- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-10-09
- Bylos Nr.
- 1A-256-744/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46047-2016-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laisvydas Zederštremas (pirm.), Vidmantas Mylė, Gražvydas Poškus
- Nuteistasis
- E. Z.
- Advokatai
- Modestas Švažas
- Kategorijos
- 1.1.9.1Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis ir rūšys (BK 67 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.4.6.4.1Jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 328 str. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininko),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio, kuriuo E. Z. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas areštu 60 parų; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir E. Z. paskirta sumažinta bausmė – areštas 40 parų; šiuo nuosprendžiu paskirta 40 parų arešto bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės neatlikta dalimi (9 mėnesiais 23 dienomis ir 4 MGL dydžio bauda) ir E. Z. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 10 mėnesių 20 dienų ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose; bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio priėmimo dienos – 2019 m. birželio 21 d.; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo dienos, kada E. Z. atliks šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę; kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuspręsta panaikinti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. E. Z. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. rugsėjo 28 d. apie 15.33 val. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, vairuodamas kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimus, – tai yra, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve ir artėdamas prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių ir sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių bei jų turto saugumui, pasirinkdamas važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat, atsižvelgiant į pasirinktą važiavimo greitį nesilaikė tokio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio „VW GOLF“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo T. L., kad neatsitrenktų į jį, jeigu jis būtų stabdomas, – ir dėl to, automobiliui „VW GOLF“ prieš posūkį į dešinę, į (duomenys neskelbtini) gatvę, pradėjus stabdyti, atsitrenkė į šį automobilį, kuris nuo smūgio atsitrenkė į (duomenys neskelbtini) gatvėje prieš sankryžą sustojusį automobilį „RENAULT MEGANE SCENIC“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo S. J., tai yra įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio „VW GOLF“ vairuotojai T. L. dėl krūtinkaulio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Z. prašo panaikinti skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nes ji, apelianto nuomone, buvo paskirta neatsižvelgus į tai, kad eismo įvykis buvo padarytas ne iš tyčinių paskatų, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus, kad per visą jo vairavimo patirtį tai buvo vienintelis eismo įvykis, kad nebuvo nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Be to, apelianto teigimu, jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo datos, o ne nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos. Kadangi jam paskirta 60 parų arešto bausmė buvo subendrinta su Joniškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 19 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi, nemano, kad būtų teisinga baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo bausmės atlikimo dienos, nes Joniškio rajono apylinkės teismo nutartis neturi nieko bendro su šiuo terminu.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimų į nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą proceso dalyviai per įstatymo nustatytą terminą nepateikė.
4. Teismo posėdžio metu nuteistasis E. Z. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Daina Songailienė prašė nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai ir nutartys nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
6. Nuteistasis E. Z. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamą veiką, nusikalstamos veikos kvalifikacijos, jam už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės, todėl šie klausimai, sprendžiant E. Z. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertintini. Nuteistasis E. Z. kelia jam skundžiamu nuosprendžiu paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise pagrįstumo klausimą, prašydamas ją panaikinti. Taip pat apeliantas nesutinka su nustatyta baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžia, teigia, kad jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės terminas turi būti skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o ne nuo paskirtos bausmės atlikimo dienos. Taigi apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
7. Baudžiamojo poveikio priemonės – tai teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 67 straipsnis). Uždraudimas naudotis specialia teise yra viena iš BK 67 straipsnyje įtvirtintų baudžiamojo poveikio priemonių. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir panašiai) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismams visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones skyrimo klausimą.
8. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-103/2010, 2K-431/2013, 2K-401/2014, 2K-261-489/2018). Be to, baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už tai nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Svarbu atkreipti dėmesį, kad įstatymų leidėjas nenumato teismo pareigos skirti šią baudžiamojo poveikio priemonę visais atvejais, kai nusikalstama veika yra padaryta, naudojantis specialiomis teisėmis. Tokį sprendimą teismas turi priimti įvertinęs konkrečios baudžiamosios bylos aplinkybių visumą.
