Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-466-198/2013

Teisėja Daina Lisaitė Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07704-2012-6

2013 m. birželio 13 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Birutės Jonaitienės,

kolegijos teisėjų: Nijolės Danguolės Smetonienės ir Laimanto Misiūno

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-329-812/2013 pagal ieškovo V. J. ieškinį atsakovei R. J., įtrauktai į bylą išvadą teikiančiai institucijai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl materialinio išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui sumažinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas, byloje nustatytų aplinkybių ir surinktų įrodymų pagrindu padarė išvadą, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (2010-09-09 teismo nutartis Nr. 2-1993-400/2010), ieškovo V. J. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o vaiko A. J. poreikiai nesumažėjo ir yra linkę augti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų skundžiamo sprendimo dalyje.

LR CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio klausimą, o tik tais atvejais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį. Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su LR CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010). Įstatyme nekonkretizuota, kokio pobūdžio ir masto tėvų turtinės padėties ar vaiko poreikių pasikeitimas laikytinas esminiu, todėl šią įstatymo nuostatą teismas turi aiškinti ir taikyti atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaudamasis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikų išlaikymui. Nustatant, ar pasikeitė (išaugo) vaiko poreikiai, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystimuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko mokymosi, laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos poreikių tenkinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje V. M. v. R. B., bylos Nr. 3K-3-294/2010). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (LR CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius.

Byloje nustatyta, kad 2010-09-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-1993-400/2010 patvirtinta šalių taikos sutartis, kuria ieškovas V. J. įsipareigojo teikti savo nepilnamečiui sūnui A. J. po 650 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2010-09-09 iki vaiko pilnametystės (b.l. 5-6, 1 t.).

I. V. J. 2012-10-29 pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo, prašydamas jį sumažinti iki 300 Lt. Ieškovas savo reikalavimą grindžia pasikeitusia jo turtine padėtimi bei susilpnėjusia sveikata.

Apeliantas ieškinyje ir apeliaciniame skunde nurodė, kad jis turi skolų.

Bylos medžiaga nustatyta, kad V. J. nuosavybės teise valdo vieno kambario butą Danutės g. 25-30, Panevėžio m., kuriam nuo 2003-12-11registruota hipoteka bei nuo 2011-02-23 pritaikytas turto areštas (b.l. 17-18). 2008-12-16 V. J. įmonės pertvarkymo aktu V. J. įmonė pertvarkyta į ribotos civilinės atsakomybės privatų juridinį asmenį UAB „V. J. ir Ko“, kurios įstatinis kapitalas padalytas į 1530 paprastųjų vardinių akcijų, 153 000 Lt vertės, bendrovei perduotas V. J. įmonės turtas – automobiliai, administracinė, gamybinė patalpos (b.l. 65-66, 71-72, 77-78), bendrovė 2011-12-16 pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo 43,11 ha miškų ūkio paskirties žemės sklypą (b.l. 75-76). Bendrovės vardu registruotas turtas areštuotas. 2012-11-21 Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM viršininko sprendimu nuspręsta išieškoti iš bendrovės į biudžetą 27 666, 47 Lt skolą (b.l. 79). 2008-06-06 V. J. įmonė išdavė vekselį AB Ūkio bankui 270 000 Lt sumai, vekselio laiduotoju tapo V. J. (b.l. 19). Antstolio S. R. kontoroje užvesta vykdomoji byla pagal Kauno m. 23-iojo notarų biuro vykdomąjį dokumentą dėl 315 641,22 Lt išieškojimo iš laiduotojo V. J., vykdomojoje byloje 2011-04-12 patvarkymu atidėti vykdymo veiksmai iki bus išnagrinėtas V. J. ieškinys (b.l. 83). 2006-08-25 UAB „Antura“ išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį 314 640 Lt sumai, kurio laiduotoju tapo V. J. (b.l. 84), apmokėjimo terminas – 61 mėnuo nuo vekselio išrašymo dienos (2011-09-28), laidavimas dėl šio vekselio yra ginčijamas teisme (b.l. 85-90). 2003-11-04 V. J. savo vardu išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. R. 160 000 Lt sumai, laiduotojas – V. J. įmonė (b.l. 91), iš R. R. atsiliepimo į ieškinį kitoje civilinėje byloje matyti, kad V. J. yra grąžinęs pagal vekselį 100 000 Lt, skola 60 000 Lt (b.l. 92). 2006-03-18 V. J. savo vardu išdavė paprastąjį neprotestuotiną vekselį R. K. 80 000 Lt sumai, laiduotojas – V. J. įmonė (b.l. 93), iš R. K. atsiliepimo į ieškinį kitoje civilinėje byloje matyti, kad V. J. yra grąžinęs pagal vekselį 30 000 Lt, skola 50 000 Lt (b.l. 94).

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos tesimo išvada, kad V. J. įsipareigojimus prisiėmė laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2008 m., ieškovo įsipareigojimai fiziniams ir juridiniams asmenims egzistavo ir nebuvo įvykdyti 2010-09-09 teismui priėmus nutartį dėl išlaikymo priteisimo, sudarydamas taikos sutartį ieškovas žinojo ir įvertino savo bei bendrovės, kurios akcininkas yra, finansinę padėtį, buvusią 2010 m. Teisėjų kolegija sprendžia, kad dėl skolų buvimo laikotarpiu nuo 2003 m. iki 2008 m. apelianto padėtis nelaikytina pasikeitusia.

