- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-10
- Bylos Nr.
- 2YT-9915-1224/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-02223-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tatjana Papinigienė
- Pareiškėjas
- Č.Z.
- Suinteresuotas asmuo
- V.Z., valstybės įmonė Turto bankas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Tatjana Papinigienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Č.Z.pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: V.Z., V.Z., valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėjas Č.Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriame prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė E.Z., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir naudoti.
2. Pareiškėjas pareiškime nurodo, kad (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką su E.Z. (buv. A.). 2005 metais pirkimo–pardavimo sutartimi E.Z. ir Č.Z. vardu įregistruotas sklypas adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) E.Z. ir Č.Z. vardu įregistruotas gyvenamasis namas adresu: (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirė E.Z.. Nurodo, jog pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys yra E.Z. įpėdiniai. Po palikėjos mirties E.Z. turtu naudojosi ir faktiškai valdė pareiškėjas Č.Z. ir V.Z.. V.Z. yra išsikrausčiusi ir šiuo metu gyvena kitur.
Atsiliepimas
3. Suinteresuoti asmenys V.Z. ir V.Z. pateikė teismui atsiliepimus, kuriuose nurodo, kad sutinka, jog pareiškėjas priėmė E.Z. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir neprieštarauja, kad pareiškimas būtų patenkintas.
4. Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos E.Z. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį E.Z. paliktojo turto priėmimą valdyti ir nurodo, kad esant teismo įsitikinimui, pareiškimui neprieštarauja, prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra nedalyvaujant valstybės įmonės Turto banko atstovui.
5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 443 straipsnio 5 dalimi, bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, todėl teismo 2024 m. rugsėjo 23 d. nutartimi byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
6. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus mirties įrašo Nr. 585) nustatyta, kad palikėja E.Z. mirė (duomenys neskelbtini)Pateiktas į bylą santuokos liudijimas patvirtina, jog palikėja ir pareiškėjas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką. Pateikti į bylą gimimo liudijimai nurodo, jog sutuoktiniams (duomenys neskelbtini) gimė dukra V.Z., o (duomenys neskelbtini) gimė dukra V.Z. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, pareiškėjui ir E.Z. nuosavybės teise, pirkimo – pardavimo sutarties pagrindu, priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)bei pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini)
Dėl reikalavimo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą
7. Pareiškėjas Č.Z. pareiškime prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės E.Z. palikimą, faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti ir naudoti.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį atsiradęs palikimas gali būti priimtas pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
9. Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.
10. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad asmuo, grindžiantis savo reikalavimą – palikimo priėmimą faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad jis, kaip įpėdinis, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ir pradėjo valdyti palikėjo turtą kaip savo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016). Aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valios priimti palikimą tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko. Tokie įpėdinio veiksmai patvirtina, kad jis aktyviai dalyvauja priimant palikimą, kaip palikimo savininkas visą palikimą užvaldo ar pasidalija jį su kitais įpėdiniais, gaudamas dalį daiktų, kad ir nors vieną iš jų. Aktyvūs palikimo priėmimo veiksmai gali būti atlikti su visu palikimu arba dalimi palikimą sudarančių daiktų, net ir su vienu daiktu. Nustatant šią aplinkybę reikia įvertinti įrodymus, kokį konkretų turtą pareiškėjas užvaldė po palikėjo mirties, ar šis turtas sudaro palikimo dalį, ar turtu pareiškėjas naudojosi kaip savo nuosavybe (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
11. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Taigi, faktinis paveldimo turto valdymas sukelia teisines pasekmes, nes įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą. Laikoma, kad įpėdinis priėmė palikimą faktiniu valdymu, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu turtu. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).
12. Pirmiau šiame sprendime nurodyta, kad E.Z. mirė būdama ištekėjusi už pareiškėjo Č.Z. sutuoktiniai turėjo dvi dukras: V. ir V.Z.. Remiantis Nekilnojamojo turto registro išrašu, E.Z. ir pareiškėjui Č.Z. nuosavybės teise priklausė žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini )bei pastatas – gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini). Po E.Z. mirties palikėjos dukros (paveldėtojos) dėl motinos palikimo priėmimo bei dėl palikimo atsisakymo nesikreipė, abi paveldėtojos laikė, jog palikėjos turtas turėtų priklausyti tėvui (pareiškėjui) Č.Z. Palikėjos teikdamos atsiliepimus teismui nurodė, jog pateiktam pareiškimui neprieštarauja ir sutinka, kad pareiškėjas priėmė E.Z. palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
13. Palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais, o nesant pirmos ir antros eilės įpėdinių, sutuoktinis paveldi visą palikimą (CK 5.13 straipsnis). Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą bei bylos aplinkybes, nustatytina, jog pareiškėjas yra palikėjos E.Z. palikimo paveldėtojas.
14. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdiniai pradėję valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu, laikomi priėmusiais visą palikimą.
15. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties, priėmė jam pagal įstatymą tenkantį palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Palikimo priėmimo faktą patvirtina į bylą pateikta Vilniau rajono savivaldybės administracijos Zujūnų seniūnijos pažyma apie patalpoje ar pastate gyvenamąją vietą deklaravusius asmenis Nr. (2024-127-PS)-82, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas nuo 2017 m. sausio 23 d. deklaravo savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Iš byloje pateiktų apmokėjimo kvitų už komunalines ir kitas teikiamas paslaugas objektui matyti, jog pareiškėjas tvarko turtą, moka mokesčius bei nurodytu turtu naudojasi. Byloje pateikti įrodymai pakankami daryti tikėtiną išvadą, jog palikėjas iki ir po sutuoktinės E.Z. mirties turtinį vienetą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius, vykdė prievoles, mokėjo už teikiamas objektui paslaugas, naudojo kaip savo, rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.
16. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo pareiškimas tenkinamas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį mirus sutuoktinei E.Z., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
17. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad pareiškėjas po sutuoktinės E.Z. mirties priėmė palikimą, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais motyvais, teismas sprendžia, kad pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260 straipsniu, 270 straipsniu, 279 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo Č.Z. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Č.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), po savo sutuoktinės E.Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant pareiškėjui Č.Z. įgyvendinti paveldėjimo teisę.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.