- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-07-01
- Bylos Nr.
- 2-1050/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01026-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rasa Gudžiūnienė, Nijolė Piškinaitė, Alvydas Poškus
- Pareiškėjas
- I. K.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Rasos Gudžiūnienės, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1132-260/2014, kuria atsisakyta tvirtinti pareiškėjos I. K. kreditinį reikalavimą uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apygardos teismas 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Kraujo donorystės centras“, administratoriumi paskyrė UAB „Valnetas“. Teismo nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2013 m. birželio 27 d.
Šalies argumentai
Pareiškėja I. K. pateikė prašymą įtraukti ją į BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą. Nurodė, kad iki 2012 m. gruodžio 31 d. ji dirbo UAB „Kraujo donorystės centras“, tačiau jai neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos išmokos už 2012 metų balandžio – gruodžio mėnesius.
BUAB „Kraujo donorystės centras“ administratorius pateikė prieštaravimus dėl pareiškėjos prašymo, nurodęs, kad kreditinis reikalavimas neturėtų būti tvirtinamas, nes darbuotoja nenurodė tikslios reikalaujamos sumos. Pažymėjo, jog kreditinį reikalavimą sudaro su darbo užmokesčiu susijusios išmokos, tačiau 2012 m. gruodžio 10 d. UAB „Kraujo donorystės centras“ su VšĮ Kauno kraujo centru sudarė darbdavių susitarimą, pagal kurį UAB „Kraujo donorystės centras“ darbuotojai, taip pat ir pareiškėja, buvo perkelti dirbti į VšĮ Kauno kraujo centrą. Visi įsiskolinimai perkeliamiems darbuotojams taip pat buvo perketi į VšĮ Kauno kraujo centrą, todėl išmokas pareiškėjai I. K. turi mokėti ne UAB „Kraujo donorystės centras“, o VšĮ Kauno kraujo centras.
Atsiliepimas
Kauno apygardos teismui 2013 m. lapkričio 22 d. nutartimi pasiūlius pareikšti nuomonę dėl administratoriaus prieštaravimų ir patikslinti reiškiamą reikalavimą, pareiškėja pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad jos kreditinis reikalavimas sudaro 16 834,08 Lt. Papildomai paaiškino, kad ji pagal darbo sutartį iki 2012 m. gruodžio 31 d. dirbo UAB „Kraujo donorystės centras“, o nuo 2013 m. sausio 1 d. tą patį darbą tęsė VšĮ Kauno kraujo centre. Su perkėlimu iš UAB „Kraujo donorystės centras“ į VšĮ Kauno kraujo centrą sutiko, tačiau apie darbdavių susitarimo turinį, kuriuo įsiskolinimas darbuotojams perkeliamas naujajam darbdaviui, sužinojo tik praėjus keliems mėnesiams po bankroto bylos iškėlimo UAB „Kraujo donorystės centras“. Su skolos perkėlimu niekada nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 3 d. nutartimi pareiškėjos I. K. prašymą įtraukti ją į BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą atmetė.
Teismas nustatė, jog I. K. pradėjo dirbti UAB „Kraujo donorystės centras“ 2006 m. balandžio 1 d., tačiau, UAB „Kraujo donorystės centras“ ir VšĮ Kauno kraujo centrui 2012 m. gruodžio 10 d. sudarius darbdavių susitarimą, pareiškėja nuo 2013 m. sausio 1 d. tęsė darbą VšĮ Kauno kraujo centre. Šiuo susitarimu pastaroji įmonė perėmė pradinio darbdavio prievolę padengti perkeliamiems darbuotojams su darbo santykiais susijusias skolas. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šalių pateiktus įrodymus, sprendė, jog pareiškėja pasirašydama sutiko tiek su jos perkėlimu į naują darbovietę, tiek su įsiskolinimo, susidariusio pradinėje darbovietėje, perkėlimu. Šias faktines aplinkybes įrodo pareiškėjos darbo sutartyje padaryti pakeitimai. Tai, kad skolos buvo perkeltos, patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis. Įvertinęs visa tai, teismas sprendė, jog bankroto administratoriaus nesutikimas su I. K. prašymu yra pagrįstas. Tai, kad administratorius išdavė pareiškėjai pažymą apie UAB „Kraujo donorystės centras“ įsiskolinimą darbuotojai, negali būti laikoma pareiškėjos reikalavimo pagrįstumu. Kauno apygardos teismui iškėlus 2014 m. rugsėjo 4 d. bankroto bylą VšĮ Kauno kraujo centrui, šio juridinio asmens bankroto byloje buvo patvirtintas pareiškėjos 23 701,24 Lt finansinis reikalavimas, todėl šios kreditorės prašymas įtraukti ją į BUAB ,,Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą nepagrįstas.
II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Pareiškėja I. K. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį ir perduoti šį klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.
