Vilniaus apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo BUAB „AURODOMA“ bankroto administratoriaus UAB „TURTO VALDYMAS“ įgaliotiems asmenims V. Š. ir M. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „AURODOMA“ ieškinį atsakovui R. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas BUAB „AURODOMA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iš atsakovo R. Š. priteisti ieškovo naudai 64 057,53 EUR žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už teismo priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi c. b. Nr. B2-5606-653/2013 iškėlė UAB „AURODOMA“ bankroto bylą, įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Turto valdymas“, nustatytas 15 dienų terminas nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos, per kurį įmonės valdymo organai privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. UAB „Aurodoma“ buvusiam vadovui R. Š. neperdavus bankroto administratoriui teismo nutartyje nurodytų dokumentų, bankroto administratorius kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kurį 2014-02-28 pateikė vykdyti antstoliui D. J., vykdomąjį dokumentą priėmusį vykdyti 2014-02-28 patvarkymu. Bendrovės direktorius R. Š. pagal 2014-03-17 Buhalterinių dokumentų priėmimo–perdavimo aktą pateikė antstoliui dalį bendrovės dokumentų. Administratorius, gavęs perduotus dokumentus bei vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 str. 5 d. 8 punkte įtvirtintus reikalavimus nustatė, jog buvęs Bendrovės direktorius R. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. spalio 31 d. grynais pinigais iš Bendrovės kasos išsiėmė itin dideles piniginių lėšų sumas, kurių bendra suma siekia net 221 177,83 Lt (64057,53 Eur), ir kuri nėra pagrįsta jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, taip Bendrovei padarydamas itin didelę žalą. Remdamasis surinkta informacija, administratorius su 2015-03-13 raginimu kreipėsi į atsakovą, prašydamas per 7 dienas grąžinti iš Bendrovės be jokio teisinio pagrindo pasisavintas pinigines lėšas 64 057,53 Eur sumoje arba pateikti administratoriui dokumentus, pagrindžiančius šių piniginių lėšų išmokėjimo teisėtumą. Atsakovas iki šiol neatsiskaitė su bendrove, taip pat neperdavė administratoriui jokių dokumentų, galinčių pagrįsti piniginių lėšų išmokėjimą. Kaip atsakovo nesąžiningumą apibūdinanti aplinkybė paminėtina, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pranešimą, bankrutuojančios UAB „AURODOMA“, jai buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Istrija“ bei už šių juridinių asmenų veiką atsakingų asmenų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 222 ir/ar 223 straipsnius.

