Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2018-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-1694-553/2018

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2017-10-10Lietuvos apeliacinis teismas
  2. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-01-17Lietuvos apeliacinis teismas
  3. eB2-3118-590/2018Nutartis · 2018-05-08Vilniaus apygardos teismas
  4. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-08-07Lietuvos apeliacinis teismas
  5. Pirmoji instancijaNutartis · 2018-11-29Lietuvos apeliacinis teismas
  6. eB2-528-643/2020Sprendimas · 2020-01-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-29
Bylos Nr.
e2-1694-553/2018
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-02788-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Kreditorius
SIA „LDZ CARGO“
Pareiškėjas
SIA „LDZ CARGO“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1694-553/2018Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02788-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 29 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus SIA „LDZ CARGO“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties, priimtos bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto byloje pagal pareiškėjo SIA „LDZ CARGO“ skundą dėl 2018 m. liepos 4 d. bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, suinteresuoti asmenys bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „LVG transportas“ bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė „Mokumo valdymo sprendimai“, OU „Quadro Center“, uždaroji akcinė bendrovė „Vagon“.

Aprašomoji dalis

Teisėja nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėjas SIA „LDZ CARGO“ (BUAB „LVG transportas“ kreditorius) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė :1) panaikinti visus bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „LVG transportas“ 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimus; 2) klausimą dėl administravimo išlaidų sąmatos tvirtinimo išspręsti iš esmės, patvirtinant bankroto administravimo išlaidų sąmatą nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki įmonės išregistravimo iš Juridinių asmenų registro 12,5 MMA, įskaitant visus mokėtinus mokesčius, ir iš jų 3 MMA skirti administratoriaus atlyginimui, o 9,5 MMA – administravimo išlaidoms; 3) įpareigoti BUAB „LVG transportas“ teismo paskirtąją bankroto administratorę UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti BUAB „LVG transportas“ kreditorių susirinkimą pirmojo kreditorių susirinkimo kompetencijos priskirtais klausimais.

2. Nurodė, kad pareiškėjo atstovas atvyko į 2018 m. liepos 4 d. šaukiamą atsakovės kreditorių susirinkimą, pasirašė kreditorių susirinkimo dalyvių sąraše ir informavo atsakovės bankroto administratorę (jos atstovus), jog bus daromas garso įrašas, siekiant fiksuoti kreditoriaus dalyvavimą kreditorių susirinkime, jo užduodamus klausimus administratorei, pastarosios atsakymus ir pan. Pažymėjo, kad bankroto administratorė, sužinojusi apie minėtą garso įrašo darymą, atsisakė pradėti susirinkimą ir nurodė, jog susirinkimas bus pradėtas tik kai garso įrašas bus išjungtas. Pažymi, kad teisės aktai nenumato draudimo kreditorių susirinkime dalyvaujančiam kreditoriui fiksuoti tokio susirinkimo eigą savo pasirinktu būdu. Pareiškėjas nurodytas aplinkybes grindė ir tuo, kad žodinio teismo posėdžio fiksavimas – darant garso įrašą, taip pat gali būti leidžiamas, prieš tai informuojant teismo posėdžio pirmininką Nurodė, kad nagrinėjamu atveju jokia konfidenciali ar slapta informacija skundžiamame kreditorių susirinkime nebuvo atskleista. Pareiškėjo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorė netinkamai atlieka savo pareigas, todėl kreditorių susirinkimo eigos fiksavimas, darant garso įrašą, buvo itin reikšmingas, nes pareiškėjas ketino jį naudoti savo teisių įgyvendinimo tikslais bankroto procese. Paaiškino, kad šiuo atveju administratorei nepagrįstai atsisakius vesti atsakovės kreditorių susirinkimą, nėra galimybės teigti, jog susirinkimas faktiškai įvyko, todėl, anot pareiškėjo, jis turėtų būti pripažintas neįvykusiu ir turi būti šaukiamas pakartotinis atsakovės kreditorių susirinkimas. Pareiškėjas nurodo, kad tokio susirinkimo metu negalėjo būti priimti ir kokie nors nutarimai, todėl visi skundžiamame susirinkime priimti nutarimai turi būti panaikinti. Be to, pareiškėjo vertinimu, skundžiamame susirinkime patvirtinta administravimo išlaidų sąmata (55 MMA administravimo išlaidoms, įskaitant 17 MMA atlyginimas administratorei) yra nepagrįsta. Teigia, kad atsakovė priskirtina prie mažų įmonių, pats bankroto procesas nėra sudėtingas, atliekamos/bus atliekamos įprastos ir formalios procedūros, administratorė nėra pareiškusi jokių reikalavimų tretiesiems asmenims, todėl, anot pareiškėjo, remiantis patvirtintomis taisyklėmis dėl rekomendacinių administravimo išlaidų (ir atlyginimo administratoriui) dydžių, teisinga administravimo išlaidų sąmata būtų ½ rekomenduojamo dydžio, t. y. 12,5 MMA, iš jų administratorės atlyginimui skiriant 3 MMA. Pažymi, kad administratorė, siekdama didesnio išlaidų patvirtinimo, turėjo pateikti įrodymus, pagrindžiančius tokį poreikį.

