Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Violeta Balčiūnienė, sekretoriaujant Linai Beniušienei, dalyvaujant prokurorei Daliai Stonienei, gynėjui advokatui Juozapui Surbliui, specialistei Joditai Daukšaitei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. R. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Telšių m., Lietuvos Respublikos pilietis, rusas, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, gyvenantis (duomenys neskelbtini) Telšiai, dirbantis UAB „Stalakta“ direktoriaus pareigose, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d., 222 str. 1 d., 208 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustato:

V. R. apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, dėl savo sunkios ekonominės padėties, nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent:

jis, būdamas (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi, pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio l d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, veikdamas, per (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-10-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės „Apskaitos projektai“ įgaliotą asmenį R. K., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo ne visas įvykusias ūkinės operacijas, tai yra laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose kasos pajamų 30 000 Lt:

1. 2007-07-01 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose iš pilietės N. B. gautų 10 000 Lt, pagal 2007-06-07 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

2. 2009-04-17 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose iš pilietės J. Č. gautų 20 000 Lt, pagal 2007-12-29 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 UAB „Stalakta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, jis dėl savo sunkios ekonominės padėties, nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams:

V. R., būdamas (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Stalakta“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 37 str. 10 d. atsakingu už Bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia, žinodamas, kad 2007-07-01 bendrovės įsipareigojimai 14 081 330 Lt, užregistruoti apskaitos registre „Didžioji knyga“ 242 832 Lt arba 1,21 karto viršijo pusę į apskaitos registrą „Didžioji knyga‘ įrašyto turto vertės, 2008-01-01 užregistruoti bendrovės įsipareigojimai 16 465 253 Lt, kurie 5 751 992 Lt arba 1,54 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2009-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 434 000 Lt, kurie 5 028 542 Lt arba 1,53 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 355 726 Lt, kurie 5 659 618 Lt arba 1,65 karto viršijo pusę į 2009 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-09-30 užregistruoti įsipareigojimai 13 822 273 Lt, kurie 5 204 284 Lt arba 1,60 karto viršijo pusę apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistruoto turto vertės, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2d. Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo Nr. (duomenys neskelbtini) 3 straipsnio „mokėjimų eilės tvarka“ l dalies reikalavimus - „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: „ 2 punkto reikalavimus „valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, 3 punkto reikalavimus „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“, 3 dalies reikalavimus „Tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“, laikotarpiu iki 2008-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pelno mokesčio 156 983 Lt, socialinio mokesčio 5 0390 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 565 Lt ir nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 14 022 694 Lt, užregistruoto 2007-07-07 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. birželio mėn. 7 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. l sąlygų iki 2007-12-31 pastatyti pilietei N. B. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., tačiau laikotarpiu nuo 2007-07-24 iki 2007-12-11 iš AB „Svvedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) 7 pagrindė pinigų mokėjimus V. R. firmai „Telšių ranga“ iš viso 2 701 993,48 Lt sumai.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu iki 2009-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio 215 969,48 Lt, pelno mokesčio 501 683,13 Lt, socialinio mokesčio 3 553 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 1058,96 Lt, žemės mokesčio 57 087 Lt, ir laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 15 006 930 Lt, užregistruoto 2008-11-01 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. gruodžio 29 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-07-01 pastatyti piliečiui S. P. 181 kvadratinio metro namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., neįvykdė 2008 m. vasario 4 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-11-01 pastatyti piliečiui S. Č. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas pilietei N. B. pagal 2007 m. birželio 7 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1., 150 000 Lt, laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 pagrindė 3 128 023,63 Lt mokėjimą V. R. firmai „Telšių ranga“.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimo 853 496 Lt, socialinio mokesčio įsiskolinimo 3553 Lt, žemės mokesčio įsiskolinimo 175 000 Lt, užregistruotų 2009-07-01 apskaitos registre „Didžioji knyga“, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 pagrindė mokėjimus A. A. -162 688,21 Lt, V. R. firmai „Telšių ranga“- 198 191,60 Lt, V. R. -75 961,60 Lt, iš viso 370 316,31 Lt.

Tokiu būdu V. R., žinodamas, kad UAB „Stalakta“ yra sunkios ekonominės padėties, nemoki, įmonei gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams iš viso 1 492 049 Lt, iš jų Valstybės biudžetui - pridėtinės vertės mokesčio, 853 496 Lt, socialinio mokesčio 3553 Lt, žemės mokesčio 175 000 Lt, fiziniams asmenims S. Č. – 110 000 Lt, S. P. -200 000 Lt, N. B. -150 000 Lt.

