Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės, Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio, kuriuo V. L. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų ir 20 ct) eurų, dydžio bauda.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S., civilinis ieškinys dėl 4000 eurų neturtinės žalos priteisimo patenkintas iš dalies ir priteista iš civilinio atsakovo, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, 2000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai.

Pripažintos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtos nukentėjusiosios S. S. atstovavimo išlaidos proceso išlaidomis ir priteista iš kaltinamojo V. L., 120,66 eurų (vienas šimtas dvidešimt eurų 66 eurocentai) proceso išlaidų valstybės naudai

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. L., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, už tai, kad jis 2015 m. lapkričio 21 d., apie 9.34 val., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mazda Xedos“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją S. S., kurią sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. ir jo gynėja prašė, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendį ir priimti naują V. L. išteisinantį nuosprendį. S. S. civilinį ieškinį atmesti ir iš jos priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nuteistojo teigimu, nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas, todėl naikintinas. Apelianto įsitikinimu jo nekaltumo prezumpcija nebuvo paneigta, o nukentėjusiosios parodymai nepatikimi ir jais vadovautis negalima. Niekada nuo tariamo autoįvykio tyrimo pradžios V. L. nepripažino partrenkęs pėsčiąją S. S. važiuojant atbuline eiga. O barkštelėjimas, bumbtelėjimas į automobilio kėbulą nepatvirtina kelių eismo taisyklių pažeidimo ir asmens partrenkimo važiuojant atbuline eiga. V. L. to nesiejo su atsitrenkimu, partrenkimu žmogaus. Skunde teigiama, jog nėra nei surinkta, nei pateikta nei vieno tiesioginio įrodymo, galinčio patvirtinti pėsčiojo partrenkimą. Baudžiamasis procesas draudžia apkaltinamąjį nuosprendį grįsti vien nukentėjusiojo parodymais. V. L. teigimu, liudytojos J. V. parodymai yra išvestiniai, kadangi ji nurodė aplinkybes tik tas, kurias jai nurodė pati nukentėjusioji. Be to, jos ne tik kaimynės, bet ir draugės. Be to, įvykio vieta pagal nukentėjusiosios parodymus ir įvykio vietos schema nurodoma nevienodai. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad pačias įvykio aplinkybes patvirtina kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, planas, foto lentelės, transporto priemonės patikrinimo, apžiūros protokolas, specialisto išvada. Nuteistojo pastebėjimu, apžiūra buvo atlikta praėjus labai daug laiko po tariamo įvykio ir joje nefiksuoti jokie liekamieji reiškiniai bei neatkurta tiksliai buvusi situacija. Situacija bandyta sudaryti tik pagal nukentėjusiosios parodymus. Specialisto išvada patvirtina tik, kad pagal medicininius dokumentus tikėtina, kad 2015 lapkričio 21d. buvo patirtas sužalojimas. Akivaizdu, kad tokio pobūdžio sužalojimo tikslų laiką negalima nustatyti, nes S. S. medikams nurodžiusi apie 9 val., tyrėjas užduotyje apie įvykio aplinkybes nurodęs 9 val. 34 min. Pagal specialisto išvadą S. Mekšraitis , atsakant apie sužalojimo padarymo laiką, vertino užduotyje nurodytą laiką ,t.y. 9 val. 34 min. Darytina išvada, kad sužalojimo padarymo laikas pagal byloje esančius įrodymus tiksliai nenustatytas ir negali būti nustatytas. Nėra paneigta byloje galimybė, kad S. S. galėjo nugriūti ir susižaloti po to kai V. L. su sutuoktine išvažiavo iš aikštelės. Nuteistojo įsitikinimu, neįtikėtina, kad staiga sustojus ir pažiūrėjus kas barkštelėjo, jis nematė nei nugriuvusios, nei besikeliančios S. S., o pamatė stovinčią prie automobilio šono netoli vairuotojo durelių. Tokias pat aplinkybes matė ir liudytoja R. L., kad sustojus netoli vairuotojo durelių jau stovėjo sena moteris. Tiek V. L., tiek R. L. nuo pat tyrimo pradžios nuosekliai aiškino S. S. veiksmus ir žodžius, kad priėjusi prie vairuotojo durelių ji pasakė „vos nepatrenkei manęs prie namų“. Tiek iš S. S. veiksmų, žodžių, tiek pagal tiesioginį savo patyrimą V. L. visada buvo įsitikinęs ir neabejojo, kad buvo apkaltintas siekiant iš draudimo bendrovės gauti paskaičiuotą piniginę kompensaciją. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštam prašymui ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nuteistojo ir jo gynėjos skundą atmesti. Nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinis skundas atmetamas.Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Ši norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų kolegijai nesudaro teisinio pagrindo abejoti tuo, kad įrodymus vertinusio pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija laiko, kad sprendžiant nuteistojo V. L. kaltės klausimą, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių reikšmę tiriant įrodymus bei galėjusių paveikti nuosprendžio teisėtumą bei pagrįstumą. Nuteistojo kaltė grindžiama nuosprendyje aptartais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvada, kelių eismo įvykio apžiūros protokolu, transporto priemonės patikrinimo, apžiūros protokolu bei kitais teisme ištirtais bylos duomenimis, kurie sudaro vieningą visumą, tarpusavyje vieni kitus papildo.Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog ištirtų ir išanalizuotų įrodymų pagrindu V. L. veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, kadangi atitinka šio nusikaltimo požymius. Nuteistojo ir jo gynėjos apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nuosprendį ir priimti naują, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria apylinkės teismo priimto nuosprendžio motyvams dėl V. L. kaltės.Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, todėl nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui. Apeliaciniame nuteistojo skunde keliamas klausimas, jog jis pripažintas kaltu nepagrįstai, kadangi nusikaltimo nėra padaręs, o byloje nėra surinkta, nei pateikta nei vieno tiesioginio įrodymo, galinčio patvirtinti jo kaltę dėl pėsčiojo partrenkimo.Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.Kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, svarbu nustatyti KET pažeidimą, padarinius (nesunkus sveikatos sutrikdymas) ir priežastinį ryšį tarp KET pažeidimo ir atsiradusių padarinių. Jeigu KET pažeidžia keli eismo dalyviai, reikia išsiaiškinti, kurio iš eismo dalyvių padarytas KET pažeidimas buvo būtina padarinių atsiradimo sąlyga ir priežastis. Teismų praktikoje pripažįstama, kad svarbus priežastinio ryšio nustatymo etapas Kelių eismo taisyklių pažeidimo bylose yra būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymas. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymo esmė yra nustatyti, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-127/2010, 2K-578/2011).Iš bylos medžiagos matyti, kad 2015 m. lapkričio 21 d., apie 9.34 val., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) , nuteistasis V. L. vairuodamas automobilį „Mazda Xedos“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją S. S., kurią sužalojo. Pagal specialisto išvadą Nr. G 755/2016(02) S. S. konstatuotas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis. Dėl konstatuoto sužalojimo S. S. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.Nors nuteistasis V. L., tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, kategoriškai neigė sukėlęs eismo įvykį, kurio metu nesunkiai sužalojo nukentėjusiąją, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, jo parodymai yra paneigti byloje esančiais duomenimis. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu nukentėjusioji S. S., patvirtino tas aplinkybes, jog jai einant iš parduotuvės bei praeidinėjant pro stovinčią mašiną, ties užpakaliniais mašinos ratais pajuto smūgį. Tuo metu jau buvo praėjusi automobilį. Pataikė iš nugaros, suskaudo stuburą, pajuto smūgį į šlaunį. Tiksliai pasakyti, kur pataikė, negali. Ji griuvo į priekį ir įkrito į balą. Vairuotojas iškišo galvą pro atidarytas dureles, klausė, kas atsitiko, pasiūlė nuvežti ją į polikliniką, tačiau ji atsisakė. Greitosios nepasiūlė. Vyras nebuvo išlipęs, iš piniginės ištraukė 10 eurų. Kai jis pasiūlė pinigus, ji įsižeidė. Ji nesuprato kas įvyko, ar tai lūžis, ar ne. Pinigų neėmė. Ji pasakė, kad kvies policiją, o jis nuvažiavo. Tuomet iš parduotuvės išėjo J. V.. Ji matė, kad ji šlapia, purvina, stovi ant lazdos. Kai priėjo prie jos, paaiškino kas atsitiko. Kai grįžo namo, iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją (t. 1 b. l. 45, t. 2 b. l. 28-29). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja apklausta J. V. paaiškino, kad įvykio dieną ryte apie 8 val. 30 min. buvo parduotuvėje ir stovint priešais automobilių išvažiavimo taką ji pamatė kaip iš aikštelės išvažiavo šviesiai pilkšva mašina. Ji pamatė savo kaimynę S. S., kuri tame išvažiavimo take stovėjo užsigulusi ant lazdos, svirduliavo ir nepaėjo. Paklausus kas atsitiko, ji pasakė, kad ją partrenkė mašina. Kaimynės rūbai striukė ir kelnės buvo visi šlapi. Ji parvedė kaimynę į namus (t. 2 b. l. 52). Netikėti nukentėjusiosios S. S. bei liudytojos J. V. parodymais apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo, kadangi jos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu davė išsamius parodymus, jų parodymai viso proceso metu atitiko nustatytas faktines bylos aplinkybes ir buvo nuoseklūs bei tarpusavyje neprieštaringi. Tai, kad nukentėjusiajai S. S. įvykio dieną buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G755/2016(02), kurioje aprašytas S. S. papasakotas įvykis bei nukentėjusiajai konstatuotas kairio blauzdikaulio išorinio krumplio lūžis (t. 1 b.l. 43). Nors nuteistasis V. L. viso proceso metu neigia sukėlęs eismo įvykį bei partrenkęs nukentėjusiąją, tačiau kaip ir nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje, pats V. L. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, jog užvedęs automobilį ir pavažiavęs ne daugiau kaip metrą atbulomis išgirdo garsą (lyg su kumščiu) į automobilio galinę dalį. Iš kur galėjo būti garsas į užpakalinę automobilio dalį nežino (t.1 b. l. 55, 59). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6-4094-358/2016 medžiagos, esančios prie nagrinėjamos baudžiamosios bylos, teismo posėdžio metu nagrinėjant administracinę bylą nuteistasis taip pat nurodė, jog jam užsikūrus automobilį ir pradėjus važiuoti atbulomis apie 30 cm, išgirdo lygtai bumbtelėjimą, lygtai su lazdele, iš karto sustojo (t. 1 b. l. 137). Nors nuteistasis apeliaciniame skunde teigia, kad nukentėjusioji prieštaringai nurodo kontaktavimo vietą su automobiliu, teigdama, kad buvo kontaktuota ties juosmeniu, vėliau aiškindama, kad smūgį pajuto į šlaunį ir į pakinklius, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nesvarbu į kurią nukentėjusiosios vietą buvo smūgis automobiliu, esminis dalykas yra priežastinis ryšis - tai, kad nuo gauto smūgio nukentėjusioji nugriuvo ir griūdama susižalojo koją, ką ir patvirtino specialisto išvada Nr. G755/2016(02). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad specialisto išvada, ją vertinant kartu su kitais byloje esančiais įrodymais neabejotinai patvirtina, kad V. L. padaryti KET pažeidimai (nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais (S. S. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu), kaip būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Apeliaciniame skunde keliamas klausimas, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodoma, kad pačias įvykio aplinkybes patvirtina kelių eismo įvykio apžiūros protokolas, planas, foto lentelės, transporto priemonės patikrinimo, apžiūros protokolas, specialisto išvada, kadangi apžiūra buvo atlikta praėjus labai daug laiko po tariamo įvykio, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ikiteisminio tyrimo metu tiriant nusikalstamos veikos numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, buvo būtina atlikti minėtus procesinius veiksmus. Teisėjų kolegijos vertinimu kelių eismo įvykio apžiūros protokole, plane, foto lentelėse, transporto priemonės patikrinimo, apžiūros protokole, specialisto išvadoje užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja nukentėjusiosios S. S. nurodytoms aplinkybėms, todėl pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pagrįstai rėmėsi šiais rašytiniais įrodymais. Nesutiktina ir su apeliacinio skundo argumentais, jog sužalojimo padarymo laikas pagal byloje esančius įrodymus tiksliai nenustatytas. Tai, kad S. S. medikams yra nurodžiusi, jog buvo sužalota 9 val. ryto, o tyrėjas užduotyje apie įvykio aplinkybes yra nurodęs 9 val. 34 min., nesudaro pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais bei jų nepaneigia. Pažymėtina ir tai, jog ir pats nuteistasis V. L. apklausiamas pirmosios instancijos teismo posėdžio yra nurodęs, jog su žmona į parduotuvę atvyko apie 8 val. 30 min., žmona grįžo apsipirkusi už pusvalandžio. Įvykis maždaug įvyko apie 9 val. ryto, policija įvykį užfiksavo po 9 val. (t. 2 b. l. 28). Be to, V. L. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog jis su nukentėjusiąja šnekėjo apie 20 min., kas patvirtina, jog jis iš įvykio vietos išvažiavo jau gerokai po 9 val. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai tiek nuteistojo V. L. parodymus dėl S. S. partrenkimo, tiek R. L. parodymus, vertino kritiškai, kaip siekį išvengti V. L. baudžiamosios atsakomybės.Atsakant į kitus nuteistojo ir jo gynėjos apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi byloje surinktų įrodymų visuma, kurių pakako daryti pagrįstą išvadą, kad V. L. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį. Taigi, nors nuteistasis prašo jį išteisinti nepadarius jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, V. L. kaltė yra įrodyta pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Vien tai, kad nuteistais nesutinka su skundžiamame nuosprendyje padarytomis teismo išvadomis, kitaip interpretuodamas byloje surinktus įrodymus ir savaip juos vertindamas, nėra pagrindas tenkinti V. L. ir jo gynėjos apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. L. ir jo gynėjos advokatės Kristinos Česnauskienės apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.