ir įformintų jo nuosavybės teises savo vardu, turėjo omenyje, kad žemės sklypas priklausys sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise. 2003-08-27 A. K. patvirtino sutikimą, registro Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame taip pat sutiko, kad V. K. vardu būtų išpirkta minėta namų valda ir V. K. perleido už namų valdą savo sumokėtas avansines įmokas. Tvirtinant šį ieškovės sutikimą, jai buvo išaiškinta, jog V. K. išsipirks už jos sumokėtas avansines įmokas investiciniais čekiais žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise, su kuo ieškovė sutiko ir nepareiškė prašymo netvirtinti žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties. Ieškovei buvo išaiškintos šio pareiškimo pasekmės, tvirtinant šį pareiškimą ieškovė pareiškė, kad jai žemės asmeninės nuosavybės teise nereikia, jai pakanka turėti nuosavybės teise dalį namo. Nuo 2001-08-29 (2001-08-29 buvo patvirtintas jos sutikimas Nr. 6731 dėl žemės sklypo išpirkimo V. K. vardu) iki 2004-07-22 (iki žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties patvirtinimo) ieškovė A. K. niekur nesikreipė dėl 2002-05-27 Vilniaus apskrities viršininko įsakymo Nr. 1955-79 panaikinimo, bei nurodytų jos sutikimų panaikinimo. Faktą jog ieškovė suvokė, kad žemės sklypas įgyjamas sutuoktinio vardu asmeninės nuosavybės teise patvirtina ne tik ieškovės duotas sutikimas, bet ir tai, jog ieškovės teisės į žemės sklypą buvo įformintos kitu būtu - suteikiant ieškovei servituto teisę į žemės sklypą. Jeigu ieškovė ar jos sutuoktinis V. K. būtų turėję ketinimų įgyti žemės sklypą bendros jungtinės nuosavybės teise, pasikeitus teisiniam reguliavimui 2003 m., jie pirmiausia turėjo siekti pakeisti Vilniaus apskrities viršininko 2002-05-27 įsakymą, tuo tarpu 2004-07-22 pirkimo - pardavimo sutartimi V. K. realizavimo jam minėtu įsakymu nustatytą teisę įgyti žemės sklypą asmeninės nuosavybės teise ir nesiekė atvirkštinio rezultato. Tvirtinant 2004-07-22 žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo pažeisti įstatymai bei bendro pobūdžio notaro pareiga elgtis atidžiai ir rūpestingai. Kadangi atsakovė (notarė) neturėjo jokio teisinio pagrindo į sutartį įtraukti nuostatą jog žemės sklypas įgyjamas ieškovės ir jos sutuoktinio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, todėl buvo nurodyta, jog V. K. žemės sklypą įgyja asmeninės nuosavybės teise, vadinasi sprendžiant klausimą dėl jos neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, nėra vienos iš būtinų civilinės atsakomybės sąlygų – jos neteisėtų veiksmų. Taip pat paaiškino, jog civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. ieškovė buvo pareiškusi tris savarankiškus ieškinio reikalavimus: 1) pripažinti negaliojančia valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad V. K. asmeninės nuosavybės teise perka 0,0958 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini)2) padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių V. K. ir A. K. nuosavybės teises į 0,0958 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini) ieškovei A. K. priteisiant 2/3 dalis šio sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį sklypo pripažįstant palikimo atsiradusio po V. K. mirties, dalimi; 3) panaikinti servituto teisę į šį žemės sklypą kaip perteklinį. Tik pirmasis iš trijų pareikštų ieškinio reikalavimų, gali būti vertinamas kaip pareikštas visiems trims atsakovams, įskaitant ir atsakovę notarę J. K. Reikalavimas dėl bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausančio žemės sklypo padalinimo po sutuoktinio mirties su notarės teisėmis bei pareigomis niekaip nėra susijęs, kaip ir reikalavimas panaikinti servitutą. Šie reikalavimai buvo pareikšti kitiems dviems atsakovams - V. K. įpėdiniams bei Vilniaus apskrities viršininko administracijai ir jokia šių reikalavimų dalis notarės atžvilgiu nebuvo patenkinta. Ieškovės reikalavimas priteisti jai 2/3 dalis ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise bei 1/3 dalį pripažinti palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, nėra susiję su notarės patvirtinta žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartimi, nes ieškovė prašė pripažinti faktą, kad minėtas žemės sklypas buvo pirktas už jos asmeninius investicinius čekius, įgytus iki santuokos su V. K. sudarymo. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių aplinkybes, jog jos investiciniai čekiai buvo įgyti iki santuokos su V. K. sudarymo, todėl ieškovės reikalavimą priteisti jai 2/3 dalis ginčo žemės sklypo asmeninės nuosavybės teise, o 1/3 dalį pripažinti palikimo, atsiradusio po V. K. mirties, teismas atmetė kaip nepagrįstą. Ieškinys dėl servituto teisės į žemė sklypą panaikinimo teismo sprendimu buvo patenkintas. Atsakovė taip pat nurodė, jog ieškovė prašo priteisti kelionės į paskirtus Trakų rajono apylinkės teismo posėdžius Lietuvoje ir grįžimui atgal į Austriją išlaidas – 6440,00 Lt. Tačiau iš pateiktos papildomos medžiagos matyti, jog ieškovė tik tris kartus naudojosi autobuso iš Vienos į Kauną paslaugomis, vieno bilieto kaina 90,9 EUR į vieną pusę – Kauną, bendra suma 940,80 Lt ir tik du kartus naudojosi autobusų paslaugomis, maršrutu Vilnius - Roma, vieno bilieto kaina 314,00 Lt, bendra suma 628,00 Lt. Daugiau byloje nėra jokių dokumentų, įrodančių jos keliones iš Austrijos į Lietuvą ir atvirkščiai. Atsakovė prašė teismo kritiškai vertinti byloje pateiktus transporto bilietus, nes, esant šiuolaikinėms technikos priemonėms - elektroniniam paštui, faksui, mobiliajam telefonui, elektroninei bankininkystei, bei sudarius sutartį su advokatu, kuriam įstatymai suteikia visas atstovavimo teises, nebuvo būtinybės tiek kartų naudotis viešuoju transportu. Iš pateiktų autobuso bilietų matyti, kad ieškovė iki teismo posėdžio ir po jo dar gyvendavo Lietuvos Respublikoje nemažai laiko, naudojosi viešuoju transportu, kuris nebuvo būtinas reikalams, susijusiems su bylos nagrinėjimu, tvarkyti. Be to, Trakų rajono apylinkės teisme nagrinėjant ieškovės civilinę bylą buvo įvykę aštuoni teismo posėdžiai: 2008-10-02; 2008-12-02; 20009-02-03; 2009-05-28; 2009-09-03; 2009-11-10; 2010-01-28; 2010-04-16. 2008-10-02 įvykęs parengiamasis posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės kaltės ir jai duotas trijų savaičių terminas pateikti teismui įrodymus. 2008-12-02 posėdis atidėtas dėl ieškovės kaltės ir jai duotas terminas iki 2008-12-10 dėl ieškinio patikslinimo. 2010-01-28 teismo posėdis buvo atidėtas dėl ieškovės kaltės ir ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus ar buvo tvarkomas palikimas po V. K. mirties pas notarą Austrijoje. 2009-02-03 teismo posėdis buvo atidėtas dėl to, kad atsakovai S. K. ir J. K. pavėluotai gavo patikslintą ieškinį ir jie prašė bylą atidėti. 2009-11-10 bylos nagrinėjimas buvo atidėtas pagal draudimo kompanijos UAB DK „PZU Lietuva“ prašymą atidėti bylos nagrinėjimą. Šios aplinkybės rodo, jog teismo posėdžiai buvo atidėti ne dėl notarės kaltės, bet dėl to, kad ieškovė nesugebėjo pateikti teismui tinkamai paruoštų ieškinio dokumentų ir ji pati turėtų būti atsakinga už turėtas išlaidas. Taip pat ieškovė vyko į teismo posėdžius ne tik dėl notarei pateikto ieškinio, ji privalėjo vykti į teismo posėdžius dėl kitų savo iškeltų reikalavimų. Ieškovė taip pat prašo priteisti išlaidas – 1500,00 Lt, susijusias su pirminiu bylos paruošimu advokatei I. Malinauskienei, tačiau ši suma jau yra priteista iš visų atsakovų pagal 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimą bei 2011-03-30 Vilniaus apygardos teismo nutartį Nr. 2A-43-516/2011 m. Atsakovė taip pat nurodė, jog nėra įrodytos išlaidos dokumentų paruošimui ir pristatymui į Trakų rajono apylinkės teismą, neįrodytos dokumentų kopijavimo išlaidos, biuro smulkmenų išlaidos, dokumentų vertimo išlaidos. Be to, ieškovė taip pat prašo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas, vadovaudamasi CK 6.37 str., tačiau CK 6.37 str. kalbama apie prievolinius santykius ir apie palūkanų išieškojimą pagal prievoles. Jokių prievolinių santykių su ieškove niekada nebuvo, todėl nėra jokio pagrindo priteisti reikalaujamas palūkanas pagal prievoles.
Trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, gautas prašymas nagrinėti bylą nedalyvaujant trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovui.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį trečiasis asmuo nurodė, jog ieškinys neteisėtas, nepagristas, todėl turi būti atmestas. Ieškinyje teigiama, kad 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-22-213/2010 m. nustatytos faktinės aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad būtent dėl notarės J. K. nerūpestingumo ir dėl netinkamai atliktų pareigų A. K. buvo priversta kreiptis į teismą dėl savo pažeistų teisinių gynimo bei dėl to patyrė didelių išlaidų, kurias šiuo ieškiniu reikalauja atlyginti. Tačiau 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m., nei jo motyvacinėje, nei jo rezoliucinėje dalyje nėra konstatuotas notarės J. K. civilinės atsakomybės (nustatant visas keturias jos sąlygas) buvimas. Minėtoje civilinėje byloje atsakovais be notarės buvo patraukta daugiau asmenų; ieškinį patenkinus iš dalies ieškovei A. K. jos patirtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ne tik iš notarės J. K., bet ir iš kitų dviejų atsakovų - J. K. ir S. K., kas leidžia teigti, kad teismas, vadovaudamasi CPK 93 str. įtvirtinta taisykle dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsakingais už ginčo valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties dalies pripažinimą negaliojančia taip pat laikė ir atsakovus J. K. bei S. K. Teismo sprendime konkrečiai nekonstatavus notarės civilinės atsakomybės atsiradimo, nėra pagrindo sutikti su ieškinyje dėstoma pozicija ir teiginiais dėl notarės neteisėtų veiksmų ir/ar civilinės atsakomybės kilimo/nustatymo. Trečiasis asmuo nurodė, jog būtina nustatyti ir kitas civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygas - priežastinį ryšį ir žalos dydį. Teisės doktrinoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra ne kartą pasisakyta dėl to, CK 6.247 str. numatytas priežastinis ryšis, kaip būtina civilinės atsakomybės sąlyga, neturi būti aiškinamas pernelyg plečiamai, kad asmuo netaptų atsakingas už žalą, kurios atsiradimo jis nesąlygojo. Šios bylos kontekste tai aktualu vertinant ieškovės patirtas net kelių tarptautinių kelionės iš Austrijos į Lietuvą ir atgal išlaidas lėktuvu/autobusu. Ieškovė minėtoje byloje buvo atstovaujama advokato, todėl pagrįstai manytina, kad visos pačios ieškovės kelionės į 8 teismo posėdžius nebuvo būtinos (jos dalyvavimas nebuvo teismo pripažintas būtinu), o patirtos išlaidos negali būti laikomos atitinkančiomis racionalumo, ekonomiškumo ir protingumo principų, be to, minėtas A. K. ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, o dalyje dėl žemės sklypo padalijimo buvo atmestas. Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas dėl patirtų išlaidų atlyginimo negali būti tenkinamas, kadangi dalies išlaidų patyrimas tenka pačiai ieškovei. Ieškovė A. K., reikšdama ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu notarei J. K., subjektyviai suprato bei buvo įsistikinusi, kad asmuo, pažeidęs jos teises/teisėtus interesus buvo notarė. Nepaisant to, nagrinėjant minėtą civilinę bylą reikalavimas dėl tuo metu jau patirtų/toliau patiriamų išlaidų, neva atsiradusių dėl notarės neteisėtų veiksmų, nebuvo pareikštas. Ne mažiau svarbu tai, kad asmens reikalavimų/ieškinių dėl žalos atlyginimo pareiškimas yra ribotas imperatyviai įstatyme numatyta ieškinio senaties termino (CK 1.124 str.), kuris, remiantis LR CK 1.127 str. 