Kaltinamasis V. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad UAB „Stalakta“ vykdė statybų verslą, turėjo daug statybinių objektų, todėl kartais pavėluodavo buhalterei pristatyti apskaitos dokumentus. Dėl savo aplaidumo galėjo pamesti Čekmariovui ir N. B. išrašytus kasos orderius ir todėl nepateikė jų buhalterei dėl to jų buhalterė neįtraukė į apskaitą. Bendrovė dirbo pelningai, tačiau prasidėjus krizei atsirado problemų, buvo areštuotas bendrovės turtas. Problemos prasidėjo tuomet, kai užsakovai S. ir J. Č. bei L. B. atsisakė pirkti bendrovės jiems pastatytus gyvenamuosius namus. Siekdamas išvengti bankroto, bendrovei be procentų paskolino savo lėšų 1 600 000 Lt. Pinigus skolinosi iš pažįstamų bei giminaičių. Jiems garantavo, jog pinigus grąžins, nes manė, kad bedrovės finansiniai reikalai susitvarkys, tačiau bendrovė įklimpo į skolas. Pagal preliminarias būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartis buvo sutarta S. Č. ir J. Č. bei N. B. pastatyti gyvenamuosius namus, sutartyje numatytais terminus. S. ir J. Č. namas buvo pastatytas pavėluotais terminais, tačiau apdraustas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas 70-80 procentų namo baigtumas. Bendrovė turėjo nemažai statybų projektų, tačiau taip jau statybose būna, kad laiku ne visada viskas gaunasi. Gal būt suvėlino statybas tai, kad pradžioje sutvarkė infrastruktūrą, o po to ėmė statyti namus. S. Č. gyveno Vilniuje, norėjo pirkti namą Klaipėdoje, tačiau kadangi turėjo gyvenamąją vietą jų su darbais neskubino. Registruojant S. Č. sklypą įvyko klaida ir jis buvo užregistruotas ne 10 numeriu o 11. Su pavaduotoju A. A. buvo nuvažiavęs į Vilnių pas S. Č. pasirašyti Namo pirkimo-pardavimo sutarties, tačiau S. Č. prašė namą statyti toliau, nes norėjo jame gyventi ir papildomai namo statybai pažadėjo duoti 20 000 Lt. Pas notarą su S. Č. pasirašė 20 000 Lt vekselį, nors faktiškai jam davė 15 000 Lt. Ant vekselio jis pasirašė, kaip fizinis asmuo. Su N. B., taip pat buvo pasirašęs Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį, už namo statybą ji sumokėjo dalį pinigų grynais ir jai išrašė kasos orderį, dalį pinigų ji pervedė pavedimu per banką. Susitarė namą užsakovei pastatyti su daline apdaila, name buvo įvesta elektra, sutvarkyta infrastruktūra, buvo įsipareigojęs įvesti ir dujas. Visus gautus iš užsakovų pinigus panaudojo jų gyvenamųjų namų statybai. Nors bendrovė turėjo ir daugiau kreditorių, tačiau su rangovais „Telšių ranga“ atsiskaitė pirmiau, nes tuo metu ši bendrovė vykdė statybos darbus Kalotėje, objekte dirbo apie 30 žmonių. Be to, pardavęs ten statomus namus turėjo gauti pajamų, kad galėtų atsiskaityti su kreditoriais, todėl ten buvo mestos visos pajėgos. Su N. B. ir kitais kreditoriais yra galimybė atsiskaityt, nes bendrovė turi turto ir jį pardavus galės įvykdyti savo įsipareigojimus. Jis nėra aferistas ir nesiekia užsakovų apgauti, tačiau šiuo metu yra areštuotas bedrovės turtas ir todėl jis negali vykdyti savo įsipareigojimų. Mokesčių valstybei nesumokėjo, nes pirma mokėjo darbuotojams ir subrangovams už atliktus darbus. Jis pats apie milijoną litų investavo į verslą, todėl sau išsimokėjo apie 90 000 Lt. Verslo partneris A. A. į bendrovę taip pat investavo nemažus pinigus, todėl jam išmokėjo 169 000 Lt, t.y. dalį jo investuotų pinigų. Bendrovė neturėjo tikslo slėpti mokesčius, samdė buhalterę ir tvarkė buhalterinę apskaitą. Jam buvo pasiūlyta bylą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, tačiau jis nesutiko.

Liudytoja J. Č. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, 2008 m. norėjo statytis gyvenamąjį namą Klaipėdoje. Susipažino su (duomenys neskelbtini) direktoriumi V. R.. Pasirašė Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį pagal, kurią bendrovė jau pastatytą namą turėjo jai parduoti. Namo statybai paėmė banko paskolą ir per banką bendrovei pavedė 90 000 Lt avanso. Kas mėnesį bankui mokėjo palūkanas. Tačiau įmonė nevykdė savo įsipareigojimų, todėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Teisme pasirašė taikos sutartį, jog (duomenys neskelbtini) grąžins sumokėtą avansą dalimis, nustatytais terminais. Tačiau atgauti pinigų vykdant taikos sutartį nepavyko, teko kreipėsi į antstolį A. S. ir atgavo tik 3000 Lt. (duomenys neskelbtini) direktorius iki šiol visų pinigų negrąžino. Tuomet kreipėsi į prokuratūrą dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Po Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo praėjus metams, susitiko su V. R. ir jis pasakė, kad jam dar reikia pinigų, todėl papildomai grynais jam davė 20 000 Lt ir pasirašė vekselį. Tačiau namas tuo metu dar nebuvo pradėtas statyti. V. R. paaiškino, kad jo turtas ir pinigai banke yra areštuoti, todėl jis negali pradėti statybos ir jam reikalingi pinigai. V. R. dėl pinigų su A. A. atvyko į Vilnių ir jiems abiems dalyvaujant, pas notarą buvo pasirašytas vekselis. V. R. parodė sąrašą darbų, kuriuos atliks už tuos 20 000 Lt ir pinigai prie notaro jiems buvo įteikti. Kuris iš jų konkrečiai paėmė pinigus dabar neatsimena, kiek kopijų vekselių pasirašė pas notarą dabar taip pat neatsimena. Su V. R. pasirašytą preliminarią sutartį nutraukė ir paprašė grąžinti sumokėtą pradinį įnašą. Dėl jiems negrąžintų pinigų pradėjo procesą Klaipėdos apygardos teisme, pasirašė taikos sutartį. Vekselį antstoliui išieškojimui pateikė 2009 m. V. R. pažadėjo grąžinti pinigus, pardavęs jiems pastatytą namą kitiems klientams, tačiau nauji pirkėjai atsisakė namą pirkti.

Liudytoja R. K. parodė, kad ji kaltinamąjį pažįsta, tvarkė (duomenys neskelbtini) buhalterinę apskaitą. Ji dirbo įmonėje „Apskaitos projektai“ ir (duomenys neskelbtini) buhalteriją tvarkė pagal jiems pateiktus dokumentus, nuo 2004 m. Dokumentus jiems pristatydavo arba direktorius V. R. arba pavaduotojas A. A.. Bendrovės kasą tvarkė pats direktorius V. R.. 2007-2009 m. dokumentai buvo pristatomi pavėluotai, tuo metu bendrovė turėjo daug skolų. (duomenys neskelbtini) vykdė statybas, ekonomikos pakilimo momentu buvo ir pelningi metai. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) iškelta bankroto byla, nustatytas didelis įsiskolinimas. Dar prieš paskelbiant bendrovei bankrotą vyko statybos ir manyta, kai pabaigus statybas ir pradavus pastatytus objektus, įmonė galės padengti visus įsiskolinimus. Į objektų pardavimą buvo dedamos visos viltys.

Iš 2004-08-06 Apskaitos tvarkymo sutarties matyti, jog tarp UAB „Apskaitos projektai“ ir (duomenys neskelbtini) buvo sudaryta buhalterinės apskaitos paslaugų teikimo sutartis (1t., b.l. 185-187).