3. Pareiškėjas SIA „LDZ CARGO“ 2018 m. rugpjūčio 23 d. pateikė teismui prašymą, kuriuo prašo priimti atskirąją nutartį ir informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas bei Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją apie prašyme nurodytas ir nagrinėjamoje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kurios teikia pagrindo manyti, jog galimai buvo padarytos atitinkamos neteisėtos veikos, galimai turint tikslą išvengti mokėtinų mokesčių, taip pažeidžiant galiojančius teisės aktus.

4. Paaiškino, kad byloje buvo nustatyta, jog D. R., N. P., O. T., OU „Tulusari“ ir OU „Quadro Center“ nesuteikė jokių paskolų UAB „Investicijos ir kapitalas“ (anksčiau UAB „Gileon“ ir/ar UAB „Gileon finansai“), todėl, anot pareiškėjo, nebuvo teisinio pagrindo mokėti ir palūkanas pagal tariamai sudarytas paskolų sutartis. Taigi, pareiškėjo vertinimu, UAB „Investicijos ir kapitalas“ be pagrindo išmokėjo nurodytiems asmenims 702 090,51 Eur palūkanų, tokiu būdu galimai dirbtinai sumažinant mokėtiną pelno mokestį ir taip galimai išvengiant 105 313,58 Eur pelno mokesčio sumokėjimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nagrinėjamoje byloje esantys dokumentai sudaro pagrindą manyti, jog buvo sukurtos didžiulės fiktyvios skolos turint tikslą vėliau išvengti turtinės prievolės – pelno mokesčio mokėjimo.

Atsiliepimas

5. Suinteresuoti asmenys OU „Quadro Center“ ir UAB „Vagon“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko.

6. Nurodė, jog nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad skundžiamas kreditorių susirinkimas neįvyko, nes pareiškėjas šios aplinkybės nepagrindė. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, jog pareiškėjas atsisakė dalyvauti minėtame susirinkime, nereiškia, kad susirinkimas neįvyko. Teigia, kad atsisakymas pradėti susirinkimą, kol nebus išjungtas garso įrašas, nepažeidė pareiškėjo interesų ir teisių, nes pareiškėjas galėjo netrukdomai įgyvendinti savo teisę balsuoti ir užduoti klausimus susirinkime. Anot suinteresuotų asmenų, byloje nepateikta įrodymų, kad pareiškėjui buvo neleista dalyvauti susirinkime po to, kai šis prasidėjo (išjungus garso įrašą). Teigė, kad bankroto administratorė jokio procedūrinio pažeidimo nepadarė ir susirinkimo eigą užfiksavo protokole, tuo tarpu pareiškėjas neįrodė, kaip administratorės atsisakymas leisti daryti garso įrašą, galėjo pažeisti jo teises. Be to pažymi, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) nėra nustatytos kreditoriaus teisės daryti kreditorių susirinkimo garso įrašą, todėl pareiškėjo teisės ir negalėjo būti pažeistos; tuo labiau, jog pareiškėjas turi teisę skųsti priimtus nutarimus. Suinteresuoti asmenys nesutiko su pareiškėjo nurodoma analogija į teismo posėdžių garso įrašo darymą, nes, anot suinteresuotų asmenų, viešas teismo posėdis negali būti prilyginamas bankrutuojančios bendrovės kreditorių susirinkimui, nes skiriasi jų viešumas. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju atsakovės bankroto administratorė pateikė administravimo išlaidų detalizaciją, pagrįsdama išlaidų tikslingumą ir proporcingumą, todėl, suinteresuotų asmenų manymu, nėra pagrindo keisti kreditorių daugumos priimto sprendimo. Anot suinteresuotų asmenų, pareiškėjo siūlomas tvirtinti administravimo išlaidų dydis yra aiškiai per mažas, tiek atsižvelgiant į bankroto administratorės nurodomų darbų kiekį, tiek ir į taisyklėse numatytus rekomendacinius dydžius, todėl neturėtų būti tenkinamas.

7. Suinteresuotas asmuo BUAB „LVG transportas“ bankroto administratorė UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

