- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-12-13
- Bylos Nr.
- 1-1263-825/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-65291-2015-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Kaltinamasis
- V. L.
- Nukentėjusysis
- S. S.
- Advokatai
- Kristina Česnauskienė
dalyvaujant prokurorei V. Š., kaltinamajam V. L., jo gynėjai advokatei Kristinai Česnauskienei, nukentėjusiajai S. S., jos atstovei advokatei A. F.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, dirbantis uždarojoje akcinėje bendrovėje „W. G.“ staliumi - staklininku, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. L. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 09.34 val., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu Nr. 43, vairuodamas automobilį „M. X.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją S. S., kurią sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis V. L. teisme kaltu neprisipažino dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir paaiškino, kad 2015 m. lapkričio 21 d., 8.30 val. dviese su žmona važiavo į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini). Vairavo jis pats. Mašina stovėjo „Rimi“ parduotuvės stovėjimo aikštelėje priekiu į gatvę. Žmona iš parduotuvės grįžo už pusės valandos. Užvedė mašiną, apsidairė, nieko nebuvo. Reikėjo apsisukti. Kai įjungė atbulinį, išgirdo bumbtelėjimą į jo automobilį. Buvo pavažiavęs pusę metro. Kai sustojo, per veidrodžius nieko nematė. Už 30 sekundžių priėjusi moteriškė pasakė, kad jis jos vos nepartrenkė. Jis sakė, kad jos nebuvo, o ji sakė, kad tuo metu ėjo. Prieš važiuojant jis pažiūrėjo į veidrodėlius, tačiau jos nematė. Išlipęs iš automobilio, pasiūlė važiuoti į ligoninę arba kviesti greitąją, tačiau ji atsisakė. Sužalojimų nesimatė. Žmona sėdėdama mašinoje pasakė, kad tai moteriškei reikia pinigų. Tuomet jis jai padavė 10 eurų, tačiau ji neėmė. Tas bumptelėjimas buvo todėl, kad moteriškė davė su lazda, kad jis nevažiuotų. Automobilį apžiūrėjo tuo metu, kai siūlė nuvežti į ligoninę, tačiau nematė jokios žymės. Automobilis nebuvo purvinas. Nežino iš kur pas nukentėjusiąją sužalojimai. Nukentėjusioji į greitąją nevažiavo ir kai policininkai buvo pas ją nuvykę. Nukentėjusioji į greitąją nuvažiavo tik 15.00 val. Nukentėjusioji atsisakė jo paslaugų, greitosios.
Teismui supažindinus kaltinamąjį su bylos medžiaga (I tomas, 13 b. l.), kaltinamasis paaiškino, kad kai važiavo atgal, moters nebuvo, iš galo garsą girdėjo. Nukentėjusioji į medikus kreipėsi 9 val. Kai šalia durelių stovėjo nukentėjusioji, ji turėjo lazdelę. Tuo metu buvo ankstus rytas, nebuvo daugiau nei vieno žmogaus. Nukentėjusioji nebuvo nugriuvusi, ji skundėsi, kad buvo operuotas jos klubas ir, kad reikia dar kitą klubą operuoti.
Nukentėjusioji S. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ji 2015 m. lapkričio 21 d., apie 08.30 val., nuėjo į „Cestos“ parduotuvę, adresu (duomenys neskelbtini), apsipirkti. Vėliau nuėjo į „Rimi“ parduotuvę. Kai išėjo iš „Rimi“ parduotuvės, važiuojamojoje dalyje stovėjo mašina. Kai ji ėjo, mašina stovėjo prie bordiūro aikštelėje. Kai ji ėjo iš „Cestos“ parduotuvės, matė, kad automobilyje sėdėjo vyras ir moteris. Ten buvo V. L..