1. d., prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, t.y. dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Kadangi įstatymas žinojimą sieja su asmens, kurio teisės/teisėti interesai galimai pažeisti, subjektyviu to supratimu, šiuo atveju ieškovė A. K. jau pareikšdama ieškinį minėtoje civilinėje byloje, bei 2008-12-09 jį patikslindama, suprato/laikė, kad jos teisės/teisėti interesai yra pažeisti; kas yra šį pažeidimą padaręs subjektas, kuriam ir buvo pareikštas ieškinys; išlaidos dalyje jau buvo patirtos ir buvo protingai tikėtinas/galimas papildomas jų patyrimas. Dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymas numato trejų metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, todėl konstatuotina, kad šioje civilinėje byloje A. K. ieškinio pareiškimo dienai (2013-02-11), minėtas ieškinio senaties terminas yra ženkliai praleistas. Kadangi ieškovė tiek ankstesnės minimos civilinės bylos nagrinėjimo metu, tiek vėliau iki šio ieškinio pareiškimo pateikdama prašymą notarei dėl žalos atlyginimo buvo atstovaujama/pasitelkusi profesionalų teisininką - advokatą, laikytina, kad ieškinio senaties terminas negali būti atnaujinamas, net jei toks prašymas būtų pareikštas, nes tai reikštų atsakovės notarės nepagrįstą teisės į lygybę prieš įstatymą suvaržymą ir nepagrįstą pareigų išplėtimą, atsiradusį dėl pačios ieškovės neapdairumo/nerūpestingumo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas
Trakų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams S. K., J. K., vėliau patrauktai atsakovei J. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 39-ojo Notarų biuro notarei Eglei Pumputytei ir UAB DK „PZU LIETUVA“ dėl sutuoktiniams priklausiusio žemės sklypo padalijimo tarp mirusįjį sutuoktinį pergyvenusio sutuoktinio ir įpėdinių, pripažįstant negaliojančia dalį sandorio dėl šio žemės sklypo, 2010 m. balandžio 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia Valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarties, patvirtintos 2004-07-22 Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent „asmeninės nuosavybės teise“ V. K. perka 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); servituto teisę į 0,0958 ha žemės sklypą, kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nustatytą 2002-05-22 Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 1955-79, kuriuo leista naudotis ieškovei A. K. 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu ir 2004 m. liepos 22 d. Valstybinės žemes pirkimo – pardavimo sutartyje, kurios 6.4. numatyti, kad A. K. yra leidžiama naudotis 958 kv.m. namų valdos žemės sklypu, panaikino; ieškinį dalyje dėl žemės sklypo padalijimo atmetė; priteisė iš J. K., S. K. ir J. K. po 2560,83 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K.; priteisė iš A. K. 1200,00 Lt bylinėjimosi išlaidų J. K.; priteisė iš J. K., S. K. ir J. K. po 9,32 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisė iš A. K. 27,95 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei (b.l. 8-14).
Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 31 d., išnagrinėjęs atsakovės notarės J. K. apeliacinį skundą bei trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ pareiškimą dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimo, priėmė nutartį, kuria Trakų rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 30 d. sprendimą dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir priteistą iš atsakovės J. K. bylinėjimosi išlaidų sumą sumažino nuo 2560,83 Lt iki 541,33 Lt (civ. bylos Nr. 2-22-213/2010 m. 2 t., b.l. 93-99).
Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės Trakų rajono 1-ojo notaro biuro notarės J. K. 9358,30 Lt notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, kurią sudaro 8948,30 Lt nuostolių atlyginimas (nuostoliai patirti civ. byloje Nr. 2-22-213/2010 m.), 410,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-27 iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Atsakovė notarė J. K. ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ prašo ieškovės reikalavimui dėl notaro neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo taikyti CK 1.125 str. 8 d. numatytą trejų metų sutrumpintą ieškinio senaties terminą, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo pareikšti, todėl teismas pirmiausia sprendžia ieškinio senaties klausimą (CK 1.124 str., 1.126 str.).
Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 str.). Pagal CK 1.125 str. 8 d. reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas.
Atsakovė notarė J. K. ir trečiasis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ nurodė, jog ieškovė jau pareikšdama ieškinį bei 2008-12-09 jį patikslindama suprato, kad jos teisės ir teisėti interesai yra pažeisti ir kas yra šį pažeidimą padaręs subjektas, išlaidos jau buvo patirtos, dalinę žalą ieškovė žinojo ir proceso metu galėjo ją papildyti, tačiau nuo 2008-12-09 į teismą ji nesikreipė, ieškinio dėl nuostolių atlyginimo ji nepateikė. A. K. ieškinį pareiškė tik 2013-02-11, todėl laikytina, jog ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo yra ženkliai praleistas.
Ieškovės atstovė nurodė, kad ieškovė ieškinio senaties termino nėra praleidusi, kadangi ieškinio senaties terminas mažų mažiausiai turi būti skaičiuojamas nuo civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m. išnagrinėjimo apeliacine tvarka, t.y. nuo 2011-03-31. Pirmos instancijos teismo priimtas sprendimas dar nebuvo įsiteisėjęs ir teigti ar buvo ieškovės teisių pažeidimas ar ne, nebuvo pagrindo. Taip pat turi būti atsižvelgiama į tai, kad 2011 metų gruodžio mėnesį notarei buvo pateikta pretenzija, į kurią buvo atsakyta tik 2012 metais, ir tuomet ieškovė pateikė ieškinį teismui.
Pagal bendrąją ieškinio senaties termino eigos pradžios nustatymo taisyklę, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pagal CK 1.127 str. 1 d., ieškinio senaties termino eiga prasideda po to, kai asmuo subjektyviai suvokia arba turi suvokti apie jo teisės pažeidimą. Sužinojimo apie teisės pažeidimą momentu laikytina diena, kada asmuo faktiškai suvokia, kad jo teisė arba įstatymo saugomas interesas yra pažeisti arba ginčijami. Kadangi vidinis teisės pažeidimo suvokimas tiesiogiai susijęs su pačiu asmeniu, konkreti diena, kada asmuo sužinojo apie teisės pažeidimą, nustatoma pagal to asmens nurodymą.
Sužinojimo apie subjektinės teisės pažeidimą (suvokimo, kad teisės pažeidžiamos) momento nustatymą lemia konkrečios bylos aplinkybės bei asmens subjektyvios savybės, todėl skirtingose bylose nustatomas skirtingai. Iš teismų praktikos nuostatų išplaukia, kad, sprendžiant, kada apie pažeistą teisę turėjo sužinoti apdairus ir rūpestingas asmuo, būtina nustatyti teisės pažeidimo pobūdį ir momentą, nuo kurio bet koks vidutinis apdairiai ir rūpestingai besielgiantis asmuo analogiškoje situacijoje turėjo išsiaiškinti, kad jo teisė yra pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario mėn. 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2010 m.).
