Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-177-517/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-14
Bylos Nr.
1-177-517/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55434-2017-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
D. M.
Nukentėjusysis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-177-517/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55434-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6, 1.2.4.6.2.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019m. sausio 14d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant Kristinai Stamulienei,dalyvaujant prokurorui L. Ž.,kaltinamajam D. M.,kaltinamojo D. M. atstovui pagal susitarimą-advokatui L. S.,

mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą(civilinei ieškovei)-motinai J. R.-G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Jungtinės Amerikos Valstijos(JAV), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, karo prievolininkas, (duomenys neskelbtini), kurios buveinė yra adresu: (duomenys neskelbtini), tarptautinio verslo ir komunikacijos programos bakalauro nuolatinių studijų I kurso studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 140 straipsnio 3 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. M. buvo pareikštas kaltinimas dėl to, kad jis, smurtaudamas, nežymiai sužalojo mažametį asmenį, t.y. padarė kvalifikuotą nežymų mažamečio asmens sveikatos sutrikdymą, o būtent:

2017m. spalio 20d., apie 12³¹ val., dienos metu, kaltinamasis D. M. mokyklos- VšĮ „ Vilnius International Meridian School “, esančios adresu: (duomenys neskelbtini), koridoriuje, kitų mokinių akivaizdoje, pertraukos tarp pamokų metu 6 klasės mokiniui-pil. A. G. žodžiu papriekaištavus, kodėl jis(kaltinamasis D. M.) iš koridoriaus pusės rakinėja anglų kalbos kabineto duris, tyčia su abejomis rankomis įsirėmęs pil. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę, pastarąjį pastūmė, dėl ko mažametis nukentėjusysis A. G., krisdamas ir suklupdamas, dešinės kojos čiurna kliudė duris ir su keliais atsitrenkė į grindis, tokiu būdu susižalodamas, dėl ko pavartoto fizinio smurto prieš mažamečio nukentėjusiojo A. G. asmenį pasekoje pastarajam buvo padarytos abiejų kelių poodinės kraujosruvos ir dešinės čiurnos išorinio paviršiaus kraujosruva su odos nubrozdinimu, kas mažamečiam nukentėjusiajam A. G. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis D. M., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, pilnai prisipažino ir parodė, kad kad 2017m. spalio 20d., mokykloje-VšĮ „ Vilnius International Meridian School “, kurioje jis mokėsi, pertraukos tarp pamokų pertrauką, koridoriuje žaidė stalo tenisą. Bežaisdamas, anglų kabineto duryse pamatė iš išorės įkištą raktą ir, priėjęs, pasuko tą raktą ir nueidinėjo nuo durų. Tuo metu iš anglų kalbos kabineto sparčiu žingsniu, kažką kalbėdamas, t.y. žodžių turinio prasmė buvo priekaištai dėl to, kad jis(kaltinamasis D. M.) lindo į kabinetą, jo link išėjo šeštos klasės mokinys A. Neturėdamas jokios tyčios sužaloti šį berniuką, jis instinktyviai abejomis rankomis pastarąjį pastūmė, kuris, krisdamas, suklupo ant grindų ir viena koja atsitrenkė į durų briauną. Pargriuvęs, A. niekaip neišreiškė savo skausmo, neverkė, atsistojo ir, nieko nepasakęs, grįžo į anglų kalbos kabinetą. Tą pačią dieną, kitos pertraukos tarp pamokų metu, jis užėjo į kabinetą, kuriame tuo metu buvo A., ir pažiūrėjo, ar šiam nieko blogo neatsitiko. Berniukas elgėsi normaliai, vizualiai matėsi, kad jam nieko neatsitiko. Pirmadienį iš mokyklos administracijos sužinojo, kad dėl to, jog pastūmė A., šis blogai jaučiasi, o pastarojo tėvai reiškia kažkokias pretenzijas. Sutikęs A. mokyklos koridoriuje, atsiprašė, paklausė, ar viskas gerai. A. atsakė, kad viskas gerai, po ko jie vienas kitam paspaudė ranką. Tą pačią dieną jis paskambino A. tėvui, tačiau šis neturėjo laiko su juo kalbėti. Tą pačią dieną, maždaug po trijų valandų jam paskambino A. motina, kurios jis dar kartą atsiprašė už savo poelgį, nurodydamas, jog pastumdamas A., neturėjo jokių blogų kėslų. A. motina atsakė, kad jai atsiprašymo neužtenka. Tada jis paklausė, ką galėtų dar padaryti. A. motina atsakė, kad jis turėtų pats suvokti, ką galėtų padaryti, ir pridūrė, kad jam gresia baudžiamoji atsakomybė, todėl ji jam gali pabloginti gyvenimą. Supratęs, kad jo atsiprašymas yra negaliojantis, kreipėsi į direktoriaus pavaduotoją, paaiškino situaciją ir pareiškė, kad norėtų A. viešai atsiprašyti, ką vėliau ir padarė pastarojo klasėje berniuko bendraklasių, klasės auklėtojos, savo klasės auklėtojos, direktoriaus pavaduotojos, matematikos mokytojos akivaizdoje. A. atsakė, kad atsiprašymas priimtas.