- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-12
- Bylos Nr.
- 2A-2252-653/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-24900-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jelena Šiškina
- Ieškovas
- AB „Lietuvos dujos“
- Atsakovas
- I. G.
- Kategorijos
- 44.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ir atsakovės I. G. apeliacinius skundus dėl 2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei I. G. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė
Ginčo esmė
ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 6378,97 Lt žalos atlyginimo, metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško skolos apmokėjimo, 191,00 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Nurodė, kad su atsakove 2007-04-02 buvo sudaryta Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurią ieškovas tiekė atsakovei dujas. Vykdant 2012-11-28 eilinę dujų skaitiklio patikrą adresu (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta, kad pažeista dujų skaitiklio gamyklinė plomba. Nustatytų pažeidimų visuma leidžia daryti išvadą, kad buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Žalos dydis apskaičiuotas už laikotarpį nuo paskutinio dujų vartojimo patikrinimo, t.y. nuo 2012-07-24, iki dujų kiekio matavimo priemonės pakeitimo 2012-12-05.
Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ekspertizės metu nustatyta, jog švininė plomba yra aukštos kokybės ir nepažeista, tik dėl to, kad nebuvo pateiktas pavyzdys, buvo neįmanoma objektyviai įvertinti ekspertizei pateikto skaitiklio švininės plombos atitiktį originaliai gamyklinei plombai. Integralinio skaičiavimo mechanizmo pažeidimai galėjo būti padaryti skaitiklį gaminant ir jį plombuojant. Dujų katilo, pagal kurį buvo apskaičiuota ir nustatyta ieškovui padaryta žala, atsakovė nenaudoja daugiau kaip tris metus, kadangi atsakovės šeima šildosi naujai pastatytu kietojo kuro katilu. Nustatytos aplinkybės, kad buvo nubrozdinti išoriniai dujų skaitiklio rėmai bei, kad buvo nubrozdinti vidiniai dujų skaitiklio skaičių mechanizmai, neįrodo, kad dujų skaitiklis buvo sugadintas ar rodmenys buvo pakeisti. Be to, iš atliktos ekspertizės matyti, kad techniškai neįmanoma pakeisti skaitiklių rodmenis jo neišardžius, o išardytas skaitiklis tampa netinkamas naudoti. Ieškovas elgėsi aplaidžiai nepateikdamas ekspertizei plombų pavyzdžių. Ekspertizės akte nenurodyta, kad dujų skaitiklio duomenys yra pakeisti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendimu nusprendė ieškinį tenkino iš dalies: priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“ 3721,28 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 3721,28 Lt sumą nuo 2013-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 112,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovės I. G.. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Teismas nustatė, kad atsakovė I. G. asmeninės nuosavybės teise valdo 374,46 kv.m. bendro ploto gyvenamąjį namą (duomenys neskelbtini). Šalys 2007-04-02 sudarė Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį Nr.11972610 dėl dujų tiekimo ir vartojimo buitinėms reikmėms.
Atliekant dujų skaitiklio patikrinimą ieškovo darbuotoja 2012-11-28 surašė Buitinio vartotojo dujų apskaitos patikrinimo (perplombavimo) aktą, kuriame fiksavo, kad dujų skaitiklio rodmuo yra 22111 m³, į pastabas įrašydama pastebėtas skaitiklio gamyklinės plombos pažeidimus, kad gamyklinė plomba nelygi, blikelis po gamykline plomba subliuškęs. Dujų skaitiklis 2012-12-05 pakeistas, dalyvaujant atsakovei bei surašant 2012-12-05 Vartotojo gamtinių dujų apskaitos patikrinimo bei dujų kiekio matavimo priemonių pakeitimo aktą, jame fiksuojant nuimto dujų skaitiklio rodmenis 22111 m³ bei skaitiklio išorės apžiūros rezultatus, kad pažeista skaitiklio integralinio mechanizmo plomba.