8. Nurodė, kad jos įgaliotas asmuo informavo pareiškėjo atstovą apie tai, jog, nesant garso įrašo darymo sąlygų, toks susirinkimo fiksavimas nėra leistinas ir ne kartą pažymėjo, kad susirinkimas bus pradėtas nedelsiant po to, kai bus išjungtas garso įrašas. Anot administratorės, pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos dalyvauti kreditorių susirinkime, teikti klausimus, balsuoti ir įgyvendinti kitas jai suteiktas teises, tačiau paaiškinus, jog garso įrašo darymas turi būti nutrauktas. Teigė, kad pareiškėjas (jo atstovas), išjungusi garso įrašą, iš karto išvyko iš susirinkimo vietos ir jame nedalyvavo. Administratorės teigimu, pareiškėjui išjungus garso įrašą, kreditorių susirinkimas buvo pradėtas. Administratorės vertinimu, vien tai, kad pareiškėjas atsisakė dalyvauti susirinkime (nors tokios galimybės jam buvo sudarytos), nereiškia, jog susirinkimas neįvyko, nes pareiškėjo nedalyvavimas neturėjo įtakos susirinkimo kvorumui. Administratorė paaiškino, kad vien atsisakymas leisti fiksuoti susirinkimą garso įrašymo priemonėmis nepaneigė ir negalėjo paneigti pareiškėjo teisės dalyvauti susirinkime; kitų teisių, kurios galėjo būti pažeistos, pareiškėjas, anot administratorės, nenurodė. Pažymėjo, kad teisės aktai nenumato pareigos kreditorių susirinkimą fiksuoti garso įrašymo priemonėmis, todėl jokie procedūriniai pažeidimai nagrinėjamu atveju nebuvo padaryti, o vien dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių nėra pagrindo priimtų nutarimų pripažinti negaliojančiais. Administratorė pažymėjo, kad iš esmės nėra įtvirtinto draudimo kreditoriui fiksuoti kreditorių susirinkimo eigą garso įrašymo priemonėmis, tačiau kreditorius turėtų iš anksto apie savo tokį norą informuoti administratorių ir kitus kreditorius, taip pat tai įtraukti į susirinkimo darbotvarkę, jog minėtu klausimu kreditoriai galėtų balsuoti (nes susirinkimo fiksavimas susijęs su visų kreditorių interesais, kadangi susirinkime viešinama su bendrovės kreditoriais susijusi informacija). Teigė, kad tokia garso įrašo darymo tvarka jau buvo taikoma atsakovės 2018 m. vasario 28 d. kreditorių susirinkime, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjas jos nesilaikė, todėl jam nebuvo leista daryti susirinkimo garso įrašo. Administratorė teigė, kad nors atsakovė formaliai pagal savo požymius atitinka mažos įmonės statusą, tačiau faktiškai darbų apimtis prilygsta vidutinio dydžio bendrovės atžvilgiu atliekamiems darbams; be to, pabrėžė, jog kreditorių reikalavimų suma pagal dydį atitinka didelės įmonės kriterijų. Administratorės teigimu, nors kreditorių skaičius ir nėra didelis, tačiau teisme nagrinėjamos trys bylos dėl kreditorinių reikalavimų tvirtinimo, bendrovės dokumentų kiekis yra ypatingai didelis, todėl, anot administratorės, šiuo atveju yra pagrindas nukrypti nuo taisyklėse nustatytų rekomendacinių bankroto administravimo išlaidų dydžio. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu buvo patvirtintas mažesnis nei administravimo išlaidų sąmatoje nurodytas administravimo išlaidų dydis, todėl dar mažesnio dydžio administravimo išlaidų patvirtinimas neleistų administratorei tinkamai atlikti administravimo procedūrų, būtų nepakankamas ir trikdytų bankroto proceso eigą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi pareiškėjos SIA „LDZ CARGO“ skundo dėl BUAB „LVG transportas“ 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo netenkino.

10. Teismas nurodė, kad nei Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ), nei kituose teisės aktuose tiesiogiai nėra nustatyta kreditorių (jų atstovų), dalyvaujančių kreditorių susirinkimuose, teisė fiksuoti tokių susirinkimų eigą, pavyzdžiui, garso įrašymo priemonėmis, tačiau nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta ir draudimo kreditoriams fiksuoti kreditorių susirinkimo eigą. Teismas iš dalies pritarė pareiškėjo motyvams, kad atsakovės bankroto administratorė (jos atstovas) iš esmės be jokių objektyvių motyvų atsisakė leisti pareiškėjui (jo atstovui) fiksuoti garso įrašymo priemonėmis atsakovės 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimą, bet sprendė, kad nurodytas pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė (ir neįrodinėjo), kad jam (jo atstovui) išjungus garso įrašymo įrenginį, pareiškėjui nebuvo leista dalyvauti kreditorių susirinkime; pareiškėjas neginčijo bankroto administratorės nurodytos aplinkybės, jog po garso įrašo nutraukimo jis iš karto savanoriškai išvyko iš susirinkimo vietos ir toliau susirinkime nedalyvavo. Nustatyta, kad minėtame susirinkime be pareiškėjo dalyvavo (raštu balsavo) kreditoriai, turintys 86,88 proc. visų teismo patvirtintų atsakovės kreditorinių reikalavimų sumos, todėl net pareiškėjui išvykus iš minėto susirinkimo ir jame nedalyvaujant, kreditorių susirinkimas galėjo vykti ir kreditoriai galėjo priimti nutarimus, nes jų teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarė daugiau kaip pusę visų kreditorių patvirtintų reikalavimų sumos.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu kreditorių susirinkimas kreditorių balsų dauguma, patvirtino 55 MMA (įskaitant PVM) dydžio administravimo išlaidas, įskaitant atlyginimą bankroto administratorei – 17 MMA, t. y. nurodyti dydžiai faktiškai viršija rekomendacijose nustatytus dydžius, bet kartu atkreipė dėmesį, jog Vyriausybės 2016 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr. 415 patvirtinti administratoriaus atlyginimo ir administravimo išlaidų dydžiai yra tik rekomendacinio pobūdžio, t. y. teismo vertinimu, kiekvienu atveju tvirtinant administravimo išlaidas ir administratoriaus atlyginimą reikia įvertinti faktines aplinkybes, faktines darbų apimtis, bankroto procedūrų sudėtingumą, o ne vien automatiškai vadovautis rekomendacinio pobūdžio dydžiais. Teismas vertino, kad 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimu patvirtintos administravimo išlaidos ir atlyginimas administratorei, atsižvelgiant į šiuo metu atsakovės bankroto proceso apimtį, administratorės atliktus veiksmus, teiktus procesinius dokumentus ir ateityje planuojamus veiksmus (kurie iš esmės išvardyti administratorės teiktoje sąmatoje), iš esmės laikytini adekvačiais atliekamoms procedūroms, faktinei bankrutuojančios įmonės padėčiai, nepažeidžia protingumo, teisingumo, sąžiningumo principų ir kreditorių teisių bei interesų; tuo labiau, jog patys kreditoriai, kurie yra labiausiai suinteresuoti bankroto procesu ir savo reikalavimų tenkinimu, balsų dauguma patvirtino nurodyto dydžio išlaidas.

Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis bei šalių paaiškinimus, sprendė, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytuose trečiųjų asmenų veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių ir atitinkamai kreiptis į kompetentingas institucijas dėl šių veiksmų įvertinimo, todėl pareiškėjo prašymų (dėl atskirosios nutarties priėmimo ir atitinkamų institucijų informavimo) netenkino.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11. Atskiruoju skundu pareiškėjas SIA „LDZ CARGO“ (apeliantas) prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: 1) tenkinti pareiškėjo skundą dėl bankrutuojančios UAB „LVG Transportas“ 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; 2) įpareigoti BUAB „LVG transportas“ teismo paskirtąją bankroto administratorę UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ ne vėliau kaip per 30 dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo dienos sušaukti BUAB „LVG transportas“ kreditorių susirinkimą pirmojo kreditorių susirinkimo kompetencijos priskirtais klausimais; 3) priimti atskirąjį nutartį bei informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas bei Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją apie nagrinėjamoje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kurios teikia pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos atitinkamos neteisėtos veikos, galimai turint tikslą išvengti mokėtinų mokesčių, taip pažeidžiant galiojančius teisės aktus. Skundas grindžiamas šiais argumentas:

11.1. Nurodytu metu ir nurodytoje vietoje kreditorių susirinkimui neįvykus fiziškai, nėra galima teigti, kad toks susirinkimas įvyko ir jo metu buvo priimti kokie nors kreditorių nutarimai. Bankroto administratorei nepagrįstai atsisakius nurodytu metu ir nurodytoje vietoje pradėti kreditorių susirinkimą, negalima teigti, kad toks pažeidimas nebuvo esminis ir iš esmės nepažeidė apelianto kaip kreditoriaus teisių ir nepažeidė bendrųjų teisės principų.

11.2. ĮBĮ nenumato galimybės rengti kreditorių susirinkimo rašytinio proceso tvarka, nekviečiant kreditorių į susirinkimą ir nesudarant galimybių jame dalyvauti. Išankstiniu balsavimu tik išdėstomas konkretaus kreditoriaus pozicija kreditorių susirinkimui ir į ją atsižvelgiama jau paties fiziškai vykstančio kreditorių susirinkimo metu.

11.3. Tai, kad bankroto administratorė tiesiogiai nurodė, jog susirinkimas neprasidės nepaisant to, kiek laiko pareiškėjo atstovas susirinkimo vietoje lauks, leidžia teigti, kad ne pareiškėjo atstovas išvyko iš susirinkimo, tariamai negavęs leidimo įrašinėti susirinkimo, bet bankroto administratorė neteisėtai ir savavališkai pravedė susirinkimą kitoje vietoje ir kitu laiku, nei buvo nurodyta bankrutuojančios bendrovės kreditoriams, o tai yra laikytina esminiu procedūriniu pažeidimu, kartu ir esminiu pareiškėjo kaip vieno iš kreditoriaus teisių pažeidimu.

11.4. Su protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais nėra suderinama tokia situacija, kai atliekant neteisėtus veiksmus yra apribojama kreditoriaus galimybė įgyvendinti savo teisę dalyvauti kreditorių susirinkime. Teismas konstatavo, kad bankroto administratoriaus veiksmai buvo neteisėti, tačiau nusprendė, kad tokie veiksmai nėra pakankamas pagrindas panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus. Toks teisės normų ir teismų formuojamos praktikos aiškinimas yra nesuderinamas su bendraisiais teisės principais, kadangi sudaro sąlygas pažeisti kreditorių teises, išvengiant bet kokios realios atsakomybės ir neigiamų teisinių padarinių kilimo.

11.5. Bankroto procese egzistuoja viešasis interesas ir dėl to, esant pagrįstų įtarimų dėl administratoriaus pareigų netinkamo atlikimo, turėtų būti sudaryta reali galimybė kreditoriui fiziškai dalyvauti kreditorių susirinkime ir užduoti bankroto administratorei tam tikrus klausimus, tokius klausimus ir bankroto administratorės pateiktus atsakymus fiksuojant garso įraše. Šiuo atveju skaidrumos buvo išvengta.

