Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, 2-627-183/2015

Teismas: Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-04-02
Bylos Nr.: 2-627-183/2015
Teisminio proceso Nr.: 2-56-3-01026-2012-0
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjas: Audronė Jarackaitė

Kategorijos

113.2pavadinimo nepavyko patikrinti
117.1pavadinimo nepavyko patikrinti
126.8pavadinimo nepavyko patikrinti

Civilinė byla Nr. 2-627-183/2015Teisminio proceso Nr. 2-56-3-01026-2012-0Procesinio sprendimo kategorija: 113.2; 117.1; 126.8; (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 2 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Audronė Jarackaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo (kreditoriaus) uždarosios akcinės bendrovės „Roche Lietuva“ skundas dėl atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia (civilinė byla Nr. B2-2497-260/2014),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje yra kilęs dėl teisėtumo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės kreditorių komitete priimto nutarimo, kuriuo bankroto administratoriui nustatyta teisė į 20 procentų dydžio „sėkmės“ mokestį, mokamą nuo bet kokių išieškotų lėšų bankrutavusios įmonės naudai, išskyrus Garantinio fondo skirtas lėšas.

Bylos bei Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. balandžio 30 d. nutartimi iškelta atsakovo UAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Valnetas“. Lietuvos apeliacinio teismas 2013 m. birželio 27 d. nutartimi paliko nepakeistą civilinėje byloje Nr. 2-1700/2013 nutartį dėl bankroto bylos iškėlimo.

BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorius UAB „Roche Lietuva“ 2014 m. rugsėjo 12 d. kreipėsi su skundu į Kauno apygardos teismą (kuriame nagrinėjama atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto byla), prašydamas panaikinti BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, dalį dėl 20 procentų dydžio „sėkmės“ mokesčio nustatymo ir priteisti pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas (4-10 b. l.).

Šalies argumentai

Skunde nurodė, kad 2014 m. birželio 12 d. įvyko ketvirtasis BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto posėdis, kuriame, be kita ko, buvo priimtas nutarimas „Patvirtinti BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą“, kuriuo bankroto administratoriui buvo patvirtintas 20 procentų „sėkmės“ mokestis, „mokamas nuo bet kokių išieškotų lėšų įmonės naudai, išskyrus garantinio fondo skirtas lėšas“ (toliau – ir ginčo nutarimas). Pareiškėjo UAB „Roche Lietuva“ nuomone, BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto posėdžio nutarimo dalis dėl 20 procentų „sėkmės“ mokesčio administratoriui nustatymo pažeidžia įmonės kreditorių teises ir teisėtus interesus, prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams. Nurodė, kad apie ginčijamą nutarimą ir jo turinį UAB „Roche Lietuva“ sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 28 d.; tai patvirtina kreditoriaus inicijuotas kreipimasis į BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorių ir bankroto administratoriaus įgalioto asmens 2014 m. rugpjūčio 28 d. elektroninis laiškas, kuriuo kreditoriui UAB „Roche Lietuva“ buvo persiųstas kreditorių komiteto posėdžio protokolas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo skundą atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratorius prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas (59–64 b. l.). Nurodė, kad kreditorius UAB „Roche Lietuva“ skundą pateikė praleidęs įstatymo nustatytą terminą kreditorių komiteto nutarimams apskųsti; BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių patvirtinta tvarka, pagal kurią administratorius teikia informaciją kreditoriams, nenustato administratoriui pareigos kreditorių komiteto nutarimus siųsti visiems kreditoriams, bankroto administratorius vykdo tik pareigą perduoti kreditorių komiteto posėdžių protokolus į teisme nagrinėjamą BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto bylą. Bankroto administratoriaus teigimu, šios įmonės kreditorių komiteto posėdžių protokolų kopijos, kaip to reikalauja Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 25 straipsnio 4 dalis, per 5 darbo dienas nuo nutarimų priėmimo dienos buvo pateiktos Kauno apygardos teismui, kreditoriai apie BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto nutarimus galėjo ir turėjo sužinoti nuo kreditorių komiteto posėdžio protokolo ir nutarimų perdavimo į bankroto bylą, o kreditorius UAB „Roche Lietuva“, būdamas aktyvus bankroto proceso dalyvis, praleido terminą skundui pateikti, nes pateikė jį tik 2014 m. rugsėjo mėnesį; be to, kreditoriaus UAB „Roche Lietuva“ ginčijamas „sėkmės“ mokestis, įvertinus visas BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto proceso aplinkybes, įvertinus skolų išieškojimo problemas, administratoriui yra nustatytas teisėtai ir pagrįstai, jis atitinka „sėkmės“ mokesčio prigimtį ir yra protingas.

