Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Rima Šimbelytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų I. P. ir K. P. skundą suinteresuotam asmeniui E. V. dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškėjų skundas atmestinas, byla dalyje nutrauktina.

6. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (CPK 634 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Antstolis vykdymo procese privalo veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus, bet koks veikimas viršijant kompetenciją (ultra vires) vertinamas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas. Nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų ir vertindamas antstolio veiksmų teisėtumą, teismas turi įvertinti, ar, atlikdamas konkretų procesinį veiksmą, antstolis laikėsi įstatymo nuostatų, ar, spręsdamas jo diskrecijai tenkantį klausimą, atsižvelgė į teisėtus šalių interesus ir atliekamo procesinio veiksmo padarinius.

7. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad antstolis Andrius Bespalovas vykdo vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Panevėžio miesto 9-ojo notarų biuro notarės Rūtos Rastenienės 2024 m. gruodžio 20 d. išduotą vykdomąjį įrašą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), dėl 252 000,00 Eur skolos bei 6 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš V. P. įpėdinių: K. P. ir I. P., išieškotojos E. V. naudai (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 1-7). Antstolis, vadovaudamasis CPK 651 straipsniu patikrinęs ir nustatęs, kad nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti, 2024 m. gruodžio 20 d. surašė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl vykdomojo dokumento priėmimo vykdyti (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 8-9). 2024 m. gruodžio 20 d. raginimais Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis skolininkus I. P. ir K. P. paragino per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos sumokėti susidariusią 253 244,17 Eur dydžio skolą (iš jų 252 000,00 Eur solidari nesumokėta vekselio suma, 1 244,17 Eur solidarios išlaidos notarui), 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo 252 000,00 Eur skaičiuojamas nuo 2024 m. gruodžio 13 d. ir 342,41 Eur vykdymo išlaidų bei informavo skolininkus, jog neįvykdžius raginime nurodytų veiksmų nustatytu terminu, bus taikomos CPK 624 straipsnyje nurodytos priverstinio vykdymo priemonės (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 10-11, 12-13). Atsižvelgiant į tai, kad skolos suma yra pakankamai didelė, o skolininkai siekdami išvengti prievolės įvykdymo gali turimą turtą paslėpti, realizuoti ar pan., antstolis vadovaudamasis CPK 658 straipsnio 2 dalimi, 2024 m. gruodžio 23 d. priėmė patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) ir areštavo paveldėta skolininkams priklausantį turtą (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) l. 45). Su raginimais įvykdyti sprendimą ir antstolio priimtu patvarkymu dėl turto arešto pareiškėjai nesutinka, prašo juos panaikinti kaip neteisėtus ir nepagrįstus.

Dėl skundžiamų raginimų įvykdyti sprendimą

8. Vadovaujantis CPK 651 straipsniu, antstolis gavęs vykdyti vykdomąjį dokumentą, per 3 darbo dienas, o skubaus vykdymo atvejais – nedelsdamas patikrina, ar nėra akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdymo veiksmams pradėti. Jeigu yra kliūčių vykdomąjį dokumentą priimti vykdyti, antstolis savo patvarkymu atsisako priimti jį vykdyti ir grąžina jį pateikusiam asmeniui, nurodydamas grąžinimo priežastis. Kaip minėta, antstolis, nenustatęs akivaizdžių kliūčių vykdomajam dokumentui priimti ir vykdyti, 2024 m. gruodžio 20 d. priėmė patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjai priimto patvarkymo neskundžia, nenurodė jokių CPK 651 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų akivaizdžių kliūčių, sudarančių pagrindą atsisakyti priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, tokių nenustatė ir teismas.

9. Pagal bendrąją taisyklę vykdymo veiksmai prasideda nuo raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo skolininkui. Kaip minėta, antstolis, priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti, 2024 m. gruodžio 20 d. surašė raginimus įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) ir išsiuntė juos skolininkams.

10. Raginimas įvykdyti sprendimą yra procesinis dokumentas, kuriuo antstolis praneša skolininkui apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodyti veiksmai per antstolio nustatytą terminą nebus įvykdyti, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (CPK 655 straipsnio 1 dalis). Taip skolininkas yra informuojamas apie pradėtą vykdymo procesą, kartu suteikiant jam galimybę per nustatytą terminą įvykdyti reikalavimą ir išvengti priverstinio vykdymo priemonių bei jų lemiamų papildomų išlaidų. Šios normos reikalavimo vykdymas yra viena iš skolininko teisių ir teisėtų interesų garantijos formų, nes skolininkui, nors ir žinančiam, kad dėl jo yra priimtas sprendimas, turintis įpareigojamojo ar draudžiamojo pobūdžio elementų, pranešama apie tai, kad yra pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas ir kad, jeigu šiame dokumente nurodytų veiksmų skolininkas per antstolio nustatytą terminą neįvykdys, bus pradėta priverstinio vykdymo procedūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371-701/2016, 16 punktas).

11. Bylose dėl antstolio veiksmų gali būti nagrinėjami ne bet kokie vykdomosios bylos šalių ar suinteresuotų asmenų reikalavimai, o tik tie, kuriuose yra reiškiami konkretūs materialines teisines pasekmes galintys sukelti reikalavimai dėl konkrečių antstolio atliktų veiksmų ar atsisakymo juos atlikti.

12. Paduodamas skundą dėl antstolio veiksmų, išieškotojas, skolininkas ar kitas suinteresuotas asmuo, kuriam vykdymo veiksmai sukelia arba gali sukelti teisines pasekmes, siekia apginti savo teisę, kurią pažeidžia antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas juos atlikti. Materialusis teisinis rezultatas, kurio siekia skundą dėl antstolio veiksmų padavęs asmuo teisminio bylos nagrinėjimo metu – antstolio konkretaus veiksmo panaikinimas ar įpareigojimas atlikti konkretų veiksmą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-381/2021). Vien antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas, nesiekiant arba nesant galimybės jų ištaisyti, laikytinas nesukeliančiu teisinių pasekmių. Antstolio veiksmų neteisėtumo konstatavimas nereiškia skundžiamų antstolio veiksmų panaikinimo, kaip to reikalaujama pagal CPK 513 straipsnį, ir atitinkamai – asmens pažeistos teisės apgynimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175-313/2021).

13. Vadovaujantis CPK 655 straipsniu, taip pat nurodyta kasacinio teismo praktika, darytina išvada, kad vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priimti skundžiami raginimai yra tik informacinio pobūdžio dokumentai, kuriais skolininkai buvo informuojami apie prasidėjusį vykdymo procesą, todėl vertinti antstolio veiksmų neteisėtumą nagrinėjamų dokumentų atžvilgiu nėra teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, kad informacinio pobūdžio dokumentai nesukelia skolininkams jokių materialiųjų teisinių padarinių, civilinė byla šioje dalyje nutrauktina (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl patvarkymo dėl turto arešto

14. CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus. Turtas gali būti areštuojamas teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones (CPK 145 straipsnis) ar antstoliui vykdant sprendimą (CPK 658 straipsnio 2 dalis, 675 straipsnis). CPK 658 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog tais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali turtą paslėpti, antstolis turi teisę, įteikęs ar išsiuntęs raginimą, areštuoti skolininko turtą. Arešto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti.

15. CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju taikytas skolininko turto areštas nelaikytinas priverstinio vykdymo procedūra. Skolininkas, gavęs raginimą, turi galimybę sprendimą įvykdyti. CPK 624 straipsnio 1 dalis numato, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per 10 dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Taigi CPK 658 straipsnio 2 dalyje ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 10 punkte įtvirtinta specifinė skolininko turto arešto forma, siejama tik su raginimo įvykdyti sprendimą išsiuntimo ar įteikimo skolininkui momentu, t. y. remiantis šiomis teisės normomis antstolis gali tik areštuoti, bet ne realizuoti skolininko turtą nesibaigus raginime nurodytam terminui, per kurį skolininkas turi teisę padengti skolą ir vykdymo išlaidas netaikant CPK 624 straipsnyje nustatytų priverstinių vykdymo priemonių. CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatytas skolininko turto areštas yra priverstinis nuosavybės teisės į skolininko turtą arba kai kurių šios teisės sudedamųjų dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas uždraudimas ar ribojimas. Šio instituto tikslas – laikinai apriboti skolininkui galimybes perleisti ar kitaip suvaržyti turtą, kad būtų išlaikomas skolininko turtas, iš kurio būtų galima išieškoti. Tai yra realaus ir rezultatyvaus priverstinio vykdymo proceso užtikrinimo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-280/2010). Pagal CPK 658 straipsnio 2 dalį antstoliui suteikta savarankiško veikimo teisė atitinkamai nuspręsti dėl skolininko turto arešto momento. Apie poreikį areštuoti turtą savarankiškai sprendžia vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1267/2014; 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2184/2013).

16. Nagrinėjamu atveju antstolis, atsižvelgdamas į išieškotiną sumą, sprendė esant pagrindą taikyti CPK 658 straipsnio 2 dalyje numatytą skolininkų turto areštą, nes, jo vertinimu, skolininkai gali turtą paslėpti, realizuoti ar pan. Taigi antstolis priimdamas 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) informavo skolininkus apie duomenis, kuriais vadovaudamasis priėmė sprendimą areštuoti skolininkų turtą, todėl laikytina, kad jis laikėsi CPK 658 straipsnio 2 dalies nuostatų. 2024 m. gruodžio 20 d. Turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) antstolis areštavo skolininkams priklausantį turtą, nurodytas turto arešto mastas – 257 610,97 Eur (vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), l. 40-42).

