- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-14
- Bylos Nr.
- B2-3560-881/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-02052-2014-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. B2-3560-881/2015 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuomos centras“ iekinį iškelta uždarosios akcinės bendrovės „Sodo gidas“ bankroto byla, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje sprendžiama, ar UAB „Sodo gidas“ keltina bankroto byla dėl nemokumo bei administratoriaus parinkimo teisėtumo klausimas.
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Mechanizmų nuomos centras“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas iškelti UAB „Sodo gidas“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad jo naudai iš atsakovo UAB „Sodo gidas“ Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. vasario 3 d. galutiniu sprendimu priteisė 25 613 Lt skolą, 112,60 Lt delspinigių, 8,05 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1 073 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismo sprendimą Vilniaus apygardos teismas 2012 m. rugsėjo 3 d. paliko nepakeistą (civilinė byla Nr. 2A-1117-115/2012) ir priteisė 1200 Lt bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Ieškovui Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 24 d. išdavė vykdomąjį raštą, tačiau antstoliui nuo 2012 metų iš atsakovo UAB „Sodo gidas“ priteistos sumos išieškoti nepavyko, todėl ieškovas mano, kad atsakovas UAB „Sodo gidas“ yra nemoki įmonė ir jai keltina bankroto byla.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus apygardos teismas 2015 m. vasario 23 d. nutartimi iškėlė UAB „Sodo gidas“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė ieškovo pasiūlytą administratorių UAB „Top Consult“ ir nutarė atlikti kitus su bankroto bylos iškėlimu susijusius veiksmus.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs atsakovo 2015 m. sausio 31 d. balanso duomenis ir nustatytus atsakovo pateiktų įsipareigojimų kreditoriams netikslumus, sprendė, kad atsakovas yra nemokus.
Pagal atsakovo 2015 m, sausio 31 d. balansą atsakovo turtas įvertintas 35 062 eurų, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 51 344 eurų (iš jų per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 25 669 eurų, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 25 675 eurų). Pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą, pradelsti įmonės įsipareigojimai siekia 17 430,58 eurų.
Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-197-943/2015, grąžindamas bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pažymėjo, kad atsakovo pateiktas įsipareigojimų sąrašas nėra tikslus, nes jame atsakovo įsiskolinimas ieškovui nurodytas mažesnis, nei yra iš tikrųjų - pagal teismų procesinius sprendimus atsakovo įsiskolinimas ieškovui siekia 8 108,96 eurų be priteistų metinių procesinių palūkanų. Įvertinus šį netikslumą bendra atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma mažiausiai yra 18 121,50 eurų ir viršija pusę į atsakovo balansą įrašyto turto vertės, taigi įmonė nemoki (Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 2 str. 8 p.).
Nagrinėdamas bylą Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje nurodytose bylos nagrinėjimo ribose teismas nevertino atsakovo argumentų, susijusių su ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos laikymusi.
Neturėdamas duomenų, kad ieškovo pasiūlytas atsakovo administratorius UAB „Top Consult“ neatitiktų reikalavimų, UAB „Sodo gidas“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Top Consult“.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu UAB „Sodo gidas“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą iškelti bankroto bylą atmesti. Taip pat prašo priimti ir vertinti naujus įrodymus: 2015 m. vasario 18 d. akcininkų sprendimą ir 2015 m. kovo 5 d. patvirtintą sąskaitų išrašą. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Būtinybė pateikti teikiamus naujus įrodymus, įrodančius atsakovo įstatinio kapitalo padidinimo faktą, iškilo jau po skundžiamo sprendimo priėmimo. Jų nepriėmimas gali sąlygoti neteisingą bylos išnagrinėjimą.
2. Sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo, prioritetas teiktinas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla keltina tik akivaizdžiai nemokiam, negalinčiam vykdyti įsipareigojimų juridiniam asmeniui.
3. Atsakovas vykdo veiklą (ji dėl veiklos pobūdžio priklauso nuo sezono) ir gauna pajamas, pelną (2013 metų pelnas - 90 855 Lt, 2014 metų – 4 987 Lt) tačiau atsiskaityti su kreditoriais vėluoja dėl to, kad su pačiu atsakovu laiku neatsiskaito jo skolininkai. Tuomet skolų prisiteisimas ir išieškojimas priverstine tvarka užtrunka.