Dublike pareiškėjas UAB „Roche Lietuva“ nurodė, kad palaiko savo reikalavimus, nesutiko su atsakovo nuomone, kad praleistas terminas skundui paduoti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2014 m. gruodžio 29 d. nutartimi atmetė pareiškėjo UAB „Roche Lietuva“ skundą dėl BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto nutarimo dalies pripažinimo negaliojančia bei priteisė iš pareiškėjo UAB „Roche Lietuva“ 394,25 EUR bylinėjimosi išlaidų atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ naudai.

Atsiliepimas

Teismas nurodė, kad sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, jog kreditorius UAB „Roche Lietuva“ praleido ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą kreditorių susirinkimo nutarimo apskundimo 14 dienų terminą, kuris taikomas ir kreditorių komiteto nutarimams apskųsti. Pasak teismo, BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto proceso dalyvio kreditoriaus UAB „Roche Lietuva“ iniciatyva teismai yra naikinę BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių nutarimus administravimo išlaidų nustatymo klausimais, su 2014 m. birželio 12 d. Kreditorių komiteto nutarimais pareiškėjas galėjo susipažinti po 2014 m. birželio 12 d. Kreditorių komiteto posėdžio protokolo perdavimo į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bylą, t. y. 2014 m. birželio mėnesio antrojoje pusėje, todėl apie skundžiamo nutarimo priėmimą UAB „Roche Lietuva“ turėjo sužinoti 2014 m. birželio mėnesio antrojoje pusėje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo vertinimu, 2014 m. birželio 12 d. BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto posėdyje priimtas nutarimas „Patvirtinti BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateiktą administravimo išlaidų sąmatos projektą“, kuriuo bankroto administratoriui buvo patvirtintas 20 procentų „sėkmės“ mokestis, negali būti pripažintas pažeidžiančiu BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių teises ir teisėtus interesus bei prieštaraujančiu teisingumo ir protingumo kriterijams. Teismas nustatė, kad svarstant klausimą dėl administravimo išlaidų tvirtinimo, kreditoriams buvo pateikti argumentai, kodėl yra pagrindas nustatyti konkretaus dydžio „sėkmės“ mokestį, kuriuos įvertinę, kreditoriai ir nusprendė, kad yra pagrindas nustatyti tokį mokestį. Teismas nurodė, kad, įvertinus, jog skolų bankrutavusiai įmonei išieškojimo iš kitų asmenų procesas yra itin sudėtingas ir komplikuotas, reikalaujantis daug pastangų, sprendė, kad kreditorių komiteto patvirtintas „sėkmės“ mokestis nėra neprotingas; be to, BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditoriai tokio pat dydžio „sėkmės“ mokestį administratoriui nustatė jau antrą kartą, t. y. po to, kai toks kreditorių susirinkimo nutarimas teismo buvo panaikintas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas UAB „Roche Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - panaikinti BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. birželio 12 d. kreditorių komiteto posėdžio nutarimo, priimto antruoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, dalį dėl 20 procentų dydžio „sėkmės“ mokesčio nustatymo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas (95-103 b. l.). Atskirąjį skundą apeliantas grindžia šiais argumentais:

1. Kreditorius nepraleido 14 dienų termino skundui dėl kreditorių susirinkimo nutarimo pareikšti. Apie ginčijamą nutarimą UAB „Roche Lietuva“ sužinojo tik 2014 m. rugpjūčio 28 d., kai savo iniciatyva kreipėsi į bankroto administratorių su prašymu pateikti informaciją apie įvykusius ar galinčius įvykti kreditorių komiteto posėdžius, o bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo 2014 m. rugpjūčio 28 d. elektroniniu laišku persiuntė kreditorių komiteto posėdžio protokolą. Be to, apie šaukiamą kreditorių komiteto posėdį, kuriame buvo priimtas ginčijamas nutarimas, UAB „Roche Lietuva“ nebuvo informuotas.