Nepagrįstai apeliantas savo apeliaciniame skunde teigia, kad pirmos instancijos teismas priimdamas sprendimą nesivadovavo gydytojo patvirtinta 2012-12-05 medicinine pažyma apie apelianto sveikatos būklę. Iš pirmos instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas vadovavosi 2012-06-25 medicininiu pažymėjimu Nr. 88 bei 2012-12-05 medicininiu pažymėjimu Nr. 131, kurių pagrindu ieškovui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nuo 2005m. bei nuo 2011 m. Iš minėtų medicininių pažymų matyti, kad apeliantui diagnozuoti sveikatos sutrikimai nelaikytini sunkiais, dėl ko apeliantui būtų nustatytas invalidumas ir tuo pačiu nedarbingumo sumažėjimas. Teisėjų kolegijų šių aplinkybių pagrindu sprendžia, kad apeliantui diagnozuoti sveikatos sutrikimai tikrai neturėjo esminės įtakos jo pajamų sumažėjimui.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad V. J. su darbo santykiais gaunamos pajamos iš esmės nepasikeitė. Apeliantas ieškinyje bei apeliaciniame skunde nurodė, kad jo per mėnesį gaunamos pajamos iš trijų darboviečių taikos sutarties metu sudarė 1800 Lt. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad darbo santykiai UAB „Antura nutraukti dar iki teismo 2010-09-09 nutarties priėmimo,- nuo 2009-09-25 pagal LR DK 127 str. 1d., V. J. darbo užmokestis šioje bendrovėje sudarė 0,5 minimalios mėnesinės algos (b.l. 59-62, 1 t). Iš UAB „Instana“ apeliantas gavo tik 100 Lt dydžio darbo užmokestį neatskaičius mokesčių. Apeliantas neįrodė, kad 2010-09-09 mėnesinės pajamos sudarė 1800 Lt, todėl jo teiginys jo kas mėnesį gaunamos pajamos nuo 1800 Lt sumažėjo iki 1189,50, atmestinas kaip nepagrįstas.

Iš apeliacinės instancijos teismui pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b.l.190-191, t-1) matyti, kad žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise registruotas Z. J. (apelianto motinos) vardu. Tačiau iš byloje esančio teismo posėdžio protokolo kitoje civilinėje byloje Nr.2-615-739/2012 (iš apelianto V. J., liudytojos D. B., liudytojo D. N. paaiškinimų) nustatyta, kad minėto gyvenamojo namo savininku ( šeimininku) save laiko V. J. ir kuriame be jo nuo 2009m. birželio gyvena D. B.. D. B. paaiškino, kad „...kai pradėjome gyventi namas dar nebuvo įrengtas...“ (b.l.161, t-1). Pastabų dėl teismo posėdžio protokolo nepareikšta, todėl apelianto teiginys, kad teismo posėdžio protokole netiksliai užrašyti jo paaiškinimai arba jis ne taip buvo suprastas atmestini kaip nepagrįsti. Apeliantas nepaneigė atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovės nurodytos aplinkybės, kad ieškovo motina gyvena kitame mieste, namu nesinaudoja ir kad namą pasistatė, įsirengė pats prisidengdamas motinos vardu. Todėl pirmos instancijos teismo išvada, kad ieškovas faktiškai disponuoja didesniu turtu ir pajamomis yra pagrįsta, padaryta bylos įrodymų pagrindu ( CPK 178 str., 185 str.).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaiko padėtį iki jam sulaukiant pilnametystės (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d). Prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas šiuo atveju reiškia, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį įvertino vaiko teisių ir interesų atžvilgiu (įvertindamas su amžiumi didėjančius jo poreikius bei specialius poreikius dėl sveikatos ) ir iš įrodymų visumos padarė išvadą apie šiuo metu ieškovo galimybes teikti šalių taikos sutartimi 2010-09-10 nustatytą 650 Lt dydžio išlaikymą nepilnamečiui sūnui. Pažymėtina, kad visos abejonės dėl išlaikymo dydžio vertinamos vaiko interesų naudai. Apeliantas nesutikdamas su sprendimu ir jį skųsdamas apeliacine tvarka, apylinkės teismo nustatytų aplinkybių ir jų pagrindu padarytų išvadų nepaneigė. Išlaikymo dydį sumažinti iki 300 Lt, kaip to pageidauja apeliantas, būtų neteisinga ir nesąžininga tiek atsakovės, tiek nepilnamečio sūnaus A. atžvilgiu.

Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus motyvus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apelianto argumentai, pateikti įrodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas (2010-09-09 teismo nutartis Nr. 2-1993-400/2010), ieškovo V. J. turtinė padėtis iš esmės nepasikeitė, o vaiko A. J. poreikiai nesumažėjo ir yra linkę augti, todėl apelianto apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo ginčijamam sprendimui panaikinti ar pakeisti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, pagal įrodinėjimą reglamentuojančias normas įvertino bylos įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl keisti ar naikinti skundžiamą sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies yra priteisiamos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str.). Atsakovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą paruošimą turėjo 300 Lt išlaidų (b.l. 5, t-2). Šios išlaidos neviršija teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalų dydį, nustatytą Rekomendacijų 8.11 punkte. Vadovaujantis LR CPK 98 straipsnio 2 d. iš ieškovo atsakovės naudai, įvertinus bylos sudėtingumą, apimtį, priteistina 300 Lt advokato pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 300 Lt (tris šimtus litų) advokato pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme