Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, veikiantis Vilniaus apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 62³ straipsnio 2 dalis),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-31871-987/2025 pagal pareiškėjo A. G. skundą dėl antstolės J. B. veiksmų, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

5. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų ir (ar) pagrindo peržengti atskirojo skundo ribas nenustatyta (CPK 320 straipsnis, 338 straipsnis).

7. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

8. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolės J. B. žinioje yra vykdomoji byla Nr. 0018/13/00776, pradėta pagal 2013 m. kovo 21 d. Vilniaus apygardos teismo vykdomąjį raštą Nr. 1-250/2012 dėl 4 928,46 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. G. išieškotojai Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Vykdomasis dokumentas išduotas pagal Vilniaus apygardos teismo 2012 m. balandžio 2 d. teismo baudžiamąjį įsakymą.

10. Antstolė 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu Nr. S-25-18-18496 atsisakė tenkinti pareiškėjo A. G. prašymą nutraukti vykdomosios bylos vykdymą suėjus vykdomojo dokumento vykdymo senaties 10 metų terminui, kadangi įstatymas nenumato pradėto vykdyti nuosprendžio (baudžiamojo teismo įsakymo) įvykdymo pabaigos termino.

11. Pareiškėjas su antstolės 2025 m. liepos 2 d. patvarkymu nesutinka, skundu dėl antstolio veiksmų prašė antstolės patvarkymą panaikinti ir nutraukti vykdomąją bylą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartimi pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų netenkintas.

Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

12. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo nutartimi nesutinka, nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog vykdymas pradėtas laiku ir todėl senatis nepasibaigė, laikosi pozicijos, kad toks aiškinimas iškreipia BK 96 straipsnio esmę.

13. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, su apelianto atskirojo skundo argumentais sutikti neturi pagrindo. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, jog BK 96 straipsnio nuostatos, kuriomis remiasi apeliantas, reglamentuoja apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminus, t. y. terminus, per kuriuos apkaltinamasis nuosprendis turi būti pateiktas vykdyti (žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2025 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-71-823/2025, 40 punktas). Pagal BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktį, apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 342 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įsiteisėjusį nuosprendį pateikia vykdyti jį priėmęs teismas ne vėliau kaip per tris dienas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo arba nuo bylos grąžinimo iš apeliacinės instancijos teismo dienos. Nuosprendžiai dėl baudos priverstinio išieškojimo perduodami vykdyti antstoliams (BPK 342 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Pagal BPK 352 straipsnio 2 dalį, jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 8 straipsnio 4 dalis numato, kad priverstinio baudos išieškojimo tvarka nustatyta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse.

14. Taigi aptartos teisės normos nenumato ir neįtvirtina specialios tvarkos ar nuostatų, leidžiančių manyti, kad baudos, kaip bausmės, išieškojimo veiksmai vykdymo procese vykdomi kita, ne CPK nustatyta tvarka. CPK nuostatos, reglamentuojančios piniginių lėšų išieškojimą, termino, per kurį piniginės lėšos iš skolininko turi būti išieškotos išieškotojui, nenumato, tai teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Iš vykdomosios bylos duomenų matyti, jog vykdomasis raštas, kurio pagrindu antstolė atlieka vykdymo veiksmus, išduotas 2013 m. kovo 21 d., vykdymo veiksmai pradėti (vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti) 2013 m. rugpjūčio 26 d., o teismo procesinis sprendimas (teismo baudžiamasis įsakymas), kurio priverstiniam vykdymui išduotas vykdomasis dokumentas, įsiteisėjo 2012 m. liepos 27 d. Esant tokioms aplinkybėms, priešingai, nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nuosprendis, kurio pagrindu išduotas vykdomasis dokumentas, buvo pradėtas vykdyti nepraleidus išieškojimo senaties termino, kuris skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio priverstinio vykdymo pradžios, t. y. pateikimo vykdyti antstoliui (BK 96 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunktis, 2 dalis, CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 606 straipsnis).

15. BK 96 straipsnio 1 dalies b dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jeigu jis nebuvo įvykdytas per trejus metus, kai paskirta ne laisvės atėmimo bausmė, arba kai paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija dvejų metų. Apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki nuosprendžio vykdymo pradžios (BK 96 straipsnio 2 dalis). Jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja ir atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Tačiau nuosprendis negali būti vykdomas, jeigu po jo įsiteisėjimo dienos praėjo penkiolika metų (BK 96 straipsnio 3 dalis).

16. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, jog jo byloje antstolė per daugelį metų atliko tik duomenų patikrinimus ir patvarkymus, bet nesiėmė realių turto paieškos ar priverstinio išieškojimo priemonių, todėl vykdymas faktiškai buvo imituojamas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra subjektyvus pareiškėjo antstolio veiksmų įvertinimas ir nekeičia pirmosios instancijos teismo išdėstyto nustatytų aplinkybių įvertinimo dėl pagrindo nutraukti vykdymo veiksmus buvimo (nebuvimo), kadangi aplinkybė, jog priverstinis vykdymo procesas trunka ilgą laiką ir nėra itin rezultatyvus, pati savaime nėra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą. Šiuo atveju pareiškėjas vengia mokėti teismo paskirtą baudą nemoka, o BK 96 straipsnio 3 dalyje numatytas apkaltinamojo nuosprendžio vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

17. CPK 629 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad vykdomoji byla nutraukiama, jeigu šiam išieškojimui pasibaigė įstatymų nustatytas išieškojimo senaties terminas. Šiuo atveju tokios aplinkybės byloje nenustatytos.

18. Apeliantas, be kita ko, teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nurodo, kad antstolis turėjo pagrįsti savo veiksmų teisėtumą, tačiau teismas nepagrįstai perkėlė įrodinėjimo pareigą pareiškėjui ir tai yra esminis procesinės teisės normų pažeidimas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą nutartį, nes teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio veiksmų, privalo gauti vykdomąją bylą ir įvertinti antstolio veiksmų teisėtumą, tačiau pirmosios instancijos teismas šią pareigą pažeidė.

19. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su civilinės bylos medžiaga, šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Pažymėtina, jog priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismui kartu su pareiškėjo skundu ir antstolės patvarkymu šio skundo netenkinti buvo pateikta vykdomosios bylos Nr. 0018/13/00776 medžiaga – vykdomoji byla. Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog ginčo klausimui išnagrinėti pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino vykdomosios bylos duomenis. Aplinkybė, jog apeliantas nesutinka su teismo atliktu įrodymų vertinimu, juos interpretuoja kitaip, nesutinka su teismo išvadomis, nesudaro pagrindo konstatuoti įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų pažeidimą.

20. Pažymėtina ir tai, kad vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų, reglamentuojamas CPK V dalies „Ypatingoji teisena“ XXXI skyriaus „Bylos dėl antstolių ir notarinių veiksmų“ normų. Suinteresuotam asmeniui pasirinkus šį savo pažeistų teisių gynybos būdą, bylos nagrinėjimo dalyką sudaro skunde nurodytų antstolio procesinių veiksmų teisėtumo vertinimas. Patenkinęs skundą, teismas antstolio veiksmą panaikina arba antstolį įpareigoja veiksmą atlikti (CPK 513 straipsnio 1 dalis). Šios kategorijos bylose taip pat taikomos bendrosios įrodymus ir įrodinėjimą reglamentuojančios taisyklės, t. y. šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Šiuo atveju pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolės patvarkymo, kuriuo atsisakyta tenkinti prašymą nutraukti vykdomąją bylą suėjus senačiai. Taigi būtent šių antstolės veiksmų teisėtumo vertinimas sudarė bylos dalyką ir pirmosios instancijos teismas vertino antstolės procesinių veiksmų – atsisakymo nutraukti vykdomąją bylą – teisėtumą ir dėl to pasisakė. Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas pareiškėjo įvardytų antstolės atliktų procesinių veiksmų teisėtumą įvertino netinkamai ar padarė apelianto nurodomus proceso teisės normų pažeidimus.

21. Taigi, įvertinęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog, priešingai nei tvirtina apeliantas, šiuo atveju pagrindo taikyti senatį ir dėl to nutraukti vykdomąją bylą nėra, todėl tiek antstolė, tiek pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolės veiksmų.

22. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

Dėl bylos procesinės baigties

23. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, tinkamai nustatė reikšmingas byloje aplinkybes, teisingai taikė civilinio proceso teisės normas, reglamentuojančias vykdomosios bylos nutraukimą, bei bendruosius civilinio ir baudžiamojo proceso principus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, jos panaikinti nėra teisinio pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.