4. Ieškovas yra vienas iš nedaugelio atsakovo kreditorių, su kuriuo dar neatsiskaityta (pirmiausia iš turimų lėšų atsakovas moka mokesčius ir atlyginimus darbuotojams). Atsakovui nesuprantama, kodėl antstolis dar neišieškojo skolos ieškovui, nes atsakovo sąskaitoje yra lėšų.
5. Pagal 2015 m. sausio 31 d. finansinės atskaitomybės duomenis atsakovo turtas sudarė 35 062 eurų, o pradelsti įsipareigojimai – 17 431 eurų, taigi neviršijo pusės balansinio turto vertės.
Atsiliepimas
6. Atsakovo nurodyta skola ieškovui yra grindžiama apskaitos dokumentais, todėl joje neatsispindi papildomai teismo ieškovui priteistos sumos, nes dėl jų atsakovui nėra išrašytos sąskaitos. Dėl šios priežasties nesutapo atsakovo nurodytas įsiskolinimas ieškovui ir teismo ieškovui iš atsakovo priteista suma.
7. Atsakovo įstatinis kapitalas 2015 m. vasario 18 d. akcininkų sprendimu padidintas nuo 2896,20 eurų iki 8 103,80 eurų, t.y. beveik tokia suma, kokia atsakovas skolingas ieškovui.
8. Vienintelis iš atsakovo vykdomas išieškojimas yra ieškovui.
9. Ieškovas tinkamai nesilaikė ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, o būtent tinkamai neinformavo atsakovo apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai buvo pagrindas teismui atsisakyti priimti ieškinį.
10. Nuo 2015 m. sausio 1 d. galioja nauja bankroto administratoriaus parinkimo tvarka, kuria teismas nesivadovavo.
11. Atsakovas ne kartą siūlė ieškovui ginčą išspręsti taikiai, perimti atsakovo reikalavimo teises į skolininkus ar sutikti su skolos padengimu dalimis ir atsisakyti atsakovo sąskaitų areštų, leisti atsakovui vykdyti veiklą. Šiuo metu atsakovas neturi galimybių padengti viso įsiskolinimo ieškovui.
Ieškovas UAB „Mechanizmų nuomos centras“ atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:
1. Teismai pagrįstai sprendė, kad reali atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma yra didesnė nei nurodo atsakovas, kuris nepagrįstai neskaičiuoja priteistų delspinigių ir bylinėjimosi išlaidų.
2. Atsakovas neįrodė teiginių, kad vykdo atsiskaitymus.
3. Atsakovo sąskaitų išrašai ir kiti į bylą pateikti įrodymai nerodo, kad atsakovas po 2011 metų būtų veikęs pelningai, kad 2013-2015 metais būtų turėjęs pajamų, leidžiančių sklandžiai vykdyti veiklą.
4. Atsakovo skola ieškovui – 8 108,95 eurų, iš kurių 7 418,04 eurų skola, 32,61 eurų delspinigiai, 658,31 eurų bylinėjimosi išlaidos.
5. Vykdydamas įsipareigojimus ir neatsiskaitydamas pagal vykdomąjį dokumentą su ieškovu pagal dar 2012 metais priteistas sumas, atsakovas nesilaiko CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų eiliškumo.
6. Įstatinio kapitalo didinimas nėra išviešintas Registrų centre.
7. Apie ketinimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovas buvo informuotas jo buveinės adresu, tačiau nepriėmė šiuo adresu siųstos siuntos.
Motyvuojamoji dalis
8. Kadangi dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo kreiptasi dar 2014 metais, bankroto administratorius buvo pagrįstai parinktas pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusią tvarką.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje sprendžiama, ar atsakovui UAB „Sodo gidas“ dėl nemokumo keltina bankroto byla ir dėl bankroto administratoriaus parinkimo teisėtumo.
Dėl naujų įrodymų prijungimo
Kartu su atskiruoju skundu atsakovo vadovas K. R. teismui pateikė naujus įrodymus, o būtent 2015 m. vasario 18 d. akcininkų susirinkimo protokolą Nr. 11 (b.l. 120), iš kurio matyti, kad akcininkai nutarė padidinti UAB „Sodo gidas“ įstatinį kapitalą nuo 2 896,20 eurų iki 11 000 eurų, bei UAB „Sodo gidas“ sąskaitų išrašą (b.l. 121-122). Atsakovo vertinimu, šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo.
Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis teismas kaip nepagrįstus atmeta apelianto argumentus, jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Akcininkų susirinkimas vyko dar iki skundžiamos nutarties priėmimo ir atsakovas, sąžiningai bei operatyviai naudodamasis procesinėmis teisėmis, tarp jų ir teise teikti įrodymus, būdamas rūpestinga proceso šalimi ir besirūpindamas proceso koncentracija, galėjo iki skundžiamos nutarties pateikti teismui įrodymus apie akcininkų sprendimą padidinti įstatinį kapitalą, kuo anksčiau informuoti teismą apie tokį bylos išnagrinėjimui galinti būti reikšmingu akcininkų sprendimą. Todėl šio įrodymo, kaip ir ankstesnio laikotarpio sąskaitų išrašų, pateikimo būtinybė neiškilo jau po skundžiamos nutarties priėmimo. Tačiau, atsižvelgdamas į tai, kad bylos nagrinėjamas klausimas – bankroto bylos iškėlimas yra socialiai jautrus ir jo išnagrinėjimas turi viešą interesą, teismas, prioritetą suteikia teisingam šio klausimo išnagrinėjimui ir priima bei vertina pavėluotai pateiktus naujus įrodymus.
Dėl UAB „Sodo gidas“ (ne)mokumo
Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali arba neketina vykdyti įsipareigojimų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d.).
Byloje esantys atsakovo finansiniai duomenys ir (ne)mokumui nustatyti aktualūs turto bei pradelstų įsipareigojimų santykis jau yra išsamiai aptarti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-197-943/2015, kuria byla grąžinta pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naudo. Apeliacinės instancijos teismas šių duomenų įvertinimo jam pritardamas nekartoja ir papildomi pasisako tik dėl į bylą pateiktų papildomų duomenų, nes būtent jie sudaro teismo dar neįvertintą atsakovo atsiliepimo faktinį pagrindą.
Pagal 2015 m. sausio 31 d. balansą įmonės turtas – 35 062 eurai, o pradelsti įsipareigojimai – 17 431 eurų, taigi labai nežymiai, tik 100 eurų, nesiekia pusės balanse nurodyto turto vertės – 17 531 eurų. Esant tokiam pradelstų įsipareigojimų ir turto vertės santykiui, jeigu įmone veikia nuostolingai, akivaizdu, kad ji netrukus pasieks nemokumo būseną. Net ir pradelstiems įsipareigojimams nesiekiant pusės įmonės į balansą įrašyto turto vertės, kai šis skirtumas labai nedidelis, jeigu įmonė veikia nuostolingai, dėl to įmonės turtas nuolatos mažėja, nėra duomenų, kad ši tendencija gali pasikeisti, jai gali būti keliama bankroto byla (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-840/2011).
Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad skolą ieškovui 2015 m. vasario 2 dienai atsakovas nurodo 7 418,04 eurų (b.l. 101), nors Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. nutartimi ieškovui priteista 25 613 Lt skolos, 112,60 Lt delspinigių, 8,05 procento procesinės palūkanos, 1073 Lt ir 1200 Lt bylinėjimosi išlaidų (atitikmuo – 8 108,96 eurų bei procesinės palūkanos). Taigi apeliantas net ir Lietuvos apeliaciniam teismui 2015 m, sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-197-943/2015 atkreipus dėmesį į netikslumus nurodant įsiskolinimo ieškovui dydį, šio netikslumo nepataisė ir vėl pateikė netikslius duomenis, nurodydamas sumažintą reikalavimo dydį. Atsakovo argumentai, kad į apskaitą neįtraukia tų įsiskolinimų, dėl kurių neišrašytos sąskaitos, nors įsiskolinimai egzistuoja, atmestini, kaip nepagrįsti. Vertinant įmonės (ne)mokumą ir sprendžiant, ar yra pagrindas dėl nemokumo jai kelti bankroto bylą, turi būti vertinami realūs pradelsti įsipareigojimai, įskaitant delspinigius ar priteistas sumas, net jeigu joms nėra išrašytos sąskaitos (kaip pavyzdžiui, nagrinėjamu atveju dėl ieškovui teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų). Įvertinus, kad skola ieškovui yra didesnė nei nurodo atsakovas, atsiranda pagrindas išvadai, kad atsakovo pradelstų įsipareigojimų suma jau viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės ir atsakovas yra nemokus, dėl ko jam keltina bankroto byla.