Atsakovė ir trečiasis asmuo, reikalaudami taikyti ieškinio senatį, nurodė, kad ieškovei apie jos teisių pažeidimą ir kad jos teises pažeidė būtent atsakovė J. K. buvo žinoma dar civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m. nagrinėjimo metu, tačiau teismas pažymi, jog tik įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatomi tam tikri faktai ir teisiniai santykiai. Trakų rajono apylinkės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. priimtas 2010 m. balandžio 30 d., tačiau jis buvo apskųstas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, kuris, bylą išnagrinėjęs apeliacine tvarka, nutartį priėmė 2011 m. kovo 31 d. Pagal CPK 331 str. 6 d. apeliacinės instancijos teismo sprendimas ar nutartis įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos, todėl teismo vertinimu tik nuo 2011 m. kovo 31 d. ieškovei tapo galutinai aiškus jos teisių pažeidimas ir nuo šios datos turi būti skaičiuojamas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas reikalavimui dėl padarytos žalos atlyginimo. Ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-807-231/2013 m. pareikštas 2013 m. vasario 13 d. (b.l. 1), todėl teismas daro išvadą, kad sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas dėl padarytos žalos atlyginimo nėra praleistas, todėl atsakovės ir trečiojo asmens reikalavimai taikyti ieškinio senatį yra nepagrįsti ir atmestini.
Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 str. 1 d. įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų.
Pagal Notariato įstatymo 16 str. 1 d. notaras atsako Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka už savo, savo atstovo ir notaro biuro darbuotojų kaltais veiksmais fiziniams ar juridiniams asmenims padarytą žalą, vykdant notaro profesinę veiklą. Taigi notaro civilinė atsakomybė už profesine veikla padarytus pažeidimus yra deliktinė, kuri galima tik kai yra visos keturios jos sąlygos: neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala (CK 6.246–6.249 str. str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė notarė J. K. 2004 m. liepos 22 d. patvirtino valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią V. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise žemės sklypą, turintį 0,0958 ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. pagal ieškovės A. K. ieškinį atsakovams S. K., J. K., J. K., Vilniaus apskrities viršininko administracijai, tretiesiems asmenims Vilniaus miesto 39-ojo Notarų biuro notarei Eglei Pumputytei ir UAB DK „PZU LIETUVA“ dėl sutuoktiniams priklausiusio žemės sklypo padalijimo tarp mirusįjį sutuoktinį pergyvenusio sutuoktinio ir įpėdinių, pripažįstant negaliojančia dalį sandorio dėl šio žemės sklypo, priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies ir inter alia pripažino negaliojančia valstybinės žemės pirkimo - pardavimo sutarties, patvirtintos 2004 m. liepos 22 d. Trakų rajono notarų biuro notarės J. K. registro Nr. (duomenys neskelbtini), 2.1 punkto dalį ta apimtimi, kuri nustato, kad būtent „asmeninės nuosavybės teise“ V. K. perka 0,0958 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini).
Civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m. teismas konstatavo, jog visuma ištirtų įrodymų teisminio bylos nagrinėjimo metu patvirtino aplinkybę, kad abu sutuoktiniai – tiek A. K., tiek V. K. išreiškė valią įsigyti žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini): tiek vieno, tiek kito sutuoktinio vardu buvo paruošti žemės sklypo įkainojimo aktai, iš kurių matyti, kad sklypo plotas nurodytas – 0,04875 ha, t.y. kiekvienam po lygiai iš bendro 0,0975 ha ploto; mokėjimo pranešimai taip pat parašyti abiem sutuoktiniams, vadinasi šalys siekė įgyti perkamą turtą lygiomis dalimis kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, o ne kaip V. K. asmeninę nuosavybę, todėl ieškinį tenkinant iš dalies, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos buvo priteistos ir iš atsakovės notarės J. K.
Tačiau teismas pažymi, jog pirmos instancijos teismo priimtame 2010-04-30 Trakų rajono apylinkės teismo sprendime, civilinėje byloje Nr. 2-22-213/2010 m., nėra konstatuotas notarės J. K. civilinės atsakomybės buvimas, nors pagal Notariato įstatymo 16 str. 1 d. notaras atsako tik už savo kaltais veiksmas padarytą žalą.