9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu, vadovaudamasis BK 68 straipsniu, skyrė E. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones vienerių metų laikotarpiui. Tokio savo sprendimo pirmosios instancijos teismas iš esmės nemotyvavo. Kaip matyti iš skundžiamo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, kad E. Z. kaltu visiškai prisipažino bei nuoširdžiai gailisi ir šią aplinkybę pripažinęs nuteistojo atsakomybę lengvinančia, taip pat tai, kad E. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, padarytas neatsargus nusikaltimas kelių transporto eismo saugumui, kurio metu buvo sužalotas žmogus ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimas padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo, šią nusikalstamą veiką E. Z. padarė būdamas teistas, konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus E. Z. arešto bausmę bei paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis aktualia teismų praktika, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir įvertindamas paties E. Z. asmenybę, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad E. Z. turi būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, ir konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisinga viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyra gali būti pasiekta ir be uždraudimo naudotis specialia teise.
10. Baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas yra susijęs su bausmės skyrimu, todėl sprendžiant tokios priemonės skyrimo ar neskyrimo pagrįstumą, taikytinos tos pačios nuostatos, kaip ir skiriant bausmę. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir bausmės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Iš administracinių teisės pažeidimų registro duomenų matyti, kad E. Z. yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau jo padaryti administraciniai pažeidimai nelaikytini šiurkščiais, be to, jis niekada anksčiau nebuvo padaręs tokio pobūdžio Kelių eismo taisyklių pažeidimų, už kuriuos yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Nors nagrinėjamo įvykio metu E. Z. turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, bet jos skirtos už kitokio pobūdžio pažeidimus (1 t., b. l. 108-114). E. Z. yra teistas, tačiau ne už nusikalstamas veikas transporto eismo saugumui (1 t., b. l. 80-83, 144-147). Jis byloje nagrinėjamo įvykio metu buvo blaivus (1 t., b. l. 27), nevengė atsakomybės ir nepasišalino iš eismo įvykio vietos, savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo neatsargumu padarytos nusikalstamos veikos ir jos sukeltų pasekmių (1 t., b. l. 72-73, 2 t., b. l. 140), atsiprašė nukentėjusiosios (1 t., b. l. 140), ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jokių E. Z. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta. E. Z. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 126 ir 127 punktų reikalavimų pažeidimai, dėl kurių įvyko eismo įvykis, nėra itin šiurkštūs, jais nebuvo sukeltos sunkios ar nepataisomos pasekmės (apgadintos transporto priemonės, nukentėjusiajai T. L. nesunkiai sutrikdyta sveikata). Nors E. Z. bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nedirbo (1 t., b. l. 103 b. l.), tačiau, kaip nurodė pats pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, jis iki 2018 m. birželio mėnesio dirbo Anglijoje vairuotoju (2 t., b. l. 139), taigi uždraudus naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, E. Z. būtų apsunkinta galimybė įsidarbinti. Visos šios aptartos aplinkybės apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai leidžia konstatuoti, kad baudžiamo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikymas E. Z. taptų nepagrįstu ir neproporcingu suvaržymu. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasi teisingumo principu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju bausmės paskirtis, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, bus įgyvendinta E. Z. neskiriant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones. Vien tai, kad E. Z. nusikalstamą veiką įvykdė naudodamasis teise vairuoti kelių transporto priemones, negali būti ir nėra absoliutus pagrindas taikyti jam šią baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.
11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų ir aukščiau aptartų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam E. Z. nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, todėl E. Z. apeliacinis skundas tenkintinas, o skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, ir E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams, naikintina (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgiant į priimamo sprendimo pobūdį (E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise naikintina), teisėjų kolegija dėl kito nuteistojo E. Z. apeliacinio skundo argumento, tai yra dėl skundžiamu nuosprendžiu jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės termino pradžios, plačiau nebepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,
nusprendžia:
nuteistojo E. Z. apeliacinį skundą tenkinti.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. birželio 21 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti šio nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, E. Z. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones – 1 (vienerių) metų laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo dienos, kada E. Z. atliks šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę subendrintą bausmę.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.