17. Skolininkai skunde remiasi tuo, kad turto arešto mastas absoliučiai neatitinka įpėdinių prievolių, kurios negali viršyti paveldėto turto vertės – 135 429,87 Eur. Mano, kad skundžiami raginimai ir patvarkymas gali pažeisti kreditoriaus R. J. interesus dėl skolos išieškojimo iš tos pačios V. P. turto dalies – 135 429,87 Eur, kurią pagal paveldimo turto apyrašą paveldėjo įpėdiniai ir jų prievolės už V. P. įsipareigojimus yra ribojamos paveldėtu V. P. turtu. Be to, nurodo, kad aplamai nesutinka su 2024 m. gruodžio 20 d. vykdomuoju įrašu, kuris išduotas nepagrįstai, todėl bus teikiamas ieškinys dėl vykdomojo įrašo panaikinimo.

18. CPK 675 straipsnio 2 dalis nustato, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Ši įstatymo nuostata sistemiškai turi būti aiškinama taip, kad antstolis, vykdydamas jam pateiktus vykdomuosius dokumentus, turi imtis priemonių surasti ir areštuoti skolininko turto tiek, kad jo realiai pakaktų atsiskaityti su išieškotoju ir kompensuoti vykdymo išlaidas. Taigi, taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto areštu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimų patenkinimui.

19. Teismas įvertinęs byloje pateiktus duomenis, konstatuoja, kad antstolis areštuodamas skolininkams priklausantį turtą laikėsi išieškotojos bei skolininkų interesų derinimo principų. Antstolis priėmęs vykdomąjį dokumentą vykdyti ir įvertinęs išieškotinos sumos dydį, ėmėsi visų teisėtų priemonių, kad vykdytinas dokumentas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Skolininkai nepadengė skolos, išieškoma suma didelė, todėl antstoliui kilo būtinybė areštuoti turtą. Be to, skolininkams priklausančio turto realią vertę nustatyti įmanoma tik įvertinus rinkos kainas, todėl kol bus nustatyta skolininkams priklausančio turto rinkos vertė antstolis teisėtai ir pagrįstai areštavo skolininkams priklausantį turtą.

20. Minėta, skundžiamas patvarkymas priimtas vadovaujantis CPK 658 straipsniu, siekiant išsaugoti surastą skolininkų turtą. CPK 658 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos tokiam procesiniam sprendimui priimti egzistavo: antstolis skolininkams buvo išsiuntęs raginimus įvykdyti sprendimą, bylos faktinės aplinkybės buvo pakankamos manyti, kad yra pavojus, jog skolininkai gali paslėpti ar realizuoti savo turtą. Pareiškėjų pateikti skundo argumentai dėl areštuoto turto masto ar kitų kreditorių interesų pažeidimą nėra pakankami paneigti aptariamo skundžiamo antstolio patvarkymo teisėtumą, kadangi priimtas vykdyti 2024 m. gruodžio 20 d. vykdomasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra nuginčytas, o antstolio areštuoto turto mastas atitinka vykdomajame dokumente išieškotinas sumas. Antstolis, priimdamas vykdomąjį dokumentą vykdyti, neturi teisės vertinti dokumento, kurio pagrindu vykdomasis dokumentas išduotas, teisėtumo ir pagrįstumo, todėl vykdomojoje byloje ir civilinėje byloje pateikti duomenys leidžia daryti išvadą, kad antstolis, įvertinęs faktinę vykdomosios bylos padėtį, vadovaudamasi CPK 658 straipsnio 2 dalimi, pagrįstai priėmė sprendimą laikinai areštuoti surastą skolininkų turtą.

21. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad antstolis 2024 m. gruodžio 20 d. priimdamas raginimus įvykdyti sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) bei 2024 m. gruodžio 23 d. patvarkymą dėl turto arešto Nr. (duomenys neskelbtini) nepažeidė jo veiklą reglamentuojančių teisės normų. Pripažinti neteisėtais skundžiamus antstolio veiksmus pareiškėjų nurodytais motyvais ir argumentais nėra pagrindo, todėl pareiškėjų skundas atmetamas kaip nepagrįstas (CPK 510 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

22. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

23. Suinteresuotas asmuo (išieškotoja) E. V. patyrė 1 400,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į skundą surašymą. Netenkinus pareiškėjų skundo dėl antstolio veiksmų, išieškotojos patirtos išlaidos priteistinos iš pareiškėjų. Išieškotojos prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių ir yra pagrįstos, todėl išieškotojai iš pareiškėjų lygiomis dalimis yra priteisiamos patirtos 1 400,00 Eur teisinės pagalbos išlaidos, t. y. iš kiekvieno pareiškėjo po 700,00 Eur.

24. Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) teisme išlaidos sudaro mažiau nei 8,00 Eur, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 2 ir 6 dalių nuostatomis, šios išlaidos valstybės naudai nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 – 292, 510 straipsniais, teismas

nutaria:

bylą dalyje dėl antstolio Andriaus Bespalovo skundžiamų veiksmų priimant raginimus įvykdyti sprendimą nutraukti.

Kitos pareiškėjų I. P. ir K. P. skundos dalies dėl antstolio Andriaus Bespalovo veiksmų netenkinti.

Priteisti iš I. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, išieškotojos E. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus grąžinti antstoliui Andriui Bespalovui vykdomąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.