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateikus bylos medžiagą (I tomas, 13 b. l.) susipažinti, nukentėjusioji S. S. paaiškino, kad, kai ėjo iš „Cesta“ parduotuvės, šalia krūmo stovėjo mašina, kuri buvo neužvesta. Kai praeidinėjo pro vairuotoją, tiek užpakaliniais mašinos ratais pajuto smūgį. Tuo metu jau buvo praėjusi automobilį. Pataikė iš nugaros, suskaudo stuburą, pajuto smūgį į šlaunį. Tiksliai pasakyti, kur pataikė, negali. Tada ji griuvo į priekį. Lazda nulėkė į balą, metrą, ar daugiau. Ji įkrito į balą. Prieš pusę metų jai yra operuotas klubas. Kai nukrito, negalėjo atsikelti. Kai atsidarė durelės, ji kėlėsi. Pakilo, pasiekė lazdą. Vairuotojas iškišo galvą pro atidarytas dureles, klausė, kas atsitiko. Ji pasakė jam, kad jai operuota koja, gerai, kad neišsinėrė. Jis pasiūlė nuvežti ją į polikliniką, tačiau ji atsisakė. Tuomet pasiūlė parvežti namo. Jos namai netoli, o su sulaužyta koja į mašiną įsėsti neįmanoma. Greitosios nepasiūlė. Žmona tada įsikišo. Sėdėdama šalia sakė: „Ar tu nematai, kad ji nori pinigų?“. Vyras nebuvo išlipęs, iš piniginės ištraukė 10 eurų. Kai jis pasiūlė pinigus, ji įsižeidė. Ji nesuprato kas įvyko, ar tai lūžis, ar ne. Pinigų neėmė. Ji pasakė, kad kvies policiją, o jis nuvažiavo. Tuomet iš parduotuvės išėjo J. V.. Ji matė, kad ji šlapia, purvina, stovi ant lazdos. Kai priėjo prie jos, paaiškino kas atsitiko. Kai grįžo namo, apie 14.00 – 15.00 val. iškvietė policiją. Policija iškvietė greitąją. Po įvykio lūžo ta pati koja, kuriai buvo daryta operacija. Mašina jai trenkė su kairiu ratu į koją. Oda, kai griuvo, buvo nubrozdinta, per kelnes nesimatė, girnelę skaudėjo. Paskui pradėjo tinti kelis, šlaunikaulis, ten kur buvo lūžis.
Liudytoja R. L. teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. 2015 m. lapkričio 21 d., 08.30 val., ji su vyru važiavo automobiliu M. X. iš namų į parduotuvę „Cesta“, esančią (duomenys neskelbtini). Kol ji nuėjo į parduotuvę, vyras laukė mašinoje. Kai grįžo, įsėdo į mašiną ir ketino važiuoti į „Rimi“ parduotuvę. Vyras pasidairė, pasakė, kad gali atbuliniu pavažiuoti. Ji dėjo produktus. Vyras užkūrė mašiną, pajudėjo ir sustojo. Ji nespėjo susigaudyti, nes nebuvo spėjusi dėlioti prekių. Kai paklausė vyro, kodėl sustojo, pamatė prie vairuotojo durų moteriškę. Vyras atidarė langą ir ji pamatė tą moteriškę. Ji sakė, kad jos vyras jos vos nepartrenkė. Vyras sakė, kad gali ją palydėti. Ji pasakė, kad eina į parduotuvę, todėl vyras pasiūlė ją pavežti iki „Rimi“. Tada vyras pasiūlė kelis kartus parvežti ją namo, tačiau moteris atsisakė. Tuomet vyras jai pasiūlė 10 eurų, ji nesutiko. Sakė, jai per mažai, tegul eina namo. Greitosios ji atsisakė. Mašina stovėjo prie gatvės, o moteris stovėjo maždaug metras nuo šaligatvio.
Teismui supažindinus liudytoją su bylos medžiaga (I tomas, 13 b. l.), liudytoja R. L. parodė, kad mašina stovėjo metras nuo šaligatvio. Kai užkūrė mašiną, pavažiavo vos metrą. Moteris mosikavo su lazdele. Įvykio metu žmonių jokių nematė, buvo tik ji su vyru ir nukentėjusioji. Ji prie vairuotojo durelių stovėjo, ne daugiau pusės metro atstumu. Jokio garso negirdėjo.
Liudytoja J. V. teismo posėdžio metu parodė, kad paties įvykio nematė. 2015 metų lapkričio mėnesio pabaigoje, apie 8.30 val., ji buvo parduotuvėje „Cesta“. Pamatė, kaip iš aikštelės išvažiavo mašina. Tuomet pamatė kaimynę, S. S., kuri buvo užgulusi ant lazdos, išvažiavimo take. Ten buvo bordiūras, bala. Oras buvo apsiniaukęs, nelijo. Jos visi rūbai, kelnės buvo šlapi. Nukentėjusioji pasakė, kad ją partrenkė mašina, padėjo jai pareiti namo. S. S. dejavo, kad jai labai skauda koją, stuburą.
Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, planu, foto lentelėmis, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu (I tomas, 11 - 18 b. l.) nustatyta, kad užfiksuotas eismo įvykis, įvykęs 2015 m. lapkričio 21 d. Kaune, V. K. pr.