11.6. Bankroto administratorei netinkamai atlikus pirminę kreditorių reikalavimų patikrą šiuo konkrečiu atveju buvo nepagrįstai į bankrutuojančios bendrovės kreditorių sąrašą įtraukti tariami kreditoriai, kurių bendra reikalavimų suma sudarė 8 475 616,30 Eur. Tik aktyvus pareiškėjo teisių gynimas leido užkirsti kelią nepagrįstų reikalavimų patvirtinimui bankroto procese. Bankroto administratorė, nenustačiusi iš kokių pirminių sandorių atsirado tam tikros prievolės, akivaizdu, kad negali įvertinti ir paties sandorio esmės, be to, ar atitinkamas sandoris nėra priešingas įmonės veiklos tikslams ir ar neturėtų būti ginčijamas. Vien dėl bankroto administratorės atliktų neteisėtų veiksmų neužtikrinus minėtos galimybės, turėtų būti laikoma, kad tai yra esminis procedūrinis pažeidimas, kadangi kreditorių teisės yra iš esmės apribotos.

11.7. Teismas, priimdamas atskirąjį nutartį, neturi būti pagrįstai įsitikinęs, kad buvo padaryta tam tikra neteisėta veika, užtenka to, kad teismui būtų kilę tam tikrų įtarimų, kuriuos galutinai jau turėtų įvertinti atitinkama valstybės institucija. Bankroto byloje esanti medžiaga teikia pagrindo manyti, kad, mokant palūkanas už neva suteiktas paskolas ir išmokėtas palūkanas priskiriant prie leidžiamų atsiskaitymų, tikėtina buvo neteisėtai sumažintas atitinkamų bendrovių mokėtinas pelno mokestis ir tokiu būdu išvengta daugiau nei 100 000 Eur pelno mokesčio.

11.8. Teismas nutartyje tinkamai nemotyvavo savo argumentų, kodėl nėra pagrindo priimti atskirąjį nutartį, juolab, kad byloje esanti medžiaga teikia pagrindo manyti, kad teisinis pagrindas egzistuoja. Nagrinėjamoje bankroto byloje buvo siekiama patvirtinti OU „Quadro Center“ 8 000 000 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, kuris buvo kildinamas iš tariamai susiklosčiusių paskolos teisinių santykių. Išsprendus OU „Quadro Center“ pareikšto finansinio reikalavimo patvirtinimo klausimą buvo konstatuota, kad pirminių sandorių realumas nėra įrodytas, t. y. nėra įrodyta, kad būtų suteiktos atitinkamos paskolos.

11.9. Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018 konstatavus, kad D. R., N. P., O. T., OU „Tulusari“ ir OU „Quadro Center“ nesuteikė jokių paskolų UAB „Investicijos ir kapitalas“, galima daryti pagrįstą išvadą, kad nebuvo teisinio pagrindo ir mokėti palūkanas pagal tariamai sudarytas paskolų sutartis. Išmokėtą palūkanų sumą priskyrus prie leidžiamų atskaitymų galimai dirbtinai buvo sumažintas apmokestinamasis pelnas ir tokiu būdu galimai buvo išvengta 105 313,58 Eur pelno mokesčio.

Atsiliepimas

12. Suinteresuotas asmuo BUAB „LVG transportas“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Apelianto atstovai laisva valia apsisprendė išvykti iš kreditorių susirinkimo, negavę leidimo jį fiksuoti. Todėl nelabai suprantama, kokiu teisiniu ir faktiniu pagrindu galima teigti, jog kreditorių susirinkimas neįvyko, jeigu faktiškai jis įvyko ir didžioji dalis kreditorių priėmė nutarimus darbotvarkėje numatytais klausimais.

12.2. Kaip matyti iš paties apelianto pateikto garso įrašo, kreditorius informavo administratorių apie susirinkimo fiksavimą darant garso įrašą, kuris, kreditoriaus atstovo teigimu, turėjo būti naudojamas asmeniniams tikslams. Administratorius ne kartą paaiškino kreditoriui, kokia tvarka ir sąlygomis gali būti daromas garso įrašas ir kad šių sąlygų kreditorius neįvykdė, todėl nurodė, kad nesant garso įrašo darymo sąlygų, toks susirinkimo fiksavimas nėra leistinas ir ne kartą pažymėjo, jog susirinkimas bus pradėtas nedelsiant po to, kai bus išjungtas garso įrašas.

12.3. Administratorius nurodo, kad aiškiai ir nedviprasmiškai išaiškino apelianto atstovui, jog susirinkimas bus vedamas ir nebus laikomas neįvykusiu, taip pat išaiškino kreditoriui teisę teikti klausimus visais jam aktualiais susirinkimo darbotvarkės klausimais, taip pat teisę dalyvauti susirinkime ir balsuoti bei įgyvendinti kitas savo kaip kreditoriaus teises. Taigi, kreditoriui buvo sudarytos visos galimybės dalyvauti susirinkime, tačiau kreditorius tokia savo teise nepasinaudojo ir, išjungęs garso įrašą, išvyko iš susirinkimo vietos. Kreditoriui baigus garso įrašą, administratorius pradėjo susirinkimą.

Šalies argumentai

12.4. Apeliantas akivaizdžiai melagingai teigia, jog būtent ne apelianto atstovai išvyko iš susirinkimo, o administratorius pravedė susirinkimą kitoje vietoje ir kitu laiku. Šias aplinkybes paneigia tai, kad joks kitas kreditorius byloje neginčijo susirinkimo nutarimų ir apskritai susirinkimo fakto jo numatytu laiku, paties apelianto pateiktas garso įrašas, surašytas protokolas, kurį pasirašė administratoriaus įgaliotas asmuo ir UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ darbuotoja bei skundžiamoje nutartyje teismo nustatytos faktinės aplinkybės, kurių kreditorius atskiruoju skundu neginčija.

