Tauragės apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Z. J. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje akcinė bendrovė SEB bankas, valstybės įmonė „Turto bankas“, M. J., N. J..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

5. Suinteresuoto asmens M. J. įstatyminė atstovė N. J. atsiliepimo į patikslintą pareiškimą nepateikė. Procesiniai dokumentai jai įteikti tinkamai Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – juos įteikiant asmeniškai.

Motyvuojamoji dalis

6. Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkinamas.

7. Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Tačiau, tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti įstatyme nurodytu būdu ir per įstatymo nustatytą terminą. Priimtas palikimas laikomas priklausančiu įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo dienos.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalį palikimas gali būti priimtas faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus pareiškimą apie palikimo priėmimą notarui. Šie veiksmai turi būti atlikti per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

9. Tuo atveju, jei įpėdinis nesikreipė į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais priėmė palikimą, kurį, be kita ko, sudaro nekilnojamieji ir (ar) registruotini kilnojamieji daiktai, palikimo priėmimo faktas nustatomas teismo tvarka (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

10. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-12-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2009-11-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2016-03-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016, 18, 19 punktai). Įpėdinio aktyvūs veiksmai, kurie sudaro pagrindą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad palikimas priimtas faktiškai pradėjus valdyti turtą, gali būti palikimą sudarančių daiktų paėmimas ir naudojimas kaip savininko.

11. Pareiškėjos teigimu, ji po sūnaus K. J. mirties likusį palikimą priėmė, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

12. Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Taigi pareiškėjo žodiniai ir rašytiniai paaiškinimai civilinėje byloje dėl juridinę reikšmę turinčio fakto apie palikimo priėmimą nustatymo yra įstatymo nustatyta įrodinėjimo priemonė (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 186 straipsnis).

13. Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjos paaiškinimus dėl palikimo priėmimo reikia vadovautis tuo, kad pareiškėja turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jos paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes tokia yra įstatymu nustatyta paveldėjimo įforminimo tvarka ir kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento.

14. Pareiškėja nėra pažeidusi įstatymo reikalavimų, kadangi priimti palikimą faktiniais veiksmais yra teisėta, tik reikalaujama patikimai įrodyti faktą, kad atitinkami veiksmai buvo atlikti. Sprendžiant dėl suinteresuotumo reikia įvertinti, ar dėl šio fakto yra daugiau suinteresuotų asmenų, ar pareiškėjos prašymui yra prieštaraujama, ar dėl faktinių aplinkybių kyla ginčas, ar teikiami įrodymai, kurie ginčytų pareiškėjos nurodomus faktus. Jeigu pareiškėjos pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjos parodymai dėl palikimo priėmimo gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjos paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami palikimo priėmimo faktiškai pradėjus valdyti paveldimą turtą faktinei aplinkybei nustatyti.

15. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad K. J., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai yra Z. J. ir E. J.. K. J. ir N. J. (duomenys neskelbtini) Šilutės rajono savivaldybės civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) įregistravo santuoką. Pareiškėjos teigimu, K. J. ir N. J. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus M. J.. Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) santuokos nutraukimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), K. J. ir N. J. santuoka nutraukta (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) K. J. mirė. VĮ Registrų centras duomenimis, K. J. vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra. VĮ „Regitra“ 2023-12-20 pažymoje apie transporto priemones Nr. S-17791 nurodyta, kad K. J. savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių. Akcinės bendrovės SEB bankas duomenimis, K. J. kaupė lėšas II pakopos pensijų kaupime ir 2022-01-01 – 2022-12-31 ataskaitinio laikotarpio pabaigoje buvo sukaupta 1917,08 Eur.

16. Bylos medžiaga nustatyta, kad visą laikotarpį nuo K. J. mirties jokie kiti potencialūs įpėdiniai neginčijo aplinkybės, kad Z. J. pradėjo mirusiojo turtą valdyti kaip savo iš karto po palikėjo mirties, priimdama jo namų apyvokos daiktus, taip pat jokie kiti potencialūs įpėdiniai nepareiškė prieštaravimų dėl Z. J. teisės paveldėti K. J. turtą, pradėjus faktiškai jį valdyti, nepraleidus įstatyme nustatyto 3 mėnesių termino nuo palikimo atsiradimo.

17. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, atsižvelgdamas į pareiškėjos nurodytas aplinkybes, šias aplinkybes patvirtinančius duomenis, konstatuoja, kad po K. J. mirties (duomenys neskelbtini) jo mama Z. J. priėmė jo palikimą, pradėjusi faktiškai jį valdyti (CK 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 176 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 8 punktas).

18. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas tenkina pareiškėjos pareiškimą ir nustato juridinę reikšmę turintį faktą.

19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismas, spręsdamas palikimo priėmimo fakto nustatymo klausimą, neturi aiškintis ir įvardyti palikto turto kiekio, jo dalių ir vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2007). Kai nėra įpėdinių ginčo, šiuos klausimus išsprendžia notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445, 448 straipsniais,

nusprendžia:

patenkinti pareiškėjos Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja Z. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus K. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) atsiradusį palikimą priėmė ir jį valdo

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įgyvendinti pareiškėjos paveldėjimo teisę.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.