Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirba duomenys neskelbtini), gyvena duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A.B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė savo artimam giminaičiui – motinai J. B. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2022 m. rugsėjo 25 d., ryte, apie 8.00 val. grįžo namo iš draugės. Buto raktų neturi, mama atrakino duris ir įsileido. Pamatė, kad ji sudėjusi jo daiktus. Motina pasakė išsikraustyti. Pasakė jai, kad niekur neišeis, nes neturi kur išeiti. Dar mama pasakė, kad duotų jai pasaugoti jo pinigus. Jis nesutiko, ji labai tada supyko. Motina pasakė, kad jei neišeis, ji eis pas kaimynę ir iškvies policiją. Kai mama išėjo pas kaimynę, jis atsisėdo kambaryje ir gėrė alų ir atvažiavo policijos pareigūnai. Namo grįžo išgėręs. Į namus atėjo pasiimti pinigų, o mama pasakė, kad neimti. Mamos nesmaugė, jokio smurto prieš ją nenaudojo.

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad sūnus atvažiavo pas ją gyventi jau gegužės mėnesį. Įvykio datos tiksliai nepamena, galėjo būti 2022 m. rugsėjo 25 d. Jis grįžo namo apie 8 val. ryte. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Sūnus grįžo girtas, sakė jam, kad negertų, kad reikia gydytis. Sūnus jai pasakė, kad jis kur nori, ten eina ir daro, ką nori. Tada griebė jai už gerklės ir suspaudė. Ji pradėjo dusti, bet ištrūko. Pasakė, kad kvies policiją ir nuėjo pas kaimynę. Ji išsigando tokio sūnaus elgesio.

Liudytoja O. S. parodė, kad ji yra J. B. kaimynė. Įvykio datos nepamena, įvykio nematė. Buvo rytas, ji dar nebuvo atsikėlusi, kai išgirdo skambantį telefoną. Atsiliepė ir išgirdo triukšmą, dar J. pasakė, kad greitai atrakintų duris ir ją įsileistų ir skambutis nutrūko. Ji greitai atsikėlė ir nuėjo atrakinti durų. Išgirdo, kad kaimynė jau beldžia į duris. Ji ją įsileido. J. B. pasakė, kad jos sūnus ją smaugė. Kaimynė buvo susiėmusi už kaklo ir sakė, kad jai skauda. J. B. jai sakė, kad sūnus atėjo girtas, o kai ji sūnui pasakė gydytis, jis pradėjo mėtyti rūbus, o tada puolė ją smaugti. J. B. buvo išsigandusi, verkė. J. B. pažįsta apie 4 metus. Anksčiau vieną kartą ji buvo atėjusi pas ją dėl sūnaus smurto, bet tada policijos nekvietė. Nemano, kad kaimynė būtų išsigalvojusi, kad ją smaugė.

Vadovaujantis BPK 276 straipsniu, pagarsinti J. M. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas parodė, kad 2022 m. rugsėjo 25 dieną dirbo kartu su Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu D. Č.. Dirbant apie 09.07 val. buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini) yra smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu ir aiškinantis įvykio aplinkybes buvo nustatyta, kad apie 8.00 val. tarp J. B. ir jos sūnaus A. B. kilo žodinis konfliktas. Žodinio konflikto metu sūnus A. B. sugriebė savo motinai J. B. už kaklo ir jį suspaudė. A. B. buvo nustatytas girtumas. J. B. nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas (1 t., b. l. 72).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. B. kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2022 m. rugsėjo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariate gavus J. B. pareiškimą apie tai, kad 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarp jos ir sūnaus A. B. kilo žodinis konfliktas, kurio metu sūnus sugriebė jai už kaklo ir suspaudė taip sukeldamas jai fizinį skausmą (1 t., b. l. 13-19).