Atsakovas Bendrovės vadovu buvo nuo 2006-09-11 iki pat bankroto bylos jai iškėlimo dienos. Ginčui aktualiu laikotarpiu atsakovas atliko Bendrovės valdymo organo funkcijas, taigi turėjo prievolę veikti išimtinai Bendrovės interesais, t. y. užtikrinti stabilią, efektyvią, konkurencingą jos, kaip rinkos dalyvio, veiklą, sąžiningai naudoti Bendrovės turtą ir pinigines lėšas. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, nevykdė CK, ABĮ, ĮBĮ ir kituose teisės aktuose įtvirtintų įmonės administracijos vadovo pareigų, dėl ko Bendrovė patyrė didelę žalą. Atsakovas, siekdamas naudos išimtinai sau, veikdamas kaip Bendrovės vadovas, iš Bendrovės kasos sau, kaip atskaitingam asmeniui, laikotarpiu nuo 2012-01-30 iki 2012-10-31 per keletą kartų išsimokėjo itin didelę pinigų sumą. Piniginių lėšų buvusiam Bendrovės direktoriui išmokėjimą pagrindžia iš Antstolio gauti ir Teismui pateikiami Bendrovės kasos išlaidų orderiai. Juose nurodyta, jog tai yra „skolos grąžinimas pagal avansinę“, tačiau atsakovas administratoriui nesugebėjo pateikti nei avansinių apyskaitų, nei pirminių dokumentų, t. y. prekių ir/ar paslaugų pirkimo čekių, sąskaitų faktūrų ir pan., iš kurių administratorius turėtų galimybę spręsti apie piniginių lėšų išsimokėjimo teisėtumą. Atsakovas, būdamas Bendrovės vadovu, turėjo pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, taip pat privalėjo veikti išimtinai Bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų ir vadovautis bendrovės įstatais, tačiau to ne tik nedarė, o veikė priešingai – savo neteisėtais veiksmais siekė asmeninės naudos Bendrovės sąskaita. Šiuo atveju Bendrovei padaryta žala tiesiogiai sietina su neteisėtu 64 057,53 Eur dydžio piniginių lėšų pasisavinimu iš Bendrovės kasos. Padarytos žalos faktas yra pagrindas šioje byloje nagrinėjamus konkrečius atsakovo veiksmus kvalifikuoti kaip neteisėtus. Iš administratoriaus pateiktų dokumentų akivaizdu, jog nurodytas pinigines lėšas buvęs bendrovės direktorius R. Š. kasos išlaidų orderių pagrindu neva pagal avansines apyskaitas išsimokėjo nepagrįstai, taip labai ženkliai sumažindamas Bendrovės turto masę, todėl administratorius daro pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys. Tokiu būdu nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuotina, o administratorius neturi įrodinėti, kad buvęs Bendrovės vadovas yra kaltas. Administratoriaus nuomone, visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinta visų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimą, t.y. atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, lemianti jo pareigą visiškai atlyginti Bendrovei jo neteisėtais veiksmais padarytą 64 057,53 Eur dydžio žalą.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 8 d. nutartimi c. b. Nr. B2-5606-653/2013 iškėlė UAB „AURODOMA“ bankroto bylą. Bendrovės direktorius buvo įpareigotas per 15 dienų nuo teismo nutarties iškelti bendrovei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus.

Pagal Juridinių asmenų registro duomenis R. Š. UAB „Aurodoma“ vadovu buvo nuo 2006 m. iki bankroto bylos jai iškėlimo dienos.

Iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartimi civilinėje byloje Nr.B2-5539-653/2015 atmetė pareiškimą patvirtinti R. Š. kreditorinį reikalavimą BUAB „Aurodoma“ bankroto byloje. Teismas nustatė, kad šioje byloje būtent pareiškėjas turėjo įrodyti savo reikalavimo pagrįstumą. Teismas pažymėjo, kad vien bandomojo balanso duomenys bei liudytojos (buhalterės) parodymai kaip turi būti aiškinami šie duomenys, kuomet pareiškėjas nepateikė teismui pirminių dokumentų, kurių pagrindu duomenys buvo įtraukti į apskaitą, tuo labiau, kad 2014-03-17 priėmimo - perdavimo aktas yra neinformatyvus bei pareiškėjo su pareiškimu teismui pateikta bandomojo balanso dalis nebuvo perduota administratoriui, nėra pakankami spręsti apie pareiškėjo 79 408,98 Eur kreditorinio reikalavimo įmonei buvimą. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas įmonės vadovu, kartu atlikdamas ir įmonės kasininko funkcijas, neteikė viešajam registrui finansinės atskaitomybės dokumentų nuo 2010 m., neparengė 2012 m. įmonės finansinės atskaitomybės dokumentų, kas leidžia pagrįstai abejoti bandomojo balanso duomenų įrodomąja reikšme. Teismas padarė išvadą, kad pareiškimas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo atmestinas ir kaip neįrodytas. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismo nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicine galią nagrinėjamai bylai.

Taip pat nustatyta, kad Kaišiadorių rajono apylinkės prokuratūroje pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pranešimą, bankrutuojančios UAB „AURODOMA“, jai buhalterinės apskaitos paslaugas teikusios UAB „Istrija“ bei už šių juridinių asmenų veiką atsakingų asmenų atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LRBK 222 ir/ar 223 straipsnius.