Žemesnės instancijos teismas
Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo pradinio darbdavio įsiskolinimo perkėlimo faktą, nes, pasirašant darbdavių susitarimą, nebuvo gautas kreditorės sutikimas, o susitarime nebuvo nurodyta perkeltos skolos apimtis bei jos susidarymo pagrindas. Teismas neįvertino, jog darbdavių susitarimas neatitinka skolos perkėlimo sutarties turiniui keliamų reikalavimų. Nustatęs šią aplinkybę teismas susitarimą ex officio turėjo pripažinti negaliojančiu. Teismas neatsižvelgė, jog nebuvo įvykdyta įstatymo ir susitarimo nuostata, įpareigojanti gauti kiekvieno darbuotojo raštišką sutikimą. Darbuotojams buvo žinoma tik apie 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymą, todėl darbuotojų sąraše esantis įrašas „prie 2012 m. gruodžio 10 d. darbdavių susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo dirbti į kitą įmonę“ yra suklastotas. Teismas neįvertino, kad darbuotojai negalėjo sutikti su skolos perkėlimu, nes tokiu atveju prarastų Garantinio fondo išmokas, taip pat neįvertino, jog pagal BUAB „Kauno donorystės centras“ buhalterinius duomenis darbo užmokestis bei kitos išmokos nėra faktiškai perkeltos į VšĮ Kauno kraujo centrą.
Šalies argumentai
Pareiškėja Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė prašymą sustabdyti bylą iki Kauno apylinkės teisme bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-1812-259/2014. Nurodė, jog Kauno apylinkės teisme iškeltoje civilinėje byloje yra pareikštas reikalavimas dėl 2012 m. gruodžio 10 d. darbdavių susitarimo Nr. S-81/2012/12/10-01 dalies pripažinimo negaliojančiu ir dėl 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 25 panaikinimo.
Atsiliepimas
Atsakovas BUAB „Kraujo donorystės centras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. Papildomai nurodė, jog pareiškėjos kreditinis reikalavimas buvo patvirtintas VšĮ Kauno kraujo centro bankroto byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Kauno apygardos teismo nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti pareiškėjos kreditinį reikalavimą BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai bei apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Kreditorių reikalavimų pareiškimo specifika ta, jog kreditoriai reikalavimus reiškia ne tiesiogiai teismui, bet bankroto administratoriui, kuris, išdėstęs teismui argumentuotą nuomonę dėl pareikštų reikalavimų pagrįstumo, teikia juos tvirtinti arba prašo teismo netvirtinti tokių reikalavimų. Bankroto bylą nagrinėjantis teismas tik tuomet tvirtina kreditoriaus pareikštą reikalavimą, jeigu iš byloje esančių duomenų gali padaryti išvadą, kad toks reikalavimas yra pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011 ir kt.).
Byloje nustatyta, kad UAB „Kraujo donorystės centras“ ir VšĮ Kauno kraujo centras 2012 m. gruodžio 10 d. sudarė darbdavių susitarimą, kurio pagrindu VšĮ Kauno kraujo centras įsipareigojo nuo 2013 m. sausio 1 d. priimti į savo įstaigą UAB „Kraujo donorystės centras“ darbuotojus, nurodytus sutarties 1 priede, dirbti tomis pačiomis arba ne blogesnėmis sąlygomis, kuriomis jie buvo įdarbinti UAB „Kraujo donorystės centras“ (6-9 b. l.). Atsakovas UAB „Kraujo donorystės centras“ įsipareigojo raštu informuoti darbuotojus apie numatomą perkėlimą ir suteikti jiems galimybę sutikti ar atsisakyti dirbti pasikeitusiomis darbo sąlygomis. Susitarimo 5 punkte taip pat buvo nustatyta, kad VšĮ Kauno kraujo centras perima iš UAB „Kraujo donorystės centras“ prievolę padengti perkeliamiems darbuotojams su darbo santykiais susijusias sumas, kurias UAB „Kraujo donorystės centras“ skolingas kiekvienam darbuotojui. Remiantis 2012 m. gruodžio 10 d. darbdavių susitarimu, UAB „Kraujo donorystės centras“ 2012 m. gruodžio 10 d. direktoriaus įsakymu Nr. 25 nuo 2013 m. sausio 1 d. pervedė, o VšĮ Kauno kraujo centras 2012 m. gruodžio 31 d. direktoriaus įsakymu perėmė UAB „Kraujo donorystės centras“ darbuotojus (11, 16 b. l.). Abiejuose įsakymuose nurodyta, kad perkeliamiems darbuotojams paliekamas nepertraukiamas darbo stažas, darbo užmokestis, nepanaudotos kasmetinės atostogos, taip pat ir tai, kad VšĮ Kauno kraujo centras perėmė su darbo teisiniais santykiais susijusius UAB „Kraujo donorystės centras“ finansinius įsipareigojimus.
CK 6.116 straipsnio 1 dalis nustato, kad perkelti savo skolą kitam asmeniui skolininkas gali tik tuo atveju, kai kreditorius sutinka. Sutikimas pareiškiamas po to, kai skolininkas ir skolos perėmėjas praneša kreditoriui apie numatomą skolos perkėlimą. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu kreditorius neduoda sutikimo perkelti skolą, laikoma, kad skola neperkelta.