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis D. M. prisipažino padaręs nusikaltimą, pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą kvalifikuojamą pagal LR BK 140 str. 3d., jo kaltė yra pilnai įrodyta byloje esantiems įrodymams patikrinti teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 2 ir 6d.d. pagrindu pagarsintais mažamečio nukentėjusiojo A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jį apklausiant pas ikiteisminio tyrimo teisėją(b.l. 53-54, t. 1), ir priedu prie minėtos apklausos protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota apklausos vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 180, t. 1), mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą(civilinės ieškovės)-motinos J. R.-G. ir liudytojos V. L. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 9, t. 1), savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu(b.l. 15, t. 1), daiktų apžiūros protokolu(b.l. 11, t. 1) ir fotolentelėsmis bei priedu prie minėto protokolo, t.y. CD kompaktiniu disku(laikmena) su filmuota įvykio vaizdo medžiaga, esančia popieriniame voke, kuris yra prisegtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 12-14, 181, t. 1), traumą patyrusio paciento apžiūros lapu(b.l. 16, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 18, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš teismo posėdžio metu LR BPK 276 str. 2d. ir 283 str. 2 ir 6d.d. pagrindu pagarsintų mažamečio nukentėjusiojo A. G., nedalyvavusio bylos procese, duotų parodymų byloje pas ikiteisminio tyrimo teisėją ikiteisminio tyrimo metu, prieš mėnesį, galimai spalio 20d., nes, kiek atsimena, buvo spalio pabaiga, apie 12³⁰ val., per ilgąją pertrauką, trunkančią 25 minutes, kartu su klasiokais žaidė mokyklos-VšĮ „ Vilnius International Meridian School “ adresu: Daukšos gt. Nr. 7, Vilniaus m., kur jis mokosi, trečiame aukšte esančiame anglų kalbos kabinete. Iš anglų kalbos kabineto yra patenkama į koridorių, kuriame stovi keli stalo teniso stalai. Bežaisdamas, girdėjo, kaip kažkas iš išorės judina duryse mokytojos A. B. paliktus raktus. Išėjęs į koridorių, pamatė dvyliktoką-pil. D. M., kurio pavardę sužinojo prieš įvykį, kai mokykloje vyko konkursas ir šia mokinio pavarde tą dvyliktoką šaukė į sceną, o vardą jis ir taip žinojo. D. M. ilgosios pertraukos metu koridoriuje žaidė stalo tenisą, kuris eidamas šalia anglų kalbos kabineto, galimai norėdamas pajuokauti, kad užrakina kabinetą, sukinėjo duryse iš išorės paliktą raktą, bet durų neužrakino. Jam išėjus iš anglų kalbos kabineto, Danielius buvo benueinantis. Jam paklausus, ką šis daro, D. M., nieko nesakęs, stipriai jį pastūmė į krūtinę, ko pasekoje jis, užkliuvęs už durų briaunos dešinės kojos čiurna, nukrito ant kelių ir susimušė. Jam labai skaudėjo. D. M., pamatęs, kad jis nukrito ant grindų, nusisuko ir nuėjo. Įvykio metu aplinkui buvo daug mokinių: pora dvyliktokų, t.y. D. M. klasiokų, vieno iš kurių vardas M. (pavardės neatsimena), keli aštuntokai ir dar kažkiek mokinių, kurių nei vardų, nei pavardžių nežino. Suaugusiųjų ar mokytojų koridoriuje tuo metu nebuvo. Jam nukritus ant grindų, niekas iš ten buvusių mokinių jam nepadėjo. Nukritęs, jis verkė, nes jam skaudėjo kelius ir dešinės kojos čiurną. Po poros minučių atsikėlęs, jis nuėjo į klasę, kur jo klasiokas ir geriausias draugas-pil. Yusuf Sayin atnešė jam ledo. Įvykį galėjo matyti tiek šis jo draugas, tiek ir klasiokė-pil. P. B., galėjusi stebėti įvykį pro praviras duris. Pasibaigus pamokoms, iš mokyklos jo pasiimti atvažiavo motina, kuriai iš pradžių bijojo pasakyti apie po įvykio ištinusią koją, tačiau, išsigandęs, kad koja gali būti lūžusi, vėliau motinai viską papasakojo. Kitą rytą, šeštadienį, js su motina nuvyko į polikliniką pas šeimos gydytoją, kuris nusiuntė į ligoninę daryti rentgeno nuotrauką. Ligoninėje jį ištyrė ir nustatė sumušimą bei lengvą raiščių patempimą(b.l. 51-54, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo A. G. apklausa buvo filmuojama, filmuotą vaizdo medžiagą įrašant į CD kompaktinį diską(laikmeną)(popierinis vokas, esantis b.l. 180, t. 1).

Mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą(civilinė ieškovė)-motina J. R.-G. parodė, kad jos sūnus mokosi mokykloje-VšĮ „ Vilniaus International Meridian School “. 2017m. spalio 20d. ji atvažiavo į mokyklą pasiimti sūnaus po pamokų. Iki automobilio sūnus atėjo šlubčiodamas, skundėsi kojos skaumais. Grįžęs į namus, sūnus pavalgė ir jai viską papasakojo, kad atsitiko mokykloje, t.y. kad jį pertraukos tarp pamokų metu be jokios priežasties pastūmė dvyliktos klasės mokinys, ko pasekoje jis parkrito ant grindų ir į kabineto durų briauną užsigavo dešinės kojos čiurną. Koja atrodė patinusi. Tą pačią dieną pas gydytojus nesikreipė, nes buvo penktadienis, laukė rytdienos, galvojo, kad praeis. Sekančią dieną su sūnumi apsilankė Santariškių vaikų ligoninėje pas traumatologą, kur sūnus buvo apžiūrėtas, padaryta kojos rentgenograma ir konstatuotas dešinės kojos sumušimas ir raiščių patempimas.

Liudytoja V. L., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, parodė, kad ji nuo 2014m. dirba mokykloje-VšĮ „ Vilnius International Meridian School “, o nuo 2017 mokslų metų yra 6 klasės, kurioje mokosi pil. A. G., auklėtoja. A. G. yra geraširdis, drausmingas, per pamokas kartais būna išsiblaškęs, tačiau yra visiškai nekonfliktiškas. 2017m. spalio 20d., dar būdama mokykloje, apie įvykusį incidentą tarp dvyliktos kalsės mokinio D. M. ir šeštos klasės mokinio A. G. ji nieko nežinojo. Tą dieną po incidento A. G. dar dalyvavo kūno kultūros ir anglų kalbos pamokose. Po kūno kultūros pamokos ji išdalino vaikams telefonus, kuriuos visada surenka prieš pamokas, o atiduoda po pamokų. Prieš anglų kalbos pamoką buvo didžioji pertrauka. Tuo metu į ją kreipėsi 6 klasės mokinys-pil. Yusuf Sayin, kuris paprašė ledo. Jai paklausius, kas atsitiko, šis atsakė, kad klasiokas A. G. atsitrenkė į duris, tačiau daugiau nieko neaiškino. Vaikai dažnai prašo ledo. Pats A., po anglų kalbos pamokos atsiimdamas savo telefoną, jai dėl nieko nesiskundė ir nieko nesakė, todėl ji pati vaiko neklausinėjo, kas atsitiko. Tos dienos vakare jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino A. G. tėvas ir pasakė, kad dieną mokyklos koridoriuje vyresnės klasės mokinys pastūmė jo sūnų A., kuris, griūdamas ant grindų, koja atsitrenkė į duris ir taip susižalojo, dėl ko galbūt teks kreiptis į ligoninę. Kitos dienos, t.y. šeštadienio, rytą vėl jai paskambino A. tėvas ir informavo, kad su sūnumi buvo ligoninėje, kur pastarajam buvo diagnozuotas kojos sumušimas ir patempimas. Jai paklausus, kuo galėtų padėti, A. G. tėvas pasakė, jog norėtų, kad D. M. tėvai su juo susisiektų. Pirmadienį ji kalbėjo su A. G. ir D. M., kurie skirtingai nurodė įvykio, kurio metu susižalojo A., aplinkybes. Peržiūrėjusi incidentą tarp mokinių užfiksavusį vaizdo įrašą, ji pamatė, kad buvo teisingas mažamečio A. paaiškinimas, t.y. matėsi, kaip berniukas išbėgo iš klasės, kažką sakė vyresniam mokiniui D. M., o šis A. pastūmė. Jos iniciatyva mokykloje įvyko neeilinis Vaiko gerovės komisijos posėdis, kuriame buvo nuspręsta pranešti D. M. tėvams apie incidentą ir organizuoti susitikimą tarp mokinių A. G. ir D. M. tėvų. Į planuojamą susitikimą A. G. tėvai neatvyko, paaiškindami, kad tuo metu buvo užimti. Apie tai buvo informuoti ir D. M. tėvai, kurie į susitikimą taip pat neatvyko. D. M. jai buvo sakęs, jog atsiprašė A., bet tai įvyko ne jos akivaizdoje, nes apie tai ji vėliau sužinojo iš pačių incidento dalyvių, t.y. D. M. ir A. G. žodžių. Oficialus D. M. atsiprašymas įvyko kažkur 2018m. vasario mėnesį, per matematikos pamoką, kur A. bendraklasių, D. M. auklėtojos, jos pačios, direktoriaus pavaduotojos akivaizdoje D., kreipdamasis į A. G., paklausė: „ ar aš tavęs atsiprašiau po įvykio, ir ar paklausiau, kaip tu jautiesi? “, į ką šis atsakė: „ taip “. Tada D. M. pasakė: „ o dabar noriu dar kartą viešai atsiprašyti, kad tave pastūmiau “. A. G. nieko neatsakė, sėdėjo ir šypsojosi. A. bendraklasių reakcija į šį incidentą buvo neutrali, kadangi bendraklasiai tuo metu buvo klasėje ir incidento nematė, o iš kitų mokyklos auklėtinių jokių pastabų ji negirdėjo. Ji teiravosi A. motinos, ar sūnui reikalinga psichologo pagalba, bet pastaroji atsakiusi, kad vaikas jaučiasi gerai ir pagalbos nereikia. Dar kartą A. G. motinai pasiūlius organizuoti susitikimą su D. M. tėvais, ši atsakiusi, kad neverta, kadangi nebus pasiektas rezultatas.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra mokyklos- VšĮ „ Vilnius International Meridian School “, esančios adresu: Daukšos gt. Nr. 7, Vilniaus m., trečias aukštas. Užėjus pro duris, patenkama į platų koridorių, kurio dešiniame viršutiniame kampe matoma kabanti vaizdo stebėjimo kamera. Koridoriuje stovi du stalo teniso stalai. Prie sienos, dešinėje pusėje matomi stovintys du stalai ir žalios spalvos sofa. Siena iškabinta įvairiais plakatais, kabo laikrodis. Dešinėje pusėje yra matomos dvejos durys, o kairėje pusėje yra langai į kiemą. Prie sienos yra matomos stovinčios trys sofos(b.l. 9-10, t. 1).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad, nesant galimybės įrašyti, dalyvaujant mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovei pagal įstatymą-motinai, mokyklos-VšĮ „ Vilnius International Meridian School “ administracijos atstovės 2017m. spalio 25d. pateiktas tarp mokinių įvykusiuo incidento vaizdo įrašas buvo perfilmuotas, kurio peržiūros metu nustatyta, kad vaizdo įrašo trukmė yra 1:06 min. Įrašo pavadinimas: „ IMG-6472.MOV “. Ekrano viršutinėje dešinės pusės dalyje nurodyta data ir laikas: 2017-10-20, 12:31 val. Įraše matosi didelė salė, galimai platus mokyklos koridorius. Viduryje patalpos stovi du stalo teniso stalai. Mokiniai žaidžia tenisą. Šalimais vaikšto kiti vaikai. Šalia stalo teniso stalo stovi aukšto ūgio, lieso kūno sudėjimo tamsiaplaukis vaikinas, apsirengęs baltais marškiniais su ilgomis rankovėmis ir dėvintis tamsias kelnes. Toliau stebint įrašą, matosi, kaip atidaromos durys, pro kurias į salę(galimai koridorių) įeina žemo ūgio berniukas, apsirengęs tamsiais drabužiais. Berniukas prieina prie aukšto ūgio vaikino. Įraše matosi, kad durys, pro kurias išėjo berniukas, yra prieš pat stalo teniso stalą, greta kurio ir stovėjo vaikinas. Vaikinas atsigręžia veidu į berniuką ir, abejomis rankomis įsirėmęs šiam į pečius, pastarąjį nustūmia nuo savęs. Berniukas griūna ir suklumpa ant grindų, su dešine koja kliudydamas duris. Po to berniukas iš karto atsikelia ir pasišalina(b.l. 11-15, t. 1).