Liudytojas A. A. parodė, kad V. R. pažįsta, juos sieja darbiniai santykiai. Nuo 2003-2004 pradėjo dirbti V. R. įmonėje, šiuo metu yra direktoriaus pavaduotojas. Bendrovės dokumentus tvarkė jis su direktoriumi V. R., o buhalterinę apskaitą tvarkė buhalterė ir visas ataskaitas pristatydavo direktoriui V. R.. Buhalterė buvo samdoma darbuotoja ir buhalteriją ji tvarkė pagal jai pristatytus dokumentus. Darbuotojų įmonėje buvo nedaug, daugiau dirbo su subrangovais. Iki krizės statybų verslas buvo pelningas. Visada pradžioje būna sunkiau, kol įmonė įsivažiuoja ir pradeda dirbti pelningai. Bendrovei prasidėjo sunkumai 2009 m., kai prasidėjo ekonominė krizė. Tačiau stengėsi išlaikyti įmonę ir nebankrutuoti. Jis pats, kaip fizinis asmuo bendrovei paskolino 1 000 000 Lt, tuos pinigus skolinosi iš kitų asmenų. Tokią didelę sumą pasiskolinęs iš kitų asmenų turėjo ką nors daryti, kad skolą grąžinti. Todėl bendrovė padengė jam dalį skolos, išmokėjusi jam 162 688 Lt. Dėl didelių finansinių problemų ir nervinės įtampos pašlijo sveikata. Visi užsakovų pinigai pagal Preliminarias sutartis buvo panaudoti namų statybai. Problemos prasidėjo nuo S. Č., nes jam įmonė negrąžino avanso. Bendrovė jam buvo pastačiusi apie 70 procentų namo, kai jis pareikalavo nutraukti sutartį ir grąžinti sumokėtą avansą. S. Č. atsisakė pirkti beveik baigtą statyti namą, motyvuodamas tuo, jog bendrovė laiku, pagal sutartyje numatytą terminą nespėjo pastatyti namo. Vėliau pradėjo kristi namų kainos ir S. Č. prašė padaryti dideles nuolaidas arba grąžinti avansą. Todėl su S. P. buvo susitarta, kad jis pigiai iš bendrovės nupirks S. Č. namą. Tačiau po savaitės pirkėjas namą pirkti atsisakė ir bendrovė neturėjo pinigų grąžinti S. Č. avanso. Bendrovė Kalotėje klientams statė namus, vykdė įsipareigojimus, tačiau juos S. Č. apšmeižė, rašydamas neigiamus straipsnius į spaudą. Pradžioje S. Č. buvo viskas gerai, pretenzijų dėl statybos neturėjo, sumokėjo avansą ir paprašė atlikti papildomus darbus, nes norėjo tame name gyventi. Jis su V. R. nuvyko į Vilnių pas S. Č. dėl preliminarios sutarties pratęsimo. Dėl papildomų darbų atlikimo S. Č. davė 15 000 Lt, tačiau pas notarą pasirašė vekselį 20 000 Lt. Ant vekselio pasirašė V. R., pinigus padavė S. Č.. Preliminarios sutarties S. Č. nepratęsė, tačiau su juo aptarė papildomus darbus ir darbų atlikimo terminus. Susitarė atvažiuoti į Vilnių kitą savaitę ir pratęsti Preliminarią sutartį. Kodėl šie pinigai nebuvo pavesti per banką, o pasirašytas vekselis, jis nežino. Pinigai iš karto bendrovės kasoje nebuvo apskaityti, nes laukė sekančios savaitės susitikimo, be to, manė, kad ta suma pasirašyta ant fizinio asmens, todėl jų neįnešė į kasą. Tačiau pinigai buvo panaudoti papildomiems statybos darbams, nors tuo metu Preliminari sutartis nebuvo pratęsta. Bendrovė tuo metu vykdė statybos darbus Kalptėje, statė gyvenamus namus, juos būtų pardavusi ir atsiskaičiusi su kreditoriais ir banku. Kita klientė, kuriai statė gyvenamą namą buvo N. B.. Dabar gerai neatsimena, tačiau su N. B. buvo pasirašyta Preliminari būsimo namo pirkimo- pardavimo sutartis ir ji sumokėjo avansu 10 000 Lt grynais, jai buvo išrašytas kasos kvitas ir perduotas buhalterei. Kur galėjo dingti N. B. išrašytas orderis už gautus grynus pinigus, nežino. Tačiau kažkas buvo įsilaužęs į jo ir V. R. automobilį, buvo dingęs UAB „Stalakta“ spaudas. Bendrovėje buvo atliktas tyrimas laikotarpiu nuo 2007 iki 2010 metų. Verslas vyko iki 2010 m. ir padėtis bendrovėje nebuvo tokia bloga. Bendrovė buvo sudariusi finansavimo sutartį su banku dėl pradėtų projektų Kalotėje užbaigimo. Padėtis pablogėjo, kai buvo uždėtas bendrovės turtui areštas. Todėl kreipėsi į teismą dėl bendrovės restruktūrizavimo, tačiau jiems buvo iškelta bankroto byla. Mokesčių inspekcijai atliekant tyrimą buvo nustatyta, kad jie turi mokesčiams įsipareigojimų nuo 2007 m., kad finansiniai įsipareigojimai sudaro 75 procentus įmonės turto, todėl jo manymu nėra pagrindo bankroto procedūrai. Pardavus bendrovei priklausantį turtą būtų galima atsiskaityti su kreditoriais ir dar liktų apie 25 procentus turto. Tai rodo, kad su kreditoriais yra galimybė atsiskaityti. Be to, yra ilgalaikių įsipareigojimų, o tai ir reiškia, kad nėra pradelstų mokėjimų, vadinasi bendrovės finansinės padėtis nėra bloga. Mano, kad pardavus bendrovės turtą bus galima atsiskaityti su visais kreditoriais, pagal kreditorių eilę.

Iš 2011-05-20 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog A. A. pateikė kvartalo dangų planą; dokumentus iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 55/62092 - pažymą „apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ 2008-12-01 Nr. NS-586-(12.4), statinio nuotraukas 2008-07-23 ir 2008-11-04, pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis; pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) duomenis; dokumentus iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 55/62210: 2008-12-01 pažymą „apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ Nr. NS-590-(12.4), Nekilnojamojo turto registro išrašą - pažymėjimą 2008-12-05 Nr. 446356; statinio nuotraukas 2008-07-23 ir 2008-11-04; pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimą (perkainojimą; pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis; dokumentus iš Nekilnojamojo turto kadastro ir registro dokumentų bylos Nr. 55/62176: 2008-12-01 pažymą „Apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto“ Nr. NS-597-(12.4); nekilnojamojo turto registro išrašą-pažymėjimą 2008-12-05 Nr. 446541; statinio nuotraukas 2008-07-23 ir 2008-11-04; pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų įkainojimo (perkainojimo) duomenis, pagrindinio pastato, jo dalių ir priestatų kadastro duomenis. Pateikti dokumentai 2011-05-20 apžiūrėti daiktų dokumentų apžiūros protokolu (lt. 113-138, 139-141).