Atlikus 2013-01-23 ekspertizę, surašytas 2013-02-18 ekspertizės aktas Nr.4/13, kuriame užfiksuota, kad skaitiklis pateiktas užplombuotoje dėžėje, kad skaitiklio rodmenys 22111,51 m³. Nurodyta, kad ekspertizei pateikto skaitiklio plombos žymenų kokybė yra pakankamai aukšta, tačiau neturint detalaus gamyklinės plombos žymenų aprašymo neįmanoma objektyviai įvertinti skaitiklio švininės plombos atitiktį originaliai gamyklinei plombai. Ant integralinio skaičiavimo mechanizmo bloko plombavimo mazgo nustatyti pažeidimai: ant skaičiavimo mechanizmo bloko plombos tvirtinimo plastikinio ir metalinio kronšteinų matomos deformacijos; ant skaitiklio korpuso šalia švininės plombos matomi dažų dangos pažeidimai. Taip pat matomos deformacijos ant integralinio skaičiavimo mechanizmo bloko korpuso. Nuėmus skaičiavimo mechanizmo bloką, ekspertizę atlikę laboratorijos darbuotojai nustatė, kad ant integralinio skaičiavimo mechanizmo būgnelio rodančio dešimtis m³ vertes yra subraižymai ir deformacijos. Ekspertizės akte užfiksuoti skaitiklio pažeidimai aiškiai matomi ekspertizės metu padarytose nuotraukose. Ekspertizės aktu padarytos išvados, kad švininės plombos žymenys yra kokybiški, be detalaus gamyklinės plombos aprašymo neįmanoma objektyviai įvertinti plombos atitiktį originaliai gamyklinei plombai. Nustatyti pažeidimai ant integralinio skaičiavimo mechanizmo bloko plombavimo mazgo, korpuso bei skaičiavimo mechanizmo viduje ant būgnelio. Nustatytų pažeidimų visuma leidžia daryti išvadą, kad buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Ekspertizės aktu pažymima, kad kadangi ekspertizės metu skaitiklis buvo išardytas, jis netinkamas tolimesniam naudojimui.
Teismas konstatavo, kad atsakovės name įrengtas dujinis šildymo katilas, kurio naudojimui ir buvo sudaryta šalių 2007-04-02 Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartis (sutartyje nurodytas tik vienas gamtines dujas naudojantis buitinis prietaisas –dujinis šildymo katilas), yra sugedęs ir dėl to jo eksploatacija negalima. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad dujinis šildymo katilas sugedo 2009 metais, kaip teigia atsakovė ir teigė iki ieškovo kreipimosi į teismą, į bylą nepateikta. Bet aplinkybę, kad katilas yra neveikiantis nuo 2009 metų, netiesiogiai patvirtina tai, kad dujų skaitiklio rodmuo „22111 m³“ nesikeitė nuo 2009-04-30 iki 2012-12-05, kai dujų skaitiklis buvo nuimtas. Aplinkybė, kad dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30, ieškovui buvo gerai žinoma, nes būtent ieškovo atliekamų periodinių patikrinimų (2009-04-30, 2012-04-17, 2012-07-24, 2012-11-28) metu nuo 2009-04-30 buvo fiksuojamas nesikeičiantis skaitiklio rodmuo „22111 m³“. Ieškovas 2010-05-03 kreipėsi į teismą dėl skolos už sunaudotas dujas priteisimo iš atsakovės (Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo išnagrinėta civilinė byla Nr.L2-1205-816/2010, CPK 179 str. 3 d.), tačiau šio kreipimosi į teismą metu ieškovas nedarė prielaidų, kad atsakovė galimai neteisėtai vartoja dujas dėl to, kad dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30. Nuo 2009 metų nesikeičiantis dujų skaitiklio rodmuo, o taip pat ir skaitiklio korpuso bei jo gamyklinės plombos būklė ieškovo darbuotojams – tikrintojams nekėlė jokio susirūpinimo ar įtarimų dėl neteisėto dujų naudojimo. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad ieškovas tyrė ar analizavo ilgą nesinaudojimą dujomis atsakovės namo valdoje. Patikimų įrodymų, kurie leistų nustatyti skaitiklio korpuso ir skaičiavimo mechanizmo bloko plombos tvirtinimo kronšteinų pažeidimų laiką, nėra. Bet taip pat nėra pakankamai pagrįsta teigti, kad šie matomi skaitiklio pažeidimai atsirado laikotarpyje nuo 2012-07-24 patikrinimo iki 2012-11-28. Šie pažeidimai nenurodyti 2012-11-28 ir 2012-12-05 aktuose, nors pažeidimus galima aiškiai matyti ieškovo darytose nuotraukose (b.l. 44-48, 50-52). Teismas darė išvadą, kad pažeidimai negalėjo atsirasti laikotarpyje nuo 2012-07-24 iki 2012-11-28 ar iki 2012-12-05. Tikėtina, kad skaitiklio pažeidimai galėjo būti padaryti gerokai anksčiau nei pažeidimai buvo konstatuoti. Kadangi nustatyti dujų skaitiklio pažeidimai, todėl atsakomybė už skaitiklio pažeidimus tenka atsakovei net ir neturint tikslių duomenų apie skaitiklio pažeidimų padarymo aplinkybes bei laiką. Pripažindama akivaizdžius skaitiklio pažeidimus, atsakovė teigia, kad šie skaitiklio pažeidimai padaryti ne jos ir ne jos iniciatyva, kad skaitiklio pažeidimų atsiradimo aplinkybės jai nėra žinomos. Neturint pagrindo paneigti tokius atsakovės paaiškinimus, teismas minimus atsakovės paaiškinimus nevertino kaip šalinančius atsakovės atsakomybę už skaitiklio pažeidimus. Nenustačius, kad dujų skaitiklio pažeidimai padaryti pašalinių asmenų be atsakovės žinios, atsakovei tenka visiška atsakomybė už skaitiklio eksploatavimo saugumo neužtikrinimą. Atsakovė pažeidė sutartimi prisiimtą pareigą užtikrinti skaitiklio, buvusio įrengto prie jos namo valdos ribų, saugumą, priežiūrą, apsaugą nuo mechaninių pažeidimų, skaitiklio plombų neliečiamumą. Teismas atsižvelgė į tai, kad nustatyti akivaizdžiai matomi skaitiklio integralinio skaičiavimo mechanizmo bloko plombavimo mazgo pažeidimai. Jokie byloje surinkti įrodymai nepaneigia 2013-02-18 akte konstatuotų skaitiklio išorinių ir vidinių pažeidimų bei išvados apie bandymą nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis.
Ieškovas žalos dydį apskaičiavo vadovaudamasis Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklėmis, patvirtintomis LR Ūkio ministro 2002-02-05 įsakymu Nr.43 ( taisyklių 176 p.), taip pat Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašu, patvirtintu AB „Lietuvos dujos“ generalinio direktoriaus 2011-12-30 įsakymu Nr.1-118 (b.l. 54-62) ir šalių sutarties 10 p., suvartoto dujų kiekį apskaičiuojant už laikotarpį nuo paskutinio dujų vartojimo patikrinimo iki pažeidimo 2012-11-28 fiksavimo, t.y. nuo 2012-07-24 patikrinimo iki skaitiklio nuėmimo 2012-12-05, skaičiuojant pagal atsakovės name įrengtą dujinį šildymo katilo galingumą, taip apskaičiuojant 5315,35 Lt žalą už neteisėtai suvartotas dujas. Ieškovo rašytiniuose įrodymuose nėra nurodyta, dėl kokių atsakovės atsakomybę lengvinančių aplinkybių ieškovas taikė 0,4 koeficientą. Tačiau šio koeficiento taikymas atitiko atsakovės interesus, nes sumažino atsakovės turtinės atsakomybės dydį.
Ieškinį dėl žalos atlyginimo pripažįstant iš esmės pagrįstu ir teisėtu, teismas, įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes ir ieškovo elgesį per ilgą šalių sutarties vykdymo laikotarpį nuo 2009 m. iki dujų skaitiklio nuėmimo, daro išvadą, kad ieškovas, vykdydamas gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, nebuvo reikiamai atidus ir rūpestingas, nepakankamai bendradarbiavo su kita sutarties šalimi, nesiėmė tokių veiksmų ir pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis reikiamai protingas, atidus ir rūpestingas dujų tiekėjas, nes būdamas profesionalu ieškovas nesiėmė reikiamų protingų veiksmų tam, kad laiku nustatyti priežastis, dėl kurių atsakovės namo valdoje įrengto dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30, tokiais savo veiksmais akivaizdžiai prisiėmęs riziką dėl žalos atsiradimo ir jos padidėjimo. Ieškovo elgesys sutarties vykdymo metu, o taip pat aplinkybė, kad atsakovės name įrengtas dujinis šildymo prietaisas yra neveikiantis, suponavo teismo išvadą, kad būtina sumažinti atsakovės turtinę atsakomybę, pilnai atlyginant ieškovui 1063,61 Lt dydžio išlaidas dėl dujų skaitiklio pakeitimo, skaitiklio ekspertizės ir kitas išlaidas, įskaitant transporto išlaidas, tačiau mažinant 50 procentų prašomą priteisti iš atsakovės 5315,35 Lt žalą už neteisėtai suvartotas dujas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliantas AB „Lietuvos dujos“ apeliaciniu skundu prašė pirmosios instancijos teismo sprendimą dalyje dėl žalos sumažinimo panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Panaikinti sprendimo dalį dėl 600 Lt bylinėjimosi išlaidų iš ieškovo priteisimo, priteisti iš atsakovės žyminį mokestį už apeliacinį skundą.
Nurodė, kad ieškovui nėra nustatyta pareiga tirti ir analizuoti priežastis, dėl kurių vartotojas neišnaudojo gamtinėmis dujomis. Ieškovas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma, jog atsakovės dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30iki 2012-12-05. Tačiau, priešingai nei nustatė teismas, ieškovui ši aplinkybė kėlė įtarimų, jog gamtinės dujos naudojamos neteisėtai. Dėl to atsakovės dujų apskaitos sistema buvo tikrinama dažniau, nei įprastai atliekamas vartotojų patikrinimas – ne kartą per metus, o tris kartus per 2012 m.. Iki 2012-11-28 patikrinimo atsakovės dujų paskaitos sistemos pažeidimų nebuvo nustatyta. Taigi, ieškovas ėmėsi priemonių laiku nustatyti neteisėtą dujų vartojimą.
Teismas nepagrįstai darė išvadą, kad atsakovės dujų katilas neveikiantis nuo 2009 m., dėl ko pažeidimai buvo padaryti žymiai ankščiau nei buvo nustatyti. Atsakovė nei karto neinformavo ieškovo, jog jos dujų katilas neveikiantis, šių aplinkybių nenurodė ir 2013-06-04 paaiškinimuose ieškovui bei 2013-06-15 skunde ieškovo administracijai. Apie tai nurodė tik atsiliepime į ieškinį bei pateikė 2014 m. dujinio katilo defektinius aktus. Dėl to apeliantas mano, jog neįrodyta, jog dujinio katilo gedimas buvo 2009 m. Tai, kad nesikeitė skaitiklio rodmuo negali būti pakankamu įrodymu ieškovo atsakomybės sumažinimui. Ieškovas savo veiksmais negalėjo prisiimti rizikos dėl žalos atsiradimo. Priešingai, ieškovo atliekami dažnesni patikrinimai tiesiogiai įtakojo mažesnės žalos dydžio paskaičiavimą, t.y. už laikotarpį nuo paskutinio patikrinimo, t.y. nuo 2012-07-24. Jei ieškovas būtų tikrinęs apskaitos sistemą rečiau, pažeidimo laikotarpis būtų skaičiuojamas nuo paskutinio patikrinimo, t.y. nuo 2011-12-05, o tai padidintų žalos dydį. Be to, buvo atsižvelgta į atsakovės sunkią sveikatos būklę, dėl ko jai buvo pritaikytas 0,4 koeficientas, dėl ko atsakovei buvo sumažintas atsakomybės dydis. Teismas dar kartą sumažino žalos dydį nepagrįstai, neatsižvelgus į teismų praktiką taikant CK 6.251 str. 1 d.
Atsiliepimas
Atsakovė pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.
Šalies argumentai
Atsakovė I. G. taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašė panaikinti teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti. Nurodė, kad teismas ieškinį tenkino formaliais argumentais. Teismas netinkamai pritaikė įstatymo normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, sprendimas paremtas prielaidomis.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad 2004 m. pasirašant sutartį niekas dujų skaitiklio neatidarinėjo ir niekas netikrino vidinio dujų skaitiklio mechanizmo, ant kurio praėjus aštuoneriems metais buvo nustatyti nežymūs apibrozdinimai. Skaitiklis jau buvo nenaujas ir apibrozdintas. 2007 m. sutartyje taip pat nėra nurodyta, kad dujų skaitiklis buvo patikrintas. Atliekant 2012-11-28 patikrinimą, patikrinimo akte nurodyta, kad nelygus blikelis po plomba, bet kad plombos pažeistos – nenustatyta. Ieškovas nerūpestingai elgėsi ne nuo 2009 m., bet nuo 2004 m., nes perduodant nenaują skaitiklį atsakovei, įvertino tik išorines plombas, bet netikrino skaitiklio iš vidaus, neapžiūrėjo mechanizmo.
Teismas nesiaiškino aplinkybių ar iš viso buvo daryta intervencija ir kada. Nėra įrodyta, kad buvo pažeistos išorinės plombos.
Ieškovas, nepateikdamas gamyklinės plombos žymens aprašymo, eliminavo atsakovei galimybę įrodyti, jog ji intervencijos į skaitiklio skaičiavimo mechanizmą neatliko. Tokie ieškovo veiksmai turi būti vertinami ieškovo nenaudai, tuo labiau, kad būtent ieškovas turėjo pareigą įrodyti, kad plombos buvo pažeistos.
Teismo išvados dėl žalos nustatymo laikotarpio yra nepakankamai motyvuotos ir nepagrįstos faktinėmis aplinkybėmis, teismui nustačius, jog pažeidimai atsirado ne laikotarpiu nuo 2012-07-24 iki 2012-11-28 ar iki 2012-12-05.
Liko neįrodyta, jog integralinis skaičiavimo mechanizmas buvo pažeistas dėl atsakovės kaltės, neaišku kada tie pažeidimai galėjo atsirasti. Liko neaišku ar šie pažeidimai galėjo atsirasti iki pirminės dujų pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo, t.y. iki 2004-01-26, todėl nebuvo svarstytas klausimas dėl senaties terminų. Atsakovė klausimo dėl senaties nekėlė todėl, kad ieškovai buvo nurodę konkrečią datą kada jų manymu jiems buvo padaryta žala. Apeliantė prašo taikyti ieškinio senatį.
Ekspertizės akte buvo spėjama, kad buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis, bet taip ir nenustatyta, kad rodmenys buvo paveikti. Ieškovo atstovas negalėjo atsakyti į klausimus ar įmanoma iš esmės nepažeidus korpuso patekti į dujų skaitiklio vidų ir jį paveikti; ar įmanoma nepažeidus plombos pateikti į skaitiklio vidų ir jį paveikti ir kokiu tikslus iš išorės skaitikliai plombuojami švinine plomba.
Teismas paskaičiavo žalą pagal ieškovės taikomą metodiką, t.y. pagal registruotą dujinį katilą, nors teismas nustatė, kad jis buvo neveikiantis.
Teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė negalėjo dalyvauti ekspertizės atlikime dėl to, kad sunkiai sirgo.
Priteisdamas išlaidas už ekspertizę, teismas nevertino, kad ekspertizė buvo paskirta ieškovo iniciatyva, kad ekspertizė buvo neišsami ir netinkama, nes nebuvo pateiktas gamyklinės plombos žymens aprašymas. Apeliantė nesutinka, kad jai tenka pareiga atlyginti išlaidas už skaitiklio transportavimą, kelionės išlaidas.
Buvo pažeistas CPK 11 str., nes tesimo sprendimas atsakovei suprantama rusų kalba nebuvo atsiųstas, todėl ji negalėjo įsigilinti į sprendimo turinį.
Pažeidimų, numatytų Dujų pirkimo-pardavimo sutarties 10 p. bei ieškovo patvirtintame apraše nenustatyta.
Teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės sąlygas, kurias atitinka ieškovo, o ne atsakovės elgesys. Tai, kad atsakovė nesinaudojo dujomis patvirtina ir dujų išmetimo vamzdis išvestas į gatvės pusę priešais dujų skaitiklį, todėl atsakovas bet kada galėjo įsitikinti, kad atsakovė dujomis nesinaudojo. Šią aplinkybę patvirtino ir skaitiklį keitęs šaltkalvis.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovės apeliacinį skundą, kuriame prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Dėl atsakovės apeliacinio skundo
Apeliantė iš esmės nesutinka su įrodymų vertinimu, nustatant atsakovės prievolę atlyginti atsakovui žalą už neapskaitinį dujų vartojimą. Tarp šalių nėra ginčo dėl konkrečių nustatytų skaitiklio pažeidimų, bet atsakovas nesutinka su teismo nustatyta faktine aplinkybe, jog tokie pažeidimai sąlygojo neteisėtą gamtinių dujų vartojimą.
Įvertinus ekspertizės aktą, teismas konstatavo, jog nustatyti pažeidimai, tarp kurių – integralinio skaičiavimo mechanizmo bloko plombavimo mazgo nustatyti pažeidimai bei bloko korpuso matomos deformacijos (b.l. 67-70) yra akivaizdžiai matomi. Tokių pažeidimų pobūdis leidžia daryti išvadą, jog savaime be žmogaus įsikišimo tokie pažeidimai atsirasti negali. Duomenų, patvirtinančių, kad šie išoriniai pažeidimai buvo skaitiklio perdavimo ieškovei metu, apeliantė nepateikė, taip pat apie juos ir vėliau nepranešė ieškovui. Dėl to apeliantės argumentai apie skaitiklio pažeidimų buvimą jo perdavimo metu, atmestini kaip neįrodyti.
Ekspertizės akto išvada, jog buvo bandymas nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis, buvo grindžiama ne vien integralinio skaičiavimo vidinio mechanizmo būgnelio pažeidimais, bet visų nustatytų pažeidimų visuma. Įrodymų paneigiančių šias išvadas apeliantė nepateikė. Taip pat nėra paneigti ieškovo paaiškinimai bei liudytojo V. L. parodymai, jog skaitiklio rodmenų stabdymas įmanomas net ir nepažeidus gamyklinės plombos, pagalbinėmis priemonėmis atitraukiant integralinį skaičiavimo mechanizmą. Pažymėtina ir tai, kad ir ekspertų išvadai apie bandymą paveikti skaitiklio rodmenis taip pat užteko konstatuoti nustatytų pažeidimų visumą. Dėl to apeliantės argumentai apie nepažeistą skaitiklio plombą atmestini kaip neturintys esminės reikšmės ginčo išsprendimui, nes nepaneigia fakto apie galimą neapskaitinį dujų vartojimą.
Kaip buvo minėta, teismas vadovavosi rašytiniu įrodymu - ekspertizės aktu, kuris nėra paneigtas kitais įrodymais, ir pagrįstai darė išvadą apie bandymą nesankcionuotai paveikti skaitiklio rodmenis. Tokios aplinkybės patvirtina neteisėtą poveikį skaitiklio mechanizmui. Dėl to atmestinas apeliantės argumentas, jog teismas nesiaiškino ar buvo daryta intervencija. Nagrinėjamu atveju nėra svarbu tiksliai nustatyti kada konkrečiai buvo darytas poveikis skaitiklio skaičiavimo mechanizmui, nes, esant nustatytam faktui apie skaitiklio pažeidimus ir bandymą paveikti skaitiklio mechanizmą, atsakovei tenka pareiga atsakyti už skaitiklio pažeidimus. Pritartina ieškovui, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu atveju atsakovės kaltė yra preziumuojama ir šioje byloje atsakovė minėtos prezumpcijos nepaneigė.