Nagrinėjamoje byloje ieškinį įmonės vadovui dėl žalos atlyginimo pareiškė bankroto administratorius, kuris nurodė, kad bendrovės direktorius R. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. sausio 30 d. iki 2012 m. spalio 31 d. grynais pinigais iš bendrovės kasos išsiėmė itin dideles piniginių lėšų sumas, kurių bendra suma siekia 221 177,83 Lt (64057,53 Eur), ir kuri nėra pagrįsta jokiais buhalterinės apskaitos dokumentais, taip bendrovei padarydamas itin didelę žalą.

Taigi, byloje ginčas yra kilęs dėl įmonės vadovo neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

Dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės

Įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis - grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. CK 2.82 straipsnio 3 dalis numato, kad juridinio asmens organas atsako už juridinio asmens veiklos organizavimą. Bendrovės vadovas organizuoja kasdienę bendrovės veiklą vadovaudamasis įstatymais, kitais teisės aktais, bendrovės įstatais, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimais, pareiginiais nuostatais, jis veikia bendrovės vardu ir turi teisę vienvaldiškai sudaryti sandorius, atsako už finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir bendrovės metinio pranešimo parengimą (ABĮ 37 straipsnio 7, 8,10 dalys, 12 dalies 1 ir 2 punktai). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, o pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 9 punktas nustato, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu. Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, o už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą atsako ūkio subjekto vadovas (Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalis, 21 straipsnis). Taigi, iš paminėto reglamentavimo matyti, kad pagal teisės aktų reikalavimus bet kuri įmonės atliekama ūkinė finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad įmonės vadovo civilinė atsakomybė gali atsirasti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek tretiesiems asmenims, kai įmonės vadovas pažeidžia apribojimus, nustatančius tam tikras tokių asmenų garantijas.

Taigi, įmonės administracijos vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o atsakomybės taikymui būtina nustatyti visas būtinąsias sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 straipsniai). Nagrinėjamu atveju ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik atsakovo neteisėtus veiksmus, bet ir žalos atsiradimo faktą ir jos dydį, ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Tos pareigos neeliminuoja ir aplinkybė, kad ieškinį reiškia bankrutuojančios įmonės administratorius, nes, nepaisant viešojo intereso šios kategorijos bylose faktoriaus, privilegijų administratoriui dėl žemesnio įrodinėjimo standarto taikymo iš esmės įstatymai nenumato, kaip ir teismui nenumato iš esmės kitokių nei bendrosios įrodymų vertinimo taisyklių. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl administratorius neprivalo įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas (CPK 178 straipsnis, 182 straipsnio 4 punktas).

Dėl neteisėtų veiksmų

CK 6.246 straipsnio 1 dalis numato, kad civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.

Ieškinyje teigiama, kad atsakovas, būdamas bendrovės vadovu, turėjo pareigą vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 dalis), taip pat privalėjo veikti išimtinai bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų nuostatų ir vadovautis bendrovės įstatais, tačiau to ne tik nedarė, o veikė priešingai – savo neteisėtais veiksmais siekė asmeninės naudos bendrovės sąskaita, t.y. nepagrįstai išsimokėjo 221 177,83 Lt (64057,53 Eur) sumą kasos išlaidų orderių pagrindu neva pagal avansines apyskaitas, taip labai ženkliai sumažindamas bendrovės turto masę.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovui pagal 2012-01-30 kasos išlaidų orderį Nr. 005 iš kasos pagal avansinę apyskaitą išmokėta 8110 Lt suma, pagal 2012-01-31 kasos išlaidų orderį Nr. 006 – 6804 Lt suma, pagal 2012-06-30 kasos išlaidų orderį Nr. 033 – 25000 Lt, pagal 2012-07-16 kasos išlaidų orderį Nr. 034 – 25000 Lt, pagal 2012-07-31 kasos išlaidų orderį Nr. 035 – 25000 Lt, pagal 2012-08-15 kasos išlaidų orderį Nr. 036 – 25000 Lt, pagal 2015-08-31 kasos išlaidų orderį Nr. 037 – 25261 Lt, pagal 2012-09-30 kasos išlaidų orderį Nr. 040 – 25269 Lt, pagal 2012-10-12 kasos išlaidų orderį Nr. 041 – 15250 Lt, pagal 2012-10-20 kasos išlaidų orderį Nr. 042 - 15205,31 Lt ir pagal 2012-10-31 kasos išlaidų orderį Nr. 043 – 25278,52 Lt, t.y. viso išmokėta 221 177,83 Lt (64057,53 Eur).