Liudytojas S. Č. parodė, kad prieš trejus metus pasirašė su UAB „Stalakta“ Preliminarią sutartį dėl gyvenamo namo statybos. Gavęs banko paskolą sumokėjo statybų bendrovei pradinį įnašą. Pasirašant Preliminarią būsimo namo pirkimo - pardavimo sutartį matė tik namo pamatus, daugiau nieko sklype nebuvo pastatyta. Bendrovė, numatytais terminais jiems namo nepastatė ir negrąžino sumokėto avanso. Dėl to, bendrovę padavė į teismą ir pasirašė taikos sutartį. Tačiau taikos sutarties sąlygų bendrovė nevykdo iki šiol ir sumokėto 96 000 Lt avanso negrąžino. Už šiuos pinigus nebuvo atlikti jokie statybos darbai. (duomenys neskelbtini) direktorius V. R. jam aiškino, kad šiuo metu krizė ir nėra pinigų namui statyti, vis žadėjo pradėti statybas, tačiau taip ir liko pažadai. V. R. teigė, kad namas buvo pastatytas 70 procentų, tačiau ant jo sklypo Nr. 10 jokio namo nėra. Pats gyvenamo namo statybos Klaipėdoje nekontroliavo, nes gyvena Vilniuje. Tuo metu, kai jis buvo išvykęs į užsienį, žmona V. R. davė dar 20 000 Lt namui užbaigti. Pinigus davė pas notarą ir pasirašė vekselį. Negali paaiškinti kodėl žmona, duodamam pinigus namo statybai pas notarą surašė vekselį. Po to, ne kartą skambino V. R., tačiau jo negalėjo rasti, su jais V. R. nebendravo, todėl vėl kreipėsi į teismą.

Iš 2010-09-28 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog S. Č. pateikė 2010-04-06 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl 2010-05-03 taikos sutarties, 2010-05-04 Klaipėdos apygardos teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, 2010-06-02 vykdomąjį raštą. Pateikti dokumentai 2011-05-19 apžiūrėti daiktų dokumentų apžiūros protokolu (lt., 58-68, 69-70).

Liudytoja, specialistė Jodita Daukšaitė parodė, kad atlikus UAB „Stalakta“ papildomą tyrimą, jau anksčiau pateikta išvada nepasikeitė. Nustatė, kad nuo 2007-07-07 iki 2010-08-30 (duomenys neskelbtini) nepagrindė apskaitos dokumentais 30 000 Lt pajamų, kuriuos sumokėjo N. B. bei J. Č., bendrovės kasos apskaitoje ir apskaitos registruose nebuvo įtrauktų 30 000 Lt. Tokiais veiksmais bendrovės direktorius V. R. nesilaikė „Buhalterinės apskaitos įstatymo“ 6 ir 12 straipsnių. Dėl šių pažeidimų laikotarpyje nuo 2007-07-01 iki 2010 m. nebuvo galima nustatyti bendrovės turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nes nebuvo galima nustatyti kur buvo panaudoti gauti iš klientų pinigai. Visos piniginės lėšos, tai įmonės turtas. Atliekant tyrimą negalima buvo nustatyti, kaip keitėsi įsipareigojimų struktūra. Be to, tiriamuoju laikotarpiu bendrovė buvo nemoki. Pagal „Įmonių bankroto įstatymą“ nemokumas – ekonominė būsena. Nemokumas skaičiuojamas pagal turimo turto ir įsipareigojimų dydžio koeficientus, tiriamojo laikotarpio pradžiai ir laikotarpio pabaigai. Bendrovės įsipareigojimai tiriamuoju periodu buvo didesnį, nei turimas tuo metu turtas. Tai pateikta išvadoje. Pagal „Laikinąjį mokėjimo įstatymą“, jei įmonė neturi pinigų ji privalo mokėti atsiskaitymus laikydamasi įstatyme numatyto eiliškumo: pirma sumokėti darbuotojams, po to atsiskaityti su biudžetu, po to su trečios eilės kreditoriais, pagal įsiskolinimo laikotarpį. Tačiau (duomenys neskelbtini) iki 2008- 01-01 nemokėjo pelno mokesčio, socialinių mokesčių, kurie buvo užregistruoti 2008-01-01. Tačiau bendrovė sumažino įsiskolinimą 2 700 000 litais bendrovei „Telšių statyba“ pagal pateiktą reikalavimą. Taip pat iki 2009-01-01 nemokėjo mokesčių valstybei, tačiau vykdė mokėjimus, t.y. sumokėjo 1 561 000 Lt pagal įsiskolinimą. Nuo 2009-02 iki 2009-06-30 nesilaikė „Laikinojo mokėjimo įstatymo“ ir neatsiskaitė su užsakovais S. ir J. Č. bei N. B.. Gauti pinigai grynais iš minėtų asmenų nebuvo įtraukti į įmonės apskaitą, nors pinigus paėmė įmonės direktorius V. R.. Išvadą ji pateikė pagal FNTT pareigūnų pateiktus klausimus.

Liudytoja N. B. parodė, kad yra tekę bendrauti su V. R.. 2007 m. Klaipėdoje pamatė iškabą, kad UAB „Stalakta“ stato gyvenamų namų kvartalą. Tuo susidomėjusi paskambino R. R. ir susitiko su juo pasiklabėti. Jai tiko sutarties sąlygos, todėl su (duomenys neskelbtini) pasirašė Preliminarią būsimo namo pirkimo- pardavimo sutartį. Namo statybai paėmė iš banko kreditą. Pagal sutartį (duomenys neskelbtini) sumokėjo avansą - banko pavedimu 140 000 Lt ir 10 000 Lt grynais. Kasos kvito už grynais sumokėtą avansą, bendrovė nedavė. Buvo sutarta, kad bendrovei už namo statybos darbus sumokės 10 procentų namo vertės. 2007 m. birželio mėnesį pasirašant Preliminarią sutartį buvo, tik planuoto pasatyti namo pamatai, tačiau bendrovė įsipareigojo iki 2007 m. gruodžio 31 d. namą pastatyti. Ant sutarties dokumentų pasirašė V. R., o toliau bendravo su A. A.. Jai paskambino A. A. ir pasakė, kad šiuo metu nėra perdangų, todėl namas laiku nebus pastatytas. Atvažiavusi į Klaipėdą 2008 m. vasarą, pamatė, kad sklype jokie darbai nėra padaryti, įsipareigojimai neįvykdyti. Susitarimą partęsė iki 2008-08-31, tačiau ir šitų įsipareigojimų (duomenys neskelbtini) neįvykdė. Todėl kreipėsi į teismą dėl avanso grąžinimo, teisme buvo sutarta, kad bendrovė jai avansą grąžins, tačiau dėl pinigų grąžinimo teko, kreipėsi į antstolį. (duomenys neskelbtini) pažadėjo per 3 mėnesius grąžinti avansą, tačiau pinigų negrąžino iki šiol. Bendrovė siūlė už negrąžintus pinigus mokėti 5 procentus palūkanų, kad ji nesikreiptų į tesimą. Šiai dienai jai nėra grąžinta nei lito. Vėliau atvykus pažiūrėti namo, namas jau buvo pastatytas, sudėti langai, nebuvo, tik vandens ir dujų. Daugiau pinigų statyboms tęsti bendrovei nedavė. Namas buvo dalinai pastatytas, tačiau neužbaigtas, kaip buvo sutarta, kad namą pilnai priduos iki 2008-11-15.