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G755/2016(02) (I tomas, 43 b. l.) nustatyta, kad S. S. konstatuotas kairio blauzdikaulio krumplio lūžis. Duomenų, prieštaraujančių užduotyje nurodytam traumos laikui ir aplinkybėms, nėra. Dėl konstatuoto sužalojimo S. S. nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Nors kaltinamasis savo kaltę dėl įvykio neigė, teigė nepartrenkęs nukentėjusiosios, tačiau tai yra paneigta byloje esančiais ištirtais duomenimis. Pats kaltinamasis nurodė, kad užvedęs automobilį ir pavažiavęs ne daugiau kaip metrą atbulomis išgirdo bumbtelėjimą. Ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, 55 b. l.) 2015 m. lapkričio 27 d. jis visai neminėjo, kad girdėjo bumbtelėjimą, bet tik nurodė, kad iš kur galėjo būti garsas į jo automobilio užpakalinę dalį nežino. Galbūt moteris stuktelėjo lazdele. Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo bylos A2.6.-4094-358/2016 medžiaga nustatyta, kad V. L. 2016 m. balandžio 22 d. apklausos metu (I tomas, 117 b. l.) nurodė, kad „judant atbuline eiga apie 1 – 1,5 m. išgirdau garsą (lyg kumščiu) į automobilio galinę dalį.“, „išgirdęs garsą iš karto sustojau“. Tai, kad kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tas garsas buvo dėl to, kad nukentėjusioji į mašiną daužė su lazda, laikytina kaip jo gynybinė pozicija, nes pirmiau kaltinamasis nurodė, kad bumbtelėlėjimą, o tik vėlesniuose parodymuose nurodė, kad nukentėjusioji sudavė su lazda. Tuo labiau, kad, kaip nurodė kaltinamasis jokių žymių ant automobilio nematė. Nukentėjusiosios parodymais, kaltinamojo vairuojamas automobilis atsitrenkė į jos nugarą, ji pajuto skausmą iš nugaros, suskaudo stuburą, pajuto smūgį į šlaunį. Be to, nukentėjusioji nuo automobilio smūgio nukrito į balą, sušlapo. Tai, kad nukentėjusioji buvo visa šlapia, nors nelijo, patvirtino liudytoja J. V., kuri išėjusi iš parduotuvės, nors nematė paties įvykio, pamatė nukentėjusiąją, kuri buvo šlapia, ir paklausė jos, kas nutiko.
Automobilyje šalia sėdėjusi R. L. teigė nesupratusi kas įvyko, ji tuo metu dėliojo prekes, kas reiškia, kad jos parodymai nei paneigia, nei patvirtina, kad nukentėjusioji buvo partrenkta.
Be to, ištirti rašytiniai įrodymai, t. y. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, planas, foto lentelės, transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G755/2016(02) patvirtina buvus įvykį, pačias įvykio aplinkybes, kad kaltinamasis V. L. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 9.34 val., Kaune, V. K. pr., įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu Nr. 43, vairuodamas automobilį „M. X.“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pradėdamas važiuoti atbulas parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją S. S., tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Tiek kaltinamojo parodymus dėl asmens partrenkimo, tiek R. L. parodymus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti V. L. baudžiamosios atsakomybės.
Priešingai, nukentėjusiosios S. S. parodymai nuoseklūs, papildantys vienas kitą. Jos parodymus patvirtina ir liudytoja J. V., patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G755/2016(02), kurioje nuo pat pradžių nuosekliai aprašytas S. S. papasakotas įvykis.
Baudžiamojoje byloje pateiktas Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas (I tomas, 87 – 95 b. l.) yra niekinis, nieko neįrodantis, nes pats kaltinamasis nurodė, kad po įvykio ant automobilio jokių apgadinimų, nubrozdinimų ar panašiai, nematė, o palyginimas asmenų, kurių ūgis užfiksuotas neaišku kokiu būdu ir ar jie tikslūs, su automobilio aukščiu tikrai nepatvirtina kokių nors reikšmingų bylai faktų. Tuo labiau nukentėjusiosios kontakto ar ne su kaltinamojo automobiliu.
Kaltinamojo V. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, požymius, todėl teismas pripažįsta, kad V. L. 2015 m. lapkričio 21 d., apie 09.34 val., (duomenys neskelbtini), įvažiavime į automobilių stovėjimo aikštelę, ties pastatu Nr. 43, vairuodamas automobilį „M. X.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 101, 114 punktų reikalavimus, tuo, kad nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėdamas važiuoti atbulas neįsitikino, kad tai daryti saugu, nedavė kelio ir parbloškė pro automobilio galinę dalį ėjusią pėsčiąją S. S., kurią sužalojo, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. S. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 str.).
Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4000,00 eurų nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo ir akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ (II tomas, 9 - 11 b. l.). Civiliniame ieškinyje nurodė, kad patirta neturtinė žala tai yra patirtas skausmas. Ją partrenkus automobiliu, lūžo kairio kaulo blauzdikaulio krumplis. Taip pat patirti nepatogumai, nes dėl lūžio, kairę koją sugipsavo nuo pat kirkšnies iki kulno. Gyvena viena, todėl jai reikėjo nuolatinės pagalbos. Taip pat nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, vairuotojas nekvietė greitosios pagalbos, o tik pasisiūlė nuvežti į polikliniką. Tai, kad vairuotojas jai pasiūlė 10 eurų, tai ją labai įžeidė ir pažemino. Ligoninėje vairuotojas nelankė, neatsiprašė, nepasidomėjo jos sveikata.