Be to, nors ieškovė nurodė, kad jeigu notarė J. K. iš pat pradžių į žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį būtų įrašiusi tikrąją sutarties šalių valią (įgyti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę), mirus ieškovės sutuoktiniui V. K. ir sprendžiant paveldėjimo klausimus ji būtų išvengusi bylinėjimosi teisme su V. K. vaikais ir pačia notare, todėl dėl ieškovės patirtų išlaidų, kurias šioje byloje prašo atlyginti, atsakinga yra tik notarė J. K., tačiau teismas su tokiais ieškovės argumentais nesutinka ir atmeta juos kaip nepagrįstus: Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę byla Nr. 2-22-213/2010 m. apeliacine instancija, nurodė, jog tik dėl pirmojo ieškovės reikalavimo (dėl sutarties pripažinimo iš dalies negaliojančia) atsakinga notarė J. K. kartu su atsakovais J. K. bei S. K..
Kadangi Trakų rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, šalių bylinėjimosi išlaidos buvo paskirstytos iš atsakovų J. K., S. K. ir J. K. priteisiant po 2560,83 Lt bylinėjimosi išlaidų A. K., vadinasi teismas laikė, jog dėl ieškovės reikalavimų yra atsakingi ir atsakovai J. K. ir S. K. Be to, ieškinys buvo patenkintas iš dalies, todėl teismas daro išvadą, jog dėl dalies ieškovės bylinėjimosi išlaidų atsiradimo atsakinga ir pati ieškovė.
Ieškovė prašomas priteisti su bylinėjimusi susijusias išlaidas, kaip ji nurodo, sudaro inter alia kelionės išlaidos, išlaidos dokumentų paruošimui ir pristatymui į Trakų rajono apylinkės teismą ir t.t., tačiau kaip matyti iš civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m. medžiagos, nagrinėjant civilinę bylą buvo įvykę aštuoni teismo posėdžiai, tačiau trys iš jų atidėti dėl ieškovės kaltės: 2008-10-02 (civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m., t.1., b.l. 60-61) įvykęs parengiamasis teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant ieškovei trijų savaičių terminą pateikti teismui papildomus įrodymus; 2008-12-02 teismo posėdis (civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m., t.1., b.l. 83) atidėtas, pasiūlius ieškovei patikslinti ieškinį; 2010-01-28 teismo posėdis atidėtas ir ieškovė buvo įpareigota pateikti teismui dokumentus ar buvo tvarkomas palikimas po V. K. mirties pas notarą Austrijoje (civilinės bylos Nr. 2-22-213/2010 m., b.l. t.2., 14-18); minėtoje civilinėje byloje duomenų, jog teismo posėdžiai būtų atidėti dėl atsakovės kaltės nėra. Ieškovės atstovė paaiškino, jog beveik kiekvienoje byloje iškyla papildomų įrodymų pateikimo būtinybė, atsižvelgiant į kitų šalių argumentus, todėl ieškovės kaltės dėl to nėra, be to, teismo nėra konstatuota, kad ieškovė vilkino procesą, tačiau teismas pažymi jog pagal CPK 7 str. 2 d. dalyvaujantys byloje asmenys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, o dėl teismo posėdžių atidėjimo neigiamas pasekmes (patirtas išlaidas) turi prisiimti ir pati ieškovė: be to, ieškovė buvo atstovaujama advokato, todėl kritiškai vertinamas net trijų teismo posėdžių atidėjimas, ieškovei nesugebėjus pateikti įrodymų bei įstatymus atitinkančio ieškinio.
Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškinį atmeta kaip nepagrįstą, neįrodžius jog prašomi priteisti 9358,30 Lt žalos atlyginimo, kilo būtent dėl atsakovės notarės J. K. neteisėtų veiksmų (CPK 12, 178 str. str.).
Ieškinio reikalavimai dėl 410,00 Lt palūkanų už laikotarpį nuo 2011-12-27 iki bylos iškėlimo teisme, 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo laikytini išvestiniais reikalavimais, todėl teismui atmetus ieškinį dėl 8948,30 Lt nuostolių atlyginimo, kiti ieškinio reikalavimai neanalizuojami.
Visi kiti teismo posėdyje aptarti įrodymai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, todėl teismo neanalizuojami ir nevertinami.
Atmetus ieškinį iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, t.y. 18,88 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 93, 96, 98 str. str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 5, 79, 88, 93, 96, 150, 177-178, 269, 270, 279 str. str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš A. K. 18,88 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.
Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.