Iš 2010-10-11 daiktų dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog liudytoja N. B. pateikė 2009-08-24 Klaipėdos apygardos teismo sprendimą už akių, 2008-03-20 papildomą susitarimą prie preliminarios sutarties iš 2007-06-07 dėl statybų darbų pabaigos, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą 2008-12-01, 2009-02-13 susitarimą dėl 2007-06-07 preliminarios būsimo namo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. Pateikti dokumentai 2011-05-19 apžiūrėti daiktų dokumentų apžiūros protokolu (lt., b.l. 30-35,36-37).

Iš Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Klaipėdos apskrities skyriaus specialisto išvados Nr. 5-3/38 (2011-04-18) dėl (duomenys neskelbtini) ūkinės finansinės veiklos matyti, kad (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., pažeidžiant 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „ į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d. , kuri numato, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizduotos ne visos įvykusios ūkinės operacijas, tai yra laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 nepagrįstos kasos pajamų orderiais ir neužregistruotos apskaitos registruose kasos pajamos – 30 000 Lt:

2007-07-01 nepagrįsta kasos pajamų orderiu ir neužregistruota apskaitos registruose iš pilietės N. B. gauti 10 000 Lt, pagal 2007-06-07 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

2009-04-17 nepagrįsta kasos pajamų orderiu ir neužregistruota apskaitos registruose iš pilietės J. Č. gauti 20 000 Lt, pagal 2007-12-29 Preliminarią būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį.

Dėl padarytų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti laikotarpio nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 UAB „Stalakta“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Taip pat nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) , įmonės kodas (duomenys neskelbtini) reg. (duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., 2007-07-01 įsipareigojimai 14 081 330 Lt, užregistruoti apskaitos registre „Didžioji knyga“ 2 442 832 Lt arba 1,21 karto viršijo pusę į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įrašyto turto vertės, 2008-01-01 užregistruoti bendrovės įsipareigojimai 16 465 253 Lt, kurie 5 751 992 Lt arba 1,54 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2009-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 434 000 Lt, kurie 5 028 542 Lt arba 1,53 karto viršijo puse į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 355 726 Lt, kurie 5 659 618 Lt arba 1,65 karto viršijo pusę į 2009 m. balansą įrašyto turto vertės. 2010-09-30 užregistruoti įsipareigojimai 13 822 273 Lt, kurie 5 204 284 Lt arba 1,60 karto viršijo pusę apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistruoto turto vertės, tačiau V. R. pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999 m. gruodžio 2d. „Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), 3 straipsnio „mokėjimų eilės tvarka“ l dalies reikalavimus - „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: 2 punkto reikalavimus - „valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, 3 punkto reikalavimus - „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“; 3 dalies reikalavimus-„tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“, laikotarpiu iki 2008-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pelno mokesčio 156 983 Lt, socialinio mokesčio 50 390 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 565 Lt ir nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 14 022 694 Lt, užregistruoto 2007-07-07 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. birželio mėn. 7 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. l sąlygų iki 2007-12-31 pastatyti pilietei N. B. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., tačiau laikotarpiu nuo 2007-07-24 iki 2007-12-11 iš AB „Svvedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė pinigų mokėjimus V. R. firmai „Telšių ranga“ iš viso 2 701 993,48 Lt sumai, laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 15 006 930 Lt, užregistruoto 2008-11-01 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007 m. gruodžio mėn. 29 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-07-01 pastatyti piliečiui S. P. 181 kvadratinio metro namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., neįvykdė 2008 m. vasario mėn. 4 d. Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-11-01 pastatyti piliečiui S. Č. 200 kvadratinių metrų namą - adresu Kalotės km., Klaipėdos r., laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 pagrindė 3 128 023,63 Lt mokėjimą V. R. firmai „Telšių rang“"; laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimo 853 496 Lt, socialinio mokesčio įsiskolinimo 3553 Lt, žemės mokesčio įsiskolinimo 175 000 Lt, užregistruotų 2009-07-01 apskaitos registre „Didžioji knyga“, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 pagrindė mokėjimus A. A. -162 688,21 Lt, V. R. firmai „Telšių ranga“- 19 8191,60 Lt, V. R. -7 5961,60Lt, iš viso 370 316,31 Lt (2t. b.l. 18-42 b.l.)

Lietuvos Respublikos teisės aktai, reguliuojantys buhalterinės apskaitos santykius, „inter allia“ Buhalterinės apskaitos įstatymus („V.Ž“, 2001, Nr. 99-3515), įpareigoja subjektus tinkamai tvarkyti buhalterinę apskaitą, laiku ir tvarkingai apskaityti dokumentus. Lietuvos Respublikos BK 222 str. numatytą nusikaltimą sudaro nevykdomi minėti teisės aktai, kai pažeidžiama buhalterinės apskaitos vedimo tvarka. Buhalterinė apskaita BK 222 str. prasme - tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir finansinei atskaitomybei sudaryti. Pažeidus buhalterinės apskaitos vedimo tvarką, žala daroma ir valstybės finansų sistemai, nes šiuo atveju nuo valstybės slepiami mokesčiai, valstybės biudžetas netenka dalies įplaukų. Taigi pagrindinis tiesioginis šio nusikaltimo objektas yra buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, o papildomas- valstybės finansiniai interesai. Apgaulingo apskaitos tvarkymo dalykas yra apskaitos dokumentai ir apskaitos registras. Visos ūkinės operacijos ir įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Tokie dokumentai yra sąskaitos faktūros, kasos čekai ir pan. Apskaitos registras - tai remiantis apskaitos dokumentais parengta ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių suvestinė. BK 222 str. nustatytas nusikaltimas objektyviai padaromas keliomis alternatyviomis veikomis –apgaulingu teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymu, buhalterinės apskaitos dokumentų paslėpimu, buhalterinės apskaitos dokumentų sunaikinimu, buhalterinės apskaitos dokumentų sugadinimu. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 str. atsiranda tik tuo atveju, kai dėl išvardintų veikų padarymo visiškai ar iš dalies negalima nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio, ar struktūros.