Teismo nustatytas žalos apskaičiavimo laikotarpis atitinka teisės aktus, kuriais vadovavosi pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, todėl apeliantės argumentas, kad teismo išvados dėl žalos nustatymo laikotarpio yra nepakankamai motyvuotos ir nepagrįstos, atmestinas.
LR CPK draudžia apeliacinį skundą grįsti aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde negalima kelti naujų reikalavimų (CPK 306 str. 2 d., 312 str.). Kadangi atsakovė pirmosios instancijos teisme neprašė taikyti ieškinio senaties terminą, todėl toks reikalavimas negali būti reiškiamas ir apeliacinės instancijos teisme. Be to, nagrinėjant bylą atsakovė nurodė, jog jos dujinis katilas neveikė nuo 2009 m., todėl, atsikertant į ieškinį atsakovė galėjo netrukdomai naudotis savo procesinėmis teisėmis, tuo labiau, kad ieškinio senaties taikymas priklauso tik nuo atsakovės valios (CK 1.126 str. 2 d.).
Pritartina ieškovo pozicijai, kad byloje nėra duomenų kada konkrečiai sugedo ieškovės dujinis katilas, nes apie tai atsakovė neinformavo ieškovo nei 2009 m., nei vėliau, šią aplinkybę nurodė tik atsiliepime į ieškinį; dujinio katilo defektinis aktas surašytas 2014-02-13, o kitas yra be datos, taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad dujinis katilas yra atjungtas nuo dujotiekio ir kada įvyko atjungimas, tokių aplinkybių nepatvirtino ir liudytojas. Taigi, atsakovė neįrodė, jog neturėjo galimybės naudotis ir nesinaudojo gamtinėmis dujomis dėl katilo gedimo nuo 2009 m. Pažymėtina ir tai, kad fakto apie nesinaudojimą dujomis atsakovė nenurodė ir nagrinėjant civilinę bylą Nr. L2-1205-813/2010 dėl skolos išieškojimo (prijungta prie šios bylos); šią aplinkybę atsakovė nurodė tik 2013 m., kai sužinojo apie ieškovo reikalavimą atlyginti žalą (b.l. 78-80, 72).
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš atsakovės ekspertizės ir kitas su pažeidimo tyrimu susijusias išlaidas, nes tokių išlaidų atlyginimą numato Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 169 p., Akcinei bendrovei „Lietuvos dujos“ padarytos žalos dėl neteisėto gamtinių dujų vartojimo ar dujų sistemos pažeidimo nustatymo ir išieškojimo tvarkos aprašo 21 p., 26.7.3 p. Tai, kad atsakovė nedalyvavo atliekant ekspertizę neįrodo bylai reikšmingų aplinkybių, tuo labiau, kad toks dalyvavimas nėra būtinas, o apie ekspertizės atlikimo datą ir vietą atsakovei buvo pranešta.
Iš teismo sprendimo ir pažymos apie teismo posėdžio eigą matyti, kad nagrinėjant bylą dalyvavo vertėja, be to, atsakovę atstovavo advokatas, todėl atmestinas argumentas, jog buvo pažeistas CPK 11 str. proceso kalbos principas. Be to, bylos duomenimis atsakovės atstovas dalyvavo sprendimo paskelbimo metu (b.l. 151) ir sprendimo kopija buvo išsiųsta šalims (b.l. 152). Atsakovė yra LR pilietė, ji pateikė ir pasirašė apeliacinį skundą lietuvių kalba, apeliacinį skundą parengė advokatas, todėl atmestinas argumentas, jog teismo sprendimas turėjo būti išverstas atsakovei į rusų kalbą ir kad ji negalėjo įsigilinti į sprendimo turinį.
Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad atsakovei šiuo atveju atsiranda civilinė atsakomybė, nustačius konkrečius skaitiklio pažeidimus. Tokios atsakomybės taikymą sąlygoja atsakovės pareigų, numatytų CK 6.387 str. 1 d., Gamtinių dujų perdavimo, paskirstymo, laikymo ir tiekimo taisyklių 121.3 p., šalių 2007-04-02 sudarytos Gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutarties 4.3 p. pažeidimas.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, todėl jų nepakartoja, o atsakovės apeliacinio skundo netenkina dėl aukščiau nurodytų motyvų.
Dėl ieškovo apeliacinio skundo
Apeliantas iš esmės nesutinka su teismo sprendimu dalyje, kuria teismas sumažino žalos dydį, konstatuodamas atsakovo nerūpestingumą, vykdant bendradarbiavimo pareigą, siekiant nustatyti priežastis, dėl kurių atsakovės namo valdoje įrengto dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30 bei atsižvelgus į tai, kad atsakovės name įrengtas dujinis šildymo prietaisas yra neveikiantis. Apeliantas neginčija aplinkybės, kad jam buvo žinoma, jog atsakovės dujų skaitiklio rodmuo nesikeitė nuo 2009-04-30.
Pritartina apelianto argumentui, kad ieškovui nėra nustatyta pareigos aiškintis kodėl vartotojai nesinaudojo gamtinėmis dujomis. Tačiau, sprendžiant dėl ieškovo rūpestingumo, svarbu nustatyti kokių veiksmų jis ėmėsi, siekiant sumažinti žalą, esant įtarimui, kad gamtinės dujos nuo 2009 m. galėjo būti naudojamos neteisėtai.
Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad šiuo atveju ieškovo veiksmus galima vertinti kaip nekankamai rūpestingus, atsižvelgus į tai, kad skaitiklio patikrinimai, esant nesikeičiantiems skaitiklio rodmenims nuo 2009 m., prasidėjo tik 2012 m. kuomet ir buvo nustatyti skaitiklio pažeidimai.
Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad žalos dydis apskaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos ir negali būti ilgesnis kaip vieneri metai, į tai, kad 2012 m. patikrinimai buvo atliekami dažniau nei vieną kartą per metus, kas sąlygojo mažesnį žalos dydžio nustatymą (nuo 2012-07-24 iki 2012-12-05), darytina išvada, kad minėti atsakovo nerūpestingi veiksmai nėra susiję su prašomu priteisti žalos dydžiu, bet tik apribojo paties ieškovo galimybes visiškai kompensuoti nuostolius, jei jie butų padaryti ankščiau, nei nustatytas pažeidimas. Be to, dėl auščiau minėtų motyvų, nurodytų nagrinėjant atsakovės apeliacinį skundą, pritartina ieškovo argumentams, kad byloje neįrodyta, jog dujinio katilo gedimas buvo 2009 m. Atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovas savo valia pritaikė 0,4 koeficientą, dėl ko atsakovei papildomai buvo sumažintas žalos dydis. Dėl išdėstyto darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė materialinės teisės normas, sumažindamas žalos dydį, todėl sprendimas keičiamas toje dalyje, kurioje ieškinys buvo atmestas.
Keičiant teismo sprendimą, naikintina sprendimo dalis, kuria iš ieškovo atsakovo naudai buvo priteista 600 Lt bylinėjimosi išlaidų ir ieškinį patenkinus visiškai atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos; taip pat iš atsakovės ieškovo naudai priteista 191 Lt žyminio mokesčio suma. Taip pat, patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, iš atsakovės apelianto naudai priteisinta 80 Lt jo sumokėto žyminio mokesčio (b.l. 158).
Rezoliucinė dalis
nutarė
2014-11-06 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“ 6378,97 Lt žalos atlyginimo ir 191 Lt bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės I. G..
Priteisti ieškovui AB „Lietuvos dujos“ metines 5 procentų dydžio palūkanas už priteistą 6378,97 Lt sumą nuo 2013-07-29 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakovės I. G..
Priteisti iš atsakovės I. G. 11,00 Lt (vienuolika litų) bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660.
Priteisti iš atsakovės I. G. apelianto AB „Lietuvos dujos“ naudai 80 Lt apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.