12.5. Byloje pateikti visi įrodymai, jog kreditoriui nebuvo ribojama teisė dalyvauti susirinkime, kreditoriaus tik buvo paprašyta nutraukti susirinkimo įrašinėjimą. Tai reiškia, kad kreditoriaus argumentai dėl ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimo yra nepagrįsti.

12.6. Nors teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog nei ĮBĮ, nei kituose teisės aktuose nenustatyta ir draudimo kreditoriams fiksuoti kreditorių susirinkimo eigą, tačiau minėtoje nutartyje nebuvo nurodyta, kad draudimas fiksuoti garso įrašymo įranga susirikimo eigą gali būti prilyginamas teisės dalyvauti susirinkime ribojimui.

12.7. Teismas pagrįstai konstatavo, kad nustatytas pažeidimas dėl garso įrašymo darymo neleidimo nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, kadangi šiuo atveju visa susirinkimo eiga fiksuota surašant protokolą, kuriame taip pat fiksuotos ir visos kreditoriaus pastabos, nesutikimai ir prieštaravimai.

12.8. Skaidrumas bankroto byloje užtikrinamas visa apimti, kadangi administratorius šaukė jau ne pirmą susirinkimą, teikė duomenis asmeniškai kreditoriui, atsakinėdamas į jo užklausas raštu, teikdamas papildomus dokumentus.

12.9. Administratorius atlieka tik pirminę kreditorių finansinių reikalavimų pagrįstumo patikrą, antrinė ir galutinė paliekama teismui, todėl tai, kad administratorius teikė tvirtinti kreditorinius reikalavimus, negali būti pagrindas nušalinti administratorių. Vien ta aplinkybė, kad teismas byloje patvirtinto ne visus bankroto administratoriaus teiktus kreditorių jam pareikštus kreditorinius reikalavimus, nelaikytina bankroto procedūrų pažeidimu.

12.10. Dėl teiginių, jog bankroto administratorius negali paaiškinti 8 000 000 Eur OU Quadro Center reikalavimo teisės bankroto byloje, pažymėjo, kad jie nepagrįsti, nes administratoriui ir negalėjo būti žinomi sandoriai tarp kreditoriaus OU Quadro Center ir trečiųjų asmenų OU Tulsari, O. T., D. R. ir N. P., nes bankrutuojanti įmonė iš esmės buvo tik laiduotojas už UAB „Investicijos ir kapitalas“, kuri buvo skolinga minėtiems asmenims ir kurios skolas perėmė būtent kreditorius OU „Quadro Center“. Kadangi bankrutuojanti įmonė buvo tik laiduotoja, tarp jos dokumentų ir negalėjo būti visų sandorių tarp trečiųjų asmenų ir kreditoriaus.

12.11. Teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį nutartį, kadangi byloje surinkta nepakankamai duomenų, jog teismas galėtų konstatuoti, kad pareiškėjos nurodytuose trečiųjų asmenų veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių.

Atsiliepimas

13. Suinteresuoti asmenys UAB „Vagon“ ir OU „Quadro Center“ atsiliepimu į pateiktą atskirąjį skundą prašo atmesti atskirąjį skundą ir palikti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Byloje pateiktas garso įrašas neįrodo, kad susirinkimas buvo pravestas kitoje vietoje ir kitu laiku, minėtas įrašas įrodo, jog pareiškėjo atstovas neleidus jam įrašinėti posėdžio tiesiog nutraukė garso įrašą. Tai reiškia, kad jokių kitų įrodymų, kad kreditorių susirinkimas neįvyko numatytu laiku ir numatytoje vietoje, nėra. Priešingai, byloje esantys įrodymai (administratoriaus surašytas protokolas) patvirtina, kad susirinkimas įvyko išvykus pačiam apeliantui.

13.2. Byloje nėra įrodymų, kad apeliantui buvo sudarytos kliūtys pateikti į susirinkimą ar buvo apskritai draudžiama jame dalyvauti. Iš apelianto buvo reikalaujama nutraukti susirinkimo įrašinėjimą, apeliantas atsisakė tą padaryti ir pats išvyko savo iniciatyva iš susirinkimo, t.y. atsisakė dalyvauti kreditorių susirinkime. Taigi nėra pagrindo teigti, kad buvo apribota apelianto įtvirtinta teisė ĮBĮ 21 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

13.3. Teismas teisingai pažymėjo, jog šiuo atveju nėra pagrindo panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus vien dėl to, jog apeliantas negalėjo įrašinėti susirinkimo, kadangi įrašinėjimo buvimas ar nebuvimas neturi įtakos susirinkimo rezultatams, jų teisėtumui.

Šalies argumentai

13.4. Apelianto teiginys, kad nustačius bet kokį kreditoriaus teisės pažeidimą bankroto procese privalo būti taikomos sankcijos, prieštarauja nuosekliai dėstomai teismų praktikai, jog teismas, nustatęs tiek esminius procedūrinius pažeidimus, galėjusius lemti neteisėtų nutarimų priėmimą, tiek tai, kad priimti nutarimai prieštarauja imperatyviosioms ĮBĮ, kitų įstatymų normoms, CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, ir dėl to pažeidžia bankrutuojančios įmonės, jos kreditorių teisėtus interesus, turi panaikinti kreditorių susirinkimo nutarimus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2012). Šiuo atveju ĮBĮ nenustato teisės daryti garso įrašus, todėl tokių veiksmų draudimas nėra esminis procedūrinis pažeidimas.