Iš traumą patyrusio paciento apžiūros lapo Nr. E17-2PA-25573, kurį pateikė VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos “ filialas „ Vaikų ligoninė “, matyti, kad į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipėsi pil. A. G., kurio apžiūros pradžia yra užfiksuota 11³⁰ val.(data nenurodyta). Patirta trauma mokykloje 2017m. spalio 20d., 11⁰⁰ val. Paciento apžiūros metu nustatyta, kad dešinės čiurnos lat. kulkšnies sritis yra patinusi, skausminga. Rentgenogramose-aiškių lūžio linijų nesimato. Diagnozė: dešinės čiurnos sumušimas(b.l. 16, t. 1).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad, 2017m. spalio 25d. susipažinus su galimai padarytos veikos aprašymo aplinkybėmis, atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusio sužaloto mažamečio nukentėjusiojo A. G. asmens apžiūros tyrimą ir atlikus į ekspertizę su motinos palyda atvykusio paties mažamečio nukentėjusiojo medicininę apžiūrą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajam A. G. konstatuoti sužalojimai, t.y. abiejų kelių poodinės kraujosruvos ir dešinės čiurnos išorinio paviršiaus kraujosruva su odos nubrozdinimu, galėjo būti padaryti kietu buku daiktu(daiktais) ar kietu paviršiumi(abiejų kelių poodinės kraujosruvos) ir kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu(dešinės čiurnos išorinio paviršiaus kraujosruva su odos nubrozdinimu) galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku, t.y. 2017m. spalio 20d. Nukentėjusiajam A. G. dėl padarytų kūno sužalojimų buvo konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas(b.l. 17-18, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2017m. spalio 20d. mokykloje-VšĮ „ Vilniaus International Meridian School “, kurioje tuo metu 12 klasėje mokėsi kaltinamasis D. M., ilgosios pertraukos tarp pamokų metu pastarasis kartu su kitais mokiniais koridoriuje, kuriame stovi stalo teniso stalai, žaidė stalo tenisą. Pamatęs anglų kalbos kabineto duryse įkištą raktą, kaltinamasis D. M., priėjęs prie kabineto, tą raktą duryse pasuko ir nuėjo nuo kabineto. Tuo metu anglų kalbos kabinete žaidęs 6 klasės mokinys-nukentėjusysis A. G. pastebėjo, kad kažkas iš išorės sukinėja mokytojos paliktus kabineto raktus. Išėjęs į koridorių pasižiūrėti, pamatė nuo durų benueinantį kaltinamąjį D. M.. Priėjęs prie kaltinamojo D. M., mažametis nukentėjusysis A. G. pastarojo paklausė, ką šis daro. Reaguodamas į mažesnio mokinio kaip priekaištą pasakytus žodžius, kaltinamasis D. M., abejomis rankomis įsirėmęs į mažamečio nukentėjusiojo A. G. krūtinę, pastarąjį pastūmė, dėl ko mažametis nukentėjusysis A. G., krisdamas ir suklupdamas, dešinės kojos čiurna kliudė duris ir atsitrenkė su keliais į grindis, tokiu būdu susižalodamas koją. Pasak paties kaltinamojo D. M., jis instinktyviai abejomis rankomis pastumdamas nukentėjusįjį A. G., kuris suklupo ant grindų ir su viena koja atsitrenkė į durų briauną, neturėjo jokios tyčios sužaloti už save mažesnį vaiką.

Nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d., sudėtis yra materialinė, kuris yra padaromas tyčia.

LR BK 15 straipsnyje nustatytos dvi tyčios rūšys-tiesioginė ir netiesioginė. Asmenų, padariusių materialiuosius nusikaltimus, t.y. nusikaltimus, į kurių sudėtį įeina veikos padariniai, tiesioginė tyčia yra tada, kai jie numatė LR BK numatytų padarinių atsiradimo galimybę ir jų norėjo, o netiesioginė-kai numatė padarinių atsiradimo galimybę, jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Pagal LR BK 15 straipsnio 3 dalį netiesioginė tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai ir, nors jų nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems kilti. Taigi tiesioginei ir netiesioginei tyčiai būdingas savo veikos pavojingumo suvokimas, baudžiamajame įstatyme nustatytų padarinių kilimo numatymas. Netiesioginė tyčia skiriasi nuo tiesioginės tuo, kad kaltininkas, suvokdamas ir numatydamas padarinių sunkumą, numatydamas didelę jų atsiradimo tikimybę, yra abejingas galimiems padariniams, jam tas pats, ar jie įvyks ar ne(kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-428/2008, 2K-402/2013, 2K-244-942/2015). Be to, teismų praktikoje pasisakyta, kad tyčia gali būti apibrėžta(konkretizuota) ir neapibrėžta(nekonkretizuota). Neapibrėžta(nekonkretizuota) tyčia yra tada, kai kaltininkas, darydamas veiką, suvokia veikos pavojingumą, bet nesuvokia konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, t.y. kaltininką tenkina bet kokio laipsnio atsiradę padariniai, neatsižvelgiant į jų sunkumą. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas atsako už atsiradusius padarinius(kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-75-689/2018).

Šiuo nagrinėjamu atveju nors kaltinamasis D. M., jo žodžiais, instinktyviai abejomis rankomis pastumdamas nukentėjusįjį A. G., kuris suklupo ant grindų ir su viena koja atsitrenkė į durų briauną, ir neturėjo jokios tyčios sužaloti už save mažesnį vaiką, tačiau kaltinamasis, pastumdamas nukentėjusįjį, suvokė savo daromos veikos pavojingą pobūdį, numatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti įstatyme numatyti pavojingi padariniai, t.y. kad nuo pastūmimo už jį žymiai mažesnis vaikas gali pargriūti ir susižaloti, ir nors kaltinamasis D. M. šių padarinių ir nenorėjo, tačiau pastarasis, ir nesuvokdamas konkretaus padarinių pavojingumo laipsnio, sąmoningai leido jiems kilti, t.y. kaltinamasis D. M. veikė netiesiogine(neapibrėžta) tyčia. Kaltinamajam D. M. svarbiau buvo reagavimas į jam už save jaunesnio ir mažesnio mokinio pasakytus žodžius, o ne numatytų pasekmių vengimas pastarąjį pastumiant, nors šios pasekmės jam(kaltinamajam) buvo ir nereikalingos, nepageidaujamos.

Kadangi nusikalstama veika pagal LR BK 140 str. 3d. buvo padaryta po 2013m. liepos 01d., t.y. 2017m. spalio 20d., o nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjęs asmuo-pil. A. G., gim. (duomenys neskelbtini), dar nebuvo sulaukęs 14 metų amžiaus, t.y. buvo mažametis, todėl, teisminio tardymo metu patikrinus ikiteisminio tyrimo eigoje baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamojo D. M. padaryti nusikalstami veiksmai, dėl asmeninių paskatų smurtaujant prieš mažametį vaiką, ko pasekoje nukentėjusysis asmuo buvo nežymiai sužalotas(b.l. 18, t. 1), yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), požymius, t.y. nežymus mažamečio asmens sužalojimas, padarytas prieš jį pavartojus fizinį smurtą(kvalifikuotas nežymus mažamečio asmens sveikatos sutrikdymas), kaltinime patikslinant nusikaltimo padarymo aplinkybes ir mažamečio nukentėjusiojo A. G. susižalojimo aplinkybes.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas mažamečio nukentėjusiojo A. G. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos J. R.-G. civilinis ieškinys, ieškininius reikalavimus patikslinus po baudžiamosios bylos perdavimo teismui, bylos nagrinėjimo teisme metu paduodant patikslintą civilinį ieškinį, mažamečio nukentėjusiojo atstovei galutinai suformulavus keliamus turtinius reikalavimus bendroje 3.147,20 Eur.(trijų tūkstančių vieno šimto keturiasdešimt septynių eurų ir 20 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 43-46, t. 1, b.l. 33-37, t. 2).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Mažamečio nukentėjusiojo A. G. interesais jos atstovės pagal įstatymą-motinos pareikštame patikslintame civiliniame ieškinyje turtinių reikalavimų dalį sudaro dėl mokamo mokslo patirtos išlaidos už nedalyvavimą pamokose 47,20 Eur. sumoje ir ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje turėtos kelionių išlaidos(vykimas su vaiku medicininei apžiūrai pas gydytojus, pas teismo medicinos ekspertą ir apklausai į teismą pas ikiteisminio tyrimo teisėją bei vykimas į policiją apklausai, dėl papildomų dokumentų teikimo ir susipažinimo su baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą) bendroje 100,- Eur. sumoje(b.l. 172-172, t. 1).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinktų rašytinių dokumentų ir prie mažamečio nukentėjusiojo A. G. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos byloje pareikštų civilinių ieškinių(pirminio ir patikslinto) dėl žalos atlyginimo pridėtų dokumentų, mokslas VšĮ „ Vilnius International Meridian School “, kurioje mokosi mažametis nukentėjusysis A. G., yra mokamas, mažamečio nukentėjusiojo tėvams už mokslo metus su nuolaida sumokant 3.185 Eur.(trijų tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt penkių eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o po mokykloje buvusio patirto fizinio smurto mažametis nukentėjusysis A. G. nelankė mokyklos 2017m. spalio 25d. ir 2017m. lapkričio 24d., laikotarpyje nuo 2017m. spalio 24d. iki 2017m. lapkričio 10d. būdamas atleistas ir nuo kūno kultūros pamokų(b.l. 17-18, 45, 53-54, t. 1, b.l. 37, t. 2). Be to, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, atliekant ikiteisminį tyrimą, mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą-motina tiek viena pati, tiek ir kartu su sūnumi turėjo vykti į gydymo įstaigas, policiją ir teismą, dėl ko patyrė kelionės išlaidų, tame tarpe:

1. 2017m. spalio 21d. vykimas kartu su sūnumi į ligoninę medicininei apžiūrai po patirto fizinio smurto(b.l. 16, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki ligoninės pirmyn ir atgal yra 44 km(b.l. 33-35, t. 2));

2. 2017m. spalio 25d. vykimas kartu su sūnumi į policiją ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą(b.l. 7-8, 15, 17-18, 39-40, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki ekspertinės įstaigos, o po to iki policijos pirmyn ir atgal yra 45,20 km(b.l. 33-35, t. 2));

3. 2017m. lapkričio 24d. vykimas kartu su sūnumi į teismą apklausai pas ikiteisminio tyrimo teisėją(b.l. 51-54, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki teismo pirmyn ir atgal yra 37,20 km(b.l. 33-35, t. 2));

4. 2017m. gruodžio 19d. vykimas į policiją, pateikiant civilinį ieškinį su priedais baudžiamojoje byloje(b.l. 43-48, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos pirmyn ir atgal yra 25,80 km(b.l. 33-35, t. 2));

5. 2018m. sausio 16d. vykimas į policiją susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, dar nebaigus ikiteisminio tyrimo(b.l. 101-104, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos pirmyn ir atgal yra 25,80 km(b.l. 33-35, t. 2));

6. 2018m. balandžio 18d. vykimas į policiją susipažinti su baudžiamosios bylos medžiaga, pabaigus ikiteisminį tyrimą(b.l. 117-118, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos pirmyn ir atgal yra 25,80 km(b.l. 33-35, t. 2));

7. 2018m. balandžio 20d. vykimas į policiją dėl papildomų dokumentų pateikimo(b.l. 119-122, t. 1)(pastaba: pagal patikslintame civiliniame ieškinyje nurodomą kilometražą atstumas nuo namų iki policijos pirmyn ir atgal yra 25,80 km(b.l. 33-35, t. 2))(Viso: 229.60 km.);

Tokiu būdu, atsižvelgiant į bendrą kilometražą(229,60 km), mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą-motinos paaiškinimus teisme apie jos vairuojamo automobilio „ Subaru Legacy “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro suvartojamą 100 km(apie 9 ltr) ir kuro suvartojimo padidėjimą miesto ribose 10%, o taip pat tuo metu įsigyto kuro vieno litro kainos su taikyta nuolaida vidurkį(1,03 Eur.)(b.l. 46, t. 1, b.l. 36, 39-41, t. 2), bendra turėtų kuro išlaidų suma sudaro 23,41 Eur.(229,60 km x 9 ltr. : 100 km x 10% x 1,03 Eur.). Esant tokioms aplinkybėms ir įvertinus tai, kad pats kaltinamasis D. M. teismo posėdžio metu pareiškė, kad byloje patikslintus ieškininius reikalavimus dalyje dėl mokamo mokslo patirtų išlaidų už nedalyvavimą pamokose 47,20 Eur. sumoje jis pripažįsta, sutikdamas šias išlaidas sumokėti, civilinis ieškinys dalyje dėl nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimo yra mažintinas ir tenkintinas dalinai 70,61 Eur. sumoje, nes ši žala buvo patirta dėl kaltinamojo D. M. padarytų neteisėtų nusikalstamų veiksmų, kurią pastarasis privalo visiškai atlyginti bendrais pagrindais(LR CK 6.263 str. 2d.).

Mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovė pagal įstatymą-motina, baudžiamojoje byloje reikšdama patikslintą civilinį ieškinį, kartu reikalauja ir neturtinės(moralinės) žalos, kurią jos sūnus patyrė, atlyginimo, prašant priteisti 3.000,- Eur.(trijų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą.