UAB „Kraujo donorystės centras“ 2012 m. gruodžio 10 d. įsakyme Nr. 25 buvo nurodyta, jog darbuotojai, kurie sutinka, kad jų darbo vieta ir skoliniai įsipareigojimai būtų perkelti į VšĮ Kauno kraujo centrą, savo sutikimą turi išreikšti pasirašydami prie įsakymo esančiame darbuotojų sąraše. Byloje esantys duomenys įrodo, kad apeliantė pasirašė tiek prie 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo, tiek ir prie 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo esančiuose darbuotojų sąrašuose, sutikdama ir su jos perkėlimu dirbti ir su skolos jai perkėlimu (12-14, 17-19 b. l.).
CPK 178 straipsnis nustato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantė, teigdama, jog nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas dėl skolos perkėlimo bei kad darbuotojų sąraše esantis įrašas „prie 2012 m. gruodžio 10 d. darbdavių susitarimo dėl darbuotojų perkėlimo dirbti į kitą įmonę“ yra suklastotas, nepateikė įrodymų šiems teiginiams pagrįsti. Priešingai, I. K. skundo argumentus, jog nebuvo gautas jos raštiškas sutikimas dėl skolos perkėlimo, paneigia ne tik paminėtuose darbuotojų sąrašuose (prie 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymų) esantis apeliantės parašas, bet ir byloje esanti 2006 m. kovo 31 d. darbo sutartis, sudaryta tarp UAB „Kraujo donorystės centras“ ir I. K. (49-52 b. l.), kuri 2012 m. gruodžio 31 d. buvo pakeista ir papildyta, nurodant, jog nuo 2013 m. sausio 1 d. apeliantės darbdavys – VšĮ Kauno kraujo centras, bei tai, kad darbuotojai yra žinoma apie darbdavių susitarimą dėl UAB „Kraujo donorystės centras“ su darbo santykiais susijusios skolos perkėlimą VšĮ Kauno kraujo centrą. Apeliantė su paminėtais darbo sutarties pakeitimais bei papildymais buvo supažindinta ir parašu patvirtino, kad su skolos perkėlimu sutinka.
Taigi aptartos faktinės aplinkybės leidžia prieiti išvadą, kad apeliantei I. K. buvo žinoma apie darbdavių susitarimą dėl darbuotojų bei įsiskolinimų jiems perkėlimą iš UAB „Kraujo donorystės centras“ į VšĮ Kauno kraujo centrą. Priešingai nei teigia apeliantė, bylos duomenys įrodo, jog sudarant darbdavių susitarimą dėl darbuotojų ir skolų perkėlimo, taip pat priimant 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymus, buvo įvykdytos CK 6.116 straipsnio 1 dalies bei Susitarimo 5 punkto nuostatos, įpareigojančios gauti kiekvieno perkeliamo darbuotojo sutikimą.
Bylos duomenys taip pat įrodo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartimi buvo iškelta bankroto bylą VšĮ Kauno kraujo centrui, o 2014 m. sausio 3 d. teismo nutartimi I. K. buvo įtraukta į pirmos eilės kreditorių sąrašą su 23 701,24 Lt reikalavimu (44-48 b. l.). Apeliantė neneigė, kad VšĮ Kauno kraujo centro bankroto byloje patvirtintas jos kreditinis reikalavimas neapima įsiskolinimo, kuris buvo susidaręs jai dirbant UAB „Kraujo donorystės centras“. Kadangi apeliantės finansinis reikalavimas yra įtrauktas į bankrutuojančios įmonės, nors ir ne į tos, į kurios kreditorių sąrašą pageidauja būti įtraukta, kreditorių sąrašą, jos (apeliantės) – kreditorės, teisės nepažeistos.
Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, prieina prie išvados, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantės prašymo patvirtinti jos kreditinį reikalavimą UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byloje.
Dėl bylos sustabdymo
Apeliantė teigia, kad Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla dėl 2012 m. gruodžio 10 d. darbdavių susitarimo dalies pripažinimo negaliojančiu bei 2012 m. gruodžio 10 d. įsakymo Nr. 25 panaikinimo, todėl prašo stabdyti šią civilinę bylą iki bus išnagrinėta paminėta byla.
Teisėjų kolegija tokį prašymą atmeta ir pažymi, jog tuo atveju, jei apeliantės nurodytoje civilinėje byloje dėl darbdavių susitarimo dalies bei įsakymo pripažinimo negaliojančiais bus priimtas I. K. palankus teismo sprendimas, tai neužkirs kelio jai kreiptis į bankroto administratorių su prašymu įtraukti į UAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių sąrašą.
Į esminius atskirojo skundo argumentus atsakyta. Apeliantė neįrodė, kad ji yra atsakovo kreditorė, todėl tenkinti atskirąjį skundą jame nurodytais argumentais ir naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 3 d. nutartį palikti nepakeistą.