13.5. Apelianto teiginiai, kad visiškai nepagrįstai buvo keliami apeliantui reikalavimai išjunti garso įrašymo įrangą, visiškai nemotyvuoti. Akivaizdu, kad kreditorių susirinkimo metu skelbiama informacija apie kreditoriams jautrią informaciją, todėl leisti be jokios tvarkos ir kitų kreditorių pritarimo įrašinėti susirinkimą būtų ne tik, kad neetiška, tačiau galimai būtų atskleidžiamos komercinės paslaptys, taip darant žalos kreditoriams ir/ar tretiesiems asmenims.

13.6. Apelianto teiginiai apie bankroto administratorių, jog pastarasis nesistengė išsiaiškinti informacijos dėl kreditorinių reikalavimų pagrįstumo yra visiškai išgalvoti. Bankroto administratorius nuolat prašė iš OU „Quadro centre“ papildomų dokumentų, patvirtinančių kreditorinį reikalavimą, OU „Quadro centre“ ne kartą tikslino savo reikalavimą papildomais dokumentais, taip pat teikė papildomus paaiškinimus, atsakydamas į užklausas. Teismo konstatuota, kad bankroto administratorius atliko savo pareigas tinkamai, todėl jokie priekaištai bankroto administratoriui negali būti reiškiami dėl neva neskaidraus bankroto procedūrų vykdymo.

13.7. Šiuo atveju nėra jokių užfiksuotų pažeidimų, sudarančių pagrindą teismui priimti atskirąjį nutartį. Apeliantas nurodo klaidinančią informaciją, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2-1189-798/2018 konstatavo neva paskolos sutarčių neegzistavimą. Teismas konstatavo, jog įrodymai apie paskolos dalyko perdavimą paskolos gavėjai UAB „Investicijos ir kapitalas“ nebuvo pateikti. Byloje yra informacija apie tai, kaip buvo suteiktos paskolos – paskolos buvo suteiktos fiziniams asmenims perleidus reikalavimo teises į OU Tulusari.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis).

15. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas skundas dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl kreditorių susirinkimo vykdymo teisėtumo

16. Skundžiama nutartimi pirmosios instancijos teismas pripažino, kad bankroto administratorius 2018 m. liepos 4 d. vykusiame UAB „LVG transportas“ kreditorių susirinkime iš esmės be jokių pagrįstų motyvų atsisakė leisti apeliantui (jo atstovui) fiksuoti garso įrašymo priemonėmis 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimą. Tačiau teismas vertino, kad atitinkamas nesutikimas/draudimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.

17. Apeliantas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad ĮBĮ nenumato galimybės rengti kreditorių susirinkimo rašytinio proceso tvarka, nekviečiant kreditorių į susirinkimą ir nesudarant galimybių jame dalyvauti, o tuo atveju, jeigu kreditorių susirinkimas fiziškai neįvyksta, negalima atsižvelgti ir į išankstinį kreditorių balsavimą raštu. Apeliantas laikosi pozicijos, kad bankroto administratoriui nurodytu laiku ir nurodytoje vietoje nepagrįstai atsisakius pradėti kreditorių susirinkimą, nėra pagrindo pripažinti, kad toks susirinkimas įvyko.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto išdėstytais argumentais, kokiu būdu turi būti rengiamas kreditorių susirinkimas, tačiau nagrinėjamuoju atveju pacituotas skundo argumentavimas neatitinka faktinių aplinkybių, nes 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimas nebuvo vykdomas rašytinio proceso tvarka, ir tai, kad kreditoriai buvo kviečiami dalyvauti kreditorių susirinkime, patvirtino pats apeliantas teismui pateiktame skunde dėl 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo, kuriame nurodė, jog 2018 m. birželio 27 d. apeliantas gavo UAB „LVG Transportas“ bankroto administratoriumi paskirto UAB „Mokumo valdymo sprendimai“ įgalioto asmens K. S. pranešimą dėl UAB „LVG Transportas“ kreditorių susirinkimo šaukimo. Pranešime buvo nurodyta, kad 2018 m. liepos 4 d. 10.00 val. yra šaukiamas UAB „LVG Transportas“ kreditorių susirinkimas, kuris vyks adresu (duomenys neskelbtini). Be to pripažįstama ir aplinkybė, kad apelianto atstovas buvo nuvykęs į pranešime nurodytą vietą nurodytu laiku, kur susitiko su bankroto administratoriumi. Todėl nėra jokio pagrindo vertinti, kad nagrinėjamu atveju UAB „LVG Transportas“ 2018 m. liepos d. kreditorių susirinkimas buvo rengiamas rašytinio proceso tvarka.