Nagrinėjamoje byloje esminę reikšmę turi aplinkybė, ar minėtos lėšos pagal pateiktas avansines apyskaitas buvo išmokėtos atsakovui pagrįstai. Nustačius, kad lėšos buvo išimtos iš įmonės apskaitos, aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, gali būti laikoma nustatyta ir tai gali būti traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

Kaip jau nustatyta, ginčo suma kasos išlaidų orderių pagrindu buvo išmokėta pagal avansines apyskaitas. Pažymėtina, kad avanso apyskaitos yra išvestiniai buhalterinės apskaitos dokumentai, kuriuose nurodomos kokios išlaidos buvo patirtos įmonės naudai ir pagal šį dokumentą pinigai išmokami atskaitingam asmeniui. Avanso apyskaitos savaime nepagrindžia atskaitingo asmens, kuriuo šios bylos kontekste yra R. Š., patirtų išlaidų. Tam yra būtina surinkti pirminius, konkrečius atliktus mokėjimus ir patirtas išlaidas pagrindžiančius dokumentus – kasos kvitus, pinigų priėmimo/išmokėjimo kvitus, mokėjimo nurodymus ir pan.

Iš į bylą pateiktų avanso apyskaitų už 2012 metus bei jas pagrindžiančių pirminių dokumentų nustatyta, kad kai kuriais atvejais atsakovas į išlaidas avanso apyskaitose įsitraukdavo sumas, kurios į šią poziciją įtrauktos būti negalėjo, o konkrečiai: atsakovas prie 2012 m. sausio mėnesio išlaidų įtraukė 5700 Lt dydžio avanso grąžinimą. Tai reiškia, jog atsakovas ne tik gavo avansą iš bendrovės, dalį jo išleido, tačiau taip pat, jo likučio grąžinimą įtraukdamas prie išlaidų, nepagrįstai uždeda bendrovei finansinę naštą šią sumą kompensuoti, t. y. tą sumą, kuri jam buvo išduota bendrovės, siekia paversti savomis piniginėmis lėšomis. Šiuo atveju sutiktina su administratoriaus pozicija, jog tokiuose atsakovo veiksmuose (t. y. tariamame avanso grąžinime) nėra jokios ekonominės logikos, kadangi, kaip matyti iš vėlesnių 2012 m. sausio mėnesio avanso apyskaitos eilučių, atsakovas jau sekančią dieną neva išleido nemažas sumas asmeninių piniginių lėšų (nors turėjo bendrovės išduotą avansą). Atsakovas prie 2012 m. sausio mėnesio išlaidų įtraukė 319,59 Lt sumą, kurią neva patyrė apmokėdamas UAB „SKUBA“ suteiktas paslaugas. Iš pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų matyti, jog UAB „SKUBA“ išrašytą sąskaitą – faktūrą, bei darbus priėmė mechanikas A. R., pinigus sumokėjo taip pat šis asmuo, o juos išdavė – bendrovė, todėl atsakovas neturėjo jokio pagrindo šią sumą įsitraukti kaip neva savo patirtas išlaidas. Atsakovas taip pat prie 2012 m. sausio mėnesio išlaidų įsitraukė 2013-01-13 neva išleistas 150,04 Lt bei 20,00 Lt sumas, tačiau iš byloje esančių dokumentų akivaizdu, jog to padaryti jis neturėjo teisės: už kurą UAB „LUKOIL BALTIJA“ iš Bendrovės išduotų lėšų sumokėjo jau aukščiau nurodytas mechanikas A. R., o už L.N.V.A.A. „Linava“ suteiktas paslaugas atsakovas sumokėjo taip pat iš Bendrovės lėšų, todėl savų išlaidų nepatyrė. Prie 2012 m. birželio mėnesį patirtų išlaidų atsakovas įsitraukė 12,00 Lt sumą, kurią pats neva sumokėjo UAB „Skuba“ už suteiktas paslaugas, tačiau iš pateiktų dokumentų akivaizdu, jog už paslaugas sumokėjo ne R. Š., o vairuotojas A. I.. 2012 m. birželio mėnesį neva patirtų išlaidų eilutėje taip pat yra įtraukta ir 1258,41Lt, suma, tačiau akivaizdu, jog ją sumokėjo ne atsakovas, o jo sutuoktinė N. Š..