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika, tai yra butas, esantis (duomenys neskelbtini). Iš įvykio vietos niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 20-27).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, jog ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėtas BPC garso įrašas. Garso įraše girdisi dviejų moterų pokalbis. Viena moteris įvardinta 112, kita moteris įvardinta Moteris. "112: 112 klausau. Moteris: Laba diena, man bėda parėjo... parėjo iš tokios bobos girtas va dabar smaugė. Kaimynką atsivedžiau dabar išbėgo. Pabėgo. 112: Palaukite, ponia, čia kas dabar atėjo pas jus? Moteris: Vaikas mano, mano smaugė, norėjo galą padaryt. Mano sūnus. 112: Prieš kiek laiko čia buvo? Moteris: Geria.112: Prieš kiek laiko jis čia? Moteris: Tai parėjo girtas iš tos bobos. Dar čia kada anksčiau buvo... 112: Aš apie dabar kalbu ponia. Dabar šiandiena. Ką jisai daro? Moteris: Dabar parėjo girtas, sakau vaikeli negerk, įsileidau. Buvau užsirakinus. Įsileidau sako ko rėkauji, sako ką noriu ta darau. Sakau vaikeli, kodėl taip dabar tokiais žodžiais mane lojini visaip. Tuoj pat pagriebė drabužius nuo pakabų mėtyt. Sakau einu policiją iškviesiu. Jisai griebė pasmaugt mane. Kol policiją iškviesi sako ir tu gatava busi. 112: Supratau. Prieš kelias minutes čia viskas įvyko taip? Moteris: Jo. 112: Koks adresas, (duomenys neskelbtini)? Moteris: (duomenys neskelbtini), B. L.. 112: Ar greitoji reikalinga? Moteris: Ne nereikia man. 112: Sūnaus vardas pavardė? Moteris: B. A. (1 t., b. l. 29-33).

Tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nustatyta, jog smurtą patyręs asmuo J. B. buvo susijaudinusi, blaivi, akivaizdžių išorinių sužalojimų nesimato, nurodė, jog 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), neblaivus A. B. rankomis sugriebė motinai J. B. už kaklo, tuo sukeldamas fizinį skausmą (1 t., b. l. 34-37).

Kitų objektų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo filmuotas 2022-09-25 d. atvykus į įvykio vietą. Nurodytą, jog apžiūrint vaizdo įrašą matome moterį J. B., kuri ikiteisminiame tyrime yra pripažinta nukentėjusiąja. J. B. vaizdo įraše bendrauja su policijos pareigūnu. "Policijos pareigūnas: Kas čia dabar jums atsitiko? Kaip sūnus grįžo ir kas tada atsitiko? J. B.: Grįžo ir jis vakar, kai išėjo. Policijos pareigūnas: Sūnaus vardas, pavardė? J. B.: B. A.. Policijos pareigūnas: Jūs čia kartu gyvenat? J. B.: Ką? Policijos pareigūnas: Jūs čia kartu gyvenat? J. B.: Nu jis pas mane parvažiavo į svečius. Policijos pareigūnas: Kai jis parėjo, ką jis darė? J. B.: Jis, kai išėjo neparėjo per naktį, tai aš. Policijos pareigūnas: Kai jis parėjo ką jis darė? J. B.: Atrakinau duris sakau vaikeli kodėl tu toks girtas. Koks tavo reikalas ką aš noriu tą darau. Ką aš noriu pas tą einu. Noriu geriu, noriu dainuoju. Policijos pareigūnas: Nu ką jis padarė? J. B.: Nu gi griebė mane už čia smaugt (abi rankas savo pridėjo prie kaklo) tą kilimą norėjo, tą kilimą paėmė ant tos lovos sumetė. Policijos pareigūnas: Smaugė su abejomis rankomis ar su viena ranka smaugė? J. B.: Abiem va taip paėmęs (abi rankas savo pridėjo prie kaklo). Policijos pareigūnas: Skaudėjo jums? J. B.: Skaudėjo man ir sako kol tu policiją. Policijos pareigūnas: Čia kelinta valanda buvo? J. B.: 8 valanda. Policijos pareigūnas: Šiandien ryte? J. B.: Ryte šiandien. Policijos pareigūnas: 8 valandą supratau" (1 t., b. l. 38-40).

2022 m. rugsėjo 25 d. asmens apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus J. B. vizualiai, ant kūno sužalojimų nesimato (1 t., b. l. 54-57).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 2084/2022 (02) nurodyta, kad J. B. išorinių sužalojimų nekonstatuota, sveikatos sutrikdymo mastas nekvalifikuojamas (1 t., b. l. 61-62).

Alkoholio kiekio matavimo prietaiso ALLCOTEST 7510, Nr. ARKB-0248 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotas S. B. 2,22 promilių girtumas (1 t., b. l. 92-93).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai.

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Minėta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškianti mušimu ar kitokiu smurtavimu, tai yra poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, padaroma tik esant kaltininko tyčiai. Pažymėtina, jog baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnio 2 dalį kilti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą, toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad kaltinimas A. B. sukėlus fizinį skausmą nukentėjusiajai J. B. pasitvirtino.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiosios atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma. Kaltinamasis parodė, kad motinos nesmaugė, tačiau įvykio metu buvo namuose. Tokie kaltinamojo parodymai laikytini jo pasirinktas gynybos būdas ir bandymas išvengti atsakomybės ir bausmės už padarytą nusikaltimą. Be to, vertinant kaltinamojo parodymų patikimumą ir objektyvumą, pažymėtina, kad nustatinėjant asmeniui inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, vadovautis vien tik kaltinamojo paaiškinimais, nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog asmuo, gindamasis nuo jam pareikšto kaltinimo ir tokiu būdu siekdamas išvengti jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės, neatskleis tikrųjų tiriamo nusikaltimo aplinkybių.

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiosios J. B. parodymais, kuri tiek atvykusiems į įvykio vietą pareigūnams, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nuosekliai tvirtino, kad sūnus A. B. sugriebė jai už kaklo ir jį stipriai suspaudė, taip sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Teismas, vertindamas nukentėjusiosios parodymus dėl patirto smurto, kurie kaip minėta, viso tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu buvo vienodi, nuoseklūs ir logiški, įvertina ir tai, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo blaivi, jokių duomenų, kad ji nesuprato įvykio situacijos, nėra. Be to, byloje nenustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusioji siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius nusikaltimą. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, įspėtos dėl melagingo pranešimo ir dėl melagingų parodymų davimo, parodymais. Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir bešališko netiesioginio liudytojo policijos pareigūno J. M. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuris taip pat įspėtas dėl melagingų parodymų davimo patvirtino, kad nukentėjusioji įvykio vietoje nurodė, jog žodinio konflikto metu sūnus A. B. sugriebė J. B. už kaklo ir jį suspaudė. A. B. buvo nustatytas girtumas. J. B. nurodė, kad jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Policijos pareigūno bei nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir vaizdo įrašų iš įvykio vietos turinys. Nukentėjusiosios parodymus patvirtino ir liudytojos O. S. parodymai, kuri patvirtino, jog pas ją atėjo išsigandusi ir labai susijaudinusi kaimynė J.. Atėjusi J. sakė, kad jos sūnus A. tarp jų kilus konfliktui. Konflikto metu A. J. apmėtė rūbais ir griebė rankomis jai už gerklės ir smaugė. J. atėjusi pas ją sakė, kad jai skauda kaklą, kad ji labai išsigando tokio sūnaus elgesio.