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad mažametis nukentėjusysis A. G. po patirto fizinio smurto mokykloje stacionare nesigydė, nes sekančią dieną kartu su motina apsilankęs VšĮ „ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos “ filialo „ Vaikų ligoninė “ II priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, buvo tik apžiūrėtas medikų ir išleistas į namus. Priešingai, iš karto po įvykio mažametis nukentėjusysis A. G., prašydamas pagalbos, į mokytojus nesikreipė, o dalyvavo vėlesnėse pamokose(anklų k. ir kūno kultūros pamokos), kuris ir toliau lankė mokyklą, nes laikotarpyje nuo 2017m. spalio 20d. iki 2017m. lapkričio 10d., kada buvo atleistas nuo kūno kultūros pamokų, berniukas praleido tik vieną mokymosi dieną, t.y. 2017m. spalio 25d.(pastaba: bylos duomenimis minėtą dieną vaikas kartu su motina vyko į policiją ir Valstybinę teismo medicinos tarnybą). Šias aplinkybes patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 36-37, 45, 130, t. 1). Mažamečio nukentėjusiojo A. G. tėvai buvo atsisakę ir mokyklos vaiko gerovės komisijos sprendimu jų sūnui siūlytos psichologo pagalbos mokykloje, nes, pasak bylos nagrinėjimo teisme metu dalyvavusios mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą-motinos J. R.-G., ji su vyru yra profesionalūs teisininkai, jiems yra žinoma, kaip reikia elgtis tokioje situacijoje su smurtu patyrusiu nukentėjusiu asmeniu, todėl jie patys šeimoje sugebėjo padėti vaikui nusiraminti, kuris rado savyje jėgų toliau mokytis ir bendrauti. Nežiūrint į tai, mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą-motinos žodžiais, pastarajai šias aplinkybes nurodžius ir teismui pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo(b.l. 33-35, t. 2), dėl sūnaus sumušimo mokykloje 2017m. spalio 20d. pastarajam ne tik buvo sukeltas fizinis skausmas(abu sūnaus keliai buvo nusėti kraujosruvomis, o dešinės kojos čiurna buvo stipriai patinusi, kurią nuolat skaudėjo, vaikas verkė ir negalėjo normaliai vaikščioti), bet ir ypač pablogėjo sūnaus emocinė būklė, nes kurį tai laiką jis blogai miegojo naktimis, negalėdavo pilnai atsipalaiduoti, kas neigiamai atsiliepė ir sūnaus pažangumui mokykloje, vaikas labai išgyveno dėl patirto fizinio smurto, vis klausinėdamas, kodėl taip su juo pasielgė kitas mokinys, todėl ne vieną savaitę po įvykio sūnui reikėjo teikti pagalbą aiškinant, kad dėl įvykio jis yra visiškai nekaltas. Be to, mažamečio nukentėjusiojo A. G. atstovės pagal įstatymą-motinos teigimu, sūnus patyrė ir stiprų stresą, nes, būdamas sumuštas už save didesnio ir vyresnio jaunuolio, t.y. tos pačios mokyklos 12 kl. mokinio, vaikas prarado pasitikėjimą mokyklos mokiniais.

Tokiu būdu, įvertinus visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, teismas, nustatydamas neturtinės žalos šioje baudžiamojoje byloje dydį, atsižvelgia ne tik į paties žalą padariusio kaltinamojo D. M. kaltės formą-tyčią(netiesioginę) ir jo pavartoto fizinio smurto prieš nukentėjusiojo asmenį pasekoje sukeltas pasekmes(nukentėjusiajam A. G. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau jokių duomenų apie liekamuosius reiškinius po patirto fizinio smurto byloje nėra), į nukentėjusiojo individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusysis yra mažametis asmuo, nesukakęs 14 metų amžiaus, ir jo užimtumą, t.y. nukentėjusysis yra moksleivis(b.l. 18, 36-37, 130, t. 1)), bet ir į kaltinamojo D. M. turtinę padėtį(kaltinamasis taip pat yra dar besimokantis asmuo, studijuojantis UAB „ ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas “(b.l. 14, t. 2)) ir į kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes(kaltinamasis dar ikiteisminio tyrimo metu dėjo viskas pastangas susitarti su mažamečio nukentėjusiojo tėvais dėl žalos atlyginimo ir gera valia atlygino dalį nusikaltimu padarytos neturtinės žalos 500,- Eur. sumoje(b.l. 137-150, t. 1)) bei formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, o taip pat vadovaujasi ir sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), laiko, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamojo D. M. jau sumokėta žalos suma atsižvelgiant į veikos padarymo aplinkybes pilnai atitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir yra pakankama jo nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti, todėl baudžiamojoje byloje mažamečio nukentėjusiojo A. G. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos pareikštas civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje buvo pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys 63,44 Eur.(šešiasdešimt trijų eurų ir 44 eur/ct.) sumai valstybės turėtoms mažamečio nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidoms, apmokėtoms iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, atlyginti(b.l. 22-25, t. 1).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.).

Turtinius reikalavimus baudžiamojoje byloje pareiškusiam juridiniam asmeniui, kaip civiliniam ieškovui, dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atlygintos valstybės turėtos mažamečio nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidos, ką patvirtina kaltinamojo D. M. gynėjo pagal 2018m. balandžio 23d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą pateiktas lėšų pervedimo nurodymas apie grynųjų pinigų 63,44 Eur.(šešiasdešimt trijų eurų ir 44 eur/ct.) sumoje pervedimą į Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsiskaitomąją sąskaitą AB „ Luminor bankas “(b.l. 151-153, t. 1). Kadangi pervedus pinigus žalai atlyginti, buvo pašalintos dėl padaryto nusikaltimo atsiradusios turtinės pasekmės, t.y. netiesioginė turtinė žala, laikytina, kad nebėra įstatyminio pagrindo nagrinėti byloje pareikšto civilinio ieškinio pagrįstumo klausimo, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos, atstovaujančios valstybės interesus, kaip civilinio ieškovo, baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys dėl valstybės turėtų mažamečio nukentėjusiojo A. G. gydymo išlaidų atlyginimo yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo D. M. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bendrus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

2018m. gruodžio 13d. įvykusio teismo posėdžio metu kaltinamojo D. M. gynėjas pateikė teismui pil. G. M., gyv. (duomenyhs neskelbtini), prašymą dėl jos sūnaus-kaltinamojo D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamąjį jai perdavus pagal laidavimą LR BK 40 str. pagrindu(b.l. 49, t. 2).

Įstatymas numato, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimas gali būti sprendžiamas, tik esant LR BK 40 str. 2d. numatytų būtinų sąlygų, apibūdinančių nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei jo elgesį padarius tokią veiką, visumai. Be to, LR BK 40 str. 1 ir 3d.d. taip pat yra įtvirtinta ir būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, susijusi su laiduotoju, t. y. laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitkėjimo verti asmenys, galintys daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160/2010). Pripažįstant asmenį, turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-323/2007, 2K-239/2008, 2K-84/2010 ir kt.). Be to, pagal teismų praktiką dėl LR BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui, be kita ko, keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).