Civilinė ieškovė S. S. teismo posėdžio metu palaikė savo ieškinį ir nurodė, kad nori gauti 4000 eurų. Nurodė, kad dėl įvykio ji liko invalide visam gyvenimui, uždėjo gipsą iki kulniuko, koją rovė, nesugijusius raumenis. 8 savaites reikėjo pagalbos.
Kaltinamasis teismo posėdžio metu nesutiko su prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Civilinis atsakovas, akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“, pateikė teismui raštą, kuriuo patvirtino, kad tuo atveju, jei kaltinamasis prisipažintų ar būtų pripažintas kaltu dėl ginčo įvykio, akcinė bendrovė„Lietuvos draudimas“ yra pasiruošusi ne ginčo tvarka išmokėti S. S. 3000,00 eurų neturtinės žalos (II tomas, 17 b. l.).
Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, dėl neturtinės žalos atlyginimo yra 5000,00 eurų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitą, teismo įvertinti pinigai. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d.). Tačiau, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą ir pan. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, kurie reikalauja, kad konkrečioje situacijoje būtų užtikrinta protinga priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko – pusiausvyra. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimus, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsniu yra vadovaujamasi ir baudžiamosiose bylose.
Kaltinamasis V. L. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje. Dėl nusikalstamų kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji S. S. patyrė skausmą, stresą, baimę dėl savo sveikatos, jautėsi nesaugiai, patyrė neigiamus išgyvenimus. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė vieną neatsargų nusikaltimą, į tai, kad nukentėjusioji S. S. patyrė didesnius kūno sužalojimus, jai sukeltas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sužalojimų pasekmes ji jaučia iki šiol, iki šiol jai tenka gydytis. Atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis yra nejauno amžiaus, dirba, tačiau gauna nedideles pajamas, taip pat į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, į susiformavusią teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo darytina išvada, kad pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai mažintinas iki 2000 eurų.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.
Kaltinamasis V. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kaltės forma - nusikalstamas pasitikėjimas.
Kaltinamojo V. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis turi šeimą, dirba, teisiamas pirmą kartą, padarė neatsargų nusikaltimą, į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, pobūdį ir paskatas bei pasekmes, darytina išvada, kad kaltinamajam skirtina įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda.
Prokurorė nurodė, kad spręstinas klausimas dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise, motyvuojant tuo, kad kaltinamasis turi problemų su sveikata, nesuprato ką padarė, neįvertino situacijos. Teismas atmeta prokurorės prašymą, kadangi, pirmiausiai duomenų apie asmens sveikatą, dėl ko jis negalėtų naudotis specialiąją teise, byloje - nepateikta, be to, asmeniui iškelta administracinio teisės pažeidimo byla dėl pasišalinimo iš įvykio vietos, kur ir bus sprendžiamas klausimas dėl naudojimosi specialiąją teise.
Šioje baudžiamojoje byloje gauta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-12627 (II tomas, 20 b. l.), kurioje nurodyta, kad nukentėjusiajai S. S. buvo skirta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalbą, ją atstovauti paskirta advokatė A. F., kurios darbo užmokestis už nukentėjusiosios atstovavimą sudaro 120,66 eurų, advokatė prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo.
Kadangi eismo įvykį sukėlė kaltinamasis V. L., būtent dėl to nukentėjusioji buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyrių, kad būtų surašytas civilinis ieškinys ir jai būtų teikiama kvalifikuota teisinė pagalba, advokatės pagalbos išlaidos valstybei kainavo 120,66 eurų, todėl šios nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo valstybės naudai.
Daiktinis įrodymas, kompaktinis diskas su fotonuotraukomis, esantis baudžiamojoje byloje (I tomas, 95 b. l.), paliktinas saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 5 d., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 20 (dvidešimties) MGL, tai yra 753,20 (septynių šimtų penkiasdešimt trijų ir 20 ct) eurų, dydžio baudą.
Prokurorės prašymą dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise - atmesti.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dėl 4000,00 eurų neturtinės žalos priteisimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš civilinio atsakovo, akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 2000,00 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios naudai. Likusioje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Pripažinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus turėtas nukentėjusiosios S. S. atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir priteisti iš kaltinamojo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 120,66 eurų (vieną šimtą dvidešimt eurų 66 eurocentų) eurų proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas Swedbank, įmokos kodas 5630, nurodant, kad mokėjimo paskirtis - įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Kompaktinį diską su fotonuotraukomis, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Kauno apylinkės teismą.