19. Nėra pagrindo sutikti ir su apelianto teiginiais, kad bankroto administratorius atsisakė pradėti kreditorių susirinkimą ir kad 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimas neįvyko. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs kartu su apelianto skundu dėl kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo pateiktą garso įrašą, konstatuoja, kad UAB „LVG Transportas“ bankroto administratorius atsisakė pradėti kreditorių susirinkimą, kol apelianto atstovas neišjungs garso įrašinėjimo priemonės, ir nurodė, kad pradės vesti susirinkimą, kai tik apelianto atstovas išjungs garso įrašinėjimo priemonę. Apeliantas aplinkybės, kad, išjungus garso įrašinėjimo priemonę, jis išvyko iš kreditorių susirinkimo, neneigė nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš į bylą pateikto 2018 m. liepos 4 d. kreditorių susirinkimo protokolo, šiame susirinkime dalyvavo (raštu balsavo) kreditoriai, turintys 86,88 proc. visų teismo patvirtintų atsakovės kreditorinių reikalavimų sumos, todėl laikytina, kad kreditorių susirinkimas įvyko. Apeliantas įrodymų, paneigiančių nustatytas aplinkybes dėl kreditorių susirinkimo fakto bankroto administratoriaus pranešimuose nurodytu laiku bei nurodytoje vietoje, į bylą nepateikė, todėl apeliacinės instancijos teismas apelianto argumentus vertina nepagrįstais.

20. Skunde apeliantas taip pat nurodo, kad vien dėl to, kad bankroto administratorius nepagrįstai atsisakė vesti UAB „LVG Transportas“ kreditorių susirinkimą, buvo iš esmės apribota apelianto kaip vieno iš kreditorių teisė dalyvauti kreditorių susirinkime ir esą tokiu būdu iš esmės buvo pažeistos apelianto teisės. Apeliacinės instancijos teismui konstatavus, jog apelianto teiginiai, kad bankroto administratorius atsisakė vesti UAB „LVG Transportas“ kreditorių susirinkimą ir kad toks susirinkimas neįvyko, yra nepagrįsti, darytina išvada, kad apelianto teisė dalyvauti kreditorių susirinkime nebuvo apribota, nes nustatyta, jog apeliantas savo laisva valia, bankroto administratoriui nesutikus dėl garso įrašo darymo, nusprendė išvykti ir nedalyvauti kreditorių susirinkime. Vien aplinkybė, kad bankroto administratorius nesutiko leisti apeliantui daryti garso įrašo, nesudaro pagrindo vertinti, kad apeliantui buvo apribota teisė dalyvauti kreditorių susirinkime ir naudotis visomis įstatymo suteiktomis kreditoriaus teisėmis. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nepakankamai motyvuotai buvo apribota tik apelianto teisė daryti kreditorių susirinkimo garso įrašą, tačiau nustatytas pažeidimas nelaikytinas esminiu procedūriniu pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėtų nutarimų priėmimą.

21. Apelianto skundo argumentai dėl bankroto administratoriaus veiksmų, tikrinant kreditorių reikalavimų pagrįstumą, tinkamo/netinkamo atlikimo nėra tiesiogiai nesusiję su nagrinėjamu klausimu, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl atskirosios nutarties priėmimo

22. Apeliantas teismui pateikė prašymą priimti atskirąją nutartį bei informuoti atitinkamas teisėsaugos institucijas bei Lietuvos Respublikos valstybinę mokesčių inspekciją apie šiame prašyme nurodytas ir nagrinėjamoje byloje paaiškėjusias aplinkybes, kurios, apelianto vertinimu, teikia pagrindo manyti, kad galimai buvo padarytos atitinkamos neteisėtos veikos, turint tikslą išvengti mokėtinų mokesčių.

23. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, kad byloje surinkta nepakankamai duomenų, sudarančių pagrindą konstatuoti, kad pareiškėjo nurodytuose trečiųjų asmenų veiksmuose galimai yra priešingos Lietuvos Respublikos įstatymams veikos požymių, pareikšto prašymo netenkino.

24. Apeliantas kvestionuoja teismo atsisakymą priimti atskirąją nutartį, skunde nurodydamas, kad, jo įsitikinimu, byloje esanti medžiaga sudaro pagrindą vertinti, kad teisinis pagrindas priimti atskirąjį nutartį egzistuoja. Nurodo, kad teismas, priimdamas atskirąjį nutartį, neturi būti pagrįstai įsitikinęs, kad buvo padaryta tam tikra neteisėta veika, užtenka, kad teismui būtų kilę tam tikrų įtarimų, kuriuos galutinai įvertins atitinkama valstybės institucija.

25. Vadovaujantis CPK 299 straipsniu, teisė spręsti apie atskirosios nutarties priėmimo byloje būtinybę suteikta bylą nagrinėjančiam teismui, byloje dalyvaujančių asmenų prašymas dėl tokios nutarties priėmimo teismui nėra privalomas, nutartis priimti atskirąją nutartį ar atsisakyti ją priimti apeliacine tvarka neskundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis).

26. Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priėmė kreditoriaus SIA „LDZ CARGO“ atskirojo skundo dalį, kuria yra skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalis atmesti kreditoriaus prašymą dėl atskirosios nutarties priėmimo, nes ši skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties dalis pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Paaiškėjus šiam trūkumui nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditoriaus SIA „LDZ CARGO prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo, nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Dėl procesinės bylos baigties

27. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutraukti apeliacinį procesą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 29 d. nutarties dalies, kuria atmestas kreditoriaus SIA „LDZ CARGO“ prašymas dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Teisėja Aldona Tilindienė