- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-27
- Bylos Nr.
- 2K-172/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00933-11-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Masiokas (pirm.), Albinas Sirvydis, Vytautas Greičius (pran.)
- Nuteistasis
- A. L.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Masioko, Albino Sirvydžio ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. kasacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo A. L. apeliacinis skundas atmestas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. L. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos 7 d., apie 11.20 val., Kaune, A. Baranausko g. 26, prekybos centre „Šilas“ pasikėsino pagrobti įvairių alkoholinių gėrimų, kurių vertė 390,83 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojo.
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, jo veiką perkvalifikuoti iš BK 178 straipsnio 1 dalies į BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti bausmę, nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 1 dalį. Nuosprendį nuteistasis apskundė apeliacinės instancijos teismui. Šis teismas nurodė, kad A. L. buvo nuteistas ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir padarytą veiką vertino kaip apysunkę. Todėl kasatorius mano, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pasak kasatoriaus, jo padaryta veika turi būti kvalifikuota ne pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, bet pagal BK 178 straipsnio 4 dalį, kaip baudžiamasis nusižengimas, nes pagrobto turto vertė nedidelė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Simonas Minkevičius prašo nuteistojo kasacinį skundą tenkinti iš dalies: pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomąją dalį, nurodant, kad apeliantas neginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje, 178 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir kvalifikacijos ir kad BK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai; kitą nutarties dalį ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį palikti nepakeistą.
Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas, nutarties aprašomojoje dalyje neteisingai nurodydamas, jog apeliantas neginčija nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 2 dalyje, padarymo ir kvalifikacijos, taip pat parašydamas, kad BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai, nesilaikė BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatytų apeliacinės instancijos teismo nutarties surašymui keliamų reikalavimų. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomojoje dalyje turi būti išdėstytos motyvuotos išvados dėl apeliacinio skundo, tačiau teismas tinkamai nemotyvavo, kodėl jis ėmė laikyti A. L. inkriminuotą veiką sunkesne arba ką bendro turi ši veika su inkriminuotąja kaltininkui. Pasak prokuroro, nors tai panašu tiesiog į techninę klaidą, padarytą surašant nutartį, vis dėlto tai suklaidino nuteistąjį, sutrukdė jam tinkamai suprasti nutarties esmę ir gintis, todėl, prokuroro manymu, tai laikytina esminiu BPK pažeidimu, kuris taisytinas pakeičiant apeliacinės instancijos teismo nutartį.
Prokuroras nurodo, kad pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas laikomas esančiu nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 1 MGL ir neviršija 3 MGL. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 1366 patvirtintas bazinės socialinės išmokos dydis (anksčiau MGL) sudaro 130 Lt. Teismo nuosprendžiu nustatyta, kad A. L. pasikėsino pagrobti svetimą turtą, kurio vertė, kad ir nežymiai, bet viršija 3 MGL dydį, todėl pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį ir paskyrė teisingą bausmę, kuri, prokuroro manymu, nepergriežta.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio
Apeliacinio proceso paskirtis – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo sprendimų teisėtumas ir pagrįstumas. Apeliacinės instancijos teismo nutarys ir nuosprendžiai dėl skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžių yra teisingumo aktai, kuriais pripažįstamas (arba nepripažįstamas) nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas, šie procesiniai dokumentai savo forma ir turiniu turi atitikti baudžiamojo proceso įstatyme keliamus reikalavimus, turi būti surašyti aiškiai, suprantamai ir išsamiai, kad dėl jų turinio nekiltų abejonių proceso dalyviams, taip pat nebūtų kliūčių patikrinti tokio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą kasacinės instancijos teismui.
Kasatorius pirmosios instancijos teismo buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį. Nuosprendį jis apskundė apeliacinės instancijos teismui, prašė sušvelninti paskirtą bausmę. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo apeliacinį skundą, priėmė BPK 332 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų neatitinkančią nutartį, nes, aprašomojoje dalyje išdėstydamas apskųstu nuosprendžiu nustatytas nusikalstamos veikos aplinkybes bei toliau dėstydamas apeliacinio skundo atmetimo motyvus, nurodė, kad A. L. pirmosios instancijos teismo yra nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį. Nors teismas nutartyje (įžanginėje dalyje ir aprašomosios dalies paskutinėje pastraipoje) du kartus nurodė teisingą A. L. veikos kvalifikaciją, tačiau pirmiau paminėtų neteisingų teiginių kartojimas ir jų sukonkretinimas, nurodant, kad A. L. padarytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, rodo, jog tai, kad A. L. veika atitinka BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, yra apeliacinės instancijos teismo nuomonė ir nėra pagrindo manyti, kad tokio turinio įrašai nutarties tekste yra atsitiktiniai ir jų negalima laikyti technine klaida. Iš apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio, kuri priimta pažeidžiant BPK 332 straipsnio 2 ir 3 dalies reikalavimus, negalima daryti išvados, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiais teisiniais motyvais pasisakė dėl esminių skundo argumentų, tai pripažintina esminiu BPK pažeidimu, suvaržiusiu A. L. įstatymų garantuotas teises bei sukliudžiusiu teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nutartį (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Dėl minėtų trūkumų kasacinės instancijos teismas negali visapusiškai patikrinti priimtų teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo pagal nuteistojo paduotą kasacinį skundą, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir perduotina byla iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
nutaria:
Panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 19 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.