Byloje ištirtų ir ankščiau nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti neginčijamą išvadą, kad A. B., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2022 m. rugsėjo 25 d. apie 08.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia sugriebė savo artimam giminaičiui – motinai J. B. už kaklo ir jį stipriai suspaudė, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai J. B. fizinį skausmą. Nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą, vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – motiną (BPK 38 straipsnis), panaudodamas fizinį smurtą, sukėlė fizinį skausmą, ką patvirtina nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, bei kita byloje esanti rašytinė bylos medžiaga. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. B. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir, teismo vertinimu, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Kaltinamasis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, smurtą panaudojo asmeninio konflikto metu. Kaltinamasis neteistas, administracine tvarka nebaustas, dirba (1 t., b. l. 146-150, 151).

BK 36-40 straipsniuose numatytais pagrindais, asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad yra agrindas atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės, pritaikius BK 37 straipsnį, t. y. dėl veikos mažareikšmiškumo.

Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pagal BK 37 straipsnį konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama ir į kitų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi didelę reikšmę išvadai dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, 2K-231-976/2017). Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017).

Nors baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai, ir nusikaltimo mažareikšmiškumas yra vertinamasis požymis, tačiau kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodoma, kad paprastai neturėtų būti pripažintos mažareikšmėmis veikos, kuriomis buvo padaryta ar siekiama padaryti fizinę žalą kito asmens sveikatai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-319/2013, 2K-581/2014, 2K-299-648/2015). Kita vertus, to negalima suprasti taip, kad tokio pobūdžio bylose teismas, įvertinęs visas reikšmingas bylos aplinkybes, iš viso neturi teisės taikyti BK 37 straipsnį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra ir tokių precedentų, kai, pavyzdžiui, neintensyvūs smurtiniai veiksmai buvo pripažinti mažareikšme veika dėl abiejų konflikto dalyvių provokuojančio konfliktinio elgesio, taip pat atsižvelgus į atliktų veiksmų spontaniškumą, trumpalaikiškumą ir panašiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-231-976/2017, 2K-128-489/2020, 2K-36-788/2021, 2K-219-303/2021).

Pagal BK 37 straipsnį, spręsdamas klausimą dėl nusikaltimo pripažinimo mažareikšmiu, teismas visų pirma vertina žalos dydį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai J. B. buvo sukeltas tik fizinis skausmas, sužalojimai nenustatyti. Nors fizinio skausmo sukėlimas yra reikšmingas, tačiau įvertinus nukentėjusiajai sukelto skausmo lokalizaciją ir pobūdį (suimta buvo rankomis už kaklo), darytina išvada, kad nusikaltimo padariniai, nėra tokie dideli, jog A. B. negalėtų būti taikomas BK 37 straipsnis.

Teismas taip pat pažymi, kad vertinant veikos pavojingumą, atsižvelgtina į tai, kad A. B. atlikti veiksmai nebuvo nukreipti į žmogaus gyvybiškai pavojingas sritis. Iš nustatytų bylos aplinkybių taip pat galima daryti išvadą, kad A. B. veiksmai buvo spontaniški, kontaktas tarp konfliktuojančių pusių buvo trumpalaikis ir neintensyvus.

Taigi ištirtos aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti, kad šios veikos pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis, negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, todėl būtų neteisinga ir neproporcinga skirti A. B. kriminalinę bausmę.

Taigi darytina išvada, kad A. B. padaryti veiksmai, nors formaliai ir atitinka BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius, nėra tokie pavojingi, kad užtrauktų jam baudžiamąją atsakomybę, todėl baudžiamoji byla A. B. atžvilgiu nutrauktina (BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. rugsėjo 25 d. 9.35 val. iki 2022 m. rugsėjo 26 d. 13.44 val. Paleidus jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo (1 t., b. l. 102-106, 137-140).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Civilinio ieškinio nėra.

BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo proceso išlaidas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Priėmus procesinį sprendimą atleisti A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą jam šiuo pagrindu nutraukti (BPK 303 straipsnio 4 dalis), proceso išlaidos iš jo negali būti išieškomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-93-788/2017), todėl pašto išlaidos valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302–307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 37 straipsnio nuostatomis, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl šio nusikaltimo mažareikšmiškumo ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.