Kita dalis išlaidų, kurių, bankroto administratoriaus įsitikinimu, atsakovas neturėjo teisės įsitraukti į savo išlaidų apskaitą avanso apyskaitose yra sumos bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui bei su darbo santykiais susijusioms išmokoms, o konkrečiai: 2012 m. sausio mėnesį – 53 429,30 Lt;2012 m. vasario mėnesį – 16 906,19 Lt; 2012 m. kovo mėnesį – 99 38,90 Lt; 2012 m. balandžio mėnesį – 17 398,23 Lt;2012 m. gegužės mėnesį – 24 393,65 Lt; 2012 m. birželio mėnesį – 38 763,96 Lt, viso pagal avanso apyskaitas atsakovas bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiams susijusioms išmokoms yra neva išleidęs 160 830,23Lt (atitinka 46 579,65 Eur). Nors atsakovas ir teigė, kad bendrovės darbuotojų darbo užmokesčiui ir kitoms su darbo santykiams susijusioms išmokoms naudojo savo asmeninės lėšas, taip pat, kad įmonė iki šiol jam yra skolinga 79 408,98 Eur, tačiau nepateikė tai pagrindžiančių buhalterinės apskaitos dokumentų, t.y. kasos pajamų orderių, kad buvo įneštos į bendrovės kasą asmeninės lėšos, ar atsiskaitomosios sąskaitos išrašų apie atliktus pavedimus į bendrovės sąskaitą ir pan. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančių bendrovės atsiskaitomosios sąskaitos išrašų matyti, kad atsakovas keletą kartų yra pervedęs iš savo asmeninės sąskaitos pinigines lėšas į bendrovės atsiskaitomąją sąskaitą kaip paskirtį nurodęs „paskola“, tačiau kaip matyti, pervestos lėšos buvo panaudojamos išimtinai turto išsipirkimui pagal su Swedbank lizingas, UAB sudarytas sutartis. Nors teismo posėdyje liudytoja apklausta bendrovės buhalterinę apskaitą vedusi buhalterė E. P. D. parodė, kad įmonėje dalis kasos operacijų buvo atliekama pavedimais, o kita dalis grynais pinigais dėl įmonės veiklos pobūdžio – vykdomų tarptautinių krovinių pervežimų, darbuotojams buvo mokami komandiruotpinigiai vykstant į kitas šalis ir pan., už įvairius atsiskaitymus gautos grynų pinigų sumos buvo įnešamos į bendrovės kasą, tačiau nepagrindė, kad kasdieninėje bendrovės veikloje buvo naudojamos ir asmeninės atsakovo lėšos. Atkreiptinas dėmesys, jog Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.B2-5539-653/2015 yra konstatavęs, kad atsakovas neįrodė, kad 79 408,98 Eur kreditorinio reikalavimo įmonei buvimą. Šiuo atveju, nesant atsakovo asmeninių lėšų naudojimą pagrindžiančių įrodymų, taip pat įvertinus aplinkybę, jog išmokos darbuotojams buvo formuojamos ant bendrovės pinigų išmokėjimo/priėmimo kvitų, kuriuose nurodyti visi bendrovės rekvizitai, taip pat į tai, jog šie kvitai yra numeruojami nenuosekliai (vėlesnės datos kvitas neretai turi aukštesnį numerį ir atvirkščiai), darytina išvada, jog šiuose kvituose nurodytas išlaidas patyrė įmonė, o ne R. Š., todėl pastarasis neturėjo teisės jų įsitraukti į savo išlaidų apskaitą avanso apyskaitose.