Nagrinėjamu atveju iš pateikto prašymo turinio matyti, kad pil. G. M. yra artimas kaltinamojo D. M. šeimos narys, t.y. motina. Pasak pačios laiduotojos G. M., ji, dirbdama šeimos įmonėje, kurioje yra 71(septyniasdešimt vienas) darbuotojas, personalo vadovės pareigose, gali daryti teigiamą įtaką kartu gyvenančiam savo sūnui-kaltinamajam D. M., su kuriuo palaiko glaudžius ir artimus santykius, juolab, kad ji pati suvokia sūnaus padarytos nusikalstamos veikos esmę ir priešiškumą teisei, nes, sužinojusi apie faktą, kad jos sūnus mokykloje įvykusio žodinio konflikto metu pastūmė už save jaunesnį mokinį, kuris, krisdamas, susižalojo, sūnui išsakė savo griežtai neigiamą jo poelgio vertinimą, kuris(sūnus) dėl savo netinkamo elgesio išreiškė nuoširdų apgailestavimą ir atsiprašymą, atsiprašydamas ir nukentėjusio berniuko tėvų. Kadangi teismas jokių duomenų apie pil. G. M., kelis kartus buvusios baustos administracine tvarka tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, teistumą byloje neturi(b.l. 54-57, t. 2), todėl, atsižvelgiant į teigiamai charakterizuojamos pil. G. M., kaip galimos laiduotojos, asmenybę(b.l. 50-51, t. 1), jos artimą giminystės ryšį su kaltinamuoju, teismas laiko, kad minėtas asmuo gali būti pripažintinas kaip teismo pasitikėjimo vertas asmuo, pagal savo asmenines savybes galintis daryti teigiamą įtaką kaltinamajam D. M.. Pats kaltinamasis D. M., dar ikiteisminio tyrimo metu sumokėdamas valstybės patirtas nukentėjusiojo gydymo išlaidas, iš dalies ir pačiam nukentėjusiajam atlyginus nusikaltimu padarytą žalą, ir bylos nagrinėjimo teisme metu dar kartą viešai atsiprašydamas teisme dalyvavusios mažamečio nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymną-motinos už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą(b.l. 90, 149-153, t. 1), visiškai prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi ir prašo teismą jam dovanoti už padarytus nusikalstamus veiksmus, kas lengvina kaltinamojo atsakomybę. Kadangi sunkinančių aplinkybių kaltinamojo D. M. atžvilgiu byloje nėra, todėl, atsižvelgiant į visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą, padarytos ir nežymias pasekmes sukėlusios veikos, kuri baudžiamojo įstatymo yra priskirta tik prie nesunkių nuskaltimų(LR BK 11 str. 3d.), pobūdį ir paties kaltinamojo, kaip teigiamai charakterizuojamo ir dar jauno amžiaus asmens(b.l. 87, t. 1) asmenybę, yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamasis, kaip dar besimokantis asmuo, tinkamai pasimokė iš savo neatsargių veiksmų, toliau laikysis įstatymų ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kadangi byloje yra visų įstatymo numatytų sąlygų visuma, sprendžiant klausimą dėl kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaltinamasis D. M. yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu. Atsižvelgiant tiek į laiduotojos asmenines savybes, tiek ir į paties kaltinamojo D. M. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir jo asmenybę charakterizuojančias savybes, laidavimas yra skirtinas be užstato, nustatant minimalų laidavimo terminą(LR BK 40 str. 1 ir 4d.d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5d., 303str. 4d.

nusprendė:

Patvirtinti pil. G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kaip laiduotojos, rašytinį prašymą dėl kaltinamojo D. M. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Kaltinamąjį D. M. LR BK 40 str. 1-2d.d. pagrindu atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už jo padarytą nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 3d.(Lietuvos Respublikos 2013m. liepos 02d. įstatymo Nr. XII-501, įsigaliojusio 2013m. liepos 13d., redakcija), ir perduoti jį pagal laidavimą motinai-pil. G. M., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), jo baudžiamąją bylą kaltinamojo D. M. atžvilgiu nutraukti.

Nustatyti vienerių metų laidavimo terminą be užstato.

Išaiškinti kaltinamajam D. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas.

Išaiškinti kaltinamajam D. M., kad jeigu jis, kaip nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atleistas asmuo, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti pil. G. M., kad ji, būdama laiduotoja, vadovaujantis LR BK 40 str. 6d. gali atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Mažamečio nukentėjusiojo A. G. interesais jo atstovės pagal įstatymą-motinos baudžiamojoje byloje pareikštą patikslintą civilinį ieškinį tenkinti dalinai, priteisiant iš kaltinamojo D. M. 70,61 Eur.(septyniasdešimties eurų ir 61 eur/ct.) sumą nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti, o ieškininius reikalavimus dalyje dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį dėl mažamečiam nukentėjusiajam A. G. suteiktų gydymo paslaugų atlyginimo atmesti.

Daiktinius įrodymus-CD kompaktinį diską(laimeną) su filmuota įvykio, kuriame užfiksuotas smurtavimo faktas, medžiaga, įdėta į popierinį voką, ir CD kompaktinį diską(laikmeną) su filmuota mažamečio asmens apklausos vaizdo medžiaga, įdėtą į popierinį voką, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos medžiagos per visą bylos saugojimo teisme laiką.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Teisėjas Rinaldas Adamonis