Iš atsakovo į bylą pateiktų sąskaitų laikotarpiu nuo 2010 m. lapkričio 1 d. iki 2015 m. kovo 4 d. (b.l. 121-122) taip pat matyti, kad įmonėje nėra lėšų apyvartos. Nėra duomenų ir apie atsiskaitymą su kreditoriumi UAB „Statyba ir paslaugos“ (jis 2015-02-02 kreditorių sąraše nenurodytas), nors Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-197-943/2015 jau buvo atkreipęs dėmesį apie sueinantį šiam kreditoriui įsiskolinimo mokėjimo terminą. Todėl tikrasis pradelstų įsipareigojimų dydis gali būti dar didesnis ir jis paaiškės tik paskirtam bankroto administratoriui patikrinimus įmonės dokumentus ir kreditorių reiškiamų reikalavimų pagrįstumą.
Abejonių atsakovo veiklos pelningumu ir gebėjimu atsiskaityti su kreditoriais bei ar apskritai atsakovas vykdo veiklą kelia ne tik su atskiruoju skundu pateikti sąskaitų išrašai, iš kurių matyti, kad įmonėje nėra veikiančiai įmonei būdingos ir būtinos lėšų apyvartos, bet ir byloje nepaneigta faktinė aplinkybė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. vasario 3 d. galutiniu sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1410-430/2011 (paliktas nepakeistas Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-117-115/2012) ieškovui skola buvo priteista dar 2011 metais (skola susidarė dar anksčiau – 2010 metais, b. l. 7-8), ir nors nuo tada vykdomas priverstinis išieškojimas, tačiau skolos bent iš dalies išieškoti antstoliui nepavyko. Nors atsakovas nurodo, kad jam nesuprantama, kodėl skola neišieškota, nes sąskaitoje buvo lėšų, pats per tiek laiko, net ir siekdamas išvengti bankroto bylos iškėlimo, neatsiskaitė su ieškovu ir procesiniuose dokumentuose patvirtino neturįs galimybės pilnai iš karto atsiskaityti.
Nors atsakovas nurodo, kad akcininkai nutarė padidinti įstatinį kapitalą ir pateikia 2015 m. vasario 18 d. akcininkų sprendimo protokolo kopiją (b.l. 120), Juridinių asmenų registre nėra išviešintas įstatinio kapitalo didinimo faktas (paskutiniai registruoti UAB „Sodo gidas“ dokumentai – 2014-04-28 pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai už 2013 metus). Byloje nėra ir kitų duomenų, įrodančių, kad įstatinis kapitalas būtų realiai padidintas, todėl apeliacinis teismas sprendžia, kad atskirojo skundo nagrinėjimo metu įstatinis kapitalas nėra padidintas (UAB „Sodo gidas“ akcininkų 2015-02-18 sprendimas nėra realiai įvykdytas).
Apelianto argumentai, ar jam ieškovas tinkamai įteikė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą, atskirojo skundo išnagrinėjimui nereikšmingi. ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kreditorius (kreditoriai) apie savo ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turi pranešti įmonei raštu registruotu laišku arba per kurjerį ar antstolį. Tuo atveju, kai vienu iš nurodytų būdų pranešimo įteikti nepavyksta, kreditorius (kreditoriai) turi išsiųsti pranešimą įmonės buveinės adresu. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus penkioms dienoms nuo jo išsiuntimo. Šios teisės normos tikslas informuoti skolininką iš anksto apie kreditoriaus ketinimą inicijuoti bankroto bylą ir taip sudaryti sąlygas vėluojančiai atsiskaityti įmonei dar iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos jai iškėlimo atsiskaityti su bankroto bylą ketinančiu inicijuoti kreditoriumi. Tokiu būdu taptų nebetikslingas kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo ir finansinių sunkumų turinti įmonė nepatirtų neigiamų su bylos dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimu susijusių padarinių. Narinėjamu atveju byloje esantys įrodymai patvirtina, kad ieškovas 2014 m. gegužės 13 d. UAB „Sodo gidas“ registracijos adresu (duomenys neskelbtini) siuntė registruotą korespondenciją. Be to, atsakovui neabejotinai yra žinoma apie teisme nagrinėjamą civilinę bylą dėl bankroto bylos atsakovui UAB „Sodo gidas“ iškėlimo ir ĮBĮ 6 straipsnio 2 dalyje numatytos normos taikymas nebėra aktualus (akivaizdu, kad atsakovas neatsiskaito su ieškovu, kad išvengtų bankroto bylos).