Bankroto administratorius nurodo, kad susipažinęs su originaliais avanso apyskaitų ir jose nurodytas išlaidas pagrindžiančiais dokumentais nustatė, jog atsakovas negali pagrįsti visų į avanso apyskaitas įtrauktų išlaidų. Administratoriaus teigimu, atsakovas iš viso pirminiais dokumentais negali pagrįsti išlaidų už 62 049,73 Lt (atitinka 17970,84 Eur), o konkrečiai: 2012 m. sausio mėn. trūksta pirminių dokumentų 41 813,50 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. vasario mėn. trūksta pirminių dokumentų 6 149,97 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. kovo mėn. trūksta pirminių dokumentų 8 231,12 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. balandžio mėn. trūksta pirminių dokumentų 1862,11 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. gegužės mėn. trūksta pirminių dokumentų 63,29 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. birželio mėn. trūksta pirminių dokumentų 1270,41 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. liepos mėn. trūksta pirminių dokumentų 600,00 Lt sumai pagrįsti; 2012 m. gruodžio mėn. trūksta pirminių dokumentų 81,33 Lt sumai pagrįsti; 2013 m. gruodžio mėn. trūksta pirminių dokumentų 1978,00 Lt sumai pagrįsti.

Nors tiek atsakovas, tiek apklausta liudytoja teigė, kad avansinės apyskaitos buvo parengtos pagal pateiktus dokumentus, tačiau, kaip matyti iš į bylą pateiktų avansinių apyskaitų ir jas lydinčių pirminių dokumentų, ne visos sumos pagrįstos pirminiais dokumentais. Pažymėtina, jog byloje atsakovui, teigiančiam, kad administratoriui buvo perduoti visi dokumentai, atsižvelgiant į tai, kad dalis įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų yra ikiteisminį tyrimą atliekančios Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 1-ojo skyriaus žinioje, buvo suteikta galimybė pateikti teismui papildomus įrodymus, pagrindžiančius jo patirtas įmonės naudai išlaidas, tačiau atsakovas tokių įrodymų nepateikė.

Atsižvelgus į aukščiau nustatytas aplinkybes, konstatuotina, jog šiuo atveju atsakovas nepagrįstai išsimokėjo 221 177,83 Lt (64057,53 Eur) sumą kasos išlaidų orderių pagrindu, tokiu būdu atliko neteisėtus veiksmus, pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas, CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas – pareigą juridinio asmens atžvilgiu veikti sąžiningai ir protingai, lojalumo juridiniam asmeniui reikalavimą, reikalavimą nepainioti juridinio asmens turto su savo turtu, Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, ir privalo atsakyti pagal juridinio asmens valdymo organų narių civilinę atsakomybę reglamentuojančio CK 2.87 straipsnio 7 dalį.

Dėl žalos

Pažymėtina, kad iškėlus įmonei bankroto bylą, joje akumuliuojami visų bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai. Kreditorių visuma, veikdama per kreditorių susirinkimą, siekia apginti savo interesus bankrutuojančioje įmonėje, o realius kreditorių teisių gynimo veiksmus atlieka bankrutuojanti įmonė, atstovaujama bankroto administratoriaus. Todėl bankrutuojančios įmonės interesų gynimas kartu yra ir kreditorių visumos interesų gynimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2010). Bankrutuojančios įmonės turtas panaudojamas kreditorių reikalavimams tenkinti; kuo daugiau tokio turto bus sukaupta, tuo didesne apimtimi bus patenkinti kreditorių reikalavimai. Kreditorių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala, be kita ko, yra turto netekimas, negautos pajamos, o pagal šio straipsnio 2 dalį jeigu atsakingas asmuo iš neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Taigi žala atsiranda kaip tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos), taip pat kaip negautos pajamos.