2. Aplinkybė, jog skundžiamą nutarimą priėmė kreditorių komitetas, nėra pagrindas pripažinti jį esant pagrįstu. 2014 m. sausio 2 d. buvo sušauktas pakartotinis kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimtas nutarimas patvirtinti kreditoriaus UAB „Eremita“ pasiūlytą administravimo išlaidų sąmatą ir administratoriaus atlyginimą, kuriuo nustatyta, kad administratoriaus atlyginimas per mėnesį sudaro 8 470 Lt ir jam bus mokamas 20 procentų dydžio „sėkmės“ mokestis. Nesutikdamas su pastarojo nutarimo pagrįstumu UAB „Roche Lietuva“ pateikė teismui skundą, prašydamas panaikinti šį nutarimą. Kauno apygardos teismas atmetė skundą, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs UAB „Roche Lietuva“ atskirąjį skundą, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir ginčijamą kreditorių susirinkimo nutarimą bei nurodė, kad bankroto administratorius nepagrindė motyvų dėl būtinumo nustatyti jam „sėkmės“ mokestį kaip kintamąją atlyginimo dalį, kad bankroto administratorius, siekdamas gauti šią papildomą atlygio dalį, privalo pateikti duomenis apie tai, jog skolų išieškojimas yra spartesnis ir efektyvesnis, lyginant su įprastu skolų išieškojimu, taip pat, kokios yra skolų išieškojimo galimybės, kad kreditoriai galėtų tinkamai ir išsamiai įvertinti, ar nustatytas papildomas atlygis administratoriui atneš jiems daugiau naudos nei įprastai. Skundžiamo nutarimo atveju administratorius, siūlydamas, nustatyti tą patį 20 procentų „sėkmės“ mokestį, neįrodė minėtų aplinkybių, o ginčijamas nutarimas pažeidžia kreditorių teises ir tiesėtus interesus ir prieštarauja teismų praktikai.

3. Kreditorių komiteto protokolo turinys patvirtina, kad bankroto administratoriaus pozicija dėl 20 procentų „sėkmės“ mokesčio nustatymo yra pagrįsta tik tuo, kad jam tenka atstovauti bankrutuojančią įmonę eilėje bylų, analizuoti įvairaus pobūdžio informaciją, siekti ją gauti ar išreikalauti iš buvusių valdymo organų ar su jais susijusių asmenų, o esant nustatytam 20 procentų „sėkmės“ mokesčiui, administratorius bus skatinamas atlikti šiuos veiksmus geriau. Tačiau bankroto administratorius prašo patvirtinti jam „sėkmės“ mokestį už darbus, kurie jam yra pavesti įstatymo. „Sėkmės“ mokesčio, nustatomo bankroto administratoriui, tikslas - skatinti jį atlikti tam tikrus veiksmus tokiu būdu, kad kreditoriams būtų suteikta ar sukurta nauda, kuri, bankroto administratoriui vykdant savo pareigas įprasta tvarka ir metodais, nebūtų garantuota.

4. Būtina įvertinti ir tai, kad bankroto administratoriui nustatytas mėnesinis atlyginimas, neįskaitant išlaidų teisinėms paslaugoms, yra lygus 8 470 Lt. Įvertinus, kad vidutiniškai bankroto byla trunka apie 4 metus laiko, bendra suma už mėnesinį atlygį yra lygi 609 840 Lt. Tai reiškia, kad, priskaičiavus 400 000 Lt sėkmės mokestį, bendra suma būtų lygi 1 009 840 Lt. Bendroje kreditorių finansinių reikalavimų sumoje (t. y. 6 753 896,33 Lt) 1 009 840 Lt sudaro netgi 15 procentų. Toks bendras nustatytas atlygis yra neprotingai didelis.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 str., 338 str.).

Žemesnės instancijos teismas

Bylos duomenimis, 2014 m. sausio 2 d. BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių pakartotinio susirinkimo metu buvo išrinktas kreditorių komitetas, kuriam suteiktos visos kreditorių susirinkimo teisės, nustatytos ĮBĮ, išskyrus kreditorių komiteto ir kreditorių susirinkimo pirmininko rinkimų teisę, patvirtintas kreditorių komiteto darbo reglamentas (2, 3, 4 klausimai), o taip pat buvo balsuojama dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo bei daugumos kreditorių balsais nutarta nustatyti, kad atlyginimas administratoriui sudaro 7 000 Lt plius PVM bei 20 procentų „sėkmės“ mokestis, mokamas nuo bet kokių išieškotų lėšų įmonės naudai, išskyrus Garantinio fondo lėšas (toliau – 2014-01-02 nutarimas; 48-53 b. l.).