Teismo posėdžio metu liudytojos L. B. parodymais bei specialisto išvada ( 2t., b.l. 18-42) nustatyta, jog V. R. neišrašė kasos pajamų orderio L. B., pagal 2007-06-07 Preliminarią būsimo namo pirkimo – pardavimo sutartį, jai įnešus 10 000 Lt avanso grynais už gyvenamo namo statybą. Nepagrindė kasos pajamų orderiu iš J. Č. (pagal vekselį) gautų 20 000 Lt, pagal 2007-12-29 Preliminarią būsimo namo pirkimo – pardavimo sutartį, šios ūkinės operacijos neužregistruotos apskaitos registruose. Vertinant tai, kad L. ir S. Č. bei kaltinamojo V. R. teigimu vekselis 20 000 Lt šalių buvo pasirašytas siekiant gautus pinigus panaudoti tolimesniems gyvenamo namo statybos darbams atlikti, laikytina, jog šie pinigai, nežiūrint to, jog vekselį pasirašė asmeniškai V. R., tačiau nurodė vekselio turėtoju (duomenys neskelbtini) turėjo būti įtraukti į UAB „Stalakta“ apskaitos registrus ( c.b. Nr. 2-672-370/2010, 2t., b.l. 95). Tokiu būdu V. R., būdamas UAB „Stalakta“ direktoriumi pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 21 straipsnio l d., būdamas atsakingu už apskaitos organizavimą, veikdamas, per UAB „Stalakta“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-10-31 buhalterinę apskaitą tvarkiusios bendrovės „Apskaitos projektai“ įgaliotą asmenį R. K., nesuvokusią jo nusikalstamos veikos pobūdžio, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574, 6 straipsnio 2 d., kuri numato, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 str. l d., kuri numato, kad „ visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais“ laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 (duomenys neskelbtini) buhalterinėje apskaitoje atvaizdavo ne visas įvykusias ūkinės operacijas, tai yra laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30 nepagrindė kasos pajamų orderiais ir neužregistravo apskaitos registruose kasos pajamų 30 000 Lt.

Šie kaltinamojo V. R. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Lietuvos Respublikos BK 208 str. įtvirtintos dvi savarankiškos nusikaltimo sudėtys –favoritizmas vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu bei skolininko nesąžiningumas, susijęs su savo turto neteisėtu perleidimu ar kitokiu bankrutuojančios įmonės turto menkinimu, tuo padarant turtinės žalos kreditoriams. BK 208 str. 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektu laikoma socialinė vertybė - kreditorių interesai, tai reiškia, jog nagrinėjamos sudėties objektu negali būti individuali vertybė – vieno kreditoriau interesai Nusikaltimo dalykas yra: kuo kaltininkas patenkina išskirtinių kreditorių reikalavimus - tai gali būto piniginės lėšos, konkretus turtas, turtinės teisės ir reikalavimai, turtinio pobūdžio paslaugos ir veiksmai; kuo kaltininkas užtikrina išskirtinių kreditorių reikalavimus - tai gali būti hipoteka, kilnojamojo turto įkeitimas, depozitai, banko garantija ir pan. Šio nusikaltimo veika gali pasireikšti dvejais alternatyviais veiksmais – patenkino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus, užtikrino tik vieno ar kelių kreditorių reikalavimus. Vieno ar kelių kreditorių reikalavimų patenkinimu laikytini aktyvūs kaltininko veiksmai, kai pastarasis sąmoningai ir laisva valia, esant kreditorių daugetui bei negalėdamas patenkinti visų kreditorių reikalavimų, pasirinktinai likusių kreditorių nenaudai, įvykdo savo prievoles pilnai ar dalinai išskirtinių kreditorių naudai, tuo panaikindamas savo skolas išskirtinių kreditorių atžvilgiu arba šias skolas sumažindamas. Šis nusikaltimas padaromas iki to momento, kai įsiteisėja teismo nutartis iškleti kaltininko įmonei bankroto bylą ( „Įmonių bankroto įstatymas“, „V.Ž., 2001, Nr. 31-1010). Kai kaltininkas patenkina vieno ar kelių kreditorių reikalavimus ar juos užtikrina jau po bankroto bylos iškėlimo, tokie veiksmai kavlifikuotini kaip turto iššvaistymas. Sunki kaltininko įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tai būtinų sąlygų visuma apibrėžianti, sunkę įmonės būklę. Kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, tai būtinų sąlygų visuma apibrėžianti kaltininko įmonės nemokumą. Būtinas favoritizmo vieno ar kelių kreditorių atžvilgiu nusikaltimo sudėties požymis yra nusikalstami padariniai, kurie įstatyme įtvirtinti žodžiais „dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams“. Šis nusikaltimas gali būti padaromas tik esant bent vienai iš šių aplinkybių – sunki įmonės ekonominė padėtis, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų; kaltininko įmonės nemokumas, kai akivaizdžiai gresia bankrotas ir kaltininko įmonė neturi galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Baudžiamoji atsakomybės pagal LR BK 208 str. atsiranda tada, kai turtinė žala padaroma dviems ar daugiau kreditorių, o turtinės žalos dydis pinigine išraiška viršija 150 MGL sumą. Šios sumos nustatomos sudedant visų kreditorių patirtos turtinės žalos dydžius.