Žala yra pagrindas atsirasti prievolei – kilti civilinei atsakomybei. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra atkreipęs dėmesį į tai, kad įmonės vadovų ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja; vien įmonės valdymo organų neteisėtos veikos nepakanka jų civilinei atsakomybei atsirasti, t. y. reikia įrodinėti ir padarytą žalą. Šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo nustatyta, jog 64 057,53 Eur dydžio piniginės lėšos iš bendrovės kasos buvo išmokėtos atsakovui neteisėtai, laikytina, kad aplinkybė, jog įmonė patyrė turtinio pobūdžio praradimą, yra įrodyta ir tai traktuojama kaip bendrovės patirta žala dėl įmonės vadovo neteisėtų veiksmų.

Dėl priežastinio ryšio

Apibrėžiant priežastinį ryšį CK 6.247 straipsnyje nurodoma, kad skolininkas atlygina tuos nuostolius, kurie yra laikomi jo veiksmų rezultatu. Pagal deliktinės atsakomybės taikymo taisykles, priežastinį ryšį tarp neteisėtus veiksmus atlikusio asmens veiksmų ir žalos turi įrodyti ieškovas. Ši ieškovo pareiga kyla ir iš CPK 178 straipsnio normos, kurioje įtvirtinta bendroji įrodinėjimo pareiga, nustatyta tam asmeniui, kuris teigia, o ne tam, kuris neigia. Šiuo atveju iš administratoriaus pateiktų dokumentų akivaizdu, jog nurodytas pinigines lėšas buvęs bendrovės direktorius R. Š. kasos išlaidų orderių pagrindu neva pagal avansines apyskaitas išsimokėjo nepagrįstai, taip labai ženkliai sumažindamas bendrovės turto masę, todėl darytina išvada, jog nagrinėjamoje situacijoje egzistuoja atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos priežastinis ryšys.

Dėl kaltės

Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei nustačius, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuotina (CK 6.248 str. 1 dalis), o administratorius neturi įrodinėti, kad buvęs bendrovės vadovas yra kaltas. Įvertinus byloje esančią medžiagą, taip pat atsakovo paaiškinimus, liudytojos parodymus darytina išvada, kad atsakovas nepaneigė jo kaltės prezumcijos.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, konstatuoja, jog visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtinta visų civilinės atsakomybės sąlygų šioje byloje egzistavimą, tokiu būdu atsakovui kyla deliktinė civilinė atsakomybė, lemianti jo pareigą visiškai atlyginti bendrovei jo neteisėtais veiksmais padarytą 64 057,53 Eur dydžio žalą (CK 6.263 str. 2 dalis). Atsižvelgiant į išdėstytą, ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas ir iš atsakovo ieškovo naudai priteistina 64 057,53 Eur dydžio suma padarytai žalai atlyginti.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos yra skirtos kompensuoti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo, susidarančius kreditoriaus nuostolius, skolininkui naudojantis kreditoriui mokėtinomis lėšomis. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovo prašymu jam iš atsakovo priteisimos 5 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 64 057,53 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CPK 137 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tenkinus ieškinį, ieškovui turėtų būti atlyginamos bylinėjimosi išlaidos. Šiuo atveju, ieškovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų netenkinamas, kadangi pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priskiriamos tik išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kaip matyti, ieškovas buvo sudaręs teisinių paslaugų sutartį su asmeniu, veikiančiu pagal individualios veiklos pažymėjimą.

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, atsakovas įpareigotinas sumokėti 1570,00 € į valstybės biudžetą žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263, 265, 270 straipsniais,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutuojančios UAB „Aurodoma“ (j.a.k. 300597370) naudai 64 057,53 (šešiasdešimt keturis tūkstančius penkiasdešimt septynis eurus 53 centus) turtinei žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 64 057,53 Eur dydžio sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2015 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 1570,00 € (tūkstantį penkis šimtus septyniasdešimt eurų). Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, į. k. 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškinio reikalavimo užtikrinimui taikytas laikinąsias apsaugos priemones atsakovo R. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) turtui, palikti galioti iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo sprendimo paskelbimo Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.