Kauno apygardos teismas 2014 m. kovo 14 d. nutartimi, patenkinęs iš dalies kreditorių UAB „Roche Lietuva“ ir UAB „Involita“ skundus, panaikino BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. sausio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ dalį, kuria nustatytas dydis išlaidų: buhalterinei apskaitai (2 ir 3 nutarimo punktai), darbuotojo išlaikymui (4 nutarimo punktas), komunalinėms paslaugoms, ryšiui, kurui, kanceliarinėms prekėms ir kt. (5 nutarimo punktas), juridinėms paslaugoms (7 nutarimo punktas) ir archyvavimo paslaugoms (8 punktas), šių administravimo išlaidų tvirtinimo klausimą perdavė svarstyti kreditoriams iš naujo, o kitą skundų dalį atmetė.

Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-983/2015) panaikindamas Kauno apygardos teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria atmesti skundai dėl BUAB „Kraujo donorystės centras“ 2014 m. sausio 2 d. pakartotinio kreditorių susirinkimo nutarimo, priimto 5-uoju darbotvarkės klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“, dalies dėl 20 procentų „sėkmės“ mokesčio nustatymo, perdavė šį klausimą BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo.

2014 m. birželio 12 d. BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto posėdyje darbotvarkėje numatytu klausimu „Dėl administravimo išlaidų sąmatos patvirtinimo ir atlyginimo administratoriui nustatymo“ Kreditorių komitetas priėmė ginčo nutarimą, kuriuo patvirtino BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto administratoriaus įgalioto asmens pateiktą administravimo išlaidų sąmatą, kurioje taip pat numatytas ir 20 procentų „sėkmės“ mokestis, mokamas nuo išieškotų iš skolininkų sumų, išskyrus Garantinio fondo lėšas, vykdant BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto procedūrą (11-17 b. l.).

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog atsakovo kreditorių komiteto 2014 m. birželio 12 d. nutarimu patvirtintas 20 procentų „sėkmės“ mokestis atsakovo bankroto administratoriui nepažeidžia atsakovo kreditorių interesų, o mokesčio dydis buvo įvertintas 2014 m. birželio 12 d. kreditorių komitete.

ĮBĮ 23 straipsnio 9 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimas turi teisę nustatyti administratoriui atlyginimą. Administratoriaus atlyginimo suma (atsižvelgiant į tai, ar bankrutuojanti ir (arba) bankrutavusi įmonė tęsia (vykdo) veiklą, į parduodamo įmonės turto rūšį bei jo kiekį, taip pat į įmonei iškeltų bylų bei pareikštų civilinių ieškinių sudėtingumą ir kiekį) ir jo mokėjimo tvarka nustatoma pavedimo sutartyje (ĮBĮ 36 str. 5 d. ).

Pagal teismų praktiką, bankrutuojančios įmonės kreditorių, kaip visumos, teisė spręsti bankrutuojančios įmonės reikalus įgyvendinama kreditorių balsų dauguma priimant nutarimus kreditorių susirinkime ar susirinkimo deleguotame kreditorių komitete (ĮBĮ 25 str.). Tačiau ĮBĮ įtvirtintas teisinis reglamentavimas, jog kreditorius (kreditoriai), nesutikdami su kreditorių balsų dauguma priimtais nutarimais, turi teisę apskųsti juos teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.), leidžia vertinti, kad šiuo atveju kreditorių susirinkimui delegavus teisę tvirtinti administravimo išlaidų (taip pat ir administratoriaus atlyginimą) kreditorių komitetui, ši kreditorių komiteto teisė bei kreditorių autonomijos principas nėra absoliutūs ir nepaneigiami. Bankroto administratoriaus atlyginimo teisingumą, jo atitikimą darbo apimčiai, sudėtingumui ir kitiems ĮBĮ 36 straipsnio 5 dalyje nustatytiems kriterijams užtikrina taip pat ir teismo kontrolė (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-381-464/2015).

Nesutiktina su apelianto argumentais, kad bankroto administratoriaus prašymas nustatyti „sėkmės“ mokestį yra nepagrįstas, ydingas ar neatitinka kintamos atlygio dalies - „sėkmės mokesčio“ prigimties, kad ginčo nutarimas priimtas, neatsižvelgus į Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje išdėstytus išaiškinimus, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nustatyto „sėkmės“ mokesčio“, nukrypo nuo teismų praktikos; juolab kad atskirajame skunde cituojamai teisminės praktikos pavyzdžiai, neįvertinant ratio decidendi (ne)tapatumo nagrinėjamam atvejui.

Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta dėl aptariamo bankroto administravimo „sėkmės“ mokesčio teisinės prigimties bei pripažinta, kad bankroto administratoriaus atlyginimas gali būti nustatomas iš dviejų dalių – pirmoji, kai bankroto administratoriui yra nustatomas atlyginimas už atliktus darbus, kuriuos jis privalo atlikti pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas ir kreditorių susirinkimo sprendimus, ir antroji – kreditorių susirinkimo numatyta premijinė atlyginimo forma, kuriai gali būti prilyginamas „sėkmės“ mokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-568/2012).

Be to, Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-983/2014) yra pasisakęs dėl BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių susirinkimo patvirtintos bankroto administratoriaus teisės gauti papildomą atlygį už jo vykdomas funkcijas, išreikštą „sėkmės“ mokesčio procentine išraiška, teigdamas, jog aptariamu atveju nėra pagrindo paneigti kreditorių susirinkime išreikštos valios dėl „sėkmės“ mokesčio nustatymo, tačiau jo dydis turėtų būti nustatytas, atsižvelgiant į teismo nutartyje nurodytas aplinkybes. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, panaikinęs atsakovo kreditorių 2014 m. sausio 2 d. nutarimo dalį dėl 20 procentų „sėkmės“ mokesčio administratoriui nustatymo ir perdavęs šį klausimą bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimui svarstyti iš naujo, nurodė ir tai, kad šio mokesčio dydį bankroto administratorius grindė tik informacija apie teismuose vykstančių ginčų didelį skaičių, tačiau vien šie duomenys nepakankami, sprendžiant dėl 20 procentų „sėkmės“ mokesčio mokėjimo administratoriui nuo išieškotų sumų pagrįstumo ir tikslingumo, todėl, nustatant šį dydį, įpareigojo vertinti ir skolų išieškojimo galimybes bei atliktus bankroto administratoriaus papildomus veiksmus, siekiant greičiau bei ekonomiškiau atgauti skolas.

Atsakovo bankroto administratorius, siūlydamas nustatyti to paties dydžio - 20 procentų „sėkmės“ mokestį, 2014 m. birželio 12 d. BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komiteto posėdyje pateikė atsakovo administravimo išlaidų sąmatos projektą, informaciją, susijusią su bankrutuojančio atsakovo debitorinių įsiskolinimų išieškojimo galimybėmis, bankroto administratoriaus atliktais veiksmais, dokumentais, gautais, bankroto administratoriui pateikus ieškinius, duomenų paieška užsienio valstybėje ir kt. (11-17 b. l.). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovo bankroto administratorius inicijavo civilinius ginčus dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, žalos atlyginimo, skolų priteisimo ir kt., pradėtas ir baudžiamasis procesas dėl sukčiavimo, neteisėto vertimosi ūkine, veikla, dokumentų suklastojimo, buvusių BUAB „Kraujo donorystės centras“ valdymo organų atžvilgiu. Tai iš esmės tvirtina aktyvius bankroto administratorius veiksmus, siekiant BUAB „Kraujo donorystės centras“ debitorinių įsiskolinimų patenkinimo. Pagal bylos duomenis, BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių komitetas 2014 m. birželio 12 d. susirinkimo metu įvertino bankroto administratoriaus nurodytus debitorinių įsiskolinimų išieškojimų įvykdytus bei planuojamus veiksmus, debitorinių įsiskolinimų mastą, bankroto administratoriaus darbų apimtis, pastangas, sutiko su bankroto administratoriaus pateiktu „sėkmės“ mokesčio“ pagrindimu, ir Kreditorių komiteto narių balsų dauguma patvirtino apelianto ginčijamą bankroto administratoriaus 20 procentų „sėkmės“ mokestį“, mokamą nuo išieškotų iš skolininkų sumų, išskyrus Garantinio fondo lėšas, vykdant BUAB „Kraujo donorystės centras“ bankroto procedūrą (11-17 b. l.). Taigi pagal Kreditorių komiteto patvirtintą administravimo išlaidų sąmatą, paminėta 20 procentų dydžio „premija“ bankroto administratoriui būtų mokama tik nuo realiai gautų lėšų, o nustatytas „sėkmės“ mokesčio“ dydis nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžiai neproporcingas administratoriaus atliekamiems skolų išieškojimo darbams ar nesubalansuotas tarp administratoriaus poreikio gauti atlyginimą už darbą ir kreditorių intereso gauti kuo didesnį kreditorinių reikalavimų patenkinimą, todėl tokio atlygio - „sėkmės“ mokesčio“ patvirtinimas atitinka bankroto administratoriaus ir kreditorių interesų pusiausvyrą, neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams. Minėtų išvadų nepaneigia ir atskirajame skunde pateikti apelianto preliminarūs skaičiavimai, kuriais pastarasis bendrą bankroto administratoriaus atlyginimo sumą skaičiuoja, sudėdamas fiksuotą ir kintamą – premijinę (procentinę, „sėkmės“) jo atlyginimo dalis, nes, kaip minėta, šis kintamas „sėkmės“ mokestis būtų mokamas tik nuo realiai išieškotų sumų atsakovo BUAB „Kraujo donorystės centras“ naudai; ir nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentais, jog kreditorių komitetas, priimdamas ginčo nutarimą, nevykdė Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartyje nustatytų reikalavimų (CPK 185 str.).

Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad skundą dėl kreditorių komiteto susirinkimo nutarimo pareiškėjas pateikė praleidęs įstatyme nustatytą 14 dienų terminą. ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo nutarimas gali būti apskųstas teismui ne vėliau kaip per 14 dienų nuo dienos, kurią kreditorius sužinojo arba turėjo sužinoti apie nutarimo priėmimą. Byloje pateikta 2013 m. gruodžio 18 d. BUAB „Kraujo donorystės centras“ kreditorių susirinkimo protokolu Nr. 1 patvirtinta „Informacijos teikimo tvarka“ (66-67 b. l.) tvirtina, jog kreditoriams informaciją apie bankroto bylos eigą bankroto administratorius teikia, gavęs kreditorių motyvuotą prašymą, o kita informacijos, įskaitytinai ir apie kreditorių komiteto priimtus nutarimus, teikimo tvarka nebuvo nustatyta. Taigi pagrįsti atsakovo bankroto administratoriaus teiginiai, kad apie 2014 m. birželio 12 d. priimtą kreditorių komiteto nutarimo turinį apeliantui galėjo ir turėjo būti žinoma nuo jo pateikimo į bankroto bylą, kaip to reikalauja ĮBĮ nuostatos, per 5 darbo dienas nuo jo priėmimo dienos buvo pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (ĮBĮ 25 str. 4 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto sužinojimo apie ginčo nutarimo priėmimą momentą siejo su šio nutarimo perdavimu į Kauno apygardos teisme nagrinėjamą bankroto bylą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kreditoriai turi ne tik teisę ginti savo teises ir teisėtus interesus bankroto procese, bet ir procesinę pareigą juos atlikti tinkamai ir nepraleidžiant įstatymų nustatytų terminų bei nepaneigiant bankroto procesui keliamų tikslų, tarp jų ir siekiant kiek įmanoma operatyvaus bankroto proceso vykdymo ir užbaigimo. Pagal bylos medžiagą yra pagrindo teigti, kad pareiškėjas, būdamas rūpestingas, sąžiningas ir apdairus kreditorius, siekdamas užtikrinti kuo operatyvesnį, koncentruotą bankroto procedūrų ir jų tikslų įgyvendinimą, turėjo pareigą domėtis bankroto proceso eiga – nagrinėjamais, jam aktualiais klausimais bei kreditorių komiteto priimtais nutarimais, tačiau šios pareigos neįvykdė ir savo teises įgyvendino nerūpestingai (ĮBĮ 21 str. 2 d., 22-24 str.). Juo labiau kad apeliantui neabejotinai buvo žinoma apie Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir joje išdėstytą įpareigojimą iš naujo svarstyti aktualius administravimo išlaidų klausimus. Aplinkybė, kad apeliantas kreditorių komiteto susirinkimo protokolą gavo tik 2014 m. rugpjūčio 28 d., nepaneigia fakto, jog apie priimtą ginčo nutarimą jis galėjo bei turėjo sužinoti anksčiau. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas, priėmęs pareiškėjo skundą, pateiktą praleidus ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalyje nustatytą terminą, išnagrinėjo iš esmės, o dėl jo esmės pasisakė ir apeliacinės instancijos teismas (CPK 78 str. 1 d., 320, 336, 338 str.).

Dėl to, kas pasakyta, nėra pagrindo atskirojo skundo argumentais panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį (CPK 329 str., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti nepakeistą Kauno apygardos teismo 2014 m. gruodžio 29 d. nutartį.

Teisėja Audronė Jarackaitė