Nustatyta, jog bankroto byla (duomenys neskelbtini) iškelta 2011-10-10, t.y. veika padaryta iki bankroto bylos iškėlimo minėtai bendrovei, laikotarpiu nuo 2007-07-01 iki 2010-09-30. V. R. paaiškinimas teismo posėdžio metu, jog jis su V. R. firma „Telšių ranga“ atsiskaitė nesilaikydamas „Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo“, - kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi įstatyme numatyta eilės tvarka, nes įmonė tuo metu statė namus Kalotėje ir su statybininkais jis norėjo atsiskaityti pirmiausiai, kad jie baigtų statybos darbus ir pardavus statinius būtų galima atsiskaityti su kreditoriais – nėra pagrindas pažeisti įstatymą. V. R. minėta aplinkybė, kad sau, kaip bendrovės vadovui bei direktoriaus pavaduotojui A. A. pagrindė pinigų mokėjimus, taip pažeisdamas kitų kreditorių interesus, motyvuojant, kad į bendrovės veiklą investavo savo ir iš kitų asmenų pasiskolintus pinigus, nepateisina įstatymų nesilaikymo. Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo (2001-03-20, Nr. IX-216) 2 straipsnio 8 dalis numato, jog įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Nustatyta, jog dar iki bankroto bylos iškėlimo 2007-07-01 bendrovės įsipareigojimai 14 081 330 Lt, užregistruoti apskaitos registre „Didžioji knyga“ 2 442 832 Lt arba 1,21 karto viršijo pusę į apskaitos registrą „Didžioji knyga“ įrašyto turto vertės, 2008-01-01 užregistruoti bendrovės įsipareigojimai 16 465 253 Lt, kurie 5 751 992 Lt arba 1,54 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2009-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 434 000 Lt, kurie 5 028 542 Lt arba 1,53 karto viršijo pusę į 2008 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-01-01 užregistruoti įsipareigojimai 14 355 726 Lt, kurie 5 65 9618 Lt arba 1,65 karto viršijo pusę į 2009 m. balansą įrašyto turto vertės, 2010-09-30 užregistruoti įsipareigojimai 13 822 273 Lt, kurie 5 204 284 Lt arba 1,60 karto viršijo pusę apskaitos registre „Didžioji knyga“ užregistruoto turto vertės. Tokiais savo veiksmais V. R. būdamas UAB „Stalakta“ direktoriumi ir, užimamų pareigų pagrindu materialiai atsakingu už jam patikėtą ir jo žinioje buvusį UAB „Stalakta“ turtą, pagal 2000-07-13 Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-I835 (2003-12-11 Nr. DC-1889 redakcija) 37 straipsnio 10 dalį atsakingu už bendrovės veiklos organizavimą ir tikslų įgyvendinimą, tyčia, pažeisdamas Lietuvos Respublikos 1999-12-02 „Laikinojo mokėjimų eilės tvarkos įstatymo“ Nr. (duomenys neskelbtini), 3 straipsnio - „mokėjimų eilės tvarka“ l dalies reikalavimus - „kai mokėtojas visiems atsiradusiems piniginiams įsipareigojimams įvykdyti neturi pakankamai pinigų, mokėjimai vykdomi tokia eilės tvarka: „ 2 punkto reikalavimus „valstybinio socialinio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokos“, 3 punkto reikalavimus „mokesčiai ir kiti privalomi mokėjimai į valstybės biudžetą“; 3 dalies reikalavimus „tos pačios eilės įsipareigojimai, nurodyti šio straipsnio l dalyje, vykdomi pagal jų atsiradimo laiką. Jeigu šių įsipareigojimų atsiradimo laikas sutampa, jie tenkinami proporcingai“. UAB „Stalakta“ atstovaujama direktoriaus V. R. laikotarpiu iki 2008-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pelno mokesčio 15 6983 Lt, socialinio mokesčio 5 0390 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 565 Lt ir nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 14 022 694 Lt, užregistruoto 2007-07-07 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007-06-07 Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. l sąlygų iki 2007-12-31 pastatyti pilietei N. B. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., tačiau laikotarpiu nuo 2007-07-24 iki 2007-12-11 iš AB „Svvedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindė pinigų mokėjimus V. R. firmai „Telšių ranga“ iš viso 2 701 993,48 Lt sumai.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu iki 2009-01-01 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio 215 969,48 Lt, pelno mokesčio 501 683,13 Lt, socialinio mokesčio 3553 Lt, valstybinio socialinio draudimo įmokų 1058,96 Lt, žemės mokesčio 5 7087 Lt, ir laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 nesumažino kreditorinio įsiskolinimo 15 006 930 Lt, užregistruoto 2008-11-01 Atsiskaitymų su kreditoriais apskaitos žiniaraščiuose, neįvykdė 2007-12-29 Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-07-01 pastatyti piliečiui S. P. 181 kvadratinio metro namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., neįvykdė 2008-02-04 Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutarties sąlygų iki 2008-11-01 pastatyti piliečiui S. Č. 200 kvadratinių metrų namą adresu - Kalotės km., Klaipėdos r., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) įsiskolinimas pilietei N. B. pagal 2007-06-07 Preliminarios būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. l. 150 000 Lt, laikotarpiu nuo 2008-03-14 iki 2008-12-31 pagrindė 3 128 023,63 Lt mokėjimą V. R. firmai „Telšių ranga“.

Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, V. R. laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 nesumokėjo valstybės biudžetui pridėtinės vertės mokesčio įsiskolinimo 853 496 Lt, socialinio mokesčio įsiskolinimo 3553 Lt, žemės mokesčio įsiskolinimo 175 000 Lt, užregistruotų 2009-07-01 apskaitos registre „Didžioji knyga“, tačiau laikotarpiu nuo 2009-02-27 iki 2009-06-30 pagrindė mokėjimus A. A. -162 688,21 Lt, V. R. firmai „Telšių ranga“- 198 191,60 Lt, V. R. -75 961,60 Lt, iš viso 370 316,31 Lt.

Tokiu būdu kaltinamasis V. R., žinodamas, kad (duomenys neskelbtini) yra sunkios ekonominės padėties, nemoki, įmonei gresia bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų, t.y. favoritinių (V. R. firmos „Telšių ranga“, A. A., V. R.) kreditorių reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kitiems kreditoriams iš viso 1 492 049 Lt, iš jų Valstybės biudžetui - pridėtinės vertės mokesčio, 853 496 Lt, socialinio mokesčio 3553 Lt, žemės mokesčio 175 000 Lt, fiziniams asmenims S. Č. – 110 000 Lt, S. P. -200 000 Lt, N. B. -150 000 Lt.

Šie kaltinamojo V. R. veiksmai kvalifikuotini pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d., kaip skolininko nesąžiningumas.

V. R. buvo kaltinamas pasisavinus jam patikėtą ir jo žinioje buvusį svetimą turtą. Kaltinamasis V. R. pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 1 d., išteisintinas nesant jo veikoje nusikaltimo įvykio ir sudėties.