Dėl bankroto administratoriaus parinkimo
Pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančią ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies redakciją (ĮBĮ 4, 10, 11, 11-4, 11-5, 11-6, 11-7, 13, 13-1, 21, 22, 23, 26, 29, 31, 32 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas, Žin., 2013, Nr. 36-1725) bankroto administratoriaus kandidatūrą teismas parenka, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos kompiuterine programa, sukurta vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 647 patvirtintomis Bankroto administratorių atrankos taisyklėmis. Taigi nuo 2015 m. sausio 1 d. iš esmės pakeista iki tol galiojusi bankroto administratorių skyrimo tvarka. Įstatymų leidėjas klausimų, kaip turėtų būti vykdomos iki ĮBĮ 11 straipsnio 2 dalies įsigaliojimo pagal seną tvarką pradėtos ir nebaigtos bankroto administratorių skyrimo procedūros, neaptarė ir šis teisinio reguliavimo trūkumas yra antrinė teisės, arba kitaip – įstatymo – spraga. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija – Įmonių bankroto valdymo departamentas nebeatlieka administratorių kandidatūrų derinimo, o įstatymų leidėjas, nenustatydamas Įmonių bankroto valdymo departamentui pareigos atlikti kandidatūrų derinimą pradėtose iki ĮBĮ pakeitimų įsigaliojimo, bet neužbaigtose procedūrose, nenumatė, jog praktikoje gali kilti situacijos, kai iki 2015 m. sausio 1 d. pradėtose bankroto administratoriaus skyrimo procedūrose atsiras administratoriaus kandidatūros derinimo būtinybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196-381/2015).
Nagrinėjamoje byloje atsakovo bankroto administratoriaus kandidatūra buvo parinkta pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusį reglamentavimą ir tvarką. Tokiu atveju administratoriaus atrinkimo procedūros tiek dėl teisinių, tiek dėl techninių priežasčių negali atlikti apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196-381/2015).
Apeliacinio nagrinėjimo dalyku pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. įsigaliojusius ĮBĮ pakeitimus gali būti tik pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai dėl asmens neskyrimo administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.). Bankroto administratoriaus skyrimo klausimų sprendimo teisėtumo vertinimo klausimais Lietuvos apeliacinio teismo kompetencijai paliktas patikrinimo, ar teisėtai teismas atsisakė skirti administratoriumi naudojantis specialia kompiuterine programa atrinktą asmenį, klausimas. Dėl šios priežasties Lietuvos apeliaciniam teismui nėra užtikrintos ir techninės galimybės naudotis minėta administratorių parinkimui naudojama programa (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-01-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-196-381/2015).
Dėl aptarto teisinio reglamentavimo pokyčių nuo 2015 m. sausio 1 d. bankroto administratoriaus parinkimo klausimais Lietuvos apeliacinis teismas formuoja praktiką, kad tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas administratoriaus skyrimo procedūrą pradėjo vykdyti, t.y. administratorių kandidatūras derinti su Įmonių bankroto valdymo departamentu prie Ūkio ministerijos pagal iki 2015 m. sausio 1 d. galiojusioje ĮBĮ redakcijoje nustatytą tvarką, tačiau bankroto administratoriaus paskyrimo klausimas buvo sprendžiamas 2015 metais, t.y. jau galiojant naujai bankroto administratorių parinkimo tvarkai, bankroto administratorius turi būti skiriamas pagal nuo 2015 m. sausio 1 d. galiojančią tvarką, t.y. pirmosios instancijos teismas turi parinkti bankroto administratoriaus kandidatūrą iš asmenų, įrašytų į asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas sąrašą ir ĮBĮ nustatyta tvarka pareiškusių sutikimą administruoti įmonę, naudodamasis Bankroto administratorių atrankos programa. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis teismas atsižvelgia į Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką.
Kadangi pirmosios instancijos teismas pažeidė ĮBĮ normas, reglamentuojančias bankroto administratoriaus paskyrimo tvarką, įsigaliojančią nuo 2015 m. sausio 1 d., todėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartis naikintina, perduodant bylą naginėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (Lietuvos apeliacinio teismo 2015-04-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-684-381/2015).
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 3 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2015 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.