Turto pasisavinimo objektas - visų formų nuosavybė, taip pat nuosavybės teisių subjektų turtinės teisės. Šio nusikaltimo dalyku gali būti turtas, patikėtas kaltininkui, esantis jo žinioje arba turtas, kurį jis valdo, juo disponuoja tarnybinių, darbo ar sutartinių santykių pagrindu, taip pat teisė į svetimą turtą, kurios pagrindu išsaugomi turtiniai interesai ar vykdoma turto priežiūra. Pasisavinimo dalyku gali būti kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Pažymėtina, kad šios neteisėtos veikos dalykas yra daiktai, turintys ne tik vartojamąją vertę, bet ir prekinę-piniginę šios vertės išraišką. Esminis turto pasisavinimo požymis, tai patikėto turto pavertimas savo nuosavybe. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Asmuo suvokia, jog neteisėtai ir neatlygintinai savinasi jam patikėtą turtą arba turtinę teisę ir tuo pažeidžia savininko ar kito teisėto valdytojo interesus bei daro jam materialinę žalą ir to nori. Pasisavindamas turtą ar turtinę teisę, kaltininkas privalo suvokti, kad su patikėtu ar esančiu jo žinioje turtu elgiasi neteisėtai. Akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojams ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas. Akcijų turėtojai įgyja teisę į bendrovės turtą, išskyrus dividendus, tik akcinę bendrovę likvidavus ir atsiskaičiuos su jos kreditoriais ( „Teismų praktika“, 1998 m. Nr. 10, 1999 m. Nr.11). Turto pasisavinimo veikos subjektu gali būti ne tik pakaltinamas fizinis asmuo, bet ir subjektas turintis specialiuosius požymius. Tai subjektai, kurie dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti privalomus nurodymus dėl patikėto turto naudojimo. Tokiems asmenims priskirtini įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai, kurie dėl savo užimamų pareigų, kartais turi daugiau galimybių pasisavinti ar išeikvoti svetimą turtą. Tačiau reikia pažymėti, kad dokumentų, pateisinančių pinigų panaudojimą, nepateikimas ir gautų pinigų negrąžinimas per tam tikrą laiką dar neduoda pakankamo pagrindo išvadai, kad patikėtas turtas buvo pasisavintas ( 2006-11-28, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, b.b. Nr. 2K-831/2006). Šiuo atveju pripažįstant asmenį kaltu pagal LR BK 183 str. svarbu nustatyti ne pinigų grąžinimą, o jų pasisavinimą.

Teismo posėdžio metu kaltinamasis V. R. neneigė, jog gavo avansus pagal Preliminarias būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartis grynais pinigais iš L. Č. - 15 000 Lt, nors jo teigimu faktiškai pasirašė vekselį 20 000 Lt ir iš N. B. - 10 000 Lt gyvenamų namų statybai. Tačiau, pripažino, kad išrašytą kasos kvitą N. B. tikriausiai pametė ir jo nepateikė bendrovės buhalteriai, dėl to ji negalėjo įtraukti gautų lėšų į apskaitą. Dėl 20 000 Lt, pagal vekselį gautų iš L. Č., paaiškino, jog pas notarą minėtą vekselį pasirašė savo, kaip fizinio asmens vardu ir todėl nemanė, kad juos reikia įtraukti į bendrovės apskaitą. Tačiau, V. R. teigimu šie iš klientų gauti pinigai buvo panaudoti jų gyvenamųjų namų statybai ir jis neturėjo tikslo gautus pinigus pasisavinti ir paversti savo nuosavybe. Tai, kad V. R. neturėjo tikslo pasisavinti klientų jam sumokėtų avansų įrodo aplinkybė, kad jis kaip ir buvo aptarta Preliminariose būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartyse, namus pastatė ir juos, kaip nebaigtą statybą įregistravo Nekilnojamojo turto registre (1t., b.l. 116-139). Kaip matyti iš bylos medžiagos, kaltinamojo veiksmuose nėra tyčios pinigus pasisavinti, be to nėra byloje duomenų bei neginčijamų įrodymų, jog pinigus, t.y. 30 000 Lt kaltinamasis pasisavino. Iš byloje pateiktų balansų ( 2t., b.l. 65-68), matyti, jog (duomenys neskelbtini) įsipareigojimai neviršija bendrovės turto, todėl darytina išvada, jog V. R. turi visas galimybes atsiskaityti su savo klientais S. ir L. Č. bei N. B., t.y. grąžinti jiems įmokas pagal Preliminarias būsimo namo pirkimo-pardavimo sutartis, atsisakius jiems sudaryti Gyvenamųjų namų pirkimo-pardavimo sutartis (1t., b.l. 75-81, 34-35). Pažymėtina, kad S. ir L. Č. bei N. B. prisiteisus pinigines lėšas iš V. R. civilinio proceso tvarka, jiems 2011-05-23 prokuroro nutarimu buvo panaikintas nukentėjusiųjų statusas ( 1t., b.l. 95). Teismo posėdžio metu S. ir L. Č. bei N. B. teigė, jog V. R. nevykdo savo įsipareigojimų pagal teismo sprendimus bei sudarytas taikos sutartis (1t., 61-63,35), tačiau nagrinėjant bylą teisme buvo nustatyta, jog kaltinamasis V. R. negali vykdyti savo įsipareigojimų, nes šiuo metu yra areštuotas jo vadovaujamos UAB „Stalakta“ turtas ir jis negali atlikti jokių finansinių – ūkinių operacijų (c.b. Nr. 2-672-370/2010, 1t., b.l. 71-72, 77-80). Pažymėtina, jog, V. R. įsiskolinimo minėtiems klientams neginčija ir savo įsipareigojimus žada įvykdyti.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aplinkybių visumą darytina išvada, jog V. R., būdamas UAB „Stalakta“ direktoriumi jam patikėto turto ( 30 000 Lt) nepasisavino, juos panaudojo pagal paskirtį, t.y. gyvenamųjų namų statybai, tačiau nors ir nebuvo pateikti pinigų panaudojimą pateisinantys dokumentai, teismo posėdžio metu nebuvo įrodyta, kad jie buvo pasisavinti, t.y. paversti V. R. nuosavybe.

Skiriant bausmes kalinamajam už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką vadovaujamasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str.

V. R. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų tyčinį pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį, kad padarytas vienas nesunkus ir vienas apysunkis nusikaltimas, nusikaltimai baigti, atsižvelgiama į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Tai pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – administracine tvarka nebaustas, teisiamas pirmą kartą yra verslininkas ir dirba vadovaujantį darbą, kokių nors neigiamai jį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti V. R. nubaudus švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšimi, t.y. bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 302 str., 303 str. 2 d., 5 d. 1 p., 307 str.,

nusprendžia:

V. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., 208 str. 1 d. ir paskirti:

pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. - 30 MGL ( 3900 Lt) dydžio baudą;

pagal Lietuvos Respublikos BK 208 str. 1 d. – 20 MGL (2600 Lt) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d. šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę 40 MGL ( 5200 Lt) dydžio baudą.

V. R. dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 183 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti.

(duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentus, laikomus Klaipėdos AVPK NTB Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje, nuosprendžiui įsiteisėjus UAB „Stalakta“ bankroto administratoriui – UAB „Įmonių bankroto administravimas ir teisinių paslaugų biuras“.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Klaipėdos miesto apylinkės teismui.